Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1370-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-22
Bylos Nr.
2A-1370-527/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
A. Z.
Ieškovas
V. Z.
Trečiasis asmuo
V. Z.
Civilinė byla Nr. 2A-1370-527/2014;proceso Nr.2-28-3-04554-2013-9;procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1;77.4.3;
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė (pranešėja) viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-571/2014 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui A. Z. (trečiasis asmuo – V. Z., išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos skyrius) dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-06-19 sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią buvo numatyta, jog atsakovas dukros R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės ieškovei periodines išmokas kas mėnesį po 200 Lt iki dukros pilnametystės (b. l. 4–5).

Šalies argumentai

Ieškovė 2013-11-19 teisme registruotu ieškiniu prašė pakeisti dukrai R. priteisto išlaikymo dydį, išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė. Ieškovė nurodė, kad priteistas 200 Lt per mėnesį išlaikymas yra per maža suma išlaikyti augančiai dukrai, kuri šiuo metu yra 14 metų, auga, nori puoštis, o ne viską dėvėti iš dėvėtų rūbų parduotuvių. Ieškovė nurodė rūbams skirianti apie 200 Lt per mėnesį; R. turi sveikatos problemų, nes krypsta stuburas, kartu ir krūtinės ląsta, todėl vitaminams, vaistams per mėnesį išleidžia apie 81 Lt; vaikui taip pat reikia nupirkti lavinimo priemonių už 100 Lt, duoti mokyklai maistui pietums apie 84 Lt, telefonui; ieškovė nuo 2012-12-17 yra dukters V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), auginimo atostogose ir per mėnesį jos pajamos, kurios iki išėjimo į dekretą buvo apie 1 200–1 400 Lt, šiuo metu yra 1 128 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad jo teikiama 200 Lt suma yra pakankama vaiko poreikių tenkinimui, nes ir motina turi prisidėti prie dukros išlaikymo tokia pačia suma; jis pats yra onkologinis ligonis ir gauna tik 3 grupę, todėl gauna tik 278,87 Lt netekto darbingumo pensiją; pagal išsilavinimą jis yra statybininkas, tačiau darbo neranda; jam išgyventi padeda jo tėvai, pas kuriuos jis su sutuoktine gyvena.

Trečiasis asmuo V. Z. prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad jos vyras gauna tik netekto darbingumo pensiją, ji pati dirba ir gauna apie 930 Lt, šiuo metu laukiasi, todėl gimus vaikeliui išlaidos dar labiau padidės; jie gyvena pas vyro tėvus, kurie padeda šeimai išsilaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-06-19 sprendimu priteisto išlaikymo dukrai R. Z. dydį ir priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui po 400 Lt mokant kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė ieškovei uzufrukto teisę į išlaikymui priteistas lėšas; priteisė iš atsakovo valstybei 400 Lt už ieškovei suteiktas advokato paslaugas bei 72 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas, atsižvelgęs į šalių gaunamas pajamas ir į tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, kad dukters poreikiai yra pakankamai įprastiniai jos amžiaus vaikui, atsižvelgė į atsakovo pakankamai jauną amžių ir jo prisiimtą pareigą užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulinti, ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 2–47), prašydamas panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, dėl ko sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Atsakovas nurodė sutinkąs, kad 200 Lt sumos dukrai nepakanka, tačiau būtina atsižvelgti ne tik į dukros, tačiau ir į kitas objektyvias bei faktines aplinkybes, tokias kaip jo liga ir kitas išlaikytinis. Būtina vadovautis objektyviais kriterijais, faktinėmis aplinkybėmis bei proporcingumo principu.

