Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1399-567/2013 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys A. P., individuali įmonė „Periodont“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždarosios akcinės bendrovės „EWC Projects“, „Fondas statyboms vystyti“, „Raivalda“, „VSA Vilnius“, „Universiteto vaistinė“, „VIPC Vilnius“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl savivaldybės sprendimo investuoti nekilnojamąjį turtą teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 1-491 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Start Vilnius“) įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė perduoti atsakovui UAB „Start Vilnius“ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus (iš viso 20 pastatų), padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą savivaldybės perduodamo nekilnojamojo turto verte (22 978 000 Lt), papildomai išleidžiant 2 297 800 Lt paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų ir perduodant jas savivaldybės nuosavybėn. Nuosavybės teisė į perduotus nekilnojamojo turto objektus įregistruota UAB „Start Vilnius“ remiantis 2013 m. kovo 28 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. A403-16(2.2.6.23)-FN4 (toliau – ir Aktas), sudarytu tarp atsakovų.

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti Sprendimą; pripažinti negaliojančiu Aktą; taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Start Vilnius“ grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei jos perduotus nekilnojamuosius daiktus.

Ieškovas nurodė, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 19 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10.1, 10.3–10.4 punktus. Šių nuostatų pažeidimus suponuoja aplinkybės, kad prieš priimant Sprendimą nebuvo įvykdyti VSTVNDJĮ nustatyti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai ir neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas – sprendimo investuoti savivaldybės turtą ekonominis ir socialinis pagrindimas, nepaaiškinta, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rašte „Dėl Savivaldybės turto investavimo“ (toliau – Raštas) nurodyta, kad tenkinami 5, 6, 7 ir 9 VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti investavimo kriterijai, tačiau nėra pagrįsta, kaip šie kriterijai bus tenkinami ar išpildomi. Rašte nurodomi teiginiai apie „Tautos namų“ projekto įgyvendinimą, miesto parko sukūrimą, investicinių projektų realizavimą yra menamo pobūdžio, nekonkretūs ir nepagrįsti atlikta analize, kaip to reikalaujama pagal VSTVNDJĮ. Be to, VSTVNDJĮ nenumato savivaldybei galimybės disponuoti savo turtu mainų būdu, o tokio ketinimo realizavimas yra nesąžiningas ir prieštarauja viešajai tvarkai. Taigi Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. sprendimu tenkino ieškovo reikalavimus, taip pat pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 27 d. UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp UAB „Start Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės.

Teismas, išanalizavęs VSTVNDJĮ nuostatas, nurodė, kad savivaldybės taryba, prieš priimdama sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo, turi jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VSTVNDJĮ nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs. Nustatęs, kad prieš priimant Sprendimą nebuvo atliktas savivaldybės turto investavimo ekonominis ir socialinis pagrindimas, teismas padarė išvadą, kad ginčo investavimu buvo siekiama išvengti draudimo perleisti savivaldybės turtą mainų sutarties pagrindu arba išvengti VSTVNDJĮ imperatyvių normų taikymo. Kadangi Sprendimas nebuvo pagrįstas bent trims investavimo kriterijais, turto investavimas atliktas nenustatant pastatų teisės į žemę, teismas pripažino Sprendimą negaliojančiu dėl prieštaravimo VSTVNDJĮ 8¹ straipsniui, 19 straipsnio 2 daliai ir Aprašo 10.1, 10.3–10.4 punktams. Pateiktą aiškinamąjį raštą dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu ir Raštą teismas pripažino nepagrindžiančiais ekonominio ir socialinio investavimo pagrindų, nes jie neparemti ekonomine analize. Teismas pažymėjo, kad Rašte nurodoma idėja, jog perduodant turtą būtų galima atiduoti mainais į ant Tauro kalno esantį buvusių „Profesinių sąjungų rūmai“ pastatą ir jame įkurdinti „Tautos namus“, savaime nereiškia, kad galima pažeisti VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatas.

