Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Kęstučio Jucio, Algimanto Valantino (kolegijos primininkas ir pranešėjas), viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistojo V. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistojo V. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Šiame teikime nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu daug ir motyvuotai dirba, elgiasi nepriekaištingai, baustas drausmine tvarka nebuvo, yra skatintas 20 kartų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą, atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad V. K. atitinka numatytus formalius kriterijus – nuo 2011 m. spalio 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2017 m. vasario 28 d. Nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 18 balų, pataisos įstaigos administracijos V. K. charakterizuojamas teigiamai. Tačiau vien šių formalių, įstatymų numatytų kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą klausimą, nepakanka. Yra privaloma įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę bei leidžiančių daryti išvadas apie bausmės tikslų jo atžvilgiu pasiekimą, visumą ir konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, numatytais BVK 91 straipsnyje, tai yra atvirojoje kolonijoje nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi; turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu; esant sąlygoms, suteikiama galimybė gyventi šalia atvirosios kolonijos su savo šeimomis; kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi; jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į namus arba kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus.

Taigi, kaip matyti, nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų atliekančių bausmę pataisos namuose, tai yra jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Dėl šių priežasčių, sprendžiant, ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes, o taip pat į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas asmuo, sunkumą, nuteistojo neteisėtais veiksmais pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumą, teismas konkrečioje byloje sprendžia, ar patenkinus pataisos įstaigos administracijos teikimą, bus tinkamai užtikrintas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skiriant asmeniui bausmę yra siekiama ne tik sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už įvykdytą nusikaltimą, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kurį įstatymų leidėjas sieja su visuomenės interesu. Užtikrinant pastarojo principo įgyvendinimą, į asmeniui paskirtą bausmę bei jos vykdymą leidžiama pažiūrėti ne tik per kaltininko ir nusikalstamos veikos prizmę, bet ir atsižvelgiant į visuomenės interesą, kurio įtvirtintos BK bei kitų įstatymų nuostatos ne visada gali atspindėti. Pažymėtina, kad visuomenės interesas gali priklausyti ne tik nuo vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų ir teisingumo jausmo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo požiūriu, bet ir nuo kaltininko asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, kilusių pasekmių, nukentėjusiųjų pozicijos. Savo jurisprudencijoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog baudžiamųjų įstatymų taikymas turi užtikrinti proporcingą, nuolatinį ir teisingą atsaką sunkiems teisinių gėrių pažeidimams, kad viešai patvirtintų baudžiamojo įstatymo normų laikymosi būtinumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. yra nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Jo neteisėtais veiksmais buvo pažeista svarbiausia baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmogaus gyvybė. Nuo V. K. nusikalstamos veikos nukentėjo jam artimi žmonės, šeimos nariai, tame tarpe ir jo mažametis sūnus. Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog V. K. smurtiniai neteisėti veiksmai nebuvo spontaniški. Tai neabejotinai didina nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei leidžia ją priskirti labai sunkiems teisinių gėrių pažeidimams. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į visuomenės interesą nagrinėjamoje byloje, darytina pagrįsta išvada, jog šiuo metu perkėlus V. K. į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, kurioje nuteistų asmenų teisės ir laisvės yra žymiai mažiau ribojamos ir varžomos, nebūtų tinkamai užtikrintas bausmės paskirties (teisingumo principo) įgyvendinimas. Sutiktina su V. K. teiginiu, jog ir atvirojoje kolonijoje jis privalėtų tęsti jam paskirtos bausmės atlikimą, tačiau tą jis darytų kur kas švelnesnėmis sąlygomis. Skunde taip pat pagrįstai pažymima, jog BVK 140 straipsnyje nėra minimas nusikaltimų sunkumas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu atveju spręsti dėl šios normos taikymo. Net ir esant visoms BVK 140 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismas gali, bet ne privalo perkelti nuteistąjį tęsti jam paskirtos bausmės atlikimo į atvirąją koloniją. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad šis klausimas kiekvieną kartą yra sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos rodiklius ir kitas svarbias aplinkybes. Dėl pastarosios priežasties nagrinėdamas V. K. skundą, apeliacinės teismas nesivadovauja jo nurodytais teismų procesiniais sprendimais, priimtais išnagrinėjus panašaus pobūdžio pataisos įstaigų administracijos teikimus. Nuteistojo dėmesys atkreipiamas į tai, jog precedento galias turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tuo tarpu V. K. nurodyti procesiniai sprendimai buvo priimti bylose, kuriose asmenys kaip ir jis buvo nuteisti už labai sunkių nusikaltimų žmogaus gyvybei padarymą, tačiau šių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija neabejotinai teigiamai vertina nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, tačiau įvertinus aukščiau aptartų nagrinėjamam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą, pritaria apygardos teismo padarytai išvadai, jog šiuo metu perkėlus V. K. tęsti jam paskirtos bausmės atlikimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. skundą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.