Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1255-273/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-01Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2A-1255-273/2013
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03653-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
D. B.
Išvadą teikia
Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Nordkapp savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1255-273/2013Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03653-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; (S) 99.5; 121.18; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-802/2013 pagal ieškovės D. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės O. B. ieškinį atsakovui R. B., institucijoms teikiančioms išvadą byloje Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Nordkapp savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai (Barneverntjenesten), dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė padidinti iš atsakovo jai priteistą materialinį išlaikymą iki 425,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant O. B. šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas, advokato padėjėjas V. R. ieškinį palaikė visa apimtimi ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pagrindas keisti teismo sprendimą yra pasikeitusi turtinė ir faktinė (atsiradę du papildomi išlaikytiniai) ieškovės įstatyminės atstovės padėtis bei vaiko poreikiai. Išlaikymo dydžiui skaičiuoti jie rėmėsi Lietuvoje naudojamu kriterijum – minimalia mėnesine alga, kuri yra 1000 Lt. Iš atsakovo prašo tik nedidelės dalies išlaikymui reikalingų lėšų, kas reiškia, jog ieškovės mama prisiima didesnę išlaikymo pareigos dalį, kadangi Danielei išlaikyti per mėnesį būtų reikalinga maždaug 2000 Lt suma. Atsakovas sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl privalo prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo. Atstovo nuomone, jo nurodymas apie tai kad atsakovas remia mamą, tėra tik būdas vengti išlaikymo teikimo, nes mama gauna didesnę nei vidutinę pensiją ir jai akivaizdžiai nereikalingas išlaikymas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė 2007-04-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-534-305/2007 nustatytą iš atsakovo teiktiną ieškovei išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo R. B. jo nepilnametei dukrai D. B., materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 425,00 Lt kas mėnesį pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos – tai yra nuo 2012-09-17 - iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei O. B., uzufrukto teisę į šias lėšas. Priteisė iš atsakovo R. B. 69,20 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei bei priteisė iš atsakovo R. B., O. B., 1385,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2007-04-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo ir kitų jos pasekmių, nustatytas iš atsakovo dukrai teiktinas išlaikymo dydis 250 Lt kas mėnesį iki mergaitės pilnametystės (b.l.4-6). Teismas sprendė, kad pagrindas tam yra tiek pasikeitusi šalių turtinė padėtis, tiek pasikeitusi faktinė situacija (atsiradę papildomi išlaikytiniai), tiek dėl amžiaus bei infliacijos padidėję vaiko poreikiai. Teismas nurodė, kad O. B. turtinė padėtis buvusi teismo sprendimo dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priėmimo momentu ir dabar iš esmės nekito. Nors atsakovas nurodė, kad tuo metu jo buvusi sutuoktinė dirbo oficialiai UAB ,,VIP“ ir gaudavo pajamas nuo 700 iki 1000 Lt per mėnesį, teismo išreikalautais duomenimis O. B. 2007 metais niekur nedirbo (b.l.108,109). Į bylą pateikti įrodymai rodo, kad ji ir šiuo metu, gyvendama užsienio valstybėje, yra bedarbė ir gyvena iš socialinių išmokų (b.l.50,52). Kiti į bylą pateikti įrodymai rodo, kad nutraukiant santuoką O. B. nuosavybės teise atiteko 1 automobilis VW Golf, kurio šiuo metu, kaip ir jokio kito turto, nuosavybės teise ji neturi (rašytiniai įrodymai b.l.71,95, atstovo parodymai b.l.111). Ieškovės mėnesinės pajamos - apie 5000 Norvegijos kronų gaunama valstybės parama, kurią ji gaus iki š.m. kovo 18 d., t.y. iki kol jos jauniausiam vaikui sueis 1,5 metų (18 mėn.), vėliau šios išmokos mažės. Dar pusę metų gaus 3500 kronų + 1290 kronų už kiekvieną vaiką kas mėnesį (b.l.111). O. B., be