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino Aprašo 10 punkto nuostatas ir nepagrįstai išplėtė VSTVNDJĮ numatytų investavimo kriterijų vertinimo, analizės bei pagrindimo būtinybę. Teisės aktuose nėra nustatyta, kokios apimties pagrindimas, investuojant turtą, turi būti pateiktas – nėra įvardyti nei konkretūs būtini dokumentai, nei atliekamo vertinimo ir tyrimo metodai bei apimtis. Dėl to spręstina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius tinkamai ir pakankamai išsamiai išanalizavo bei vertino investavimo kriterijų, nustatytų VSTVNDJĮ, egzistavimą. Apeliantas yra vienintelis atsakovo UAB „Start Vilnius“ akcininkas, todėl jis priėmė teisėtą sprendimą investuoti. Padidinant UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą ginčo turtu, sukurtos galimybės įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir visuomenės atstovų inicijuotą projektą „Tautos namai“. Šio projekto įgyvendinimo užtikrinimas turi ypatingą reikšmę ne tik miestui, bet visai tautai istorine ir kultūrine prasmėmis. Naujas kultūros centras prisidėtų prie Lietuvos ir Vilniaus kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės plėtros. Be kita ko, Sprendimu perduoti pastatai, kurių priežiūrai ir plėtrai apeliantas neturi lėšų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Rašte aiškiai pagrindė, kad investavus bus gautas ne tik pelnas, bet ir socialinis rezultatas. Atsakovo UAB „Start Vilnius“ veikla yra ypatingai svarbi įgyvendinant visuomenei ir miestui naudingus projektus: vykdoma inžinerinės infrastruktūros priežiūra, teritorijos tvarkymo ir valymo darbai, įkurtas Saulės energetikos klasteris, kuriuo užtikrinamas Lietuvos saulės energetikos pramonės vystymas.

2. Iš teismo sprendimo argumentų galima daryti prielaidą, kad teismas esminiu argumentu, menamai sudarančiu pagrindą panaikinti Sprendimą, laikė žemės sklypų ar jų dalių nepriskyrimą perduodamam turtui. Tokios pozicijos teismas nepagrindė nei faktais, nei teise. Rašte aiškiai nurodytas perduodamo turto sąrašas, pradinė, likutinė bei rinkos vertės, nusidėvėjimas. Rinkos vertė nustatyta pagal turto vertintojo parengtas pažymas. Turto vertintojai atsižvelgė į visas aplinkybes, lemiančias turto kainą. Žemės sklypai, kuriuose yra perduodami objektai, savivaldybei nepriklauso, todėl jie ir negalėjo būti investuoti.

3. Teismas nepagrindė išvados, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos ir viešasis interesas. Sprendimas priimtas remiantis formaliu argumentu, kad apelianto investavimo dokumentai yra nepakankamai išsamūs, nors teisės aktai nenumato, kaip išsamiai turi būti parengti tokie dokumentai. Galimas formalių reikalavimų pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimo. Teismas nevertino, ar patenkinus ieškinį, apeliantui sugrąžintas turtas galės būti naudojamas pagal paskirtį ir jis gaus iš jo pajamų. Apeliantas yra vienintelis UAB „Start Vilnius“ akcininkas. Taigi, net ir investavęs nekilnojamąjį turtą į nurodytą bendrovę, apeliantas jo neprarado, jis tapo akcijų, kurios išleistos perduoto turto verte padidinus bendrovės įstatinį kapitalą, savininku. Dėl to Sprendimo panaikinimas būtų formalus veiksmas.

4. Išvardinęs VSTVNDJĮ įtvirtintus kriterijus, investavimo principus, teismas neatliko bylos aplinkybių tyrimo, teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo (CPK 263 straipsnis).

Prie apeliacinio skundo prisideda atsakovas UAB „Start Vilnius“.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo skundą atmesti.

Atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus, ieškovas teigia, kad, priimant Sprendimą, nebuvo atliktas realus ekonominis ir socialinis pagrindimas (VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalis). Rašte surašytos bendros frazės apie svarbius investicijų projektus, naudingus visuomenei, negali būti laikomos sąnaudų bei naudos analize ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktu tyrimu projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti. Iš sąnaudų ir naudos analizės ar kito pobūdžio tyrimo turėtų būti aišku, kokie konkretūs pozityvūs rezultatai turi būti pasiekti, investavus savivaldybės turtą. Dėl to Sprendimas pažeidžia viešosios teisės principą, valstybės (savivaldybių) turto perdavimo tvarką ir viešąjį interesą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „VIPC Vilnius“ teigia, kad skundas pagrįstas dalyje dėl turto investavimo, kiek jis buvo skirtas „Tautos namų“ idėjos įgyvendinimui. Trečiasis asmuo nurodo, kad Sprendimu sudaromos sąlygos ant Tauto kalno esančiuose Profesinių sąjungų rūmuose įkurdinti istoriniu, kultūriniu, architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu reikšmingą lietuvių tauto simbolį, nacionalinį kultūros centrą – „Tautos namus“.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde keliami pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas investuoti nekilnojamąjį turtą buvo neteisėtas, pagrįstumo klausimas. Tai sudaro šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalyką (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos teisingam išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, nėra. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija pakartotinai tų pačių faktinių aplinkybių nenustatinėja.

Dėl sprendimo investuoti valstybės ar savivaldybės turtą priėmimo sąlygų ir jų imperatyvumo

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jurgio valda“ prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-53/2012; 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieš L. R., bylos Nr. 3K-3-286/2014). Taigi sandoriai, įskaitant susijusius su investavimu, dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Jų nesilaikymas savaime lemia ne tik atitinkamų teisės aktų nuostatų, bet ir viešojo intereso, pažeidimą, kadangi viešosios nuosavybės teisės objektais disponuojama, jie valdomi ir naudojami neteisėtai.

Šioje byloje ginčo objektu yra Sprendimas, t. y. savivaldybės tarybos priimtas sprendimas dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto investavimo. Sprendimu buvo nutarta investuoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, didinant savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą (VSTVNDJĮ, redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., 19 straipsnio 4 dalis). Pagal VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalį sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai, įvardyti tos pačios dalies 1–9 punktuose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalį, nes jis nebuvo ekonomiškai ir socialiai pagrįstas. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo su tokia pozicija motyvai.

