Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-406/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-17
Bylos Nr.
2A-406/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00622-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
Atsakovas
V. V.
Ieškovas
R. Š.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-406/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00622-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.;63.1.; 121.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui V. V. dėl paskolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 137 489 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad dirbdamas atsakovui priklausančios UAB „Airava“ direktoriumi, atsakovo asmeniniu prašymu dėl apyvartinių lėšų trūkumo, 1997 m. sausio – lapkričio mėnesių laikotarpiu paskolino jam pinigų apmokėjimui už prekes, įnešdamas į taip pat atsakovui V. V. priklausančios UAB „Sodija“ kasą, neva apmokėjimui už UAB „Airava“ įsigyjamas prekes. Tokiu būdu asmeniškai atsakovui, o ne jam priklausančiai bendrovei, paskolino 137 489 Lt, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui grąžinti iki 1998 m. vidurio, tačiau savo įsipareigojimų ieškovui neįvykdė iki šiol. Ieškovas nurodė, kad nors formaliai ieškovo pinigai į UAB „Sodija“ kasą buvo įnešami UAB „Airava“ vardu, tačiau juos asmeniškai atsakovui perduodavo atsakovo UAB „Sodija“ buhalterė S. D. – atsakovo brolio žmona, kuri tuo pačiu metu buvo ir ieškovo vadovaujamos UAB „Airava“ ir UAB „Sodija“, kurios abi priklausė atsakovui V. V., buhalterė. Nurodytas ieškovo suteiktos paskolos atsakovui aplinkybes, tiek S. D., tiek atsakovas yra patvirtinę baudžiamojoje byloje Nr.1-222/2003. V. V. baudžiamojoje byloje Nr.1-222/2003 Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 22 d. nuosprendžiu dėl R. Š. turto įgijimo apgaule buvo išteisintas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis ginčo sumos pinigus iš ieškovo gavo kitais teisniais pagrindais, kuriais remiantis jis būtų turėjęs teisę gauti iš ieškovo ir negrąžinti jų ieškovui, todėl ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip nepagrįstą atsakovo praturtėjimą ar turto gavimą be teisinio pagrindo. Teismas laikė įrodytu, jog atsakovas iš ieškovo 1997 m. asmeniškai gavo 137 489 Lt, nors tai buvo oficialiai įforminta kaip atsiskaitymas su atsakovui priklausančia UAB „Sodija“. Kadangi šios aplinkybės konstatuotos ir nustatytos įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-222/2003 bei įrodytos byloje ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad nenustačius tarp šalių konkretaus susitarimo ir teisinio pagrindo, pagal kurį ieškovas atsakovui pervedė 137 489 Lt, bet pripažinus įrodytu faktą, jog atsakovas šiuos pinigus gavo, taikytinos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos ir atsakovo gauta suma pritiestina ieškovui (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas – atsakovas V. V. – apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą, juridinio asmens teisnumą, atsakomybę už savo prievoles ir taip pat netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 178, 189 straipsniai), nukrypo nuo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausio Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime „Dėl Civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“.Teismo išvada, kad nenustačius tarp šalių konkretaus susitarimo ir teisinio pagrindo, pagal kurį ieškovas atsakovui perdavė 137 489 Lt, bet pripažinus įrodytu faktą, jog atsakovas šiuos pinigus gavo, taikytinos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos, yra nepagrįsta, o CK 6.237 straipsnis šio ginčo atveju buvo taikytas netinkamai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Šio ginčo atveju negalima laikyti, kad yra atsiradęs praturtėjimas ne pagal sutartį ar ne pagal įstatymą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina ūkinių operacijų atlikimą, kurių metu UAB „Airava“ į UAB „Sodija“ kasą sumokėjo pinigus. UAB „Sodija“ šiuos pinigus panaudojo ūkinėje įmonės veikloje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šiuos įmokėtus pinigus bendrovė „Sodija“ būtų išmokėjusi atsakovui. Nėra ir jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šias pinigines sumas atsakovas būtų gavęs ar pasisavinęs. Šioje byloje ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, o teismas jos ir nenustatė, kad UAB „Airava“ įneštos piniginės lėšos perėjo jam, kad jis jomis pradėjo disponuoti.Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovui teisę reikalauti piniginių sumų grąžinimo, jei yra tam teisinis pagrindas, atsirado nuo jų įmokėjimo momento, t. y. 1997 metais. Ieškinio senaties terminas yra praleistas, nėra aplinkybių jį atnaujinti, todėl ieškinys privalėjo būti atmestas ir dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo.

