Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-43398-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
e2YT-43398-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36834-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
O. J., valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Jevgenija Dubrovskaja
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-43398-934/2018
Teisminis proceso Nr. 2-68-3-36834-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,dalyvaujant pareiškėjos G. B. atstovei advokatei Jevgenijai Dubrovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – O. J., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti, kad G. B. priėmė mirusio vyro V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis (b. l. 1-3):

1) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras V. B.. Po vyro mirties per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau priėmė V. B. palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti;

2) Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu įsigijo 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0,0536 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą 13,70 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniu pastatu bei kiemo statiniu sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Šis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjos vardu;

3) Po vyro mirties pareiškėja faktiškai priėmusi palikimą, pradėjo rūpintis visu turtu kaip savu – gyvena bute, moka komunalinius mokesius, prižiūriu sodo sklypą bei namelį, moka už sodo namelyje sunaudotą elektros energiją. Visi bendri namų apyvokos daiktai, asmeniniai V. B. daiktai perėjo pareiškėjos naudojimui ir valdymui;

4) V. B. paskutinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta yra nuo 1984-02-14 deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)

5) Teismui pateikiamas testamentų registro įšrašas, kuris patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus arba palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų;

6) V. B. vienintelė pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, pareiškėjos dukra O. J. tėvo palikimo nepriėmė;

7) Nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau priėmė vyro palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. V. B. testamento nepaliko, jo palikimas nėra kitų asmenų priimtas, paveldėjimo byla nėra pradėta, ginčo dėl palikimo nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškime nurodyti teiginiai dėl mirusiojo turto faktinio valdymo turi būti pagrįsti papildomais įrodymais. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. (b. l. 58-59).

Suinteresuotas asmuo O. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su savo motinos pareiškimu sutinka ir prašo teismo jį tenkinti. Prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 62).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad mirus sutuoktiniui pareiškėja turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Pareiškėjo dukra O. J. pretenzijų neturi, daugiau įpėdinių, galinčių pretenduoti į palikimą, nėra (b. l. 63-64).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. B. (ikisantuokinė pavardė – P.) ir V. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 22). Santuokos metu šeimoje gimė dukra – suinteresuotas asmuo O. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Pareiškėja, būdama santuokoje su V. B., (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-8). Pareiškėjos sutuoktinis V. B. (duomenys neskelbtini)mirė (b. l. 19). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamentų ar palikimo priėmimo faktų (b. l. 30). Pareiškėja pateikė duomenis, kad moka komunalinius mokesčius tiek už butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek už sodo pastatą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-17). Į bylą pateikta sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad 2018-11-09 dienai pareiškėja už sodo sklypą yra atsiskaičiusi su bendrija pagal visas savo prievoles (b. l. 10). Suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl pareiškimo neturi (b. l. 58-59, 62).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėja po sutuoktinio V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, ir valdė jį (palikimą) nuosavybės teise (b. l. 1-3).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja G. B. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. B. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja, būdama santuokoje su V. B., (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo butą, esantį Dzūkų g. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), o (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-8). Pareiškėja pateikė duomenis, kad moka komunalinius mokesčius tiek už butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek už sodo pastatą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-17). Į bylą pateikta sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad 2018-11-09 dienai pareiškėja už sodo sklypą yra atsiskaičiusi su bendrija pagal visas savo prievoles (b. l. 10). Suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl pareiškimo neturi (b. l. 58-59, 62). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė savo sutuoktinio V. B. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjo V. B. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusio sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinės, teises ir pareigas.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza