Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei I. G..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 (1) straipsnio 2 dalį, 30 MGL dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 246 (1) straipsnio 2 dalį, 40 MGL dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams;

3. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 3 MGL dydžio bauda;

4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 60 valandų viešųjų darbų bausme, atliekant per 4 mėnesius po 15 valandų viešųjų darbų kas mėnesį;

5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, 43 parų arešto bausme, bausmę atliekant poilsio dienomis;

6. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 11 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausme;

7. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, 90 parų arešto bausme;

9. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 199 (2) straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda,

10. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (2 epizodai), 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2017 m. birželio 17 d., apie 19.20 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 112, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2,82 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu R. R. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad jis neturi teisės vairuoti, todėl nevairuoja. 2017 m. birželio 17 d., apie 18.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, prie jo namų, adresu Vilniaus r., Prūdiškių k., Slėnio g. 21, atvažiavo BMW automobiliu, valstybinio numerio neprisimena, jo draugas A., kurio pavardės nežino ir palikęs prie jo namų stovėti automobilį atsisėdo už R. R. priklausančio automobilio C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Jis pats atsisėdo į priekinę keleivio vietą ir nuvažiavo pasiimti dar vieno draugo D. K.. D. K. atsisėdo į automobilio C. galą per vidurį ir visi nuvažiavo į prekybos centrą "Maxima", esantį Liepkalnio g. 112. Atvažiavę prie "Maximos", automobilį A. priparkavo aikštelėje prie krūmų. A. nuėjo į prekybos centrą. Už poros minučių atvažiavo policijos pareigūnų automobilis, jis tuo metu su Dariumi buvo lauke, rūkė. Policijos pareigūnai apkaltino R. R., kad jis vairavo automobilį, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Lauke alkoholinių gėrimų jie nevartojo, alkoholį vartojo prieš tai namuose. Jis tikrai tik sėdėjo keleivio vietoje. Apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą dėl to paties įvykio žino, jo neginčijo, nes nesuprato, kad dar ir baudžiamąją bylą jam kels. Šiuo metu automobilio jau nėra, jis išardytas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad dirba policijos pareigūnu, kadangi praėjo nemažai laiko, todėl prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos palaikė. Parodė, kad dirbdamas kartu su kolega vyriausiuoju patruliu D. A., 2017-06-17, apie 19.22 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Liepkalnio g. 112, pranešėjas matė kaip neblaivus vairuotojas išvažiavo mėlynos spalvos automobiliu C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės ir vėl sugrįžo atgal. Atvykę anksčiau nurodytu adresu, prie parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėtas automobilis C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos, o nuo jų į jo pusę ėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, R. R., gim.. Jam priėjus arčiau, liudytojas pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Jam kilo įtarimas, jog R. R. vairavo automobilį, tad jis buvo sulaikytas ir įsodintas į tarnybinį automobilį. R. R. kalbėjo nerišliai, o jo koordinacija buvo sutrikusi. Pastarasis nepripažino fakto, jog vairavo automobilį. Jam priėjus prie automobilio C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio viduje, priekinėje keleivio pusėje, sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, D. K., gim. kuris paaiškino, jog niekas iš jų dviejų niekur nevažiavo minėtu automobiliu. Bendravimo su D. K. metu, prie jo priėjo du jaunuoliai, pristatę kaip T. S. ir A. L., kurie paaiškino, jog matė kaip automobilis C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, išvažiavo iš jos ir po kurio laiko vėl sugrįžo. Kadangi vyras elgėsi įtartinai, buvo susimušęs su kitu vyru, kuris vėliau pasišalino nežinoma kryptimi, jiems kilo įtarimas, kad vyrai, įskaitant ir automobilio vairuotoją, gali būti neblaivūs, todėl apie šį įvykį jie pranešė policijai. Pareigūnams pasiteiravus, kuris būtent asmuo vairavo automobilį, abudu vaikinai nurodė į tarnybiniame automobilyje sėdintį R. R. bei paaiškino, jog galės paliudyti raštu jo vairavimo faktą, taip pat turi įrašytą vaizdo medžiagą, kurią galės pateikti. Abudu vaikinai dėl įvykio parašė paaiškinimus, kuriuos liudytojas pridėjo prie tarnybinio pranešimo. A. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tvarkingai užrakintas bei paliktas stovėti parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, netrukdant eismui. Kadangi su savimi neturėjo alkotesterio matuoklio, tad R. R. buvo nuvežtas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, kur patikrinus jam blaivumą alkotesterio matuokliu Alkotest 6810 Nr. ARAA-0133, patikros sertifikatas Nr. 0510301, jam buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas. Kadangi R. R. pripūtė virš 1,50 promilės, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, pastarasis buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys. B. P. ligų centre R. R. buvo patikrintas ir nustatytas 2,94 promilių girtumas. Dėl šio įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas, prie kurio buvo pridėti automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai. Teisiamojo posėdžio metu dar papildė, kad du liudytojai akivaizdžiai matė, kaip 2017 m. birželio 17 d. R. R. būdamas neblaivus vairavo automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. S. paaiškino, kad 2017 m. birželio 17 d. jis sėdėjo su draugais automobilyje prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepkalnio gatvėje, Vilniuje. Jis buvo už vairo, o jo draugas sėdėjo automobilio gale. Pamatė, kaip du asmenys muša trečią, kuris vėliau pabėgo. Vėliau matė, kaip jie iš automobilio ištraukė butelį alaus ir gėrė, ir paskui tas automobilis išvažiavo. Einant parūkyti pastebėjo, kai tas pats automobilis grįžo su tais pačiais dviem asmenimis. Vienas iš jų buvo kaltinamasis R. R., kitas šioje byloje esantis liudytojas. Tie asmenys buvo akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio. Jie nesitikėjo, kad jie išvažiuos, todėl to fakto nenufilmavo, tačiau draugas nufilmavo muštynes. Kai atvyko policijos pareigūnai, liudytojas su A. L. pareigūnams parodė, kad automobilį Citroen vairavo R. R..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad 2017-06-17, apie 18.30 val., jis su draugu atvažiavo kaip keleivis automobiliu VW Passat į prekybos centrą "Maxima", adresu Liepkalnio g. 112, Vilniuje, automobilį sustabdė neasfaltuotoje stovėjimo aikštelėje. Sėdint automobilyje, maždaug po 5 minučių, pastebėjo pro priekinį automobilio langą, kai du vaikinai mušą vieną vyrą. Sumuštas vyras atvažiavo kartu su mušeikomis automobiliu Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas iškart pradėjo filmuoti savo mobiliuoju telefonu visą tą įvykį. Iš automobilio išlipęs nebuvo. Mušeikos akivaizdžiai buvo neblaivūs, sumušę tą vyrą iš automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono ištraukė alų, kurį pradėjo gerti dviese, tuo metu sumuštas vyras pabėgo link "Maximos" parduotuvės, o mušeikos atsisėdo į automobilį C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Po 5-10 minučių automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo atgal į aikštelę. Jiems atvažiavus, liudytojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Jis tikslai matė, kaip pro jų automobilį pravažiavo automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vairuotojo vietoje sėdėjo tas pats vyras, apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais ir kepure. A. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojus, vairuotojas ir keleivis sėdėjo savo automobilyje. Po poros minučių atvažiavo greitoji ir sustojo prie "Maximos" įėjimo, tada jis nuėjo prie greitosios. Medikai pradėjo teirautis, kur tas sumuštas vyras, tačiau jiems paaiškino, jog jis pabėgo. Maždaug už 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir priėjo prie automobilio C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu už automobilio vairo sėdėjo tas pats vyras, kuris ir vairavo minėtą automobilį. Policijos pareigūnai nuvedė automobilio vairuotoją į tarnybinį automobilį. Jo akivaizdoje vairuotojas ir keleivis iki policijos atvykimo jokių gėrimų nevartojo. Jis matė tik kai iki išvažiavimo automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir keleivis vartojo alų, jie išgėrė gal po porą gurkšnių ir išvažiavo. Akivaizdžiai matėsi, kad automobilio .valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir keleivis neblaivūs, t.y. iš jų veiksmų, judesių, ir išvaizdos. Įvykio metu liudytojas pareigūnams buvo nurodęs tiksliai kuris iš asmenų vairavo automobilį (nurodė R. R.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad 2017 m. birželio 17 d., apie 18.30 - 19.00 val., sulaukė skambučio iš draugo R. R.. Pasakė jam, kad jis namuose, adresu Krėvos g. 11, Vilniuje, tada R. R.pasakė, jog tuoj atvažiuos. Neužilgo atvažiavo R. R. su draugu Arnoldu, kurio pavardės nežino, pažįsta jį tik iš matymo. Abu vyrai pas jį atvažiavo automobiliu Citroen, valstybinio numerio neįsidėmėjo. A. C. vairavo Arnoldas, o Rimas sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Tuo metu, kai Rimas su Arnoldu atvažiavo pas jį, jis jau buvo išgėręs gal vieną ar du butelius alaus. Jis atsisėdo į automobilio galą per vidurį. Buvo akivaizdu, jog Rimas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tuo tarpu Arnoldas pasirodė blaivus. Arnoldui vairuojant automobilį, jie nuvažiavo į prekybos centrą "Maxima", esantį Liepkalnio g., Minkso pl. Atvažiavę prie "Maximos", automobilį Arnoldas priparkavo aikštelėje, prie krūmų. Jis su Rimu liko automobilyje, o Arnoldas nuėjo į prekybos centrą. A. nuėjus į prekybos centrą, jis su R. išlipo iš automobilio parūkyti lauke, tuo pačiu laukdami merginų, su kuriomis buvo susitarę susitikti. Stovint lauke alkoholinių gėrimų nevartojo, nes neturėjo. Stovint prie automobilio ir rūkant, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, o iš kito automobilio išlipę žmonės pasakė, jog R. R. vairavo automobilį. Policijos pareigūnai patikrino Rimo girtumą alkoholio matuokliu, tuo tarpu liudytojo girtumo policijos pareigūnai netikrino. R. R. automobilio Citroen liudytojo akivaizdoje automobilio nevairavo.

