Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinis teistumas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausmę (bausmė atlikta);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2024 m. kovo 9 d., apie 16.50 val., Bazilijonų g. 3, Vilniuje, parduotuvėje „Maxima“, grumtynių su parduotuvės apsaugos darbuotoju K. B. metu, tyčia metė kėdę į nukentėjusįjį K. B. bei pataikė jam į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam K. B. sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad anksčiau yra teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Yra gydęsis (duomenys neskelbtini) ligoninėje, gydosi nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol. Ką tik neseniai grįžo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, jam diagnozuotas – (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 9 d., apie 14.50 val., jis parduotuvėje „Maxima“, adresu Bazilijonų g. 3, Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi buvo sekmadienis, norėjo spėti nusipirkti alkoholio iki 15.00 val., jis prie kasos paprašė, kad žmogus jį užleistų nusipirkti alkoholio, jį užleido, tuomet prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, jis jam nieko nesakydamas, pripurškė parduotuvės salėje dujų į akis, po ko nusivedė jį į apsaugos postą, apsaugos poste taip pat pripurškė jam dujų į akis, jis neatsimena, kad kėdę mestų į apsaugos darbuotoją, tačiau to neneigia, galėjo būti, kad kėdę metė į apsaugos darbuotoją. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, įvykio aplinkybių neatsimena. Atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į komisariatą, T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų ir jų nekeis. Nori papildyti, kad parduotuvėje „Maxima“, adresu Bazilijonų g. 3 Vilniuje, jis apsaugos darbuotojui K. B. metė kėdę į galvos sritį, dėl to, kad jis pripurškė dujų jam į akis. Jis sutinka nukentėjusiajam K. B. atlyginti padarytą neturtinę žalą – 500 Eur, kurią įsipareigoja atlyginti per pusę metų, tai yra iki 2025 m. sausio 5 d.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. B. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoju. 2024 m. kovo 9 d. dirbo Bazilijonų g. 3 Vilniuje, parduotuvėje ,,Maxima“, dirbo grafiku nuo 8 ryto iki 21 val. vakaro. Apie 16.50 val., būdamas apsaugos poste, išgirdo, kad parduotuvėje kasų zonoje, stovėdamas eilėje prie kasų, asmuo, kurio požymiai: (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų, garsiai rėkauja, keikiasi necenzūriniais žodžiais, kabinėjasi prie kasininkės (duomenų nežino) ir prie parduotuvės pirkėjų, buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Asmuo stovėdamas kasoje, mėgino įsigyti alkoholio, tačiau įsigyti nespėjo, nes priėjo jis. Priėjęs prie asmens, jam pasakė, kad išeitų iš parduotuvės, jį palydėjo iki parduotuvės lauko durų, išprašė ir uždarė duris. Ir tuomet jis vėl sugrįžo atgal į parduotuvę. Tuomet jis jį suėmė už kupros ir išvedė iš parduotuvės ir grįžo į savo darbo vietą, apsaugos postą. Tuomet asmuo vėl užėjo į parduotuvę. Kai asmuo užėjo į parduotuvę, jis priėjo prie jo ir nusivedė į apsaugos postą, nusivedęs jį pasodinau ant kėdės, esančios apsaugos posto kampe. Jis toliau rėkavo, keikėsi, tuomet iškvietė policijos pareigūnus. Belaukiant pareigūnų asmuo elgėsi agresyviai, buvo sugniaužęs kumščius, jis jautė pavojų. Tuomet jis papurškė į jį pipirines dujas, kurias jiems išduoda savigynai, tuomet ėjo link jo, kad uždėti jam antrankius, bet asmuo čiupo kėdę, kuri buvo šalia jo ir metė į jį, pataikė į galvos sritį, po ko pajuto fizinį skausmą kaktos srityje. Į medikus dėl sukelto fizinio skausmo nesikreipė ir medikų į įvykio vietą nekvietė. Tuomet jis dar kartą panaudojo pipirines dujas ir atvažiavo greito reagavimo apsaugos darbuotojai, tuomet asmuo apsiramino. Po kurio laiko atvažiavo Šaulių ekipažas ir pareigūnai. Pareigūnai asmenį sulaikė ir išsivežė. Apsaugos darbo postas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Darbo vietai žala nepadaryta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. S. 2024 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad nustatyta, kad tiriamą nusikalstamą veiką padarė V. K.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. 2024 m. kovo 9 d., apie 16.50 val., būdamas parduotuvėje „Maxima“, Bazilijonų g. 3, Vilniuje, grumtynių su parduotuvės apsaugos darbuotoju K. B. metu, tyčia metė kėdę į nukentėjusįjį K. B. bei pataikė jam į galvos sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam K. B. sukėlė fizinį skausmą. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiojo K. B. paaiškinimai, vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolų su pridėtomis nuotraukomis duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Atsižvelgiant į kaltinamojo V. K. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaltinamasis, mesdamas kėdę į nukentėjusįjį bei ja pataikydamas į gyvybiškai svarbią vietą (t. y. galvos sritį), suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, bei kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jo veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajam ir jo sveikatai, ir nors jų galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. K. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis V. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika padaryta prieš nukentėjusįjį – jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. K. yra darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini). Teistas – ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka (paskirtų baudų nelinkęs atlyginti). Taip pat, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) gautų duomenų, kaltinamasis V. K. yra gydytas (duomenys neskelbtini); nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) įrašytas nuo (duomenys neskelbtini), jam nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2024 m. birželio 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus gautos specialisto išvados Nr. 89TPK-160/2024, V. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 1 metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. K. laikinai sulaikytas nebuvo.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. B. prie pateikto pareiškimo pateikė 500 Eur civilinį ieškinį dėl kaltinamojo V. K. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. B. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis V. K. elgėsi agresyviai, su uždėtais antrankiais čiupo kėdę, kuri buvo šalia jo ir ją paleido į jį bei pataikė jam į galvos sritį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą kaktos srityje.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (pastaba: nagrinėjamu atveju teismo baudžiamąjį įsakymą), teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Anksčiau šioje baudžiamojoje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad dėl kaltinamojo V. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis bei civilinis ieškovas K. B. patyrė neturtinės žalos. Nukentėjusiojo K. B. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinama iš dalies, nukentėjusiojo K. B. naudai iš kaltinamojo priteisiant 250 Eur neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, jog vienas esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra nusikalstamos veikos sukelti padariniai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157-806/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. K. savo nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam K. B., o būtent – kaltinamasis tyčia metė į nukentėjusįjį kėdę, su kuria pataikė jam į galvos sritį, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam neigiamų išgyvenimų. Vis tik įvertintina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kuo yra grindžiama nukentėjusiojo patirta neturtinė žala. Atsižvelgiant į visas nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes (t. y. tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas vykdant darbines funkcijas), į tai, kad nėra duomenų apie ilgalaikius sveikatos sutrikimus ar kitus neigiamus išgyvenimus, teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, į kaltinamojo turtinę padėtį bei įsipareigojimą atlyginti padarytą žalą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju buvo padaryta nedidelė – 250 Eur neturtinė žala, kuri proporcinga nukentėjusiojo dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtiems išgyvenimams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. 2024 m. liepos 5 d. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam K. B. padarytą neturtinę žalą, pervesdamas į nukentėjusiojo sąskaitą pinigus iki 2025 m. sausio 5 d. Įvertinus tai, pripažintina, jog šiuo atveju yra įvykdyta BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, pagal kurią teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. B. naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam V. K., kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 – 18 straipsniai. Nuosprendis (šiuo atveju – teismo baudžiamasis įsakymas), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau – Probacijos tarnyba) dienos.

Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.