- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- 1S-42-354/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- A. D.
- Advokatai
- Linas Belevičius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl nuteistojo A. D. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai tolimesniam bausmės atlikimui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Šiaulių tardymo izoliatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, teikimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl nuteistojo A. D., esant jo prašymui, perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai tolimesniam bausmės atlikimui (toliau – ir teikimas).
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi teikimą atsisakyta priimti. Teismas nurodė, kad bausmę vykdanti institucija – Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pateikdama teikimą dėl nuteistojo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai tolimesniam bausmės atlikimui, nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų, nustatytų tokio teikimo turiniui – nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog buvo kreiptasi į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. Toks teikimo trūkumas laikytinas esminiu, užkertančiu kelią jį priimti bei nagrinėti teisme.
Šalies argumentai
3. Skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Linas Belevičius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti teismui nagrinėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą iš esmės.
3.1. Skunde gynėjas nurodo, kad bausmę vykdanti institucija kartu su teikimu perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės visais atvejais privalo teismui pateikti duomenis, jog kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją. Šiaulių tardymo izoliatorius šį Įstatymo reikalavimą įvykdė, t. y. bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui buvo pateikta visa dokumentinė medžiaga, rodanti, jog nuteistasis yra susietas glaudžiais socialiniais ir šeiminiais ryšiais būtent su Vokietijos Federacine Respublika ir kad būtent šioje valstybėje būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją.
3.2. Gynėjas pažymi, kad Įstatyme (18 straipsnio 1, 3 dalys) numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, gali būti perduodamas vykdyti šios valstybės kompetentingai institucijai. Papildomų sąlygų Įstatymas nenumato. Nepaisant to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, plečiamai aiškindamas Įstatymo nuostatas, visiškai nepagrįstai nurodė egzistuojant papildomą sąlygą dėl, neva, privalomų konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija dėl palankesnių sąlygų nuteistojo socialinei reabilitacijai sudarymo. Teismas nepagrįstai kelia papildomus reikalavimus, kurių neįtvirtina nei Įstatymas, nei teismų praktika.
3.3. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, sprendžiant, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, šio įstatymo 21 straipsnio nustatyta tvarka gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šis reguliavimas yra dispozityvus: konsultacijos su kita Europos Sąjungos valstybe nare tokiu atveju nėra būtinos ir yra vykdomos tik tuo atveju, jei teismui kyla pagrįstų abejonių (ar trūksta dokumentinės medžiagos) dėl to, jog kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteistajam tikrai bus sudarytos palankesnės sąlygos jo socialinei reabilitacijai. Tą patvirtina tiek teismų praktika baudžiamosiose bylose sprendžiant klausimą dėl nuteistųjų perdavimo kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tolimesniam bausmės atlikimui (pavyzdžiui, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-473-416/2018; Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. E1 -1008-878/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. E1-3045-1034/2019 ir kt.), tiek to paties Įstatymo nuostatos, kurios skundžiamą nutartį priėmusio teismo buvo interpretuotos klaidingai.
3.4. Pasak gynėjo, visiškai nepagrįstas skundžiamos nutarties teiginys, kad tokios konsultacijos nevykdomos tik tuo atveju, jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduodamas remiantis šios valstybės kompetentingos institucijos prašymu (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Gynėjo nuomone, ši Įstatymo nuostata reiškia, jog tuo atveju, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduodamas remiantis šios valstybės kompetentingos institucijos prašymu, konsultacijos apskritai negali būti vykdomos.
3.5. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, jeigu teismui nagrinėjant teikimą kyla abejonių, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, teismas gali kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. Todėl jeigu skundžiamą nutartį priėmusiam teismui kilo tokių abejonių, teismas turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų su Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija vykdymo, tačiau tai nėra teisinis pagrindas atsisakyti priimti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą. Gynėjo nuomone, nutartyje nėra nurodyta nė vieno motyvo, kuris leistų manyti, kad teismui tokios abejonės kilo. Tai rodo, jog teikimą buvo atsisakyta priimti formaliu pagrindu, neteisingai aiškinant ir interpretuojant Įstatymo nuostatas – kad nevykdytos konsultacijos, nors tokio imperatyvaus reikalavimo Įstatymas nenumato.
3.6. Dėl skundžiamos nutarties Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris patvirtino, kad šiuo atveju konsultacijos su užsieniu nebuvo būtinos, analogiškais atvejais teismai tenkino teikimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
4. Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo yra įgyvendinamas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR).
5. Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sąlygas reglamentuoja Įstatymo 18 straipsnis. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos privalomos sąlygos, kurioms esant gali būti perduodami vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narei Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės. Sistemiškai aiškinant Įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nuostatas, taip pat atsižvelgus į Pamatinio sprendimo 2008/909TVR 4 straipsnyje apibrėžtus nuosprendžio perdavimo kitai valstybei narei kriterijus, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis taikoma tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos sprendimas (nuosprendis) dėl laisvės atėmimo bausmės perduodamas vykdyti tai Europos Sąjungos valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena (šio asmens gyvenamoji vieta yra jo pilietybės valstybėje). Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai perduodamas vykdyti sprendimas (nuosprendis) Europos Sąjungos valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis, tačiau joje negyvena ir į kurią jis bus išsiųstas, remiantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu, taip pat kitais atvejais, pvz., nuteistasis nėra pilietis tos valstybės narės, tačiau turi joje gyvenamąją vietą ar kitaip glaudžiai susijęs su šia valstybe. Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės būtinas tik Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje (ir 6 dalyje, kuri nagrinėjamu atveju su skundo nagrinėjimo dalyku nesusijusi) nurodytais atvejais. Tuomet, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, bausmę vykdanti institucija, prieš pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo.
6. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, nuteistasis A. D. yra Vokietijos Federacijos ir Rusijos Federacijos pilietis, tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, ten jis gyveno iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas laisvės atėmimo bausme, padarymo, Vokietijoje gyvena jo šeima ir kiti artimieji. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės nėra būtinas, o tokiu atveju išankstinės konsultacijos pagal Įstatymo 21 straipsnį su Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos sąlygų nėra privalomos. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, jeigu teismui nagrinėjant teikimą kyla abejonių, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, teismas gali kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo.
7. Apibendrindamas tai, kas anksčiau aptarta, aukštesnysis teismas, pritardamas gynėjui, konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą buvo atsisakyta priimti nepagrįstai, neteisingai aiškinant ir interpretuojant Įstatymo nuostatas, t. y. padarius išvadą, jog kartu su teikimu nepateikti duomenys, pagrindžiantys, jog buvo kreiptasi į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo, nors tokio reikalavimo šiuo konkrečiu atveju Įstatymas nenumato. Todėl skundžiama nutartis naikinama, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartį ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistojo A. D. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai tolimesniam bausmės atlikimui priėmimo klausimą perduoti nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.