Liudytojas A. Z. parodė, kad įvykio dieną jam paskambino R. R. su prašymu pavežti jį juo automobiliu į miestą. Jis buvo neužimtas, tad sutiko jam pagelbėti. Tądien jis buvo blaivus, tad išėjęs iš namų, esančių adresu Vaikų g. 19-2, Vilniuje, atsisėdo į jam priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo Rimo namų link, adresu Prūdiškių k., Vilniaus rajonas. Atvažiavęs pas Rimą, jis išėjo iš namų bei paprašė, kad jis atsisėstų į jo automobilį ir nuvežtų į Rasų gatve. Rimas iš namų išėjo berods blaivus. Jis atsisėdo į R. priklausantį automobilį C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu nuvažiavo pas R. draugą D., prie kurio namų privažiavo ir atsisėdo ant galinės Citroen sėdynės. R. nurodė, kad reikia važiuoti į Liepkalnio g. parduotuvės "Maxima" link, tad jis atvairavo automobilį Citroen prie "Maximos" ir sustojo ant žvyruotos aikštelės, tarp parduotuvių ,,Maxima“ ir ,,Norfa“ . Darius buvo akivaizdžiai neblaivus, su savimi turėjo alaus. Jis išėjo iš automobilio bei nuėjo į parduotuvę ,,Maximą“, o vėliau į ,,Norfa“, nes jam reikėjo nusipirkti valytuvus savo automobiliui. R. su D. liko stovėti prie automobilio, raktas nuo automobilio buvo paliktas užvedimo spynelėje. Parduotuvėje jis užtruko maždaug 30 minučių. Išėjęs iš parduotuvės nuėjo stovėjimo aikštelės link, kur buvo paliktas stovėti C. automobilis. Priėjęs prie automobilio rado prie jo stovintį D.kuris paaiškino, jog R. pasiėmė ir išsivežė policijos pareigūnai, jis buvo girtas, todėl tikslių aplinkybių nurodyti negalėjo. Automobilio raktus pasiėmė policijos pareigūnai, tada jis paskambino savo pusbroliui, kad atvažiuotų jį pasiimti, maždaug po 15 minučių atvažiavo pusbrolis ir pasiėmė jį namo. T. R. buvo apsirengęs sportinį kostiumą ir buvo užsidėjęs kepurę, drabužių spalvų jis neatsimena. Daugiau apie tą įvykį nieko pasakyti negali.