Atsakydama į apelianto teiginius, teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prieš Vilniaus miesto savivaldybę, UAB „Start Vilnius“, bylos Nr. 3K-3-585/2014, išaiškino, jog VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalis ir Aprašo 10 punkto normos yra imperatyvios, skirtos apsaugoti pagrindinius VSTVNDJĮ 8¹ straipsnyje įtvirtintus turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principus, investuojant valstybės ir savivaldybių turtą. Pagal kasacinio teismo vertinimą, nurodytos normos nustato aiškius ir konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo, t. y. jie turi būti ekonomiškai ir socialiai pagrįsti bei tenkinti ne mažiau kaip tris investavimo kriterijus, kurie nurodyti VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose. Sutikdamas su tuo, kad Apraše nepateiktas išsamus investavimo pagrindimo formų sąrašas, kasacinis teismas nurodė, jog pasiūlymas investuoti valstybės ar savivaldybės turtą turi būti pagrįstas projekto pelno ir sąnaudų apskaičiavimu, taip pat kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais. VSTVNDJĮ nuostatos ir jose įtvirtinti principai įpareigoja atlikti apskaičiavimus, tyrimus dėl savivaldybės ar valstybės turto investavimo naudingumo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aptartos teisės aiškinimo taisyklės, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ir spręstos kasacinio teismo faktinių aplinkybių panašumą, yra aktualios ir taikytinos šioje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Urbico“ prieš Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-650/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nustatyta, kad prieš Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priimant Sprendimą savivaldybės administracijos direktorius parengė Raštą, kuriame aprašė ketinamą investuoti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad, įgyvendinant VSTVNDJĮ 8¹ straipsnyje įtvirtintus valdymo, naudojimo ir disponavimo principus, tikslinga padidinti atsakovo UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą. Turto investavimo tikslingumas susietas su galimybe dalį turto atiduoti mainais į buvusį Profesinių sąjungų rūmų pastatą, taip pat į UAB „Gatvių statyba“ nuosavybės teise valdomą turtą. Tokie mainai apibrėžti kaip prielaida įgyvendinti projektą „Tautos namai“ bei vietoje gamybinės zonos sukurti viešąją erdvę – miesto parką. Be kita ko, siūlymas investuoti grįstas tuo, kad dalies pastatų, kuriais norima padidinti atsakovo UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą, yra prastos būklės, dėvisi, jie reikalingi priežiūros, tačiau savivaldybė tam neturi pakankamai lėšų. Atsakovas UAB „Start Vilnius“ dėl savo vykdomos veiklos galėtų pagal poreikį atlikti pastatų remontą ar rekonstrukciją, sutvarkyti aplinką bei įgyvendinti miestui svarbius investicijų projektus, naudingus visuomenei. Rašte, išdėsčius nurodytus argumentus, konstatuota, kad investuojant savivaldybės turtą bus tenkinami VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalies 5–7 ir 9 punktuose numatyti kriterijai.

Aprašo 10.1 punktas numato, jog pasiūlyme dėl sprendimo investuoti savivaldybės turtą priėmimo turi būti nurodyti poreikio investuoti turtą motyvai, taip pat turi būti ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti). Pagal Aprašo 10.3 punktą jeigu investuojamas nekilnojamasis turtas, paaiškinama, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Rašto turinio akivaizdu, jog šių Apraše nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi. Analizė, kokio dydžio pridėtinė vertė bus gauta investavus turtą, kokio dydžio bus reikalingos sąnaudos nebuvo atlikti, taip pat nepadarytas tyrimas, kokį konkretų socialinį bei ekonominį rezultatą toks sprendimas sukurtų. Apsiribota tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis apie siekiamų investuoti pastatų būklę, jų panaudojimą, lėšas, reikalingas jų išlaikymui, priežiūrai ir pan. Investavimo pagrindimo ydingumą rodo ir jo turinio prieštaringumas. Viena vertus, Rašte teigiama, kad dalis siekiamo investuoti savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto yra prastos būklės, jo išlaikymui, remontui yra būtinos investicijos, tačiau, kita vertus, jų perdavimas atsakovui UAB „Start Vilnius“ siejamas su ekonominės naudos sukūrimu. Tokios išvados pagrindimo nėra pateikta. Be to, išankstinis investavimo socialinis pagrindimas „Tauto namų“ projekto įgyvendinimo aspektu buvo klaidingas. Rašte įvardyta, kad nurodytas projektas būtų realizuotas mainų būdu atiduodant tris nekilnojamuosius objektus. Vis dėlto 2013 m. vasario 26 d. Ketinimų protokole, pasirašytame atsakovo UAB „Start Vilnius“ ir trečiojo asmens UAB „VIPC Vilnius“, kuriuo pradėta rengtis Profesinių sąjungų rūmų pastato perdavimui, susitarta, kad už pastatą su trečiuoju asmeniu bus atsiskaityta jam mainų būdu perduodant ne tris Rašte įvardytus objektus, bet penkis (III b. t., l. 89). Taigi, nors Rašte nurodoma, jog investuojant savivaldybės turtą tenkinami VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 9 punktuose nustatyti investavimo kriterijai, tačiau nėra pagrįsta, kaip šie kriterijai bus tenkinami ar įgyvendinti.

