Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2. Viešasis pirkimas dėl to paties pirkimo objekto (pirkimo Nr. 22747113) jau buvo nutrauktas po pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo (toliau – Nutrauktas pirkimas). Nutrauktame pirkime priimtus sprendimus ieškovė vertina kaip reikšmingą kontekstą, svarbų vertinant ginčijamo Pirkimo sąlygų atitiktį skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir proporcingumo principams. 2025 m. gegužės 6 d. Nutraukto pirkimo procedūrų metu Perkantysis subjektas Ieškovės pretenziją tenkino iš dalies ir sumažino kvalifikacinį reikalavimą – vietoje patirties remontuojant ar rekonstruojant D1000 diametro vamzdyną buvo nustatytas D800 diametras. Šiuo sprendimu Perkantysis subjektas iš esmės pripažino, kad ankstesnis reikalavimas buvo neproporcingas ir nepagrįstai ribojo potencialių tiekėjų ratą. Vis dėlto reikalavimas nebuvo susietas su ypatingųjų statinių kategorijai priskirtinu diametru (D500). Toks pats kvalifikacinis reikalavimas vėliau buvo nustatytas ir ginčijamame Pirkime (Kvalifikacinių reikalavimų 1.1 punktas).

3. 2025 m. birželio 13 d. Nutrauktame pirkime buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėtoju pripažintas ūkio subjektas UAB „Vexa engineering“, tačiau 2025 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas pranešimas apie šio pirkimo nutraukimą. Ieškovė nurodo, kad pakartotinai paskelbtame pirkime iš esmės pasikeitė tik darbų apimtys, tačiau pirkimo sąlygose buvo nustatyti nauji techniniai, kvalifikaciniai ir pasiūlymų vertinimo reikalavimai bei nauja pasiūlymų vertinimo sistema, kurių visuma, Ieškovės teigimu, riboja konkurenciją ir sudarė pagrindą ginčyti pirkimo sąlygas teisme.

4. 2025 m. spalio 1 d. Pirkimas buvo paskelbtas iš naujo. Techninėje specifikacijoje buvo patikslinti atskiri pirkimo objekto parametrai: vietoje 360 metrų nustatytas 460 metrų nuotekų tinklų ilgis (TS 3.6 punktas), patikslintas šulinių skaičius (13 vnt.) ir detalizuoti reikalavimai šuliniams (TS 2.1 punktas), pateikta papildoma informacija apie faktinę tinklų būklę (TV diagnostikos duomenys – fotofiksacijos, TS priedai Nr. 4.4–4.7). Taip pat nustatyta, kad darbai turi būti atliekami CIPP metodu, įrengiant stiklo pluošto audinio rankovę, kai ankstesniame pirkime buvo leidžiama alternatyviai siūlyti tiek polimerinę, tiek stiklo pluošto rankovę.

6. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos priede Nr. 4.4, be kita ko, nustatytas reikalavimas, kad siūloma stiklo pluošto audinio rankovė būtų pažymėta CE ženklu arba jam prilygintu techniniu įvertinimu. Ieškovė ginčija šį reikalavimą, nurodydama, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą UV stiklo pluošto rankovėms privalomas CE ženklinimas nėra numatytas, o reikalavimas nepagrįstai susiaurina galimų pasiūlyti medžiagų ratą.

7. Ginčijamame Pirkime taip pat buvo atsisakyta mažiausios kainos kriterijaus ir pasirinktas kainos (60 proc.) ir kokybės (40 proc.) santykis. Ieškovė nurodo, kad nustatyti kokybiniai kriterijai yra susiję su darbų atlikimu naudojant konkretaus gamintojo medžiagą ir labai konkrečias jos technines savybes.

8. Ieškovė ginčija šiuos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: kriterijų T1, pagal kurį papildomi balai skiriami už tiekėjo patirtį atliekant CIPP technologijos darbus su konkretaus gamintojo medžiaga; kriterijų T2, pagal kurį papildomi balai skiriami už stiklo pluošto audinio rankovės gamybą taikant išilginės siūlės (LONGITUDINAL SEAM) metodą; kriterijų T3, kuriuo vertinama integruota vidinės ir išorinės plėvelės barjerinė funkcija; bei kriterijų T4, kuriuo papildomi balai skiriami už itin aukštą atsparumo dilimui rodiklį pagal DIN EN 295-3 standartą. Ieškovės teigimu, visi šie kriterijai yra suformuluoti taip, kad juos atitinka tik vieno gamintojo – „Saertex“ – gaminama medžiaga SAERTEX-LINER S+XR.

9. Ieškovė taip pat ginčija pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikacinių reikalavimų 1.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas per pastaruosius penkerius metus turi būti atlikęs vamzdynų remonto ar rekonstravimo darbus CIPP ar 4WELL technologijų metodu, įrengiant polimerinę rankovę ne mažesnio nei D800 diametro vamzdyne. Ieškovė nurodo, kad šis reikalavimas nėra suderintas su pirkimo objektu, kuriam reikalaujama stiklo pluošto audinio rankovė. Taip pat ginčijamas kvalifikacinių reikalavimų 1.2 punkte nustatytas reikalavimas turėti darbuotoją, turintį siūlomos medžiagos gamintojo išduotą apmokymų sertifikatą, kadangi ne visi gamintojai tokius sertifikatus išduoda, o jų išdavimas dažnai susijęs su medžiagų įsigijimu. 2025 m. spalio 8 d. Ieškovė pateikė pretenziją, kurioje, remdamasi viešai prieinamais duomenimis, nurodė, kad ginčijami reikalavimai yra pritaikyti konkrečiai medžiagai SAERTEX-LINER S+XR ir sudaro prielaidas riboti konkurenciją. 2025 m. spalio 16 d. Atsakovė pretenziją atsisakė tenkinti. Ieškovės vertinimu, Atsakovo atsakymas buvo formalus ir neatsakė į esminius argumentus dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo.

13. Dėl ekonominio naudingumo kriterijų atsakovė teigia, kad kriterijumi T1 vertinama ne bendra tiekėjo patirtis, o tiekėjo turimos žinios ir įgūdžiai dirbti su ta medžiaga, kurią jis siūlo Pirkime, ir panašių parametrų objekte, todėl balai siejami su pirkimo objektu, o ne su tiekėjo „bendru patyrimu“. Atsakovė taip pat nurodo, kad kriterijus T2 nustatytas dėl to, jog multi-layer technologija yra brangesnė ir ilgiau gaminama, o šio Pirkimo atveju svarbūs trumpi darbų atlikimo terminai (2 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo); be to, atsakovės teigimu, longitudinal seam metodą taiko ne vienas gamintojas, todėl kriterijus nėra pritaikytas vienam gamintojui, o neatitikus T2 kriterijaus tiekėjo pasiūlymas nebūtų atmetamas. Dėl kriterijaus T3 atsakovė nurodo, kad plėvelės nepašalinimas po instaliacijos, jo vertinimu, lemia papildomą rankovės apsaugą ir ilgesnį tarnavimo laiką, taip pat mažesnes eksploatacines sąnaudas. Atsakovė taip pat teigia, jog ir neatitikus T3 kriterijaus pasiūlymas nebūtų atmetamas, o atitinkamas savybes turinčias rankoves gamina daugiau nei vienas gamintojas. Dėl kriterijaus T4 atsakovė nurodo, kad jo laikymasis vertinamas pagal tiekėjo pateikiamus sertifikatus, deklaracijas ir kitą dokumentaciją, o ieškovei teigiant, kad jos siūloma medžiaga atitinka T4 parametrą, atsakovės vertinimu, kyla abejonių dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti šį kriterijų. Atsakovė pažymi, kad, ieškovės teigimu, T4 parametrą atitinkančias rankoves gamina ne vienas gamintojas.

14. Dėl kvalifikacijos reikalavimų atsakovė nurodo, kad 1.1 punktas nustatytas remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, o jo tikslas – įsitikinti minimalia tiekėjo patirtimi atlikti panašius darbus. Atsakovė teigia, kad kvalifikacijos reikalavimas 1.1 nėra pirkimo objekto reikalavimas, nes pirkimo objektas apibrėžtas Techninėje specifikacijoje (stiklo pluošto rankovė), o minėtas reikalavimas nustatytas siekiant išplėsti galimų tiekėjų ratą, leidžiant dalyvauti ir tiems, kurie turi patirties 4WELL technologijoje. Atsakovė taip pat pažymi, kad pati ieškovė nurodo šį reikalavimą tenkinanti ir pripažįsta jo atitiktį Metodikai, todėl atsakovės vertinimu ieškovei trūksta teisinio suinteresuotumo ginčyti šį reikalavimą. Dėl 1.2 punkto atsakovė nurodo, kad reikalavimas turėti darbuotoją su gamintojo apmokymų sertifikatu nustatytas dėl itin trumpo darbų atlikimo termino (2 mėnesiai), siekiant sumažinti defektų ir netinkamo darbų atlikimo riziką. Atsakovės teigimu, reikalavimas yra būtinas ir konkurencijos neriboja daugiau nei būtina Pirkimo tikslui pasiekti.

15. Dėl Techninės specifikacijos priedo Nr. 4.4 2 punkto atsakovė nurodo, kad, reaguodamas į pretenziją, pakeitė reikalavimą dėl CE ženklinimo, nustatydamas alternatyvą – ETA arba jam prilygstantį nacionalinį techninį įvertinimą (pvz., Vokietijos DIBt), ir tokias medžiagas laikyti lygiavertėmis. Atsakovė paaiškina, kad reikalavimas dėl atitiktį pagrindžiančių dokumentų nustatytas tam, kad būtų galima objektyviai patikrinti, ar siūloma medžiaga atitinka keliamus parametrus, o DIBt paminėtas kaip pavyzdinis nacionalinio įvertinimo variantas, todėl, atsakovės vertinimu, reikalavimas nėra pritaikytas vienam gamintojui. Atsakovė taip pat pažymi, kad, ieškovės teigimu, šis reikalavimas netrukdo jai pateikti pasiūlymo, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti ir šios techninės specifikacijos nuostatos, o teiginiai apie konkurencijos ribojimą vertintini kaip deklaratyvūs.

19. Ieškovė pakartoja, kad ginčijamas ekonominio naudingumo kriterijus T1 iš esmės vertina tiekėjo – juridinio asmens – ankstesnę profesinę patirtį, ją siejant su konkretaus gamintojo medžiagos naudojimu, ir todėl neatitinka kasacinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotos praktikos dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų ryšio su pirkimo objektu. Ieškovės teigimu, atsakovės argumentai apie „specifines žinias“ dirbant su konkretaus gamintojo medžiaga nepaneigia fakto, kad kriterijumi T1 vertinama būtent tiekėjo patirtis, o ne pasiūlymo savybės.

20. Dublike Ieškovė nurodo, kad atsakovė neįrodė objektyvių technologinių skirtumų, kurie pateisintų reikalavimą būti dirbus būtent su tuo pačiu gamintoju ir tomis pačiomis techninėmis charakteristikomis pasižyminčia medžiaga. Ieškovės teigimu, CIPP technologinis procesas iš esmės yra vienodas nepriklausomai nuo gamintojo, o galimi parametrų nustatymo skirtumai nėra tokio pobūdžio, kad leistų laikyti tiekėjų patirtį objektyviai skirtinga.

21. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad ginčijamų ekonominio naudingumo kriterijų T1–T4, kvalifikacinių reikalavimų ir Techninės specifikacijos nuostatų visuma sudaro sistemą, kuri faktiškai suteikia konkurencinį pranašumą vienam gamintojui ir su juo dirbantiems tiekėjams, nors formaliai atskiri reikalavimai neužkerta kelio dalyvauti Pirkime.

24. Dėl techninės specifikacijos 4.4 punkto atsakovas nurodo, kad reikalavimas buvo patikslintas, nustatant alternatyvius atitikties įrodymo būdus (CE ženklinimas, ETA ar jam prilygstantis nacionalinis techninis įvertinimas), taip išplečiant galimų pasiūlyti produktų ratą.

26. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ (ieškovė 2) pareiškė ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“, kuriuo prašo pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo „Paviršinių nuotekų tinklų kolektoriaus remontas Žuvėdrų tako g., Balandžių g. ir Nemuno g. Klaipėdos m.“ (pirkimo Nr. 4729339) pirkimo sąlygą, susijusią su vieno iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų reikšme.

