Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AB MEDICAL“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AB MEDICAL“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) 2025 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-16008 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą RF0285“ (toliau – ir VMI Sprendimas) ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą; 2) panaikinti VMI 2025 m. kovo 5 d. raginimą FR0486 (toliau – ir VMI Raginimas); 3) sustabdyti VMI Sprendimo ir VMI Raginimo vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje; 4) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl VMI Raginimo panaikinimo, kita pareiškėjos skundo dalis priimta, pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas.

3. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

3.1. VMI Sprendimas yra klaidingas, nes VMI vertino Bendrovę ne pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), o pagal poįstatyminiame rekomendacinio pobūdžio teisės akte, t. y. Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijose, patvirtintose VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytus kriterijus. MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta mokesčio mokėtojo teisė įvykdyti mokestinę prievolę ją išdėstant dalimis. Nors teisę mokėti mokestį dalimis įtvirtina įstatymas, todėl ji negali būti atimta ar apribota, VMI vertindama prašymus pagal Rekomendacijas, faktiškai yra apribojusi galimybę mokesčių mokėtojams, tame tarpe ir Bendrovei, pasinaudoti šia teise;

3.2. pareiškėjos 2025 m. vasario 7 d. prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (toliau – ir pareiškėjos Prašymas) VMI buvo išnagrinėtas vertinant Rekomendacijose nustatytus mokestinių nepriemokų išdėstymo kriterijus formaliai, neįvertinus, kad faktiškai Bendrovės finansinė būklė atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalies kriterijus dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Mokestinės nepriemokos išdėstymas šiuo atveju išgelbėtų Bendrovę, nes leistų jai stabilizuoti savo finansinę būklę ir ateityje mokesčius mokėti laiku ir tinkamai;

3.3. pareiškėjos Prašymą būtų galima tenkinti pagal Rekomendacijų 2 priedo 5 kriterijų, kuris numato, jog mokesčių mokėtojas kreipiasi dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo, kuri susidarė po atlikto mokestinio tyrimo ar dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos mokesčio (-ių) sumos. Vien ta aplinkybė, kad VMI apskaičiuotų finansinės rizikos ir likvidumo santykinių 4 iš 5 rodiklių reikšmė yra gera ar patenkinama nėra pagrindas netenkinti pareiškėjos Prašymo pagal Rekomendacijų nuostatas. Nors Bendrovė ir deklaruoja pelningą veiklą už 2024 m., tačiau tai yra tik vienas iš Rekomendacijų 2 priedo 9 punkte nurodytų kriterijų viseto (pvz. kitas šiame punkte numatytas kriterijus – neturi pradelstų debitorinių įsiskolinimų – nėra tenkinamas). Bendrovės pelnas iš esmės nuolat reinvestuojamas į Bendrovės veiklos plėtrą ir nėra paskirstomas Bendrovės akcininkams. VMI išvada, jog analizuojamu laikotarpiu pareiškėja į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 proc. nuo faktiškai gautų įplaukų į banko sąskaitas, yra klaidinga;

3.4. mokestinė nepriemoka susidarė po VMI atlikto mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., tyrimas atliktas nuo 2025 m. sausio 13 d. iki 2025 m. vasario 7 d., iki tol Bendrovė neturėjo jokių mokestinių nepriemokų. Bendrovė nesiginčijo ir sutiko su VMI atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytais trūkumais ir atitinkamai patikslino pelno mokesčio deklaraciją už 2023 m. Nustatyti trūkumai Bendrovei buvo netikėti, o papildomai atsiradusios mokestinės prievolės neplanuotos, prognozuojant pajamas bei išlaidas. Bendrovė gautas lėšas iškart naudoja prekėms apmokėti pagal su kontrahentais sudarytas sutartis ir tai yra Bendrovės veiklos esmė. Iš išrašų matyti, kad šiai dienai Bendrovė neturi pakankamai lėšų atlikti vienkartinį iš esmės neplanuotą mokėjimą VMI, tačiau Bendrovė galėtų atsiskaityti per vienerių metų terminą;

3.5. VMI turi vadovautis ne tik teisės normomis, bet ir bendraisiais principais (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.), gero administravimo principais (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principais (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.). Pareiškėjos nuomone, VMI Sprendimas yra neteisingas, nepagrįstas ir prieštaraujantis esminiams mokesčių teisės ir bendriesiems teisės principams, taip pat yra nemotyvuotas, pažeidžiantis gero administravimo principą, todėl teismo turi būti panaikintas.

4. Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

4.1. mokesčių mokėtojai turi bendrą įstatymu įtvirtintą pareigą tinkamai ir laiku vykdyti mokestines prievoles, o susidariusios nepriemokos mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas pagal mokesčio mokėtojo prašymą yra ne privalomas, o priešingai – išskirtinis iš bendrų taisyklių dėl mokesčių mokėjimo laiku veiksmas, galimas tik esant tam tikroms sąlygoms, t. y. kai nustatoma, kad: 1) nedelsiant sumokėjus nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus; ir 2) nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti nepriemoką vėliau;

4.2. pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad VMI apribojo jai galimybes pasinaudoti MAĮ 88 straipsnyje įtvirtinta teise įvykdyti mokestinę prievolę ją išdėstant dalimis, nes nepagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis, t. y. poįstatyminiu aktu, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes MAĮ 88 straipsnyje įtvirtinta ne mokesčių mokėtojo neribota teisė, o galimybė sudaryti mokestinės paskolos sutartį, atitinkant poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas;

4.3. pareiškėjos Prašymas pagrįstai netenkintas remiantis Rekomendacijų 1 priedu „Finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai“ (toliau – ir Rekomendacijų 1 priedas) ir Rekomendacijų 2 priedo „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens, prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai“ , turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų“ (toliau – ir Rekomendacijų 2 priedas) 9, 14 ir 17 punktais. VMI, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, apskaičiavo finansinių rodiklių reikšmes ir nustatė, kad 4 iš 5 rodiklių apskaičiuota reikšmė yra gera arba patenkinama, todėl pareiškėja atitinka Rekomendacijų 1 priede nurodytą kriterijų; pareiškėja deklaruoja pelningą veiklą, jos grynasis pelnas 2024 m. sudarė 3 869 011 Eur, o 2023 m – 300 173 Eur, todėl pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priedo 9 punkte numatytą kriterijų; analizuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. vasario 7 d. pareiškėja į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 proc., t. y. pervedė 1,01 proc. nuo faktiškai gautų įplaukų į banko sąskaitas, todėl pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priedo 14 punkte nurodytą kriterijų; pareiškėjos piniginių lėšų likutis turimose banko sąskaitose daugiau nei du kartus viršija prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką, todėl pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priedo 17 punkte nurodytą kriterijų. Be to, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų buvimą;

4.4. ginčijamas VMI Sprendimas yra priimtas remiantis VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolos sutarčių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 5 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-673 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – ir Išvada), kuri laikytina sudėtine VMI Sprendimo dalimi ir kurioje yra nurodyti VMI Sprendimo priėmimo argumentai. VMI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą arba išdėstymą ir teismų praktikos, todėl naikinti VMI Sprendimą pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl VMI 2025 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (23.24-08)327-16008 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą FR0285“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Iš bylos duomenų nustatyta šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

6.1. pareiškėja 2025 m. vasario 7 d. pateikė VMI prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuriuo prašė VMI išdėstyti 193 758,35 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą (toliau – ir Mokestinė nepriemoka) nuo 2025 m. kovo 7 d iki 2026 m. kovo 7 d.;

6.2. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, 2025 m. vasario 14 d. raštu Nr. RNA-4708 (toliau – ir Raštas) paprašė pašalinti pareiškėjos Prašymo trūkumus, pateikiant nagrinėjimui būtinus Rašte išvardintus papildomus dokumentus ir informaciją;

6.3. pareiškėja 2025 m. vasario 19 d. raštu pateikė papildomus dokumentus;