Atsiliepimas

Ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

Teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad ieškovas atsakovui perdavė, o šis gavo iš ieškovo jo asmenines lėšas (137 489 Lt). Ieškovo manymu, atsakovo prievolė grąžinti 137 489 Lt kyla ne iš nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių, bet iš paskolos teisinių santykių. Faktą, kad atsakovas asmeniškai iš ieškovo gavo 137 489 Lt sumą ir tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos santykiai, dėl tokio dydžio skolos grąžinimo patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie atskleidžia tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties elementus: skolos sumą, grąžinimo terminą, pinigų perdavimo skolininkui faktą. Atsakovo pozicija, kad byloje esantys buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, jog ieškovui į UAB „Sodija“ kasą įnešus 137 489 Lt sumą buvo užfiksuota pinigų perdavimo operacija tarp UAB „Airava“ ir UAB „Sodija“, o tarp atsakovo ir ieškovo kaip fizinių asmenų jokių paskolinių santykių neatsirado, yra paneigta didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais.Teismo posėdžio metu 2010 m. lapkričio 3 d. šioje civilinėje byloje atsakovas pripažino aplinkybę, kad ieškovas paskolos suteikimo metu buvo pavaldus atsakovui, kuris, kaip akcininkas, valdė tiek UAB „Airava“, tiek UAB „Sodija“. Šis faktas ir geri tuo metu tarp šalių egzistavę tarpusavio santykiai paaiškina, kodėl dėl suteikiamos paskolos nebuvo pasirašyta rašytinė sutartis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas reikalavimui dėl 137 489 Lt paskolos grąžinimo yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kadangi teisė reikalauti grąžinti skolą atsirado nuo 1997 metų, t. y. paskolos sutarties sudarymo momento. Ieškovas pažymi, kad 2002 m. lapkričio 19 d. R. Š. ir V. V. akistatos protokole (baudžiamoji byla Nr. 1-222/2003, 1 tomas, 70-71 lapai) įvardytas konkretus šalių sutartas paskolos grąžinimo terminas: 2001 metai. Būtent 2001 metai yra ieškinio senaties termino (10 metų) skaičiavimo pradžios momentas (CK 1.127 str. 2 d.) ir šis terminas ieškinio pareiškimo metu (2010-04-15) nebuvo pasibaigęs. Be to, pagal CK 1.130 straipsnio 5 dalį, ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta nuo ieškovo civilinio ieškinio atsakovui baudžiamojoje byloje Nr. 1-222/2003 pareiškimo momento (2002 m.) iki Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-222/2003, kuriuo ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ne dėl ieškovo kaltės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ieškinio senaties termino reikalavimui dėl 137 489 Lt paskolos grąžinimo pareikšti nepraleido.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Juridinių asmenų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Visos juridinio asmens ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus tuos, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str.). Pinigų apskaitos dokumentas yra popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles grynųjų pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą ir jų išmokėjimas iš jos įforminamas kasos dokumentais – kasos pajamų ir išlaidų orderiais. Pagal ieškovo pateiktus kasos pajamų orderių kvitus į UAB ,,Sodija“ kasą UAB ,,Airava“ direktorius R. Š. (ieškovas) 1997 m. sausio – lapkričio mėnesiais įnešė 137 489 Lt (b. l. 15-28). Kasos pajamų orderių kvituose nurodyti dokumentai (apmokėjimai už prekes pagal atitinkamą PVM sąskaitą ir važtaraštį), kurių pagrindu pinigai buvo priimti į kasą. Pinigų įnešimo į UAB ,,Sodija“ kasą faktą patvirtina ieškovo pateikti kasos pajamų orderiai, pasirašyti UAB ,,Sodija“ buhalterės ir kasininkės S. D.. Taigi ieškovo pateikti UAB ,,Sodija“ išrašyti kasos pajamų orderių kvitai atitinka Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių kasos dokumentams keliamiems reikalavimams ir patvirtina faktą, kad UAB ,,Airava“ direktorius R. Š. į UAB ,,Sodija“ kasą 137 489 Lt įnešė grynųjų pinigų.

Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1222/2003 esantys dokumentai (1987.01.06 važtaraštis Nr. 334300 47809,29 Lt sumai, 1997.03.21 PVM sąskaita-faktūra Nr. 7182797 – 89680 Lt sumai) patvirtina, kad UAB ,,Airava“ prekes, už kurias sumokėta grynais pinigais įnešant juos į UAB ,,Sodija“ kasą pagal ieškovo pateiktus kasos pajamų orderių kvitus, iš UAB ,,Sodija“ gavo. Prekių gavimo faktas patvirtintas UAB ,,Airava“ direktoriaus R. Š. (ieškovo) parašu (Kauno miesto apylinkės teismo baudž. bylos Nr. 1-222-2003, b. l. 67-68). Taigi UAB ,,Airava“, kurios direktoriumi buvo ieškovas, iš UAB ,,Sodija“ įsigijo prekių už 137 489 Lt ir už jas visiškai atsiskaitė bendrovės direktoriui R. Š. įnešus pinigus į prekių pardavėjo UAB ,,Sodija“ kasą.

Ieškovas reikalavimą iš atsakovo priteisti 137 489 Lt grindžia tuo, kad į UAB ,,Sodija“ kasą įnešė ne UAB ,,Airava“ priklausančius pinigus, o savo asmeninius, paskolintus atsakovui, ir, kad tokiu būdu buvo įforminti paskoliniai santykiai su atsakovu. Ieškovas teigia, kad nors rašytinė paskolos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta ir pinigų atsakovui perdavimo faktas nebuvo patvirtintas rašytiniais įrodymais, tačiau baudžiamojoje byloje esantys įrodymai (2003-10-22 teismo nuosprendis, 2003-10-21 teisiamojo posėdžio protokolas, liudytojos S. D. 2002-11-20 apklausos protokolas) patvirtina šalių paskolinius santykius.

Civilinėje byloje įrodymai, šalių veiksmai yra vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai kurie teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes baudžiamojoje byloje asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, o civilinėje byloje – civilinių padarinių aspektu (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-215-2008, 3K-3-554/2008, 3K-3-219/2010). Baudžiamojoje byloje atsakovas buvo kaltinamas tuo, kad 1997 m. sausio – lapkričio mėnesiais apgaule prašydamas ieškovą į UAB ,,Sodija“ kasą įnešti pinigus apmokėjimui už prekes pasiskolino iš ieškovo 137 489 Lt, pinigų sutartu laiku negrąžino, juos panaudojo savo reikmėms ir tokiu būdu apgaule užvaldė didelės vertės turtą. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 22 d. nuosprendžiu atsakovą dėl turto iš ieškovo įgijimo apgaule išteisino, tačiau teismas išteisinamuoju nuosprendžiu faktų, kad ieškovas atsakovui paskolino 137 489 Lt, nenustatė.

