Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-155-372/2024 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00897-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

2024 m. balandžio 8 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-275-1204/2024 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiam vaikui, institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. L. B. pareiškė ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiam vaikui. Teismo prašė pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-354-284/2012 iš atsakovo L. M. priteistą nepilnametei R. M. išlaikymo dydį, padidinti išlaikymą iki 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymą priteisti iš atsakovo L. M. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti ieškovei L. B. uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. A. L. M. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-354-284/2012 iš atsakovo L. M. priteistą nepilnametei dukrai R. M. išlaikymo dydį, padidinti išlaikymą iki 280,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; šį išlaikymą priteisti iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-354-284/2012 dalį, kuria iš atsakovo L. M. buvo priteistas periodinis, kas mėnesį mokamas po 300,00 Lt (86,89 Eur), išlaikymas dukrai R. M. iki jos pilnametystės ir padidinti išlaikymą, priteisiant iš atsakovo L. M. dukrai R. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 320,00 Eur nuo 2023-09-22 iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametės R. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. B.; likusią ieškinio dalį atmesti; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai; priteisti iš atsakovo L. M. ieškovei L. B. 1182,77 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo L. M. valstybei 32,56 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžinti ieškovei L. B. 8,55 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas nurodė, kad išlaikymas, kuris buvo priteistas, kai šalių dukrai buvo vieneri metai, šiuo metu nebeatitinka vaiko poreikių.

5. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis iš esmės yra teisingas.

6. Teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, ieškovės naudai priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas L. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1182,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui iš ieškovės 247,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas patenkintų reikalavimų dalį skaičiavo nuo visos prašomos priteisti (t. y. 350,00 Eur) sumos, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas periodinis, kas mėnesį mokamas po 300,00 Lt (86,89 Eur), išlaikymas dukrai iki jos pilnametystės.

7.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iki ieškinio padavimo teismui dienos (2023-08-10) atsakovas nuo 2023 m. vasario mėn. jau pats savarankiškai nepilnametei dukrai teikė 200,00 Eur išlaikymą, todėl teismas turėjo vertinti, kad ieškovės ieškinys patenkintas ne 91 proc., o 34 proc., nes atsakovas ir taip jau teikė 200,00 Eur išlaikymą, be to, dėl 30,00 Eur ieškinys buvo atmestas, o sprendimu buvo priteista 120,00 Eur daugiau, nei teikė atsakovas ieškinio padavimo teismui dieną.

7.3. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimą, bent jau turėjo visišką reikalavimų patenkinimo procentą (100 proc.) skaičiuoti ne nuo prašomos priteisti išlaikymo dydžio sumos (350,00 Eur), o nuo 150,00 Eur (350,00 Eur - 200,00 Eur), nes atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos ir taip mokėjo 200,00 Eur dydžio išlaikymą. Teismui sprendimu priteisus 30,00 Eur mažesnį išlaikymą nei buvo prašoma, teismas turėjo vertinti, kad buvo patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų (120,00 Eur) ir atmesta 20 proc. ieškinio reikalavimų (30,00 Eur).

7.4. Teismas konstatavo, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tačiau yra sumokėjusi 95,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Nepaisant to, teismas pagal patenkintų reikalavimų procentą dalį žyminio mokesčio (86,45, Eur) priteisė iš atsakovo. Jei šalis buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nebuvo pagrindo šio žyminio mokesčio priteisti iš atsakovo, ieškovei sprendimu turėjo būti visas žyminis mokestis (95,00 Eur) grąžintas iš valstybės. Be to, žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas ne nuo 4200,00 Eur (12 x 350,00), o nuo 1800,00 Eur (12 x 150,00 Eur), nes atsakovas ieškinio pareiškimo dieną teikė 200,00 Eur/ mėn. išlaikymą, todėl žyminis mokestis byloje sudarė ne 95,00 Eur, o 41,00 Eur.