6.4. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą bei 2025 m. vasario 19 d. pateiktus papildomus dokumentus, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2024 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių ir formų patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, remdamasi VMI Išvada, priėmė ginčijamą VMI Sprendimą, kurio motyvai išdėstyti VMI Išvadoje, kuri yra neatsiejama VMI Sprendimo dalis;

6.6. VMI Išvadoje nustatyta, kad Mokestinė nepriemoka susidarė po VMI atlikto mokestinio tyrimo, pareiškėjai pateikus deklaraciją PLN204 ir patikslinus deklaracijas; Bendrovė nurodė, kad Megaflos, UAB, suteiktos paskolos likutis 2025 m. vasario 7 d. yra 1 878 850,17 Eur, paskola suteikta iki 2029 m. gruodžio 31 d.; M. B. suteiktos paskolos likutis 2025 m. vasario 7 d. yra 97 534,22 Eur, paskola iki 2025 m. rugsėjo 15 d.; apskaičiavus finansinių rodiklių reikšmes (pagal 2024 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę) nustatyta, kad 4 iš 5 finansinių rodiklių apskaičiuota reikšmė yra gera ar patenkinama; vidutinės mėnesio pardavimų pajamos: 2024 m. sudarė 1 018 389 Eur, 2023 m. sudarė 1 260 521 Eur, sumažėjimas 18,59 proc.; veiklos rezultatas – pelnas: 2024 m. grynasis pelnas sudarė 3 869 011 Eur, o 2023 m. grynasis pelnas sudarė 300 173 Eur, t. y. stebimas daugiau nei 12 kartų grynojo pelno augimas; debitoriniai įsipareigojimai 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 652 114,36 Eur, iš kurių pradelstų apmokėti 77,94 proc. (1 287 790,90 Eur); kreditoriniai įsipareigojimai 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 261 930,52 Eur, iš kurių pradelsta 40,11 proc. (105 068,77 Eur); nagrinėtu laikotarpiu (pagal Bendrovės pateiktus bankų išrašus, vertinant tik eurais atliktas operacijas, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. vasario 7 d.) Bendrovė į atsiskaitomąsias sąskaitas gavo 1 757 314,80 Eur įplaukų, įvertinus pavedimus tarp Bendrovės sąskaitų 71 514,77 Eur, faktinės įplaukos sudarė 1 685 800 Eur į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą minėtu laikotarpiu sumokėta/ deklaruotas grąžintinas PVM 18 710,01 Eur, kas sudaro 1,01 proc. nuo faktinių gautų įplaukų; Bendrovės piniginės lėšos 2025 m. vasario 7 d. bankų sąskaitose sudarė 36 0481,67 Eur bei 248 690,88 USD ir buvo pakankamos iš karto sumokėti prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką, t. y. daugiau nei du kartus viršijo prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką (193 708,65 Eur);

6.7. VMI Išvadoje pateiktas siūlymas vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio ir Taisyklių nuostatomis bei Rekomendacijų 1 priedu ir 2 priedo 9, 14 ir 17 punktais, netenkinti pareiškėjos Prašymo, nes apskaičiuotų santykinių 4 iš 5 rodiklių reikšmė yra gera ar patenkinama (Rekomendacijų 1 priedas); Bendrovė deklaruoja pelningą veiklą: 2024 m. grynasis pelnas sudarė 3 869 011 Eur, 2023 m. grynasis pelnas 300 173 Eur (Rekomendacijų 2 priedo 9 punktas); analizuojamu laikotarpiu Bendrovė į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 proc. (pervedė 1,01 proc.) nuo faktiškai gautų įplaukų į banko sąskaitas (Rekomendacijų 2 priedo 14 punktas); Bendrovės piniginių lėšų likutis turimose banko sąskaitose daugiau nei du kartus viršija prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką (Rekomendacijų 2 priedo 17 punktas).