Apelianto teigimu, jo turtinė padėtis ne tik kad nepagerėjo, tačiau priešingai – ji nuo priteisto išlaikymo tik pablogėjo. Atsakovui yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Dėl savo ligos atsakovas negali susirasti darbo ir dirbti bei tuo pačiu gauti ir papildomų pajamų. Atsakovas yra registruotas darbo biržoje, tačiau jam per visą laiką nuo 2012-10-30 darbo susirasti taip ir nepavyko, nes niekas asmens su 50 proc. darbingumo priimti nenori. Atsakovui per mėnesį yra mokama 278,87 Lt netekto darbingumo pensija, jokių kitų pajamų atsakovas negauna. Todėl egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios sąlygoja atsakovo nedarbą ir didesnių pajamų negavimą. Atsakovui nesuprantamas teismo motyvas, kad atsakovas negalėjo teismui pateikti įrodymų, iš kokių jis pajamų gyvena. Atsakovas teismui paaiškino, kad jis su sutuoktine gyvena pas jo tėvus iš sutuoktinės gaunamų pajamų (930 Lt per mėnesį) bei tėvų paramos. Atsakovas negali pateikti to, ko neturi. Pagal įstatymą atsakovo sutuoktinei išėjus vaiko priežiūros atostogų, jos gaunama pašalpa sudarys 70 procentų jos gauto darbo užmokesčio (t. y. bus apie 455 Lt). Teismas nurodė, kad neva atsakovas nepateikė įrodymų, iš ko jis pragyvena, tačiau tokio klausimo dėl ieškovės galimybės pragyventi teismui nekilo, nors ieškovės pajamos sudaro 1 000 Lt ir kyla klausimas, iš kokių pajamų ji gyvena, kai vaiko poreikiai, jos teigimu, yra nuo 756 Lt iki 1 000 Lt, o, be to, be dukros R. ieškovė turi išlaikyti dar ir kitą dukrą bei save. Tai patvirtina kad ieškovės pateikti vaiko poreikiai nėra teisingai paskaičiuoti ir neatitinka tikrovės.

Teismas nepakankamą dėmesį skyrė tam, kad jis turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – santuokoje su V. Z. (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. Z.. Nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo vaikui dydį, teismas turi atsižvelgti į išlaikymą vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (LAT 2005-05-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-306/2005). Teismas pažymėjo, kad „spręsdama materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, kad R. Z. poreikiai yra pakankamai įprastiniai jos amžiaus vaikui, atsižvelgia į atsakovo pakankamai jauną amžių ir jo prisiimtą pareigą užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui, augti, vystytis ir tobulintis“. Kaip matyti, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną vaiką. Nors bylos nagrinėjimo metu dar vaikas buvo negimęs, tačiau teismui buvo pateikta pažyma apie tai, kad apelianto sutuoktinė laukiasi vaiko ir kad gimimas planuojamas netrukus, dėl ko ji ir buvo patraukta trečiuoju asmeniu šioje byloje. Teismo sprendimo priėmimo dienai vaikas jau buvo gimęs. CK 3.198 straipsnis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Taip pat nurodyta, kad visi vaikai turi būti išlaikomi proporcingai. Teismui padidinus išlaikymą iki 400 Lt sumos per mėnesį, lieka pažeistos kito vaiko, gim. (duomenys neskelbtini), teisės į išlaikymą, kadangi apeliantas objektyviai jokios galimybės skirti tokio išlaikymo neturi ir tai padaryti negali ne dėl savo kaltės, ne dėl subjektyvių aplinkybių, o dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, apelianto neįgalumo.

Apeliantas stengiasi ieškotis darbo, dėl to ir yra užsiregistravęs darbo biržoje, be to, jis darbo ieško ir individualiai, per skelbimus spaudoje ir internete, tačiau pagal jo sveikatos būklę jam niekas darbo pasiūlyti negali. Apelianto norai gali būti patys didžiausi, tačiau tikrovė yra tokia, kad dėl neįgalumo darbo rasti nėra jokios galimybės. Nors teismas ir nurodė, kad neva jo sveikata gerėja ir kad neatmetama, kad jis gali pasveikti, tačiau tai jau spėjimo klausimas, kuo negali būti grindžiamas teismo sprendimas. Pasikeitus apelianto sveikatos būklei ateityje, tai būtų pagrindas ieškovei spręsti klausimą dėl nustatyto išlaikymo peržiūrėjimo.