7.5. Teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino byloje esančių aplinkybių, kad ieškovė neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba nesąžiningai naudojosi mediacija, todėl buvo pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kaip tai numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Ieškovė prie ieškinio buvo pateikusi 2023-06-01 mediatorės pažymą apie mediacijos pabaigą, kurioje nurodyta, kad 2023-06-01 gautas ieškovės atstovo pranešimas apie pasitraukimą iš mediacijos. Prie atsakovo atsiliepimo į ieškinį taip pat buvo pateikti duomenys (atsakovo el. laiškai, siųsti ieškovei ir mediatorei), kurie patvirtino, kad mediacijos metu atsakovas ieškovei siūlė mokėti dukrai 250,00 Eur išlaikymą, jį indeksuojant, papildomai numatant galimybę atsakovui prisidėti dovanomis ir parama vienkartinėmis sumomis per ypatingas progas. Nepaisant to, ieškovė mediacijoje nedalyvavo, nieko neatrašė, o 2023-06-01 gautas ieškovės atstovo pranešimas apie pasitraukimą iš mediacijos. Priežastys, kodėl ieškovė pasitraukė iš mediacijos, yra nežinomos. Atsakovas mediacijos metu nors ir siūlė teikti dukrai materialinį išlaikymą 250,00 Eur dydžio (papildomai dovanėlės ir parama vienkartinėmis sumomis per ypatingas progas), tačiau iš esmės būtų sutikęs ir su 280,00 Eur išlaikymo teikimu. Ieškovei pasitraukus iš mediacijos, liko nesvarstytas atsakovo pasiūlymas tiek dėl 250,00 Eur, tiek ir dėl 280,00 Eur išlaikymo teikimo. Kai ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovas pradėjo mokėti 280,00 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas niekada nevengė pareigos teikti dukrai išlaikymą, jį teikė.

7.6. Ieškovės atstovas į bylą pateikė 2023-05-02 sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas, kurios suma 1452,00 Eur, joje nurodyta: „procesinių dokumentų ruošimas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme byloje dėl vaiko pinigų priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo“. Taip pat buvo pateiktas ir ieškovės apmokėjimas už teisines paslaugas, atliktas 2023-05-03. Akivaizdu, kad ieškovė neketino sąžiningai pasinaudoti privalomąją mediacija, nepagrįstai jos atsisakė, nes buvo iš anksto numačiusi kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, todėl iš anksto, mediacijos proceso metu, sudarė teisinių paslaugų sutartį su profesionaliu teisininku ir tik po beveik mėnesio laiko informavo mediatorę, kad pasitraukia iš mediacijos, nors joje niekada taip ir nedalyvavo. Atsakovas ieškojo alternatyvų kilusį ginčą išspręsti ikiteisminėje stadijoje ir taip išvengti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ateityje, siūlė mokėti dukrai 250,00 Eur išlaikymą, papildomai numatant galimybę prisidėti dovanomis ir parama vienkartinėmis sumomis per ypatingas progas. Atsakovas buvo atviras pateikti pasiūlymą ir dėl 280,00 Eur išlaikymo teikimo. Atsižvelgiant į tai, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turėjo prisiimti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką, tačiau pirmosios instancijos teismas to visiškai nevertino ir dėl to nepasisakė. Vykstant privalomosios mediacijos procesui negalimi jokie išankstiniai susitarimai ir apmokėjimai už paslaugas advokatams (advokatų padėjėjams) dėl procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo teismuose šeimos bylose, nes taip iš esmės paneigiama privalomosios mediacijos esmė ir tikslas.

7.7. Šiuo atveju visiškas reikalavimų patenkinimo procentas (100 proc.) turėjo būti skaičiuojamas ne nuo prašomos priteisti išlaikymo dydžio sumos (350,00 Eur), o nuo 70,00 Eur (350,00 Eur – 280,00 Eur), nes atsakovas mediacijos proceso metu siūlė ieškovei mokėti 250,00 Eur išlaikymą, tačiau jei ši būtų mediacijoje sąžiningai dalyvavusi ir nepagrįstai jos neatsisakiusi, buvo pasiruošęs dukros išlaikymui pasiūlyti ir 280,00 Eur, o galbūt ir didesnio dydžio išlaikymą, dėl ko galėjo ir nebūti tokio teisminio proceso, nulėmusio bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Sprendimu šalių dukrai priteistas 320,00 Eur išlaikymas vietoj 350,00 Eur (30,00 Eur mažiau), todėl iš esmės turėjo būti sprendžiama, kad pagal proporcijas buvo priteista 40,00 Eur (70,00 Eur ribose). Taigi iš esmės turėjo būti sprendžiama, kad patenkinta 57 proc. ieškinio reikalavimų ir 43 proc. atmesta, todėl būtent pagal šias proporcijas turėjo būti ginčo šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei turėjo būti priteista už advokato padėjėjo paslaugas 827,64 Eur turėtų išlaidų, o atsakovui – 1075,00 Eur turėtų išlaidų, padarius įskaitymą, atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 247,36 Eur. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų atitikęs CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes būtent ieškovė turėjo prisiimti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką. Be to, ieškinio reikalavimų patenkinta ir atmesta arti pusės, todėl teismas galėjo nei vienai iš ginčo šalių nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, ne privalo, o gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Taigi, šioje straipsnio dalyje numatyta dispozityvi teismo teisė, o ne prievolė ar pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas nukrypstant nuo įprastų taisyklių.

8.2. Ieškovė neturėjo visiškai jokio noro su atsakovu bendrauti mediacijoje, kadangi visi jos bandymai išspręsti išlaikymo padidinimo klausimą iki tokios sumos, kuri realiai padengtų patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, iki kreipimosi dėl teisinės pagalbos į jos atstovą nedavė rezultatų. Atsakovas niekada nelankė šalių dukros nei gimtadienių, nei ligos metu, visiškai ja nesidomi, nebendrauja, visa dukros buities, ugdymo, auginimo finansinė, emocinė ir dvasinė našta tenka tik ieškovei.

8.3. Ieškovės susitarimo su atstovu sąlygos sudaro advokato profesinę paslaptį, tačiau atskleistina, jog tuo atveju, jei šalys būtų susitariusios taikiai dar iki ieškinio parengimo ir kreipimosi į teismą, ieškovės atstovas būtų grąžinęs apmokėtą sumą už teisines paslaugas, kurios nebuvo faktiškai suteiktos. Be to, kaip matyti iš atsakovo procesinio elgesio pirmosios instancijos teismo metu, šalių taikaus susitarimo galimybė buvo bevaisė, net ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė siūlė susitarti taikiai, mažinant savo prašomą priteisti išlaikymo sumą, kiekvienai šaliai pasiliekant prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau pats atsakovas atsisakė tokią taikos sutartį pasirašyti ir primygtinai reikalavo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.4. Nors ir būtų galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-354-284/2012 buvo priteistas periodinis, kas mėnesį mokamas po 300,00 Lt (86,89 Eur), išlaikymas šalių dukrai iki jos pilnametystės, tačiau net ir skaičiuojant visišką reikalavimų patenkinimo procentą (100 proc.) nuo 86,89 Eur sumos (0 proc.), pirmosios instancijos teismo priteista 320,00 Eur suma reikštų, jog buvo patenkinta 89 proc., o ne 91 proc. ieškinio reikalavimų ((320,00 Eur – 86,89 Eur) / (350,00 Eur – 86,89 Eur) * 100 proc.).

8.5. Nesutiktina su atsakovo argumentais, jog visiškas reikalavimų patenkinimo procentas skaičiuotinas nuo 200,00 Eur sumos, kadangi atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui ir taip teikė 200,00 Eur išlaikymą šalių dukrai. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas ne 200,00 Eur, o 86,89 Eur dydžio išlaikymas. Nors atsakovas mokėjo didesnę išlaikymo sumą, tačiau ieškovė, žinodama, jog yra priteista mažesnė išlaikymo suma, nesijautė teisiškai apsaugota, kadangi atsakovas galėjo bet kada persigalvoti ir mokėti mažesnę išlaikymo sumą.