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MĄĮ, Taisyklės ir Rekomendacijos:

7.1.1. apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindiniai principai yra: mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą (MAĮ 6 straipsnis); taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs (MAĮ 7 straipsnis); kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių lengvatos negali būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. Mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (MAĮ 8 straipsnis);

7.1.2. mokesčių mokėtojo teisė į mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ir (arba) išdėstymą įtvirtinta MAĮ 88 straipsnyje: administratoriaus nustatyta tvarka mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali atidėti iki vienų metų ir (arba) išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau kaip nuo nepriemokos susidarymo dienos. Nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (MAĮ 88 straipsnio 1 dalis). Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (MAĮ 88 straipsnio 2 dalis).

7.2. Prašymų dėl nepriemokos išdėstymo / atidėjimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką detalizuojančios Taisyklės, priimtos vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, numato, kad:

7.2.1. priimant sprendimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijas (Taisyklių 6 punktas);

7.2.2. mokesčių administratorius nesudaro mokestinės paskolos sutarties su mokėtoju, jeigu atsiranda bent vienas iš Taisyklių 52.2–52.8 papunkčiuose nurodytų pagrindų Taisyklių 15 punktas);

7.2.3. prašyme, be kita ko, turi būti nurodyta įsiskolinimo priežastys, informacija apie įsiskolinimus kreditoriams, prašomas taikyti nepriemokos mokėjimo būdas (atidėti arba išdėstyti mokėjimą) ir tokio būdo pasirinkimo motyvai (Taisyklių 18 punktas);

7.2.4. mokesčių mokėtojas prie prašymo turi pridėti prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus, kurie nurodyti Taisyklių 19 punkte.

7.3. Rekomendacijos, be kita ko, nustatančios mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, finansinės būklės vertinimo kriterijus, numato, kad:

7.3.1. šiomis Rekomendacijomis turi vadovautis mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą (Rekomendacijų 23 punktas);

7.3.2. Rekomendacijų 1 priede nurodyti 5 (penki) koeficientai „bendrojo likvidumo“, „kritinio likvidumo“, „bendrojo mokumo“, „įsiskolinimo“, „manevringumo“, pateikta koeficientų apskaičiavimo tvarka ir nurodytos reikšmės (rezultatai). Taip pat pažymėta, kad jeigu 3 (trijų) iš 5 (penkių) apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmė yra gera ar patenkinama, tuomet mokesčių mokėtojui siūloma dar kartą įvertinti savo finansinę būklę ir sumokėti skolą biudžetui, nesinaudojant šia pagalbos priemone;

7.3.3. Rekomendacijų 2 priedo 9 (devintas) kriterijus numato, kad mokesčių mokėtojas deklaruoja pelningą veiklą; neturi pradelstų debitorinių įsiskolinimų; teikia prašymą dėl deklaruojamų mokesčių mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo, motyvuotai nenurodydamas jos susidarymo priežasčių (rezultatas – netenkinti prašymo);

7.3.4. Rekomendacijų 2 priedo 14 (keturioliktas) kriterijus numato, kad mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų (rezultatas – netenkinti prašymo);

7.3.5. Rekomendacijų 2 priedo 17 (septynioliktas) kriterijus numato, kad mokesčių mokėtojo piniginių lėšų likutis turimose banko sąskaitose/kasoje/pas atskaitingą asmenį/mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių ir (arba) kitų įmokų permoka (skirtumas), kurią galima grąžinti teisės aktų nustatyta tvarka, yra lygus arba viršija prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką (rezultatas – netenkinti prašymo);

7.3.6. Rekomendacijų 2 priede nurodyta, kad prašymas yra tenkinamas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas atitinka bent vieną iš 1–3 kriterijų ir nėra nustatyto nors vieno iš 9–18 kriterijaus.