2017-06-21 prekybos centro "Maxima" apsaugos darbuotojas pateikė 2017-06-17 vaizdo įrašą, kurio apžiūra užfiksuota 2017-11-29 apžiūros protokole. Šiame protokole nurodyta, kad įrašo trukmė: 3 minutės ir 38 sekundės. Iš aštuntos vaizdo įrašo sekundės išaiškėja kaip iš dešinės pusės link PC „Norfa“ važiuoja automobilis Citroen, valstybinio numerio bei vairuotojo, vairuojančio automobilį, nesimato. Įrašo 3 minute 25 sekunde nuo PC „Norfa“ link stovėjimo aikštelės važiuoja minėtas Citroen automobilis, 03.32 iki 03.37 įrašo min. sprendžiant iš rūbų akivaizdžiai matosi, jog keleivio vietoje sėdi D. K. (b.l. 13).

2017-06-20 liudytojas T. S. pateikė 2017-06-17 vaizdo įrašą, kurio apžiūra užfiksuota 2017-10-13 apžiūros protokole. Šiame protokole nurodyta, kad įrašo trukmė yra 1 minutė ir 49 sekundės. Matosi, kaip D. K. pasivijo tolstantį nuo automobilio Citroen akivaizdžiai neblaivų vaikiną. Vaikinas priešinasi ir eiti link automobilio su juo nenori. 00.18 min. prieina R. R., kuris yra apsirengęs tamsiai mėlynus marškinius, mūvi sportinėmis kelnėmis bei yra užsidėjęs mėlynos spalvos sportinę kepurę. 00.25 min. R. R. ir D. K. atsiveda vaikiną prie savo automobilio bei jį muša. <...> Po kurio laiko sumuštas vaikinas svirduliuodamas atsikėlia ir šalinasi (b.l. 15).

VĮ „Regitra“ duomenimis 2017-06-19 d. automobilio C. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. S. (b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T- A 5951/2017 (01) nurodyta, kad R. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.82 promilės etilo alkoholio (b. l. 38).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1029 nustatyta, kad R. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.82 promilės etilo alkoholio, kas prilyginama sunkiam girtumo laipsniui (b. l. 39).

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo aukščiau aptarti ir teismo posėdyje ištiri įrodymai.