31. Specialiųjų sąlygų 2.1 punkte apibrėžtas Pirkimo objektas: nurodyta, kad siekiama įsigyti nuotekų kolektoriaus (vamzdyno), esančio Žuvėdrų tako g., Balandžių g. ir Nemuno g. Klaipėdoje, remonto darbus, kuriems reikalavimai nustatyti specialiųjų sąlygų 2 priede pateiktoje techninėje specifikacijoje. Ieškovė pažymi, kad techninėje specifikacijoje nurodyta: 13 šulinių turi būti remontuojami įprastu būdu, o 1200 mm diametro ir apie 460 m ilgio nuotekų kolektorius turi būti remontuojamas CIPP metodu, įrengiant stiklo pluošto audinio rankovę, įmirkytą poliesterio ar vinilesterio dervose.

32. Techninės specifikacijos 3.7 punkte nurodyta, kad reikalavimai remontui atlikti reikalingoms statybinėms medžiagoms nustatyti techninės specifikacijos 4.4 priede (Medžiagų specifikacija), kuriame pateikti minimalūs reikalavimai rankovės techninėms charakteristikoms.

33. Specialiųjų sąlygų 7 priede nustatyta, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas vertinamas pagal kainos ir kokybės santykį (PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punktas): kainos (C) kriterijui suteikta 60 balų, techninių parametrų (T) kriterijams – 40 balų. Ieškovė nurodo, kad priede apibrėžti techninių parametrų kriterijai T1–T4, įskaitant: T1 (10 balų) – rangovo patirtį atliekant CIPP darbus su šiam Pirkimui siūlomo gamintojo medžiaga (ne mažesnis kaip D1000, ne trumpesnė kaip 400 m atkarpa, tinkami rezultatai); T2 (15 balų) – rankovės vientisumą ir gamybą taikant siuvimo (LONGITUDINAL SEAM) metodą; T3 (10 balų) – integruotą vidinės ir išorinės plėvelės sluoksnį su barjerine funkcija; T4 (5 balai) – atsparumą dilimui ne didesnį kaip 0,03 mm per 100 000 ciklų pagal DIN EN 295-3.

36. Ieškovė remiasi kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir nurodo, kad paties tiekėjo (juridinio asmens) profesinė patirtis paprastai nelaikytina su pirkimo objektu susijusiu ekonominio naudingumo kriterijumi, išskyrus įstatyme numatytas siaurai aiškintinas išimtis, todėl ginčijama T1 kriterijaus dalis, ieškovės vertinimu, neatitinka PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies nuostatų. Ieškovė pažymi, kad ginčijamu kriterijumi T1 atsakovė numatė suteikti papildomus naudingumo balus už tiekėjų specifinę patirtį – konkrečių parametrų vamzdyno remonto darbus CIPP metodu – tik tuo atveju, jei tokie darbai buvo atlikti naudojant ne tik to paties gamintojo rankovę, kuri siūloma šiame Pirkime, bet ir ne prastesnių techninių charakteristikų medžiagą, nei reikalaujama Pirkime.

39. Ieškovė remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintomis Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis, kuriose nurodoma, kad tiekėjo kvalifikacija, patirtis ar kitos savybės paprastai nelaikomos susijusiomis su pirkimo objektu, o vertinimo kriterijai turi būti siejami su tuo, ką tiekėjas siūlo, o ne su tuo, koks yra tiekėjas. Ieškovė daro išvadą, kad ginčijama T1 kriterijaus dalis, kuria papildomi balai siejami su paties tiekėjo specifine patirtimi ir konkretaus gamintojo bei charakteristikų rankovės naudojimu, jos vertinimu, neatitinka PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies reikalavimų, nes neturi pakankamo ryšio su pirkimo objektu.

41. Ieškovė tvirtina, kad nepriklausomai nuo rankovės gamintojo ar atskirų deklaruojamų charakteristikų, rankovės įrengimo technologinis procesas iš esmės nesiskiria, todėl tiekėjo įgyjama patirtis objektyviai yra tokia pati. Ieškovė aprašo, kad CIPP proceso metu rankovė įneriama į vamzdį, slėgiu prispaudžiama prie vamzdyno sienelių, ultravioletinių lempų įrenginiu per visą vamzdyno ilgį sukietinama, o šis procesas, ieškovės teigimu, yra vienodas skirtingų gamintojų stiklo pluošto audinio rankovėms, įmirkytoms poliesterio ar vinilesterio dervomis.

42. Ieškovė pažymi, kad, jos vertinimu, galimi skirtumai susiję tik su atskirų parametrų (slėgio, lempos galingumo, judėjimo greičio) nustatymu pagal gamintojo instrukcijas. Ieškovė nurodo, kad šių parametrų reikšmės užtikrinamos įrangos pagalba, o darbuotojų praktiniai veiksmai iš esmės apsiriboja reikiamų parametrų nustatymu ir proceso stebėjimu. Ieškovė teigia, kad dėl šių priežasčių nėra aišku, kokiu objektyviu pagrindu skirtingų gamintojų ar skirtingų charakteristikų rankovių atveju patirtis turėtų būti laikoma skirtinga.

43. Ieškovė remiasi PĮ 64 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad vertinimo kriterijai neturi suteikti perkančiajam subjektui neribotos pasirinkimo laisvės, ir nurodo kasacinio teismo išaiškinimą, kad kriterijai turi būti objektyvūs, užtikrinant pasiūlymų palyginimą objektyviai (LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civ. b. Nr. e3K-3-398-469/2018, 39 p.).Ieškovė teigia, kad ginčijama kriterijaus T1 dalis nėra objektyvi ir diskriminuoja tiekėjus, nes vienodą patirtį vertina skirtingai pagal su patirties turiniu nesusijusius požymius (rankovės gamintoją ir atskiras deklaruojamas charakteristikas).

49. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas šioje byloje yra įrodytas, atsakovė teikia šiuos atsikirtimus į ieškovės argumentus.

50. Dėl kriterijumi T1 vertinamų tiekėjo (juridinio asmens) žinių ir jų ryšio su pirkimo objektu. Atsakovė nurodo, kad kriterijumi T1 vertinama ne bendra tiekėjo patirtis atliekant vamzdynų remonto darbus, o tiekėjo turimos specifinės žinios ir įgūdžiai dirbti su būtent ta medžiaga, kurią jis siūlo šiame Pirkime, taip pat patirtis ją įrengiant panašių parametrų objekte. Atsakovės teigimu, balai skiriami ne už įprastą vamzdynų rekonstravimą tradiciniais būdais, o už tiekėjo jau turimas praktines žinias taikant konkrečią technologiją ir naudojant konkrečią medžiagą, kuri lemia darbų rezultatą. Dėl to atsakovė laiko, kad T1 kriterijus yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu ir sudaro pagrįstą prielaidą tikėtis kokybiškesnio sutarties įvykdymo, kai darbus vykdo tiekėjas, jau dirbęs su ta pačia (jo pasiūlyta) medžiaga.

51. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovės argumentai dėl T1 neatitikimo kasacinio teismo praktikai būtų aktualūs tuo atveju, jei balai būtų skiriami už kuo didesnį įvykdytų sutarčių skaičių ar už bendresnę patirtį vykdant tipinius nuotekų tinklų renovacijos darbus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju T1 balai, atsakovės vertinimu, siejami su tiekėjo turimomis specifinėmis žiniomis, įgytomis dirbant su konkrečia jo pasiūlyme nurodyta medžiaga, kuri ir sukuria kokybę. Atsakovė nurodo, kad nėra pagrindo tikėtis optimalaus rezultato, jeigu tiekėjas sutarties vykdymo metu pirmą kartą mokysis dirbti su medžiaga, kurią pats pasiūlė.

53. Dėl patirties naudojant skirtingų gamintojų medžiagas skirtumų. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad remonto darbų CIPP būdu patirtis, naudojant skirtingų gamintojų ar skirtingų techninių charakteristikų rankoves, objektyviai nesiskiria. Atsakovė nurodo, kad nors skirtingų gamintojų produktai gali atitikti tuos pačius standartus ir formaliai turėti panašias instaliavimo taisykles, praktikoje medžiagų sudėtinių dalių proporcijų skirtumai gali lemti instaliavimo niuansus, kurie atsiskleidžia realiomis sąlygomis (pvz., meteorologinės aplinkybės, vamzdyno būklė, nuotekų priemaišos, seno vamzdyno sienelių būklė, posūkių ypatumai ir kt.). Atsakovė pateikia pavyzdį, kad viena medžiaga tam tikromis sąlygomis gali reikalauti kitokio kaitinimo režimo ar proceso korekcijų, kad būtų išvengta defektų, kai tuo tarpu kito gamintojo medžiagai tokios korekcijos nereikia. Atsakovės teigimu, tokios neaprašytos žinios ir sprendiniai įgyjami tik realiai dirbant su konkrečiu produktu, be to, gali reikėti ir prieigos prie gamintojo turimos duomenų bazės ar techninių rekomendacijų, kurių su tuo gamintoju anksčiau nedirbęs tiekėjas gali neturėti.

54. Dėl šių priežasčių atsakovė teigia, kad tiekėjo patirtis pirmą kartą dirbant su konkretaus gamintojo medžiaga ir patirtis, kai tas pats tiekėjas jau yra dirbęs su ta pačia to paties gamintojo medžiaga, gali skirtis, nes specifinės žinios įgyjamos tik darbo su konkrečia siūloma medžiaga metu.

55. Dėl veiksmingos konkurencijos ribojimo. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad kriterijaus T1 dalis verčia tiekėjus siūlyti tik tam tikro gamintojo produktą ar riboja teisę įsigyti rankovę rinkos sąlygomis. Atsakovė nurodo, kad kriterijus T1 nenustato pareigos tiekėjui pirkti rankovę iš konkretaus gamintojo ar būtent iš to gamintojo, iš kurio tiekėjas anksčiau ją pirko, taip pat nenustato, jog tiekėjo pasiūlymas būtų atmetamas, jei jis neatitinka T1 kriterijaus. Atsakovės teigimu, visi rinkos dalyviai yra laisvi pasirinkti, kokio gamintojo produktą, atitinkantį techninius reikalavimus, siūlyti Pirkime, o kriterijus T1 tik suteikia papildomų balų tiekėjui, kuris siūlo produktą, su kuriuo jau turi praktinio darbo patirties.

58. Dėl PĮ 50 straipsnio 5 dalies taikymo. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, kad kriterijaus T1 formuluotė pažeidžia PĮ 50 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą nurodyti konkretų tiekimo šaltinį. Atsakovė pabrėžia, kad minėtas draudimas pirmiausia taikomas pirkimo objekto apibūdinimui techninėje specifikacijoje (kai nurodomas konkretus modelis, šaltinis, prekių ženklas ir pan.), o ginčijamas kriterijus T1, atsakovės teigimu, nėra techninės specifikacijos nuostata. Be to, atsakovė nurodo, kad kriterijus T1 nenurodo jokio konkretaus gamintojo ar prekių ženklo (pvz., nėra nustatyta, kad balai suteikiami tik naudojant konkretaus gamintojo, pvz., „Brandenburger“, produktą), todėl ieškovės interpretaciją laiko nepagrįsta.

59. Dėl argumento, kad Lietuvos Respublikos tiekėjai negalėjo įgyti reikalaujamos patirties. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad kriterijus T1 riboja Lietuvos tiekėjų galimybes veiksmingai konkuruoti vien dėl to, kad Lietuvoje tokios patirties neva nebuvo galima įgyti. Atsakovė pažymi, kad Pirkimas vykdomas konkurso būdu, todėl jame gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio tiekėjai. Taip pat akcentuoja, kad kriterijaus T1 neatitinkantys tiekėjai nėra šalinami iš pirkimo – jie gali dalyvauti ir varžytis dėl sutarties sudarymo pagal kitus kriterijus (įskaitant kainą). Be to, Pirkimo dokumentai leidžia tiekėjams kooperuotis ir pasitelkti kitus ūkio subjektus, todėl, atsakovės vertinimu, tiekėjų konkurencija nėra apribojama daugiau, nei būtina Pirkimo tikslui pasiekti.

62. Ieškovė akcentuoja, kad kriterijaus T1 formuluotė, pagal kurią papildomi balai skiriami tik už patirtį, įgytą naudojant to paties gamintojo medžiagą, riboja veiksmingą konkurenciją ir sudaro prielaidas diskriminuoti tiekėjus, kurie turi analogišką patirtį atlikdami darbus CIPP technologijos metodu, tačiau naudojo kitų gamintojų medžiagas. Ieškovės teigimu, toks kriterijus nevertina pasiūlymo kokybinių savybių, o sieja ekonominio naudingumo vertinimą su ankstesniais tiekėjo pasirinkimais ir komerciniais ryšiais su konkrečiais gamintojais.

63. Dublike nurodoma, kad kriterijus T1 faktiškai verčia tiekėjus siūlyti būtent tą medžiagą, su kuria jie jau yra dirbę praeityje, taip ribojant galimybę pasirinkti ekonomiškai palankesnius ar lygiaverčius sprendinius ir iškraipant kainos bei kokybės santykio vertinimą. Ieškovė pabrėžia, kad tokia sistema ypač riboja Lietuvos tiekėjų galimybes konkuruoti savarankiškai, nes ginčijamos patirties dalies nacionalinėje rinkoje objektyviai nebuvo įmanoma įgyti.

67. Triplikuose taip pat pabrėžiama, kad Techninės specifikacijos reikalavimai dėl CE ženklinimo ar jam lygiaverčių dokumentų buvo patikslinti siekiant užtikrinti siūlomų medžiagų atitikties patikrinimą ir nėra pritaikyti vienam konkrečiam gamintojui. Atsakovės teigimu, reikalavimas turėti ETA ar jam lygiavertį nacionalinį įvertinimą taikomas alternatyviai ir leidžia tiekėjams siūlyti įvairių gamintojų produkciją.

70. Dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T1 ieškovė pažymi, kad šiuo kriterijumi vertinama tiekėjo patirtis, o ne pasiūlymo savybės, todėl kriterijus, jos vertinimu, neatitinka viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo. Vertindama kriterijus T2–T4, ieškovė teigia, kad jie nėra pakankamai pagrįsti objektyviais duomenimis, o jų visuma, ieškovės vertinimu, sudaro prielaidas suteikti pranašumą konkretiems technologiniams sprendiniams . Dėl kvalifikacijos reikalavimo 1.2 ieškovė nurodo, kad reikalavimas turėti darbuotoją su gamintojo sertifikatu nėra aiškiai apibrėžtas, o tokie dokumentai, jos vertinimu, nėra būtini tiekėjo profesiniam pajėgumui pagrįst. Dėl techninės specifikacijos reikalavimo (CE / ETA) ieškovė pažymi, kad reikalavimo formuluotė, jos vertinimu, nėra pakankamai aiški ir gali sudaryti prielaidas nevienodam taikymui. Ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti.

75. Ieškovės UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ dalyvavo Pirkimo procedūrose ir pateikė pasiūlymus. Iki ieškinio pateikimo ieškovės pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir pateikė pretenzijas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo. Atsakovė pretenzijas atmetė, tačiau patikslino Techninės specifikacijos priedo Nr. 4.4 2 punkto reikalavimą, numatydama, kad CIPP stiklo pluošto rankovės laikomos tinkamomis, jeigu jos turi Europos techninį įvertinimą (ETA) arba jam prilygstantį nacionalinį techninį įvertinimą, kurie laikomi lygiaverčiais CE ženklinimui.

76. Ieškovė UAB „KRS“ ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti: Techninės specifikacijos priedo Nr. 4.4 2 punkto reikalavimą (su vėlesniais pakeitimais), Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose įtvirtintus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, taip pat Pirkime nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1–T4.

77. Ieškovė nurodo, kad Pirkimas dėl to paties objekto jau buvo vykdytas anksčiau, tuomet pasiūlymai vertinti tik pagal kainą, tačiau po pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo nustatymo ir gavus pretenziją pirkimo procedūros buvo nutrauktos, motyvuojant pasikeitusiomis pirkimo objekto apimtimis. Ieškovės teigimu, ginčo Pirkime pakito tik apimtys, tačiau tai nesuponuoja poreikio keisti pirkimo objekto medžiagiškumo reikalavimų, reikalauti naudoti specifines metodikas ar sudėtingesnius technologinius sprendinius bei nustatyti griežtesnius kvalifikacinius reikalavimus.

78. Ieškovė ginčija Pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatytą ekonominio naudingumo kriterijų T1, pagal kurį balai skiriami, jei rangovas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra atlikęs vamzdynų remonto darbus CIPP technologijų metodu su šiam Pirkimui siūlomo gamintojo medžiaga, ne mažesnio nei D1000 ir ne trumpesnio nei 400 m ilgio vienoje atkarpoje, o svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Ieškovas teigia, kad toks kriterijus yra neteisėtas, nes, remiantis kasacinio teismo praktika, juridinio asmens (tiekėjo) patirtis nelaikoma susijusia su pirkimo objektu, todėl negali būti vertinama kaip ekonominio naudingumo kriterijus.

79. Ieškovė taip pat ginčija kriterijų T2, kuriuo papildomi balai suteikiami tuo atveju, jei stiklo pluošto audinio rankovė yra vientisa ir pagaminta taikant siuvimo (LONGITUDINAL SEAM) metodą, o pagamintoms taikant vyniojimo (WINDING) ar persidengimo (FOLDET) metodus papildomi balai nesuteikiami. Ieškovo teigimu, šis kriterijus nepagrįstai riboja tiekėjų galimybes siūlyti daugiasluoksnės (multi-layer) technologijos sprendinius, o iš esmės palankus konkretaus gamintojo (Ieškovo nurodomo SAERTEX) gaminiams.

80. Ieškovė ginčija ir kriterijų T3, kuriuo papildomi balai skiriami už stiklo pluošto audinio rankovę su integruotu išorinės ir vidinės plėvelės sluoksniu (kurie nebus pašalinami po instaliacijos) su barjerine funkcija, apsaugančia nuo infiltracijos, eksfiltracijos, gerinančia slydimą, išlaikančia homogenišką struktūrą bei ribojančia stireno (styrene) patekimą į išorę. Ieškovas teigia, kad norimas rezultatas esą gali būti pasiekiamas ir naudojant jo siūlomą medžiagą, tačiau pagal kriterijaus formuluotę Ieškovas papildomų balų negautų, be to, nurodo, jog pretenzijoje, remdamasis viešai prieinamais duomenimis (susistemintais, kaip teigiama, dirbtinio intelekto pagalba), pagrindė, kad SAERTEX S+XR duomenų lape patvirtinama atitiktis šiam kriterijui.