2. Iš paminėtų MAĮ 88 straipsnio bei Taisyklių nuostatų matyti, jog šiuose teisės aktuose nustatytos bendro pobūdžio taisyklės, numatančios galimybes mokesčių mokėtojams teikti prašymus, o VMI spręsti dėl nepriemokos atidėjimo / išdėstymo, kartu numatyta mokesčių mokėtojui pareiga pateikti atitinkamus prašymą pagrindžiančius dokumentus. MAĮ 88 straipsnis numato, jog nepriemokos atidėjimo tvarką nustato VMI, VMI viršininko patvirtintose Taisyklėse yra pateikta nuoroda į Rekomendacijas, kuriose išsamiai detalizuoti prašymų vertinimo metu taikytini kriterijai. Akivaizdu, jog įstatyme (šiuo atveju MAĮ) nėra ir negali būti detaliai aprašytos išsamios finansinių dokumentų (mokesčių mokėtojų finansinės būklės) vertinimo nuostatos, todėl MAĮ numatyta papildoma pareiga mokesčių administratoriui (VMI) poįstatyminiais aktais sureglamentuoti aiškią nepriemokų atidėjimo / išdėstymo tvarką. Būtent išsamių ir aiškių taisyklių bei prašymų vertinimo metu taikytinų kriterijų detalizavimas leidžia užtikrinti mokesčių mokėtojų lygybės principą, siekiant, kad jų prašymai būtų vertinami pagal tam tikrus objektyvius kriterijus, nesuteikiant atskiriems mokesčių mokėtojams išskirtinių privilegijų dėl galimybės mokesčius sumokėti vėliau ir dalimis.

3. Esant anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad atsakovė apribojo jai galimybes pasinaudoti MAĮ 88 straipsnyje įtvirtinta teise įvykdyti mokestinę prievolę ją išdėstant dalimis, nes nepagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis, t. y. poįstatyminiu aktu, atmestini kaip nepagrįsti, nes MAĮ 88 straipsnyje įtvirtinta ne mokesčių mokėtojo neribojama teisė, o galimybė sudaryti mokestinės paskolos sutartį poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Tai, kad VMI turi vadovautis Rekomendacijomis, yra nurodyta Taisyklių 6 ir Rekomendacijų 23 punkte.

4. Pareiškėja VMI Sprendimo neteisėtumą taip pat grindžia tuo, kad VMI pareiškėjos finansinę būklę įvertino formaliai, neatsižvelgdama į faktines aplinkybes ir neįvertindama, kokią akivaizdžią žalą rizikuoja patirti pareiškėja, jeigu Mokestinė nepriemoka nebus išdėstyta arba atidėta, VMI priėmė nemotyvuotą Sprendimą, prieštaraujantį esminiams mokesčių teisės ir bendriesiems teisės principams, neužtikrinantį valstybės biudžeto sėkmingo surinkimo ilgalaikėje perspektyvoje tęstinumą ir panaikinantį galimybę pareiškėjai pasinaudoti MAĮ įtvirtinta teise. Nurodo, kad pareiškėjos Prašymą būtų galima tenkinti pagal Rekomendacijų 2 priedo 5 kriterijų, kuris numato, jog mokesčių mokėtojas kreipiasi dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo, kuri susidarė po atlikto mokestinio tyrimo ar dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos mokesčio sumos, tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.

5. Aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pagal MAĮ 88 straipsnį gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (LVAT 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016; 2019 m. birželio 12 d.nutartis administracinėje byloje Nr. A-1497-556/2019).) (LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017).

6. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus (LVAT 2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).

7. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

16. Nagrinėjamu atveju VMI Sprendimas priimtas atsižvelgiant į VMI Išvadą, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjos finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada. Iš VMI Išvados, kurios pagrindu priimtas VMI Sprendimas, turinio matyti, kad nagrinėjant pareiškėjos Prašymą, buvo vertinami kartu su juo pateikti dokumentai, VMI turimi duomenys. VMI, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus apskaičiavo finansinių rodiklių reikšmes (pagal pareiškėjos pateiktą finansinę atskaitomybę (2024 m. gruodžio 31 d.) ir nustatė, kad 4 (keturių) iš 5 (penkių) koeficientų apskaičiuota reikšmė yra gera arba patenkinama (Rekomendacijų 1 priedas), todėl pareiškėja atitinka Rekomendacijų 1 priede nurodytą kriterijų (jeigu 3 iš 5 apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmė yra gera ar patenkinama, tuomet mokesčių mokėtojui siūloma dar kartą įvertinti savo finansinę būklę ir sumokėti skolą biudžetui, nesinaudojant šia pagalbos priemone). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad VMI, įvertinusi pareiškėjos pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą, nustatė, kad pareiškėja deklaruoja pelningą veiklą, jos grynasis pelnas 2024 m. sudarė 3 869 011 Eur, o 2023 m. – 300 173 Eur, todėl pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priedo 9 punkte numatytą kriterijų; analizuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. vasario 7 d. pareiškėja į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 proc. (pervedė 1,01 proc.) nuo faktiškai gautų įplaukų į banko sąskaitas, todėl pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priedo 14 punkte nurodytą kriterijų; analizuojamu laikotarpiu pareiškėjos piniginių lėšų likutis turimose banko sąskaitose daugiau nei du kartus viršija prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką. Pagal Pareiškėjos nurodytą Rekomendacijų 2 priedo 5 (penktą) kriterijų, tokį pašymą būtų galima tenkinti, tik tuo atveju, jeigu nebūtų nustatyta nei vieno iš Rekomendacijų 2 priedo 9 -18 kriterijų, o šiuo atveju buvo nustatyti net trys Rekomendacijų 2 priede nurodyti kriterijai (9, 14 ir 17), t. y. kuriam esant bent vienam prašymas yra netenkinamas.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, vykdydama jai MAĮ 88 straipsnyje dalyje nustatytą funkciją, t. y. priimti sprendimą dėl Mokestinės nepriemokos mokesčių (ne)atidėjimo ir (arba) (ne)išdėstymo, neveikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), laikėsi mokesčių teisės ir bendrųjų teisės principų. Be to, pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų buvimą.

18. Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų pagal MAĮ 88 straipsnį buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017). Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrindė, jog neturi galimybės sumokėti Mokestinę nepriemoką ar kad sumokėjus Mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taps kritine. Kaip minėta, pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, įvertinęs individualią situaciją, turi diskrecijos teisę sudaryti arba nesudaryti paskolos sutartį, jeigu tenkinamos poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos sąlygos. Teismas daro išvadą, kad VMI, įvertinusi visas su pareiškėja susijusias aplinkybes, turimą informaciją, dokumentus, pagrįstai netenkino pareiškėjos Prašymo.

19. Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad VMI Sprendimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 2 dalį yra vienintelis privalomus reikalavimus sukeliantis dokumentas, kurio turinį gali ginčyti pareiškėja, nėra išdėstyti jokie motyvai. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad administracinis sprendimas būtų surašytas vientisame dokumente. Tais atvejais, kai sprendimas priimamas kitų dokumentų pagrindu, šie dokumentai laikytini sudėtine sprendimo dalimi (LVAT 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1350-556/2020). Šiuo nagrinėjamu atveju ginčijamas VMI Sprendimas yra priimtas remiantis VMI Išvada, kuri laikytina sudėtine VMI Sprendimo dalimi ir kurioje yra nurodomi VMI Sprendimo priėmimo motyvai.

20. LVAT praktikoje yra konstatuota, jog viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, be kita ko, įstatymų viršenybės ir objektyvumo principu. Viešojo administravimo subjektas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

21. Teismo vertinimu, iš ginčijamo VMI Sprendimo ir VMI Išvados (Sprendimo neatskiriamos sudėtinės dalies) turinio matyti, kad yra įvertintos visos faktinės aplinkybės bei atliktas individualus situacijos vertinimas. VMI Sprendimas priimtas atsakovės įgaliojimų ribose bei vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovės situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad VMI Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs VMI Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, daro išvadą, kad VMI Sprendimas atitinka tiek MAĮ, tiek VAĮ reikalavimus ir principus, tiek teismų praktikos administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė kitų VMI Sprendimo panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis).

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas panaikinti VMI Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos skundą atmetus, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AB MEDICAL“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.