Nuo pat pradžių liudyjai T. S. bei A. L. nurodė policijos pareigūnams, kad būtent R. R. 2018 m. birželio 17 d. automobilį Citroen vairavo neblaivus. Liudytojai betarpiškai stebėjo automobilio vairavimo faktą, pranešdami policijai nurodė vairuojamo automobilio modelį ir valstybinį numerį, o atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje nurodė asmenį vairavusį automobilį – R. R.. Tokie liudytojų parodymai yra nuoseklūs, parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, atitinka faktines bylos aplinkybėms ir netikėti arba abejoti tokias liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas R. S. patvirtino bei papildė liudytojų T. S. ir A. L. parodymus. Parodė, kad atvykus į įvykio vieta T. S. ir A. L. parodė, kas vairavo automobilį Citroen, tai buvo R. R., kuriam buvo nustatytas girtumas. Iš byloje esančio 2017-06-17 vaizdo įrašo matyti, kad automobilyje Citroen keleivio vietoje yra D. K., kas iš esmės paneigia kaltinamojo versiją, kad automobilį vairavo jo bičiulis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad dėl 2017 m. birželio 17 d. įvykio R. R. 2017-11-29 buvo surašytas ir administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu tą pačią dieną priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, dėl to, kad 2017-06-17, apie 19.20 val., jis vairavo automobilį Citroen, v.n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir jam paskirta 350 eurų bauda (b.l. 77-78). R. R. surašant protokolą ir nutarimą dalyvavo, vairavimo fakto jis neginčijo, nutarimo neskundė, paminėtas nutarimas yra įsiteisėjęs.

Tokiu būdu, byloje pagrįstai nustatyta, kad R. R. 2017-06-17, apie 19.20 val., vairuodamas automobilį Citroen, v.n. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., kadangi automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7 d., kadangi jo kraujyje nustatyta 2,82 promilės alkoholio. Su įvykdytu nusižengimu R. R. sutiko ir nutarimo neskundė, o įvykdęs nusikaltimą neigia savo kaltę, aiškina, kad automobilio nevairavo, motyvuodamas savo skirtingus paaiškinimus tuo, jog jis negalvojo, kad bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas R. R. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis R. R. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu, įvertinus liudytojų parodymus, vaizdo įrašus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, jog kaltinamojo R. R. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas kraujuje 2.82 promilių girtumas (sunkus girtumo laipsnis), siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių į kurias atsižvelgia teismas yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkštų su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusį nusikaltimą, teismo vertinimu, tik atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones maksimaliam – trejų metų laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Šios išvados darytinos dėl, to kad kaltinamasis jau antrą kartą baudžiamas už tą patį nusikaltimą.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (LR BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis LR BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018). Šiuo atveju transporto priemonė yra išardyta, todėl vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi tikslinga iš R. R. priteisti konfiskuotino turto, automobilio Citroen, v.n. (duomenys neskelbtini) atitinkančią sumą – 580 eurų.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Motyvuojamoji dalis

K. R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). Tačiau skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, R. R. anksčiau teistas net 10 kartų, iš jų, ir už tapačią nusikalstamą veiką. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-06-27 baudžiamuoju įsakymu būdamas nuteistas už tai, kad 2017-02-06 ir 2017-02-19 padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 281 str. 7 d., 2017-06-17 vėl padaro nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7 d. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad R. R. skirta arešto ir švelnesnės bausmės jo nesudrausmino ir jis nepadarė teigiamų išvadų, o nusikaltimas nors priskirtinas nesunkiems, tačiau kelia didelį pavojų kitiems asmenims, be to tikėtina, kad jis nesuvokia savo pavojingų veiksmų, todėl yra pagrindas kaltinamajam skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Teismas atsižvelgia į tai, kad prokurorė prašė teismo įvertinti D. K. veiksmus pagal LR BK 235 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje ištirti duomenys paneigia D. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo išsakytus teiginius apie tai, kad R. R. 2017 m. birželio 17 d., apie 19.20 val., nevairavo automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jo veiksmuose iš tiesų yra galimai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 straipsnio 1 dalyje požymių. Dėl aukščiau išdėstyto, jo atžvilgiu turėtų būti atliktas tyrimas bei įvertinti liudytojo D. K. veiksmai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, R. R. į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2017-06-17 iki 2017-06-18.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. R. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. R. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. R. priteisti konfiskuotino turto, automobilio Cv.n. (duomenys neskelbtini) atitinkančią sumą – 580 (penkis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies, 1 punktu, 3 dalimi, R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams.

Informuoti prokuratūrą dėl D. K. veiksmuose galimai esančios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 straipsnyje, požymių.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.