Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1246-881/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
e2S-1246-881/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04319-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“
Trečiasis asmuo
individualiai įmonei „Devilmora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1246-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04319-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-9476-433/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui individualiai įmonei „Devilmora“, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Antakalnio būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymą „Dėl IĮ „Devilmora“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“.

2. Ieškovė pateikė prašymą sustabdyti bylą, iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019. Nurodė, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu metu išsirinko IĮ „Devilmora“ namo administratoriumi, nors balsavimo raštu biuleteniai buvo pateikti klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės; pastaroji aplinkybė yra įrodinėjama Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1246-918/2019.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019.

4. Teismas, įvertinęs civilinės bylos Nr. e2-1246-918/2019 ginčo dalyką, padarė išvadą, kad pastarojoje byloje yra nustatinėjama, ar daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams platintuose balsavimo raštu biuleteniuose dėl administratoriaus pasirinkimo buvo/ nebuvo pateikta klaidinanti informacija bei ar tokio pobūdžio informacijos pateikimas yra/ nėra laikytinas daugiabučių namų administratorių atrankos procedūrų pažeidimu.

5. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo, kuriuo trečiasis asmuo IĮ „Devilmora“ yra paskirtas konkretaus daugiabučio namo administratoriumi. Ginčijamas atsakovės direktoriaus įsakymas buvo priimtas, suskaičiavus daugiabučių namų butų ir patalpų savininkų balsavimo biuletenius, o ieškovė įrodinėja ginčijamo įsakymo neteisėtumą, motyvuodama tuo, kad atsakovė neteisėtai/ pažeisdama procedūras įvykdė administratorių atranką, daugiabučių namų gyventojams pateikdama klaidingą informaciją balsavimo biuleteniuose, dėl ko gyventojai priėmė neteisingą sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo.

6. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šioje byloje įrodinėjimo dalykas – naujo administratoriaus skyrimo procedūrų pažeidimų buvimas/ nebuvimas dėl to, kad daugiabučių namų gyventojams buvo/ nebuvo pateikta klaidinga informacija – iš esmės sutampa su civilinės bylos Nr. e2-1246-918/2019 nagrinėjimo dalyku. Todėl, anot teismo, galutinis teismo sprengimas civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 turės prejudicinę reikšmę priimant galutinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Dėl šios priežasties, taip pat vadovaujantis civilinio proceso ekonomiškumo principu bei teisėtų lūkesčių principu (kad nebūtų dėl tų pačių šalių ir tų pačių aplinkybių priimti du skirtingi sprendimai), yra pagrindas stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis, 163 straipsnio 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas, pritaikęs CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, neįsigilino, kokie teisiškai reikšmingi faktai bus nustatinėjami šiose bylose, todėl padarė klaidingą išvadą apie bylas siejantį prejudicinį ryšį.

7.2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualus administracinio akto panaikinimo, o byloje, dėl kurios teismas sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, sprendžiamas visiškai kitoks teisėtumo klausimas – gyventojams pateiktų balsavimo biuletenių teisėtumo patikrinimas. Šių civilinių bylų ne tik skirtingai suformuluoti ginčo dalykai, bet ir bylos yra ginčijamos skirtingais teisiniais pagrindais, todėl civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 nebus nustatinėjami nagrinėjamai civilinei bylai aktualūs ir teisinę reikšmę, priimant sprendimą byloje, turintys faktai.

Šalies argumentai

7.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai netyrė ir nesiaiškino bylų faktinių aplinkybių. Tiek pati balsavimo raštu procedūra buvo vykdyta, tiek daugiabučių namų butų ir patalpų savininkų balsavimo biuleteniai pateikti laikantis įstatymuose bei teisės aktuose įtvirtintos tvarkos, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija savarankiškų sprendimų pati nepriima, o būtent, vadovaujantis centrinės valdžios subjektų priimtais teisės aktais. Be kita ko, sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo yra išimtinai butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnis), todėl butų ir kitų patalpų savininkai tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 yra išreiškę savo valią, kurios neginčija. Tai leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktuose biuleteniuose buvo pateikta teisinga ir visa būtina informacija, leidusi butų ir kitų patalpų savininkams apsispręsti ir išreikšti savo valią dėl konkretaus bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi jokio suinteresuotumo pateikinėti biuleteniuose klaidingos informacijos ar kitaip siekti daryti įtaką butų ir kitų patalpų savininkams, o priešingai – jos pareiga yra tik įforminti administracijos direktoriaus įsakymu pačių butų ir kitų patalpų savininkų išreikštą valią, taip leidžiant administruoti jų išsirinktam administratoriui.

7.4. Neapibrėžtam laikotarpiui sustabdžius civilinę bylą, būtų pažeisti ne tik byloje dalyvaujančių asmenų, bet pirmiausia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų teisėti interesai.

7.5. Turint galimybę visas reikšmingas faktines ir (ar) teisines aplinkybes nustatyti nagrinėjant šią bylą, bylos sustabdymas neatitiks teisinio apibrėžtumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB „Antakalnio būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad abi bylos yra glaudžiai susijusios, nes aplinkybė, kuria grindžiamas ieškinio reikalavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. ar administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikiama informacija buvo klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės, bus nustatinėjama civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019. Tokios nuomonės laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilines bylas Nr. e2S-808-910/2019 ir e2S-877-934/2019.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla sustabdyta, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).

12. Nors apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, nes neįsigilino į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei neatsižvelgė į tai, kad tarp abiejų bylų nėra jokio prejudicinio ir (ar) teisinio ryšio, kad abiejose bylose keliami visiškai skirtingi ir tarpusavyje nesusiję reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai nepatvirtina to, kad civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 priimtas galutinis teismo sprendimas neturės, atsižvelgiant į ieškovės pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, jokios įtakos nagrinėjamos civilinės bylos rezultatui, t. y. kad tarp abiejų bylų iš tiesų neegzistuoja jokio prejudicinio ir (ar) kito tiesioginio teisinio ryšio.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovės reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, be kita ko, grindžiamas neteisėtais apeliantės veiksmais, pasireiškusiais netinkamu administratorių atrankos procedūrų vykdymu, butų ir kitų patalpų savininkams pateikus administratoriaus pasirinkimo biuletenius su klaidinančia ir tikrovės neatitinkančia informacija, o aplinkybė, ar balsavimo biuleteniuose pateikta informacija buvo klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės, yra civilinės bylos Nr. e2-1246-918/2019 nagrinėjimo dalykas. Taigi, kaip yra nurodęs Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje priimtoje iš esmės analogiškoje savo aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2S-808-910/2019, nagrinėjant abi civilines bylas <...> gali susiklostyti tokia teisinė situacija, kai ta pati aplinkybė dėl klaidinančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose (ne)buvimo skirtingose bylose būtų vertinama skirtingai, todėl egzistuotų tikimybė priimti prieštaringus sprendimus tarpusavyje susijusiose bylose. Kitoje iš esmės analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-877-934/2019).

14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 nebus nustatinėjami jokie nagrinėjamai civilinei bylai teisinę reikšmę turintys faktai, o bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju neatitiktų civilinio proceso principų.

15. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję ne su nurodytų civilinių bylų sąsajumo, bet su jose pareikštų ieškinių pagrįstumo vertinimu, kas, sprendžiant bylos sustabdymo klausimą, nėra vertinama. Todėl dėl šių ir kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

17. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, išdėstytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė