Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „4finance“ ir atsakovo S. B. nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 860755002 (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas atsakovui 30 dienų terminui paskolins 28,96 eurų sumą, su 114.37 procentų dydžio metine palūkanų norma. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, atsakovas turi teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso kredito grąžinimo terminą. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2013 m. balandžio 5 d. atsakovas pateikė prašymą papildomai 28,96 eurų kredito sumai, 2013 m. balandžio 6 d. – papildomai 57,92 eurų kredito sumai, 2013 m. balandžio 7 d. – papildomai 57,92 eurų kredito sumai, 2013 m. balandžio 9 d. – papildomai 28,96 eurų kredito sumai. Atsakovas ieškovui 2013 m. balandžio 25 d. turėjo grąžinti 202,73 eurų paskolą ir 12,57 eurų palūkanų, tačiau savo prievolės neįvykdė.

Prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Kreditavimo sutartimi, bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė – suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais ieškovui negrąžino kredito ir nesumokėjo palūkanų, tuo pažeisdamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 202,73 eurų skola.

Pagal Sutartį ieškovas atsakovui priskaičiavo 12,57 eurų palūkanų, kurios turėjo būti sumokėtos iki 2013 m. balandžio 25 d.

Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, matyti, kad šalys Sutartimi susitarė dėl 12,57 eurų fiksuotos palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino. Šios palūkanos atlieka mokėjimo funkciją. Kitą palūkanų sumą, t. y. 86,81 eurų, ieškovas paskaičiavo už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šios palūkanos yra kompensuojamosios. Šalys Sutartyje susitarė dėl palūkanų, kurių metinė norma 112,24 procentų, mokėjimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 12,57 eurų palūkanų priteisimo, laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina, kaip vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 86,81 eurų kompensuojamas palūkanas (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 199,10 procentų). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos, už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Vartojimo kredito įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiu. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą Sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas, priteisti sutartines palūkanas, kurių bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 199,10 procentų, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Pažymėtina, kad ieškovas, norėdamas, jog būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo šiuos nuostolius įrodyti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 11,15 eurų palūkanos (202,73 Eur x 0,05 proc. x 110 dienų). Kita reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo, yra nepagrįsta, todėl netenkintina.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis).

Ieškovas pareiškė 302,11 eurų ieškinį. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 226,45 eurų, t. y. patenkino 74,96 procentų ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 11,24 eurų žyminio mokesčio.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl valstybei jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“ (juridinio asmens kodas 301881644) iš atsakovo S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 202,73 eurų skolą, 12,57 eurų palūkanas ir 11,15 eurų netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 11,24 eurų žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.