8.6. Visiškai nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog esą ieškinys buvo patenkintas ne 91, o 34 procentais. Tokį skaičiavimą atsakovas atliko vertindamas, kad jis ir taip mokėjo 200,00 Eur išlaikymą, ieškinys buvo atmestas dėl 30,00 Eur, o išlaikymo dydis buvo padidintas 120,00 Eur suma, t. y. atsakovas mano, kad ieškinys buvo patenkintas tik dėl 120,00 Eur išlaikymo sumos ir atmestas dėl 230,00 Eur sumos. Atsakovas prieštarauja pats sau ir siekia nepagrįstai padidinti teismo atmestų reikalavimų sumą. Atsakovas neatsižvelgia į tai, jog jis teigė, kad ieškinio visiško patenkinimo procentas turi būti skaičiuojamas vienu atveju nuo 86,89 Eur (nes Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimu buvo priteistas periodinis, kas mėnesį mokamas po 300,00 Lt (86,89 Eur), išlaikymas), o kitu atveju – nuo 200,00 Eur (nes atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos ir taip mokėjo po 200,00 Eur).

8.7. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Net jei ieškovė nebūtų sumokėjusi žyminio mokesčio, žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų ieškovės reikalavimų daliai, būtų priteista valstybės naudai. Šiuo atveju ieškovė yra sumokėjusi žyminį mokestį ir yra patyrusi šias išlaidas, todėl būtent atsakovas, o ne valstybė, turi šias išlaidas atlyginti.

9. A. L. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis apeliacinės instancijos teisme (t. y. su išlaidomis, susijusiomis su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu), kadangi atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė advokato padėjėjas, už kurio paslaugas bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos. Be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme pernelyg didelės, skatinančios proceso šalį nepagrįstai išlaidauti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta priteisti iš atsakovo L. M. ieškovei L. B. 1182,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas patenkintų reikalavimų dalį skaičiavo nuo visos prašomos priteisti (t. y. 350,00 Eur) sumos, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas periodinis, kas mėnesį mokamas po 300,00 Lt (86,89 Eur), išlaikymas dukrai iki jos pilnametystės.

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas patyrė 2500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės ieškinį patenkinus 91 procentu, iš atsakovo ieškovei priteistina 1321,32 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovės atsakovui – 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1096,32 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

16. Kaip patvirtina civilinės bylos medžiaga, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-354-284/2012 iš atsakovo L. M. buvo priteistas periodinis, kas mėnesį mokamas po 300,00 Lt (86,89 Eur), išlaikymas dukrai R. M. iki jos pilnametystės. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti atsakovo mokamą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai ir priteisti po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (ieškovė prašė išlaikymo sumą padidinti 263,11 Eur suma (350,00 Eur – 86,89 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkino iš dalies ir nusprendė padidinti nepilnamečiam vaikui teiktiną išlaikymą, priteisiant iš atsakovo L. M. dukrai R. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 320,00 Eur (teismas išlaikymo sumą padidino 233,11 Eur suma (320,00 Eur – 86,89 Eur). Šiuo atveju ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, skaičiuojant nuo ieškovės prašytos ir teismo priteistos sumos – 91 proc. Įvertinęs ieškovės pareikštą reikalavimą bei pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir CPK 93 straipsnio nuostatų nepažeidė. Spręsti dėl kitokios patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, atsižvelgiant į atsakovo argumentus, jog jis nuo 2023 m. vasario mėnesio savarankiškai nepilnametei dukrai teikė 200,00 Eur išlaikymą, jog mediacijos proceso metu siūlė mokėti 250,00 Eur išlaikymą, o gal net ir 280,00 Eur, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino byloje esančių aplinkybių, jog ieškovė neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba nesąžiningai naudojosi mediacija, todėl buvo pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kaip tai numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė iš mediacijos pasitraukė, priežastys, kodėl ji pasitraukė iš mediacijos, yra nežinomos. Atsakovas mediacijos metu nors ir siūlė teikti dukrai materialinį išlaikymą 250,00 Eur dydžio (papildomai dovanėlės ir parama vienkartinėmis sumomis per ypatingas progas), tačiau iš esmės būtų sutikęs ir su 280,00 Eur išlaikymo teikimu, tačiau šie pasiūlymai, ieškovei pasitraukus iš mediacijos, liko nesvarstyti. Be to, ieškovė neketino sąžiningai pasinaudoti privalomąją mediacija, nepagrįstai jos atsisakė, nes buvo iš anksto numačiusi kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, todėl iš anksto, mediacijos proceso metu, sudarė teisinių paslaugų sutartį su profesionaliu teisininku ir tik po beveik mėnesio laiko informavo mediatorę, kad pasitraukia iš mediacijos, nors joje niekada taip ir nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atsakovo nuomone, ieškovė turėjo prisiimti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką, tačiau pirmosios instancijos teismas to visiškai nevertino ir dėl to nepasisakė.

18. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

19. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

21. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

22. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

24. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užkirsti kelią šalims gauti atlyginimą tų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado arba padidėjo dėl šalių nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

25. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomoji mediacija – tai mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo. MĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant civilinius šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galbūt patirto smurto artimoje aplinkoje. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.

26. Byloje nustatyta, kad kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui 2023-06-01 pažymą apie mediacijos pabaigą, iš kurios nustatyta, kad mediatorė, siekdama atlikti ikiteisminę mediaciją dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, 2023-05-08 išsiuntė L. M. pranešimą dėl dalyvavimo mediacijoje. 2023-06-01 buvo gautas L. B. atstovo pranešimas dėl jos pasitraukimo iš mediacijos. Mediacija neįvyko. Į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas mediacijos metu teikė ieškovei savo pasiūlymus dėl išlaikymo dydžio, dėl atsakovo galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo dovanomis ir parama vienkartinėmis sumomis per ypatingas progas.

27. Mediacijos pabaigą reglamentuoja MĮ 19 straipsnis. Civilinio ginčo mediacijos pabaigos diena laikoma: 1) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti civilinį ginčą mediacijos būdu gavimo diena. Jeigu ginčo šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl mediacijos ir viena ginčo šalis pateikė kitai ginčo šaliai šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą, laikoma, kad mediacija yra baigta anksčiausiu iš šių momentų: pasiūlymą gavusios ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti civilinį ginčą mediacijos būdu gavimo dieną arba praėjus penkiolikai darbo dienų nuo to pasiūlymo išsiuntimo dienos, jeigu kita ginčo šalis per šį terminą raštu nepareiškė sutikimo civilinį ginčą spręsti mediacijos būdu; 2) mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena; 3) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš mediacijos pateikimo mediatoriui ir kitai ginčo šaliai diena; 4) visų ginčo šalių rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo mediatoriui diena; 5) ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas MĮ nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įgyvendino įstatyme nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Atsakovas sutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, teikė savo pasiūlymus. Rasti kompromisą ir susitarti šalims nepavyko. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl pasitraukimo iš mediacijos. Mediacija buvo baigta. Šiuo atveju tai, kad ieškovė pasitraukė iš mediacijos proceso, nėra pagrindas vertinti ieškovės elgesį kaip piktnaudžiavimą ar vertinti ieškovės elgesį kaip nesąžiningą. Asmuo turi teisę pasitraukti iš mediacijos proceso, jeigu mato, kad susitarimo pasiekti nepavyksta. Šiuo atveju į bylą nepateikta įrodymų, neginčijamai partvirtinančių, kad ieškovė mediacija naudojosi nesąžiningai, o ieškovės sudaryta teisinių paslaugų sutartis taip pat nesudaro pagrindo padaryti tokių išvadų.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusi savo procesines teises, dėl kurių būtų atsiradusios nebūtinos ir nepagrįstos šalių bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, ieškovė tiek ikiteisminiame, tiek civilinės bylos nagrinėjimo procese elgėsi rūpestingai, procesinius veiksmus atliko operatyviai, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo ieškovės procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą, kuris turėtų sukelti jai papildomų turtinių pasekmių, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai Nenustačius ieškovės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 4 dalyje.

31. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau yra sumokėjusi 95,00 Eur dydžio žyminį mokestį, pagal patenkintų reikalavimų procentą dalį žyminio mokesčio (86,45, Eur) priteisė iš atsakovo. Atsakovo vertinimu, jei šalis buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nebuvo pagrindo šio žyminio mokesčio priteisti iš atsakovo, ieškovei sprendimu turėjo būti visas žyminis mokestis (95,00 Eur) grąžintas iš valstybės.

32. Kaip jau minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, net jei ieškovė nebūtų sumokėjusi žyminio mokesčio, žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų ieškovės reikalavimų daliai, būtų priteista iš atsakovo valstybės naudai. Šiuo atveju ieškovė buvo sumokėjusi žyminį mokestį ir patyrusi šias išlaidas, todėl tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei buvo priteista 86,45 Eur žyminio mokesčio, o likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis (8,55 Eur) grąžinta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

33. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė prašė padidinti išlaikymą iki 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, todėl nagrinėjamoje byloje žyminis mokestis buvo pagrįstai apskaičiuotas nuo 4200,00 Eur sumos.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jos keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36. I. L. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2024-02-08 sąskaita-faktūra už teisines paslaugas (teisinės paslaugos pagal 2023-05-02 sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. 23/064 (VM): atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas), kurios suma 1210,00 Eur; 2024-02-09 mokėjimo dokumentas, patvirtinantis apie 1210,00 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas.

37. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš į bylą ieškovės pateiktos 2024-02-08 sąskaitos-faktūros už teisines paslaugas matyti, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą rengtas pagal 2023-05-02 teisinių paslaugų sutartį Nr. 23/064 (VM). Iš sąskaitos taip pat matyti, kad ją išrašė advokato padėjėjas. Kitą dieną po sąskaitos išrašymo (2024-02-09) ieškovė sąskaitą apmokėjo, o susitarimą su atstovu atstovauti apeliacinės instancijos teisme (advokatu) sudarė tik praėjus 14 dienų, t. y. 2024-02-23. Be to, iš procesinio dokumento failo ypatybių spręstina, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė advokato padėjėjas. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo šių išlaidų priteisti ieškovei iš atsakovo.

38. Kaip nustatyta, teismui buvo pateikta 2024-02-08 sąskaita-faktūra už teisines paslaugas (teisinės paslaugos pagal 2023-05-02 sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. 23/064 (VM): atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas), kurios suma 1210,00 Eur. Iš 2023-05-02 sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 23/064 (VM), kurią pasirašė ieškovė ir advokato padėjėjas, nustatyta, jog šiuo susitarimu advokatas yra įgaliojamas atstovauti klientui ir kliento teisiniams interesams visose valstybės valdymo ir valdžios institucijose bei kitose įstaigose, įmonėse, bendrovėse ir organizacijose, antstolių kontorose, notarų biuruose, įskaitant atstovavimą / gynybą civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose pirmosios instancijos Lietuvos Respublikos teismuose, nepriklausomai nuo kliento procesinės padėties (statuso) atitinkamoje byloje, bei teisinių santykių pobūdžio. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikta sutartis dėl teisinių paslaugų, sudaryta 2024-02-23 tarp ieškovės ir advokato. Pažymėtina, kad šiuo susitarimu advokatas taip pat yra įgaliojamas atstovauti klientui ir kliento teisiniams interesams visose valstybės valdymo ir valdžios institucijose bei kitose įstaigose, įmonėse, bendrovėse ir organizacijose, antstolių kontorose, notarų biuruose, įskaitant atstovavimą / gynybą civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose pirmosios instancijos Lietuvos Respublikos teismuose, nepriklausomai nuo kliento procesinės padėties (statuso) atitinkamoje byloje, bei teisinių santykių pobūdžio.

39. Atsižvelgdamas į atsakovo nurodytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes (2024-02-08 sąskaita išrašyta ir apmokėta 2024-02-09 pagal 2023-05-02 sutartį dėl teisinių paslaugų pirmosios instancijos teisme, 2024-02-23 sutartis sudaryta jau po sąskaitos išrašymo ir jos apmokėjimo, sutartis sudaryta taip pat dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.