81. Ieškovė ginčija kriterijų T4, kuriuo balai skiriami už stiklo pluošto audinio rankovės atsparumo dilimui rodiklį (ne didesnis kaip 0,03 mm per 100 000 ciklų pagal DIN EN 295-3), teigdamas, kad rinkoje egzistuoja daugiau gamintojų, galinčių pagrįsti didesnį atsparumą dilumui, šiam parametrui suteiktas mažas lyginamasis svoris, o taip pat nėra aišku, kaip sutarties vykdymo metu būtų užtikrinama ir kontroliuojama šio kriterijaus laikymosi priežiūra.

82. Ieškovė ginčija Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1.1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, pagal kurį tiekėjas per paskutinius 5 metus turi būti atlikęs vamzdynų remonto ir (ar) rekonstravimo darbų CIPP ir/ar 4WELL technologijų metodu, įrengiant polimerinę rankovę ne mažesnio nei D800 ir ne trumpesnio nei 250 m ilgio vienoje atkarpoje, o svarbiausi darbai – vamzdynų remonto darbai CIPP ir/ar 4WELL technologijų metodu – turi būti atlikti tinkamai. Ieškovas nurodo, kad šis reikalavimas yra dviprasmis ir neatitinka aiškumo, tikslumo reikalavimo, nes Pirkimo techninėje specifikacijoje reikalaujama siūlyti UV stiklo pluošto rankovę, o kvalifikacijos reikalavime nurodoma patirtis įrengiant polimerinę rankovę; taip pat Ieškovė teigia, kad minimaliai kvalifikacijai pagrįsti turėtų pakakti patirties CIPP metodu ypatingame statinyje, negriežtinant reikalavimo konkrečiais vamzdynų skersmenimis.

83. Ieškovė ginčija ir 4 priedo 1.2 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas privalo turėti bent vieną darbuotoją, turintį pasiūlyme nurodytos vamzdynų remonto darbams naudojamos medžiagos gamintojo apmokymų sertifikatą arba kitą dokumentą, patvirtinantį darbuotojo kvalifikaciją dirbti su ta medžiaga. Ieškovės teigimu, reikalavimas neapibrėžia, kokios specializacijos darbuotojas turi turėti tokį dokumentą, o toks reikalavimas turėtų būti siejamas su sutarties vykdymu, o ne tiekėjo kvalifikacijos vertinimu.

84. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ prašo panaikinti Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 2 punkte įtvirtinto techninių parametrų vertinimo kriterijaus T1 reikšmės dalį, kuria naudingumo balai skiriami ne už bet kokią ne mažesnio kaip 1000 mm diametro ir ne trumpesnio kaip 400 m ilgio vamzdyno remonto darbų patirtį CIPP metodu, bet už tokią patirtį, kuri įgyta atliekant darbus naudojant būtent šiam Pirkimui siūlomo gamintojo medžiagą

85. Ieškovė UAB „KRS“ taip pat nurodo, kad atsakydama į ieškovės pretenziją, atsakovė pakeitė Techninės specifikacijos priedo Nr. 4.4 2 punkto reikalavimą dėl CE ženklinimo, vietoje pirminės formuluotės, jog siūlomas produktas turi turėti galiojantį CE ženklinimą, nustatydamas, kad CIPP stiklo pluošto rankovės laikomos tinkamomis, jeigu turi Europos techninį įvertinimą (ETA) arba jam prilygstantį nacionalinį techninį įvertinimą (pvz., Vokietijos DIBt), ir tokie produktai laikomi lygiaverčiais CE ženklu pažymėtiems statybos produktams pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011. Ieškovės teigimu, atsakovė nepaaiškino, kuo remiantis ETA laikomas lygiaverčiu CE ženklinimui, bei kodėl reikalaujama pagrįsti atitikimą reikalavimui, kuris, ieškovės vertinimu, tokio pobūdžio rankovėms nėra privalomai taikomas. Ieškovės nuomone, ginčijamų techninių, kvalifikacinių ir ekonominio naudingumo vertinimo reikalavimų visuma sudaro konkurencinį pranašumą vienam gamintojui (ieškovės nurodomam SAERTEX) ir su šio gamintojo produktais dirbantiems tiekėjams.

86. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų, nurodė, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T1 iš esmės vertinama tiekėjo (juridinio asmens) profesinė patirtis, t. y. ankstesnių sutarčių vykdymas, todėl toks kriterijus, kaip pasiūlymo vertinimo (kokybės) kriterijus, paprastai nelaikytinas susijusiu su pirkimo objektu ir neturėtų būti taikomas papildomiems balams skirti.

87. Dėl kriterijų T2–T4 Tarnyba pažymėjo, kad, atsižvelgiant į jų techninį pobūdį ir vertinimo priklausomybę nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ji negali pateikti vienareikšmės išvados dėl jų (ne)teisėtumo, nes tai būtų galima nustatyti tik išanalizavus visus įrodymus ir šalių paaiškinimus. Tarnybos vertinimu, T2–T4 galėtų būti laikomi pagrįstais, jei jie realiai susiję su Pirkimo tikslu ir objektu, yra proporcingi, aiškiai suformuluoti ir patikrinami; priešingu atveju kyla jų taikymo tinkamumo rizika.

88. Vertindama Techninės specifikacijos priedo Nr. 4.4 lentelės 2 eilutės reikalavimą dėl CIPP stiklo pluošto rankovių tinkamumo įrodymo (galiojantis ETA arba ETA prilygstantis nacionalinis techninis įvertinimas, laikomas lygiaverčiu CE ženklui), Tarnyba nurodė, kad toks reikalavimas savaime neprieštarauja PĮ principams ir nėra neteisėtas, jeigu perkantysis subjektas gali pagrįsti jo būtinumą ir proporcingumą Pirkimo tikslui. Taip pat pažymėta, kad aplinkybė, jog konkretų techninės specifikacijos reikalavimą atitinka ribotas produktų ar gamintojų skaičius, savaime nereiškia konkurencijos dirbtinio ribojimo – tai kiekvienu atveju vertintina individualiai pagal pirkimo objektą ir su juo susijusias aplinkybes.