Taigi, prieš teikiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pasiūlymą investuoti, nebuvo atliktas norimo realizuoti investavimo projekto pelno ir sąnaudų apskaičiavimas, o pateiktas socialinis ir ekonominis pagrindimas buvo ne tik neinformatyvus ir paviršutiniškas, bet ir klaidingas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas prieštarauja VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 daliai tuo aspektu, kad jis nebuvo ekonomiškai ir socialiai pagrįstas. Vien tik deklaratyvių teiginių išsakymas negali būti vertinamas kaip pagrindimas, kurio reikalauja įstatymas ir jį įgyvendinęs Aprašas. Ekonominis ir socialinis sprendimo investuoti savivaldybės turtą pagrindimas turėjo būti atliktas iki sprendimo projekto pateikimo svarstyti savivaldybės tarybai. Tik turėdama visą su tuo susijusią informaciją, savivaldybės taryba galėjo priimti VSTVNDJĮ įtvirtintus reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl savivaldybei priklausančio turto investavimo. Iškilus teisminiam ginčui dėl tokio sprendimo teisėtumo, jo socialinis ir ekonominis pagrindimas ex post facto nėra galimas, nes teismas pagal jam suteiktus įgaliojimus tikrina tik tai, ar priimant sprendimą buvo laikytasi procedūrinių ir materialiųjų reikalavimų. Visa būtina informacija, kaip tai apibrėžta VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalyje ir Apraše, susijusi su sprendimo investuoti ekonominiu ir socialiniu pagrindimu, turi būti parengta iki sprendimo priėmimo ir pateikta įvertinti savivaldybės tarybai.

Sprendimo prieštaravimą VSTVNDJĮ nuostatoms, be kita ko, patvirtina ir faktas (kurį iš esmės išskyrė ir pirmosios instancijos teismas), kad juo de facto siekta perleisti savivaldybei priklausantį turtą tretiesiems asmenims mainų būdu. Tą betarpiškai įrodo Rašte dėstomi ketinimai investuotą turtą, kuriuo būtų padidintas atsakovo UAB „Start Vilnius“ įstatinis kapitalas, atiduoti mainais į konkretų Rašte minimą turtą, taip pat vėlesni atsakovo UAB „Start Vilnius“ veiksmai pasirašant su trečiuoju asmeniu UAB „VIPC Vilnius“ minėtą Ketinimų protokolą. Pažymėtina, kad valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, kad viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, nes viešajai teisei būdingas teisinių santykių reglamentavimas imperatyviosiomis teisės normomis, nustatant konkretų teisinių santykių dalyvių elgesį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prieš Neringos savivaldybės tarybą, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prieš UAB „Alaiba“, bylos Nr. 3K-3-310/2010). Sprendimo priėmimo metu galiojusioje VSTVNDJĮ redakcijoje teisė mainyti valstybės ar savivaldybės turtą nebuvo numatyta. Disponavimo valstybės ar savivaldybės turtu mainų būdu draudimą suponuoja ir įstatymų leidėjo veiksmai, keičiant teisinį valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reglamentavimą.