Ieškovas 2002 m. lapkričio 19 d. per akistatą su atsakovu parodė, kad pastarajam paskolino 137 489 Lt sumokėti už prekes ir tą pinigų sumą įnešė į UAB ,,Sodija“ kasą. Atsakovas su ieškovo parodymais sutiko. Atsakovas 2001 m. lapkričio 30 d., apklausiant jį kaip įtariamąjį, parodė, kad ieškovas jo prašymu iš savo pinigų sumokėjo už UAB ,,Airava“, kurios direktoriumi jis buvo, prekes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas, kaip UAB ,,Airava“ direktorius, apmokėdamas už įsigyjamas prekes, įnešė į UAB ,,Sodija“ kasą 137 489 Lt. Taigi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas prašomą priteisti 137 489 Lt pinigų sumą perdavė ne asmeniškai atsakovui, o bendrovei ,,Sodija“, iš kurios už tą sumą bendrovė ,,Airava“ gavo atitinkamą kiekį prekių. Pats ieškovas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad UAB ,,Airava“ tuo metu neturėjo apyvartinių lėšų, ir kad sumokėti bendrovei ,,Sodija“ už prekes, jis grynus pinigus įnešė į kasą, tą jis padarė atsakovui paprašius paskolinti pinigų. Liudytoja S. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui ji išrašė kasos pajamų orderį ir gautus iš jo pinigus užpajamavo UAB ,,Sodija“ buhalterinėje apskaitoje. Liudytoja tvirtina, kad realaus pinigų įnešimo į kasą ji nematydavo, kad kasos pajamų orderius išrašydavo ieškovo ar atsakovo nurodymu. Tuo tarpu ieškovas parodė, kad grynus pinigus į kasą įnešė ir buhalterė S. D. juos užpajamavo (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 228-231). Liudytoja S. D. baudžiamojoje byloje parodė, kad ji nežinanti, ar atsakovas yra skolingas ieškovui (t. 1, b. l. 54). Atsakovas, baudžiamojoje byloje teisiamasis, parodė, kad ieškovas į UAB ,,Sodija“ kasą įnešė savo asmeninius pinigus audinių pirkimui. Atsakovas 137 489 Lt pinigų sumai ir dar dėl tos sumos, kurią asmeniškai buvo skolingas ieškovui, išdavė ieškovui skolos raštelius. Tuo tarpu ieškovas nei baudžiamojoje, nei civilinėje byloje nepripažino, kad dėl paskolos buvo sudaryta rašytinė sutartis, ar išduoti pakvitavimai (rašteliai). Ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindžia tuo, kad atsakovas baudžiamojoje byloje pripažino skolos faktą ir, kad atsakovui paskolintus 137 489 Lt jis įnešė į UAB ,,Sodija“ kasą.

Minėta, kad civilinėje byloje įrodymai yra vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Pagal CK 6.870 straipsnyje apibrėžtą paskolos sutarties sampratą paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kito. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, o paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku. Pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai, ieškovo ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas prašomą priteisti iš atsakovo pinigų sumą įnešė į UAB ,,Sodija“ kasą ir taip UAB ,,Airava“ atsiskaitė su UAB ,,Sodija“ už prekes (audinius, verpalus) gautas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7182797 ir prekių gavimo važtaraštį Nr. 334300 (baudžiamosios bylos 1-222/2003, t. 1, b. l. 67-68). Taigi rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad 137 489 Lt atsakovui nebuvo perduoti ir netapo jo nuosavybe. Atsakovas baudžiamojoje byloje niekada nėra pripažinęs, kad jis iš ieškovo yra gavęs prašomą priteisti sumą. Iš jo paaiškinimų baudžiamojoje byloje matyti, kad jis ieškovo paprašė sumokėti už prekes UAB ,,Sodija“, kad ieškovas savo asmeniniais pinigais sumokėjo už UAB ,,Airava“ prekes, nes bendrovei truko apyvartinių lėšų ir, kad jis buvo pažadėjęs tą pinigų sumą ieškovui grąžinti.

Paskolos gavėjas privalo paskolos davėjui gautą paskolos sumą grąžinti (CK 6.870 str. 1 d.). Nustačius, kad atsakovas iš ieškovo faktiškai 137 489 Lt negavo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir iš atsakovo priteisti 137 489 Lt sumą. Išdėstytų argumentų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad atsakovas iš ieškovo asmeniškai gavo 137 489 Lt ir, kad šia suma nepagrįstai praturtėjo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt, nuo 3550 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimi atleistas. Iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 200 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Valstybės naudai iš ieškovo priteisiama 3550 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas (CPK 91 str. 1 d.), ir 54,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti.

Ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui V. V. dėl 137 489 Lt skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt, valstybės naudai – 3604,22 Lt.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėAlvydas Poškus