89. Dėl kvalifikacinio reikalavimo 1.1 Tarnyba pažymėjo, kad Pirkimo objekto reikalavimai apibrėžti Techninėje specifikacijoje (numatant stiklo pluošto UV-CIPP rankovę), todėl vien tai, kad kvalifikacijoje minima patirtis įrengiant „polimerinę rankovę“ pagal CIPP ir (ar) 4WELL technologiją, savaime nereiškia tiekėjų klaidinimo dėl Pirkimo objekto. Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl darbų atlikimo CIPP ir (ar) 4WELL technologija, minimalaus D800 skersmens ir ne trumpesnio kaip 250 m ilgio ruožo vienoje atkarpoje savaime nelaikytinas diskriminuojančiu ar dirbtinai ribojančiu, o, lyginant su Pirkimo objekto parametrais (D1200 ir apie 460 m vientisa atkarpa), laikytinas proporcingu ir atitinkančiu Metodikos 16 punkto principus; kartu pabrėžta, kad perkantysis subjektas turi pagrįsti kvalifikacinių reikalavimų ryšį su pirkimo objektu ir jų proporcingumą.

90. Dėl kvalifikacinio reikalavimo 1.2 (turėti bent vieną darbuotoją su siūlomos medžiagos gamintojo apmokymų sertifikatu ar lygiaverčiu dokumentu) Tarnyba nurodė bendrąją taisyklę, kad techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų tikslas – įsitikinti tiekėjo žmogiškaisiais ir techniniais ištekliais bei gebėjimu įvykdyti sutartį; tokie reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo objekto pobūdį, apimtį ir sutarties vykdymo sąlygas, o jų (ne)proporcingumas ir (ne)aiškumas vertintinas pagal konkrečias pirkimo aplinkybes ir pateiktą pagrindimą.

91. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniais nesutiko, nurodydama, kad Pirkimo sąlygos yra teisėtos, pagrįstos Pirkimo objekto specifika, o ieškovai, pateikę pasiūlymus ir sutikę su ginčijamais kriterijais, neturi teisinio suinteresuotumo juos ginčyti.

92. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ginčija pirkimo dokumentuose įtvirtintas sąlygas, kurios suskirstytinos į tris savarankiškas reikalavimų grupes: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T1–T4; (2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus 1.1–1.2; 3) techninės specifikacijos reikalavimą 4.4 (CE / ETA).

93. Proceso dalyvių teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose kasacinio teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose taikomos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra išaiškinta, kad šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nustatyta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-378/2018, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022), kadangi viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas pagrindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-7-210-469/2022).

94. Ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).

95. Atsakovė tvirtina, kad ieškovės neturi teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimo.

96. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021). Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020)..

98. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisinis suinteresuotumas viešųjų pirkimų bylose siejamas ne tik su galimybe laimėti konkretų pirkimą, bet ir su tiekėjo teise reikalauti, kad pirkimo procedūros būtų vykdomos laikantis viešųjų pirkimų principų – skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo. Aplinkybė, kad ieškovės pateikė pasiūlymus Pirkime, nesudaro pagrindo konstatuoti jų sutikimo su galimai neteisėtomis pirkimo sąlygomis, kadangi dalyvavimas pirkime dažnai yra vienintelė reali procesinė priemonė tiekėjui išsaugoti galimybę vėliau veiksmingai ginti savo teises. Priešingas aiškinimas nepagrįstai apribotų tiekėjų teisę į teisminę gynybą ir sudarytų situaciją, kai perkančiojo subjekto nustatytos sąlygos faktiškai taptų neperžiūrimos teismine tvarka.

99. Pažymėtina ir tai, kad teisinis suinteresuotumas nėra tapatinamas su faktiniu tiekėjo eliminavimu iš pirkimo. Net ir tais atvejais, kai tiekėjas formaliai atitinka ginčijamas sąlygas, jis turi teisėtą interesą ginčyti tokias sąlygas, jeigu jos iškreipia pasiūlymų palyginimą, dirbtinai suteikia konkurencinį pranašumą tam tikriems rinkos dalyviams arba lemia neobjektyvų ekonominio naudingumo vertinimą.

100. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodo, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos, ypač ekonominio naudingumo kriterijus T1, turi tiesioginę įtaką pasiūlymų vertinimo rezultatams, nes papildomi balai siejami ne su pasiūlymo savybėmis, o su tiekėjo ankstesniais komerciniais ryšiais su konkrečiu gamintoju. Tokia aplinkybė savaime lemia ieškovių nepalankesnę konkurencinę padėtį, nepriklausomai nuo to, ar jie atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus.

101. Atsakovės argumentas, kad ginčijami reikalavimai ieškovėms nėra aktualūs, nes juos atitinka, taip pat atmestinas. Atitiktis neteisėtam reikalavimui nepašalina jo neteisėtumo ir nepanaikina tiekėjo teisės jį ginčyti, ypač kai reikalavimas daro įtaką ne tik pačiam ieškovui, bet ir visai konkurencinei aplinkai. Priešingas aiškinimas reikštų, kad teisę ginčyti pirkimo sąlygas turėtų tik tie tiekėjai, kurie jų neatitinka, kas būtų nesuderinama su viešųjų pirkimų teisės tikslais. Ieškovės ginčija ne tik pavienius reikalavimus, bet visą tarpusavyje susijusių techninių, kvalifikacinių ir pasiūlymų vertinimo kriterijų sistemą, kuri, jų teigimu, sukuria struktūrinį konkurencinį pranašumą konkrečiam gamintojui ir su juo dirbantiems tiekėjams. Tokiais atvejais teisinis suinteresuotumas egzistuoja savaime, nes ginčo baigtis gali turėti tiesioginę įtaką ieškovų galimybėms veiksmingai konkuruoti šiame Pirkime. Todėl darytina išvada, kad ieškovės turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, o atsakovės argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta faktinė situacija, jog ieškovės ir jų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės pagrindė savo teisinį suinteresuotumą.

Dėl pirkime nustatyto pasiūlymo vertinimo ekonominio naudingumo kriterijaus T1.

102. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl Pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatyto pasiūlymo vertinimo kriterijaus, kuriuo reikalaujama, kad rangovas per paskutinius 5 metus būtų atlikęs vamzdynų remonto darbus CIPP technologija, būtent su šiame pirkime siūlomo gamintojo medžiaga, ne mažesnio kaip D1000 skersmens ir ne trumpesnėje kaip 400 m vienoje atkarpoje, o svarbiausi darbai ir galutinis rezultatas būtų pripažinti tinkamais (toliau – Kriterijus T1), ir už kurį duodami papildomi 10 balų.

103. Pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 punktą ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, taikant su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Pagal PĮ 64 straipsnio 4 dalį kriterijai laikomi susijusiais su pirkimo objektu, jeigu jie yra susiję su perkamais darbais bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, o ne su pačiu tiekėju kaip ūkio subjektu.

104. Pirkimo sąlygų 7 priede nustatytu kriterijumi T1 papildomi ekonominio naudingumo balai siejami su tuo, ar tiekėjas per pastaruosius penkerius metus yra atlikęs ne mažesnio kaip D1000 skersmens ir ne trumpesnio kaip 400 m ilgio vamzdyno remonto darbus CIPP technologijos metodu, naudodamas būtent šiam Pirkimui siūlomo gamintojo medžiagą, taip pat ne prastesnių techninių charakteristikų rankovę nei siūloma šiame Pirkime.

105. Ieškovės 1 teigimu, pagal Kriterijų T1 yra vertinama juridinio asmens patirtis, kas prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai. Ieškovės 2 teigimu, ginčijamu kriterijumi T1 atsakovė nusprendė duoti papildomus balus už paties tiekėjo, o ne sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų profesinę patirtį, tačiau tiekėjo profesinė patirtis, kaip ekonominio vertinimo kriterijus, nelaikytinas susijęs su Pirkimo objektu; be kita ko, kriterijus T1 galimai leidžia analogišką CIPP darbų patirtį dirbtinai diferencijuoti pagal rankovės gamintoją ir technines charakteristikas bei riboja veiksmingą konkurenciją, nes siekdami gauti balus tiekėjai yra verčiami siūlyti ir įsigyti rankovę iš to paties gamintojo, o lygiaverčių gamintojų pasirinkimas eliminuojamas prarandant balus; taip pat reikšminga laikoma tik patirtis su medžiaga, atitinkančia itin aukštus specifikacijos reikalavimus, kurių Lietuvos perkantieji subjektai anksčiau netaikė.

106. PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra apibrėžtas kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio vertinimo kriterijus. Pasirinkus šį vertinimo kriterijų, yra atsižvelgiama tiek į pasiūlymo kainą ar sąnaudas, tiek į siūlomo Pirkimo objekto kokybę, t. y. kriterijus, kuriuos Pirkimo objektas privalo atitikti. Santykis tarp kainos ar sąnaudų ir kokybės įvertinamas pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės pusiausvyrą, atskirai aktualią kiekvienam konkrečiam perkančiajam subjektui. Pagal Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires (Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės) (toliau – ENPV), kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis – optimalus įvairių kriterijų, susijusių su išlaidomis (kaina ar sąnaudos) ir nesusijusių su išlaidomis (kokybė), kurie atitinka perkančiojo subjekto poreikius, derinys. Šių kriterijų derinio sudedamosios dalys skiriasi kiekvieno pirkimo atveju ir priklauso nuo perkančiojo subjekto siekiamo rezultato.

107. PĮ 64 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga užtikrinti, kad pasirinkti ir pirkimo sąlygose nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai būtų susiję su pirkimo objektu. PĮ 64 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kada yra laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, t. y. vertinimo kriterijai turi būti tiesiogiai susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių.

108. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad tai, jog perkantysis subjektas gali nuspręsti sudaryti sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, jeigu šie yra susiję su sutarties objektu, nesuteikia šiam perkančiajam subjektui neribotos pasirinkimo laisvės, turi būti aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose ir neprieštarauti pirkimų principams, pirmiausia – nediskriminavimo principui (ESTT 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Concordia Bus Finland, C-513/99).

109. Kiekvieno konkretaus pirkimo atveju turi įsivertinti pats perkantysis subjektas, nepažeisdamas PĮ 29 straipsnyje įtvirtintų principų. Vis dėlto, PĮ 64 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajam subjektui suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Taigi, viena vertus, įstatymas perkančiajam subjektui suteikia diskreciją nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius; kita vertus, ši diskrecija nėra absoliuti.

110. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė vertinti darbuotojų patirtį nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš esmės yra išimtinė nuostata, kuri neaiškintina plačiai. Kitaip tariant, šios normos bei perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo (sutarties sudarymo) kriterijus aiškinimas negali paneigti tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo kriterijų atskirties. Šio atribojimo esmė – kvalifikacijos duomenys, įskaitant profesinę patirtį, negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje, t. y., įvertinusi tiekėjų tinkamumą dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija negali jo iš naujo vertinti ar papildomai suteikti balų už didesnę tiekėjo patirtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-916/2020 44 punktas).

123. Ieškovė 1 teigia, kad nustatyti minėti ekonominio naudingumo kriterijai nepakankamai motyvuoti, orientuoti į vieną gamintoją (SAERTEX), nors lygiaverčius rezultatus galima pasiekti ir alternatyviomis technologijomis, be to, kriterijų balų paskirstymas ir patikrinamumas sutarties vykdymo metu kelia abejonių dėl proporcingumo ir skaidrumo.

143. Ieškovė 1 teigia, kad reikalavimas turėti bent vieną darbuotoją su gamintojo apmokymų sertifikatu yra neaiškus – nenurodyta, kuriems darbuotojams jis taikomas, todėl neužtikrina skaidraus ir lygiateisiško vertinimo; toks reikalavimas turėtų būti nustatytas kaip sutarties vykdymo sąlyga, o ne kaip atrankos kriterijus; atsakovė nepateikė pagrindimo, kodėl reikalavimas būtinas Pirkimui, todėl yra neproporcingas ir diskriminuojantis.

144. Atsakovė savo nesutikimą argumentuoja, kad tokio reikalavimo nustatymą sąlygojo trumpi darbų atlikimo terminai (2 mėn. nuo sutarties pasirašymo), todėl būtina jau pasiūlymo metu turėti darbuotoją su atitinkama kompetencija dirbti su siūloma medžiaga, priešingu atveju būtų rizika nepasiekti Pirkimo tikslo.