Valstybės ar savivaldybių institucijų teisė perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims patikėjimo teise valdomą materialųjį turtą mainu būdu, jeigu pagal mainų sutartį įgyjamas turtas reikalingas jų funkcijoms įgyvendinti, buvo panaikinta 2006 m. rugpjūčio 8 d., kai galios neteko VSTVNDJĮ 18 straipsnis „Valstybės ir savivaldybių turto mainai“ (Žin., 2006, Nr. 87-3397). Panaikindamas tokią teisę, įstatymų leidėjas kartu išreiškė ir poziciją atsisakyti iki 2006 m. rugpjūčio 8 d. praktikuotos valstybės ar savivaldybių disponavimo turtu mainų būdu tvarkos. Iki šios dienos įstatymų leidėjo valia nėra pasikeitusi. Vadinasi, savivaldybių tarybos po 2006 m. rugpjūčio 8 d. neturi teisės priimti sprendimų dėl savivaldybėms priklausančio turto mainų, o priimti sprendimai per se yra niekiniai. Prieš tai minėta, kad Sprendimu iš esmės siekta perleisti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą mainu būdu, tokią turto perleidimo formą pridengiant sprendimu dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo. Toks pažeidimas yra savarankiškas teisinis pagrindas byloje pareikštų reikalavimų tenkinimui. Be to, tai implikuoja, kad Rašte dėstomas investavimo socialinis pagrindimas, susijęs su „Tautos namų“ projekto įgyvendinimu ir viešosios erdvės sukūrimu gamybinėje zonoje, yra teisiškai ydingas, kadangi paminėti tikslai siekti pažeidžiant VSTVNDJĮ įtvirtintus imperatyvus.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai teigia esą priimant Sprendimą buvo pažeisti tik formalūs reikalavimai. Priešingai, buvo nesilaikyta ne formalių, bet imperatyvių įstatyme įtvirtintų reikalavimų, kurie turėjo užtikrinti savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimą. Imperatyvių teisės normų nustatytų reikalavimų nesilaikymas tiesiogiai lemia ir viešojo intereso pažeidimą, kadangi sprendimai dėl savivaldybės turto, esančio viešosios nuosavybės teisės objektu, naudojimo ir disponavimo priimti pažeidžiant aptartą tvarką. Apeliaciniame skunde minima aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė kontroliuoja atsakovą UAB „Start Vilnius“, nepašalina Sprendimo neteisėtumo, t. y. nedaro jo teisėtu. Tą konstatavo ir kasacinis teismas prieš tai aptartoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2014. Taigi pastarasis apelianto argumentas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

Kiek tai yra susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinio ir faktinio pagrindimo tinkamumu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pagrįstai išskiriamas teismo motyvo dėl teisių į žemės sklypus, kuriuos užima ginčo nekilnojamojo turto objektai, nenustatymo, kaip Sprendimo neteisėtumą įrodančios aplinkybės, teisinis ydingumas. Išvados, kad Sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, jog juo sudaromos prielaidos perleisti savivaldybės turtą, nenustačius jo teisių į žemės sklypus, pirmosios instancijos teismas teisiškai nepagrindė. VSTVNDJĮ draudimas perleisti, investuoti valstybei ir savivaldybei priklausančius pastatus, neaptariant naujojo savininko teisių į sklypus, kuriuos užima pastatai, nebuvo nustatytas. Kadangi apeliantas nėra žemės sklypų, kuriuose yra ginčo turtas, savininkas, atsakovas UAB „Start Vilnius“ atitinkamų žemės sklypų dalimis po ginčo turto perdavimo jam naudojosi tokiomis pat sąlygomis kaip ir savivaldybė (žr. pagal analogiją CK 6.394 straipsnio 3 dalį). Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad savivaldybės turto, kurį siekiama investuoti, teisių į žemės sklypus, kuriuose jis yra, (ne)apibrėžimas tiesiogiai susijęs su sprendimo investuoti ekonominiu pagrįstumu, t. y. turto rinkos verte, jo panaudojimo galimybėmis. Tokių aplinkybių neįvertinimas savaime reiškia nevisapusį sprendimo investuoti ekonominio tikslingumo ir naudos įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad aptartas pirmosios instancijos teismo motyvas iš esmės susijęs su teisminio nagrinėjimo dalyku bei papildomai patvirtina, jog Sprendimas priimtas nesilaikant VSTVNDJĮ reikalavimų dėl būtinumo atlikti savivaldybės turto investavimo socialinį ir ekonominį pagrindimą. Informacija apie nekilnojamam turtui, kurį ketinama investuoti, priskirtus žemės sklypus, jų dydį bei teisinį statusą, taip pat galėjo lemti savivaldybės tarybos apsisprendimą investuoti atitinkamą turtą arba atsisakyti tai padaryti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 328, 330 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.