Apeliantas supranta, kad jis turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, ir jis šią pareigą pagal savo galimybes stengiasi vykdyti. Pasikeitus situacijai, jis ir pats neatsisako papildomai prisidėti prie dukros išlaikymo, ką patvirtino ir ieškovė teisme, kad būdavo atvejų, kai jis prisidėdavo ir papildomai. Apeliantas neatsisako nuo pareigos išlaikyti dukrą bei teikti papildomą išlaikymą pagal galimybes arba teikti didesnį išlaikymą, jeigu pavyktų rasti darbą bei gauti didesnes pajamas. Vien tik didesnės sumos priteisimas, neatsižvelgiant į objektyvias faktines aplinkybes, neužtikrina nei dukros interesų, nei proporcingumo principo, nei teisingumo principo įgyvendinimo

Nors ieškovė ir nurodė, neva dukra R. turi sveikatos problemų, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų (medicininių išrašų) teismui nepateikė, dėl to teismas ir nustatė, kad dukros poreikiai yra įprastiniai tokio amžiaus vaikui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė turi gyvenamąjį būstą (tuo tarpu apeliantas jo neturi), ji gauna didesnes pajamas (1 128 Lt), yra darbinga, iš pateiktų įrodymų matyti, kad gali sau leisti pirkti prekes prabangesnėse parduotuvėse, skirti lėšas sporto klubui, draudimui ir kt., kurių apeliantas sau negali leisti, nes visų pirma turi rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais ir savo sveikata. Apeliantas faktiškai nėra pajėgus tenkinti net savo minimaliausių bei būtiniausių poreikių ir pats yra išlaikomas sutuoktinės ir tėvų paramos pagalba.

Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (LAT 2004-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-286/2004; 2008-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-77/2008; kt.). Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2010-02-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-71/2010). Nors šią nuostatą teismas ir nurodė, tačiau ja realiai nesivadovavo ir nuo jos taikymo nukrypo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2004-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c. b. Nr. K-3-495/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima (LAT 2010-02-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-71/2010).

Teismas nenustatė, kokia minimali suma reikalinga dukrai išlaikyti. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės skaičiavimus minėta suma svyruoja nuo 756 iki 1 056 Lt, priklausomai nuo kūrenimo sezono bei išlaidų drabužiams. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė, pateikdama skaičiavimus, į to mėnesio išlaidas įtraukia ir šildymo išlaidas bei drabužių išlaidas, kurios turėtų būti dalijamos proporcingai metams laiko, kadangi šildymas yra tik žiemos laikotarpiu, dėl ko natūralu, kad ieškovės pateiktos išlaidos už tuos mėnesius yra didesnės, tačiau jas paskirsčius proporcingai metams, šios išlaidos mėnesiui atitinkamai sumažėja, lygiai taip pat kaip kad kitais mėnesiais sumažėja ir išlaidos tokiems drabužiams kaip paltas, žieminiai batai ir kt., kurie nėra perkami kiekvieną mėnesį Teismas neatsižvelgė ir į ieškovės aiškinimą, kad paltą dukra nešios ir kitais metais, todėl šios išlaidos negali būti laikomos tik to mėnesio išlaidomis. Taip pat šildymo išlaidos turi būti dalijamos visiems gyvenantiems bute asmenims, kurių, pasak ieškovės, gyvena keturiese. Ieškovė teismo posėdžio metu pati pripažino, kad ji netinkamai paskaičiavusi išlaidas, tenkančias dukrai, nes kai kurių išlaidų neišdalijusi proporcingai jas tenkantiems asmenims.