šalių dukters (ieškovės), turi dar du išlaikytinius (b.l.83,87). Santuokos nesudariusi, tačiau turi draugą, kuris jai padeda išlaikyti judviejų bendrus vaikus, pas jį su savo vaikais ir gyvena. Teismas nurodė, kad iš pateiktų į bylą įrodymų seka, kad 2007 metais, kai buvo sprendžiamas išlaikymo ieškovei priteisimo klausimas, atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos buvo 1568 Lt (b.l.101), tuo tarpu dabar jų vidurkis siekia 2322 Lt (b.l.40). Taip pat teismas nurodė, kad teisiškai reikšminga ta aplinkybė, jog tuo metu atsakovas mokėsi dėl ko turėjo išlaidų, kurių pastaruoju metu nebepatiria. Viešo registro duomenis atsakovas turi nekilnojamojo turto (b.l.38 ir 39) bei seną transporto priemonę (b.l.112). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, tačiau teigė, jog materialiai remia savo mamą, jai per mėnesį skirdamas 200 - 300 Lt iš savo pajamų. Nurodė, kad mama gyvena atskirai, pastovi priežiūra jai nereikalinga. Teismas sprendė, kad atsakovas šių aplinkybių neįrodė, t.y. viena vertus jis nepateikė pakakamai įrodymų, kad jo mamai reikalinga parama ir ji nepajėgi pati save išsilaikyti iš gaunamų pajamų. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės, įvertinus atsakovo gaunamas pajamas ir ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį nėra tiek svarbios. Santuokos nesudaręs. Ieškinyje pateiktais skaičiavimais, į bylą ieškovės atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį reikia apie 2300 Lt (b.l.17,63,65). Teismas sprendė, kad ieškovės įstatyminės atstovės nurodoma išlaikymo suma, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas jos patiriamas išlaidas ir reiškiamą reikalavimą, yra normali ir protinga, o atsakovui skyrus nurodomo dydžio išlaikymą dukrai tokia suma Lietuvoje būtų pakankama, kad būtų užtikrinami būtinieji vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui bei įvairiapusiam ugdymui ir lavinimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Atsakovas (apeliantas) R. B. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai D. B. periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad teismas sprendime konstatavo, jog po 2007-04-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis žymiai (esmingai) pasikeitė, t.y. pagerėjo, o O. B. turtinė padėtis nepasikeitė, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos, lyginant su pajamomis gautomis 2007 m., tam tikra dalimi ir padidėjo (nuo 1568,00 Lt iki 2322,00 Lt), tačiau šis pokytis jokiomis aplinkybėmis nėra ir negali būti pripažįstamas esminiu, nes jį neigiamai paveikė per 5 metų laikotarpį, praėjusį nuo 2007-04-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, net keletą kartų padidėjusi infliaciją, ženkliai išaugęs pragyvenimo lygis, išaugusios komunalinių mokesčių, degalų bei maisto kainos. Po 2007-04-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo atsakovas neįgijo jokio nekilnojamojo turto, atsakovo vardu yra registruotas tik 25680,00 Lt vertės butas, transporto priemonė, nesukaupė jokių santaupų. Taip pat nuolat materialiai atsakovas remia senyvo amžiaus motiną. Atsakovo turtinės padėties pasikeitimą, laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m., negalima laikyti esminiu, sudarančiu pagrindą beveik dvigubai padidinti nepilnametei dukrai teiktino materialinio išlaikymo dydį (nuo 250,00 Lt kas mėnesį iki 425,00 Lt kas mėnesį). Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą, taip pat visiškai neatsižvelgė bei tinkamai neįvertino O. B. turtinės padėties pasikeitimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su tuo, kokias pajamas Norvegijoje gavo O. B., laikotarpiu nuo atvykimo į nurodytą šalį momento (2008 m.) iki L. M. gimimo (duomenys neskelbtini). Tokių duomenų pati O. B. nepateikė. Marijampolės rajono apylinkės teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, jog O. B. nepilnamečių vaikų (tame tarpe ir D. B.) poreikiams tenkinti Norvegijoje yra skiriamos pakankamai didelės socialinės išmokos (O. B. gaunamų socialinių išmokų dydžius, teismo posėdžio metu, detaliai nurodė adv. padėjėjas V. R.). Mokamų socialinių išmokų dydis yra tiesiogiai sąlygotas O. B. anksčiau Norvegijoje gautų pajamų dydžio, todėl darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2010 m., ji gaudavo pakankamai dideles ir reikšmingas pajamas. Nepaisant to, jog O. B. po 2007-04-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo susilaukė dar dviejų vaikų (L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini)), tačiau jų išlaikymui gauna didelio dydžio socialines išmokas, be to ji gyvena kartu su anksčiau nurodytų vaikų tėvu, jam nuosavybės teise priklausančiame būste, todėl neturi jokių išlaidų susijusių su gyvenamojo būsto įsigijimu ar nuoma. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje apskritai nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, liudijančių, kaip ir kokia apimtimi išaugo nepilnametės dukters, poreikiai, taip visiškai ignoruojant Lietuvos Respublikos CPK 178 str. imperatyvą, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. O. B. taip pat nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kokias pinigų sumas ji išleidžia nepilnametės dukters D. B., išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, jog bendriesiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pakankama ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo yra 800,00 Lt dydžio suma.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad O. B. ir R. B. santuoka, sudaryta 1999 m. gegužės 22 d. Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, buvo nutraukta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu. Per šešių mėnesių laikotarpį po Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo priėmimo atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1541 Lt. Per paskutinių šešių mėnesių laikotarpį iki šios civilinės bylos iškėlimo atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 2322,07 Lt. Lyginant minėtus laikotarpius atsakovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio padidėjimas skaitine išraiška sudaro 781,07 Lt, procentine išraiška - 50,68 procento. Šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovo darbo užmokestis realiai padidėjo. Tuo tarpu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu nustatyto ir atsakovo ieškovei teikiamo išlaikymo dydis per visą laikotarpį išliko nepakitęs nepaisant vartotojų kainų indekso didėjimo. Paminėtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai sprendė apie atsakovo turtinės padėties pagerėjimą. Atsakovo teiginiai, kad O. B. turtinė padėtis yra geresnė nei buvo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo priėmimo metu, yra laikytini visiškai nepagrįstais. Augančio vaiko poreikiai maistui, drabužiams, kultūriniam ugdymui natūraliai ir neišvengimai didėja, tuo pačiu didėja ir piniginės išlaidos, skirtos minėtų vaiko poreikių tenkinimui, todėl atsakovo teiginiai, kad nepilnametės dukters D. B. poreikiai esmingai neišaugo, yra taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu priteistas išlaikymas yra 75 Lt mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos. Tuo pačiu tai reiškia, kad O. B. tenka didesnė ieškovės išlaikymo našta nei atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje keliamas išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai klausimas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-04-06 sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo ir kitų jos pasekmių, nustatytas iš atsakovo dukrai teiktinas išlaikymo dydis 250,00 Lt kas mėnesį iki dukros D. B. pilnametystės (t.1, b.l.4-6). Ieškovė ieškinio pareiškime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo nurodė, kad pagrindas keisti teismo sprendimą yra pasikeitusi turtinė ir faktinė (atsiradę du papildomi išlaikytiniai) ieškovės įstatyminės atstovės padėtis bei vaiko poreikiai.

Atsakovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismas sprendimu – padidinti priteistą išlaikymą iki 425,00 Lt, nurodo, jog atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos, lyginant su pajamomis gautomis 2007 m., tam tikra dalimi ir padidėjo (nuo 1568,00 Lt iki 2322,00 Lt), tačiau šis pokytis jokiomis aplinkybėmis nėra ir negali būti pripažįstamas esminiu, nes jį neigiamai paveikė per 5 metų laikotarpį, praėjusį nuo 2007-04-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, net keletą kartų padidėjusi infliaciją, ženkliai išaugęs pragyvenimo lygis, išaugusios komunalinių mokesčių, degalų bei maisto kainos. Taip pat atsakovas nurodo, kad nuolat materialiai remia senyvo amžiaus motiną A. S. B.

Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1000,00 Lt, tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo, išlaikymas yra padidintas tik iki 425,00 Lt vaikui, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaikų poreikius. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, ieškovės motinos O. B. turtinė padėtis pagerėjo, nepilnametės dukters D. B. poreikiai esmingai neišaugo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad yra pagrindas padidinti išlaikymą, atsižvelgiant į tai, jog yra pasikeitusi šalių turtinė padėtis, tiek pasikeitusi faktinė situacija (atsiradę papildomi išlaikytiniai), tiek dėl amžiaus bei infliacijos padidėję vaiko poreikiai. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis buvusi teismo sprendimo dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priėmimo momentu ir dabar iš esmės nekito. Į bylą pateikti įrodymai rodo, kad ieškovė bedarbė ir gyvena iš socialinių išmokų (t.1, b.l.50), kad jokio turto, nuosavybės teise ji neturi ( t.1, b.l.71,95). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovės mėnesinės pajamos - apie 5000 Norvegijos kronų gaunama valstybės parama, kurią ji gaus iki š.m. kovo 18 d., t.y. iki kol jos jauniausiam vaikui sueis 1,5 metų, dar pusę metų gaus 3500 kronų ir 1290 kronų už kiekvieną vaiką kas mėnesį (t.1, b.l.111). Ieškovė, be šalių dukters, turi dar du išlaikytinius (t.1, b.l.83,87). Taip pat, teismas sprendime nurodė, kad 2007 metais, kai buvo sprendžiamas išlaikymo ieškovei priteisimo klausimas, atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos buvo 1568,00 Lt (t.1, b.l.101), tuo tarpu dabar jų vidurkis siekia 2322,00 Lt (t.1, b.l.40), viešo registro duomenis atsakovas turi nekilnojamojo turto (t.1, b.l.38 - 39) bei seną transporto priemonę (t.1, b.l.112). Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, santuokos nesudaręs, tačiau atsakovas teigė, jog materialiai remia savo mamą, jai per mėnesį skirdamas 200 - 300 Lt iš savo pajamų. Atsakovo teiginiai, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, laikytini nepagrįstais. Kaip pirmiau minėta, augančio vaiko poreikiai maistui, drabužiams, kultūriniam ugdymui natūraliai ir neišvengimai didėja, tuo pačiu didėja ir piniginės išlaidos, skirtos minėtų vaiko poreikių tenkinimui, todėl atsakovo teiginiai, kad nepilnametės dukters poreikiai esmingai neišaugo, yra taip pat nepagrįsti. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, šiuo metu yra bedarbė, taip pat turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, neskaitant ieškovės ir atsakovo dukros. Apelianto argumentas, jog nuolat materialiai remia senyvo amžiaus motiną, nėra pagrindas nepriteisti reikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, be to, atsakovas šių aplinkybių neįrodė, t.y. nepateikė pakakamai įrodymų, kad jo mamai reikalinga parama ir ji nepajėgi pati save išsilaikyti iš gaunamų pajamų.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, laikė, kad atsakovas privalo ir gali teikti dukrai didesnį išlaikymą. Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės nuostatų nepažeidė, įvertino visas reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti, pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu nustatydamas vaikams skirtiną išlaikymo dydį, abejones dėl tikrosios šalių turtinės padėties aiškindamas vaiko interesų naudai. Taip pat, byloje nustatyta, kad vaiko poreikiai nesumažėjo, o ieškovė, priešingai nei apeliantas, viena rūpinasi šalių vaiko būtinų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.). Konstatuotina, kad iš bylos faktinių aplinkybių bei ištirtų įrodymų visumos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatinėjo tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat ieškovei iš apelianto, kurio apeliacinis skundas iš esmės atmestas, priteistina 250,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas), nes šios išlaidos yra pagrįstos ir nėra per didelės (t. 2. b.l.17).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. B. (a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei O. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Teisėja Izolda Nėnienė