Todėl esant dukros R. įprastiniams poreikiams bei kitoms objektyvioms aplinkybėms, apelianto neįgalumas ir kitas išlaikytinis teismo sprendimas nėra teisingas ir pagrįstas dėl ko naikintinas. Atsižvelgiant į visas faktines bei objektyvias aplinkybes, teismas negalėjo padidinti nustatyto materialinio išlaikymo sumos, nes didesnio išlaikymo šiai dienai neleidžia teikti objektyvios aplinkybės apelianto neįgalumas ir kitas išlaikytinis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą palikti galioti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei (t. 2, b. l. 16–18). Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tokias faktines aplinkybes kaip apelianto liga, turtinė padėtis, kitas išlaikytinis. Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis nepagerėjo, o tik pablogėjo nuo to laiko, kai iš jo buvo priteistas išlaikymas jo dukrai R. Apeliantas nurodo, kad jo vienintelės pajamos yra tik netekto darbingumo pensiją, o nuo (duomenys neskelbtini) apeliantas turi išlaikyti ir savo dukterį A. Z. (nors iš pateiktos gimimo liudijimo kopijos matoma, kad apeliantui gimė sūnus A. Z.), taip pat neturi gyvenamojo būsto, o iš turimų pajamų nėra pajėgus tenkinti savo minimaliausių ir būtiniausių poreikių. Aplinkybė, kad apeliantas, kaip jis nurodo, esant sunkiai padėčiai, prisiėmė prievolę, o kartu su ja ir socialinę riziką išlaikyti dar vieną vaiką, rodo, kad jo finansinė padėtis nėra sunki. Nesuprantama, kaip apeliantas galėjo planuoti nekuklias vestuves, šeimos pagausėjimą esant tokiai turtinei padėčiai, kurią nurodo apeliaciniame skunde (vienintelės apelianto pajamos 287,87 Lt, jis neturi gyvenamojo būsto). LAT praktikoje nurodoma, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Apie apelianto kitokią finansinę padėtį, nei jis nurodo, liudija ir tai, kad apeliantas yra pajėgus kreiptis į advokatą ir apmokėti su bylinėjimusi susijusias išlaidas pats, kai tuo tarpu ieškovei skirta teisinė pagalba yra valstybės apmokama 100 %. Anot apelianto, jo pajamos yra tik 287,87 Lt. Ieškovei neaišku, iš kokių pajamų jis gyvena, perka automobilius, švenčia gimtadienius kavinėse bei nuomojamose sodybose, kai tuo tarpu ieškovė negali dukrai nupirkti dviračio, mobilaus ryšio telefono (šiuo metu dukra naudojasi skolintu telefonu), naujų drabužių ar leisti jai dalyvauti mokyklos rengiamose visose pažintinėse-edukacinėse ekskursijose, dėl lėšų stokos dukra buvo priversta pasirinkti toliau nuo namų esančią gimnaziją, kurioje nereikalaujama uniformos. Apeliantas nuslepia faktą, kad iš darbo jis išėjo savo noru, nes, jo teigimu, privatus statybininko darbas yra daug pelningesnis. Apeliantas teigia, kad iki šiol nepavyksta susirasti darbo, nors dukrai R. pasakodavo, kad susitikti gali tik po darbų statybose, be to, socialiniame tinkle „Facebook“ yra patalpintas skelbimas apie teikiamas paslaugas, kuriame apeliantas nurodo savo vardą, telefono numerį. Apeliantas nurodo, kad jam nustatytas 50 % nedarbingumo lygis, sunku susirasti darbą, tačiau pažymėtina, jog ir ieškovė sirgo onkologine liga, o po gydymo turėjo grįžti į darbą ir dirbti turėdama 60 % nedarbingumo lygį, tam kad galėtų išlaikyti dukrą ir save. Apeliantas teigia, kad neaišku, iš kokių pajamų gyvena ieškovė, nors jis puikiai žino, jog dukterį jai padeda išlaikyti jos mama, be to, ieškovė turi šiek tiek santaupų, kurias sukaupė iš motinystės pašalpos bei parduoto turto (auksinių papuošalų). Ieškovė nesutinka su skundo argumentu, kad mėnesinės išlaidos, reikalingos dukters išlaikymui, buvo paskaičiuotos neproporcingai. Pabrėžtina, kad buvo pateikta tik vieno mėnesio skaičiuotė, kurioje buvo nurodyta klaidinga suma, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu visos skaičiuotės buvo pateiktos su proporcingais skaičiavimais, atitinkančiais dukters mėnesinius poreikius. Taip pat apeliantas nurodo, kad tokios išlaidos, kaip komunaliniai mokesčiai ir pan., turi būti dalijami proporcingai į keturias dalis. Toks apelianto teiginys atmestinas, nes bute gyvena trise: ieškovė ir jos dukros R. Z. ir V. V.. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė gali sau leisti pirkti prekes prabangesnėse parduotuvėse. Visų pirma, rūbus ieškovė perka dukrai, o ne sau. Ieškovė naudojasi parduotuvėse skelbiamomis akcijomis, kai kokybiškų rūbų (kuriuos galima nešioti ilgiau) galima nupirkti palankiomis kainomis (2 už vieno 1 kainą), taip pat taupant pinigus rūbai perkami dėvėtų drabužių parduotuvėse. Apeliantas kaip prabangos dalyką nurodo dukters lankymąsi sporto klube. Pažymėtina, kad dukra sporto klube lankosi tam, kad koreguotų savo laikyseną, stiprintų stuburą. Apeliantas netgi piktinosi ir priekaištaudavo dėl dukters treniruočių sporto klube, kai pats atrado lėšų nėščios žmonos fotosesijoms, kurios tikrai nėra būtinas poreikis, nors, kaip teigia apeliantas, jis neturi lėšų net būtiniausiems ir minimaliausiems poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius (Kauno apygardos teismo 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1255-273/2013). Dukra gyvena kartu su ja, jai suteiktas gyvenamasis būstas, be to, jai tenka ir kasdienė jos priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl teismo 2006-06-19 sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo. Ieškovė prašė išlaikymo dydį po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidinti iki 500 Lt per mėnesį, pirmosios instancijos teismas padidino iki 400 Lt per mėnesį, o atsakovas šį išlaikymo padidinimą skundžia apeliaciniu skundu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (LAT 2005-05-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (LAT 2008-05-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vertinant šalių turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, turi būti atsižvelgiama šalių į išlaikytinių skaičių. Apeliantas nurodo, kad jam (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. (apeliaciniame skunde suklysta, nes, kaip matyti iš pateikto gimimo liudijimo, (duomenys neskelbtini) gimė atsakovo sūnus A. Z.), todėl atsakovas įgijo prievolę išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamuoju atveju turi būti atsižvelgiama ne tik į šią atsakovo nurodytą aplinkybę, bet ir į tai, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei taip pat gimė dar vienas vaikas – dukra V. V.. Vadinasi, po 2006 m., kai buvo nustatytas išlaikymo dydis po 200 Lt per mėnesį, tiek atsakovas, tiek ieškovė įgijo dar po vieną išlaikytinį, todėl tai, kad apeliantui (duomenys neskelbtini) gimė vaikas, negali būti priežastimi pirmosios instancijos teismo priteistam išlaikymo dydžiui sumažinti. Tačiau aplinkybė, kad apeliantas, jo teigimu, dėl sveikatos problemų atsidūręs sunkioje turtinėje padėtyje, prisiėmė prievolę, o kartu su ja ir socialinę riziką išlaikyti dar vieną vaiką, rodo, kad jo finansinė padėtis iš tiesų nėra sunki ir yra pagerėjusi. LAT praktikoje nurodoma, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nors atsakovas asmeninės nuosavybės teise šiuo metu valdo 4,32 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pažymėtina, jog šio sklypo įgijimas nerodo jo pagerėjusios po 2006 m. turtinės padėties, kadangi sklypas įgytas 2004-07-26 dovanojimo sutartimi, t. y. iki šalių ištuokos ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo. Tačiau kita vertus, tai, kad atsakovas, jo teigimu, dėl sveikatos problemų atsidūręs sunkioje turtinėje padėtyje, šio žemės sklypo iki šiol nerealizavo, paneigia apelianto argumentus apie jo sunkią turtinę padėtį. Tai, kad ieškovė po 2006-06-19 teismo sprendimo tapo savininke nekilnojamo turto – vieno kambario buto, esančio Marijampolės m., (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo 2006-07-03 pagal paveldėjimo teisės liudijimą (1 t., b. l. 27–28), apeliacinės instancijos teismo nuomone, jeigu kiti duomenys būtų nepasikeitę, pritariant apeliantui, būtų galima vertinti kaip ieškovės turtinės padėties pagerėjimą, nors, kita vertus, ieškovei atsirado papildomos išlaidos šio būsto išlaikymui, kai tuo tarpu atsakovo gyvenamoji vieta išliko ta pati – pas jo tėvus. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis nustatyta, jog ieškovės darbo užmokestis 2006 m. sausio–gegužės mėn. buvo 6 230,68 (1 146,08 + 1 140,68 + 1 151,48 + 1 105,84 + 1 686,60), t. y. vidutiniškai 1 246 Lt per mėnesį (2 t., b. l. 44), be to, nuo 2006-01-01 iki 2006-05-01 jai buvo mokama išmoka vaikui po 50 Lt per mėnesį, o nuo 2006-09-01 iki 2009-12-31 po 52 Lt per mėnesį (2 t., b. l. 51–54). Vadinasi, Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo metu 2006 m. ieškovės vidutinės pajamos buvo 1 296 Lt per mėnesį. Taip pat nustatyta, jog ieškovei, kuri (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą V., buvo išmokėta motinystės pašalpa nuo 2013-09-01 iki 2013-11-30 po 981,87 Lt, už 2013 m. gruodžio mėn. 891,21 Lt, už 2014 m. sausio mėn. 1 016,72 Lt, už 2014 m. vasario mėn. 990,78 Lt ir už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2014-06-30 po 605,96 Lt (2 t., b. l. 45). Akivaizdu, jog tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu ieškovės pajamos (605,96 Lt per mėnesį) yra sumažėjusios daugiau kaip dvigubai, lyginant su 2006 m. pajamomis (1 296 Lt per mėnesį). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog ieškovės turtinė padėtis, lyginant su 2006-06-19, yra iš esmės pablogėjusi.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo neįgalumą ir jo gaunamą nuo 2012-11-01 sumažėjusią netekto darbingumo pensiją bei tai, kad jis dėl neįgalumo niekaip negali įsidarbinti. Kaip matyti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2014-07-16 rašto Nr. R-3501, atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Marijampolės teritoriniame skyriuje 2006–2007 m. laikotarpyje nesilankė, o nuo 2008-10-28 iki 2012-10-23 jam buvo nustatytas darbingumo lygis 40% ir nuo 2012-10-22 iki 2014-10-21 – 50%. Kaip matyti iš VSDFV Marijampolės skyriaus pateiktų pažymų, atsakovas 2006 m. iš VSDFV teritorinių skyrių ar Užsienio išmokų tarnybos jokių išmokų negavo (2 t., b. l. 69), tačiau jam iki 2012-10-31 buvo mokama 557,74 Lt, o nuo 2012-11-01 – 278 Lt netekto darbingumo pensija (2 t., b. l. 64–68). Be to, atsakovui nuo 2006-01-01 iki 2006-05-30 UAB ,,GENA“ buvo išmokėta per mėnesį po 580,48 Lt darbo užmokesčio (2 t., b. l. 58), o 2014 m. gegužės ir birželio mėnesiais atsakovui išmokėtas darbo užmokestis po 1 017 Lt per mėnesį (2 t., b. l. 60). Be to, atsakovo sutuoktinei 2014 m. gegužės ir birželio mėnesiais yra išmokėta po 589,20 Lt motinystės pašalpos. Taigi, nors 2006 m. atsakovui neįgalumas nebuvo nustatytas, tačiau jo mėnesinės pajamos buvo tik 580,48 Lt darbo užmokesčio, tuo tarpu šiuo metu, nors atsakovas iki 2014-10-21 turi 50% neįgalumą, jam 2014 m. gegužės ir birželio mėnesiais yra išmokėta po 1 017 Lt per mėnesį darbo užmokesčio (2 t., b. l. 60), be to, atsakovui nuo 2012-11-01 yra mokama 278 Lt netekto darbingumo pensija (2 t., b. l. 66–68). Vadinasi, atsakovo pajamos šiuo metu yra 1 295 Lt (1 017 + 278). Be to, atsakovo sutuoktinei 2014 m. gegužės ir birželio mėnesiais yra išmokėta po 589,20 Lt per mėnesį motinystės pašalpos (2 t., b. l. 61). Pažymėtina, jog netgi sudėjus atsakovo ir jo sutuoktinės šiuo metu gaunamas mėnesines pajamas gauta bendrų santuokinių pajamų suma 1 884 Lt (1 295 + 589,20), padalinta pusiau (1 884 / 2 = 942), yra beveik dvigubai didesnė už atsakovo 2006 m. gautų pajamų per mėnesį sumą (580,48 Lt), kas taip pat patvirtina atsakovo turtinės padėties pagerėjimą šiuo metu. Tai, kad atsakovui nuo 2008-10-28 iki 2012-10-31 buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis (40%) ir jam buvo mokama 557,74 Lt netekto darbingumo pensija, apeliacinės instancijos nuomone, šiuo atveju niekaip neįrodo apelianto turtinės padėties pablogėjimo, lyginant su atsakovo turtine padėtimi 2006 metais, kai jis gaudavo tik 580,48 Lt darbo užmokestį. Kaip visiškai nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, kad jis dėl neįgalumo negalėjo niekur įsidarbinti, kadangi, kaip matyti iš SoDros duomenų, atsakovas nuo 2014-05-02 įsidarbino toje pačioje įmonėje UAB ,,GENA“, kurioje dirbo ir 2006–2009 metais. Šioje byloje liko nepaneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad iš darbo atsakovas išėjo savo noru, nes, jo teigimu, privatus statybininko darbas yra daug pelningesnis. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas, turėdamas statybininko profesiją, užsidirba papildomai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, patvirtina tai, kad jis laikotarpiais nuo 2012-03-09 iki 2012-05-11, nuo 2012-05-14 iki 2012-07-13, nuo 2013-06-10 iki 2013-07-10 ir nuo 2013-07-12 iki 2013-10-11 turėjo įsigijęs verslo liudijimą.

Tai, kad apeliantas yra pajėgus kreiptis į advokatą ir apmokėti su bylinėjimusi susijusias išlaidas pats, kai tuo tarpu ieškovei skirta teisinė pagalba yra valstybės apmokama 100 %, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat patvirtina atsakovo turtinės padėties pagerėjimą ir tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo.

Pažymėtina ir tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius (Kauno apygardos teismo 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1255-273/2013). Dukra gyvena kartu su ja, jai suteiktas gyvenamasis būstas, be to, jai tenka ir kasdienė jos priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės teiginiu, jog dukters poreikiai išaugo su jos amžiumi ir dėl sveikatos problemų krypstant stuburui. Kadangi 2006 metais šalių dukrai buvo tik 7 metai ir tuo metu ji net nelankė mokyklos, akivaizdu, jog per aštuonerius metus mergaitės, kuriai šiuo metu jau yra penkiolika metų, poreikių tenkinimui reikalinga suma galėjo išaugti daugiau negu dvigubai. Tai, kad šalių dukrai krypsta stuburas, nustatyta ieškovės paaiškinimu teisme, kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, tuo labiau, kaip žinia, dauguma mokyklinio amžiaus vaikų susiduria su panašiomis problemomis. Apeliantas kaip prabangos dalyką nurodo dukters lankymąsi sporto klube, tačiau byloje nepaneigta, jog, kaip nurodė ieškovė, dukra sporto klube lankosi tam, kad koreguotų savo laikyseną, stiprintų stuburą.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė gali sau leisti pirkti prekes prabangesnėse parduotuvėse. Nepaneigta, jog ieškovė naudojasi parduotuvėse skelbiamomis akcijomis, kai kokybiškų rūbų (kuriuos galima nešioti ilgiau) galima nupirkti palankiomis kainomis (2 už vieno 1 kainą), bei kad taupant pinigus rūbai perkami dėvėtų drabužių parduotuvėse.

Pažymėtina ir tai, jog apeliantas, teigdamas neturįs lėšų net būtiniausiems ir minimaliausiems poreikiams tenkinti, nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, jog jis atrado lėšų nėščios žmonos fotosesijoms, kurios, kaip teisingai nurodė ieškovė, tikrai nėra būtinas poreikis. Be to, byloje liko niekaip nepaneigti ir ieškovės teiginiai apie tai, jog apeliantas švenčia gimtadienius kavinėse bei nuomojamose sodybose, kai tuo tarpu ieškovė negali dukrai nupirkti dviračio, mobilaus ryšio telefono (šiuo metu dukra naudojasi skolintu telefonu) ar leisti jai dalyvauti mokyklos rengiamose visose pažintinėse-edukacinėse ekskursijose, dėl lėšų stokos dukra buvo priversta pasirinkti toliau nuo namų esančią gimnaziją, kurioje nereikalaujama uniformos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, visiškai pritardama likusiems teismo argumentams, dėl kurių plačiau nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Z. 200 Lt už ieškovei suteiktas advokato paslaugas valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbankas“, įmokos kodas 5630).

Teisėja Jolita Cirulienė