- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-16
- Bylos Nr.
- 2-1707-450/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- S.T.
- Atsakovas
- UAB „Energetinės statybos projektai“, UAB „Energetinės statybos pramonė“
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S.T. ieškinį atsakovams UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „Energetinės statybos pramonė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S.T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „Energetinės statybos pramonė“, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 85,98 Lt kiekvieną mėnesį turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, indeksuojant keičiantis jam mokamos invalidumo pensijos dydžio ir LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio skirtumui bei 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
LR CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą teismui nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Energetinės statybos pramonė“, kuriam buvo tinkamai įteiktas ieškinys su priedais, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį be pateisinamos priežasties, taip pat atsakovai UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „Energetinės statybos pramonė“ per Vilniaus apygardos teismo 2008-05-09 nutartyje nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė tripliko, nors jiems buvo tinkamai įteiktas ieškovo dublikas su priedais. Kadangi ieškovas ieškinyje nurodė, kad tuo atveju, jeigu byloje nebus pateiktas be pateisinamos priežasties atsakovų atsiliepimas į ieškinį ar kitas parengiamasis procesinis dokumentas, teismas priimtų sprendimą už akių, teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad pagal 2002-05-30 Darbo sutartį Nr. 6 ieškovas S.T. nuo 2002-05-30 pradėjo dirbti lentpjūvės darbininku UAB „Energetinės statybos projektai“ (tuometinis pavadinimas - UAB „Belmeda“) už minimalų mėnesinį darbo užmokestį. 2002-05-21 sutartimi atsakovas UAB „Energetinės statybos projektai“ statybinės medienos gaminių poreikiui patenkinti, darbams gelžbetoninių gaminių ceche bei įmonės aplinkos tvarkymo darbams įsipareigojo perduoti atsakovui UAB „Energetinės statybos pramonė“ (tuometinis pavadinimas – AB „Energetinė statybos pramonė“) pagal jo pareikalavimą darbuotojus, mokėti perduotiems darbuotojams atlyginimą, tuo tarpu atsakovas UAB „Energetinės statybos pramonė“ įsipareigojo paskirti darbuotoją, atsakingą už saugaus darbo taisyklių laikymąsi ir pravesti saugaus darbo instruktažus bei reikiamą mokymą pagal LR Darbo įstatymo reikalavimus.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas S.T. darbdavio UAB „Energetinės statybos projektai“ nurodymu nuo 2005-05-21 buvo paskirtas dirbti į UAB „Energetinės statybos pramonė“ medienos apdirbimo ceche, esančiame Karlų km., Rimšės sen, Ignalinos raj., medienos apdirbimo įrengimų operatoriumi. 2002-08-26 ieškovui dirbant šiame ceche stropuotojo darbus įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio jis patyrė sveikatos sužalojimą, o būtent galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą, stuburo kaklo dalies sumušimą: ieškovas įlipo į automobilio kėbulą, kuriame buvo du ryšuliai medienos tašų su paruoštais bokštinio krano pagalba iškelti ryšuliais, plieniniais lynais, ir ant krano krovinio kėlimo stropų užkabino vieno tašų ryšulio lynus, o vėliau iškrito iš automobilio kėbulo.
LR CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Deliktinė civilinė atsakomybė už ieškovui dėl sveikatos sužalojimo padarytą turtinę ir neturtinę žalą gali atsirasti esant keturioms būtinosioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žalai ir kaltei.
LR CPK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neteisėti veiksmai). LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. 1 d. ir 11 str. 1 d. numato, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos visais su darbu susijusiais aspektais, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį ir pan.; 14 str. 1 d. numato, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių; 25 str. 2 d., 4 d. ir 5 d. numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais organizuoja ir paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ar atskirose darbo vietose, o nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą, taip pat užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti; taip pat organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus; 27 str. 1 d. numato, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą; kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais.
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas turi pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas UAB „Energetinės statybos pramonė“ pažeidė aukščiau nurodytas darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės norminių aktų nuostatas, ir tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui bei atsiradusiai žalai kilti.
Valstybinės darbo inspekcijos Nelamingo atsitikimo darbe 2002-09-20 akte Nr. 1 konstatuota, kad su ieškovu S.T. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastys: krovinių užkabinimui paskirtas neapmokytas ir neinstruktuotas darbuotojas, tuo pažeidžiant LR Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymu Nr. 351 patvirtintų Kėlimo kranų saugaus eksploatavimo taisyklių DT-8-00 56 p., numatantį, kad negalima leisti naudoti krano, jeigu su juo dirba neapmokyti stropuotojai. Akte taip pat konstatuota, kad S.T., būdamas neapmokytas saugiems stropuotojo darbo metodams, prieš krovinio kėlimą iš automobilio kėbulo neišlipo iš jo, ir užlipęs ant kito medienos tašų ryšulio kėbule, vadovavo krovinio kėlimui – tokiu būdu buvo pažeistas minėtų taisyklių 117.14 p., draudžiantis nuleisti ar kelti automobilyje ir pusvagonyje esančius krovinius, kai automobilio kėbule ar pusvagonyje yra žmonių (S.T. stovint ant ryšulio automobilio kėbule bokštinio krano mašinistė kėlė krovinį iš kėbulo ir jį transportavo į pastatymo vietą). VSDFV Anykščių rajono skyriaus Vyriausiojo nedarbingumo kontrolės specialisto 2002-10-24 Pažymoje „Dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu“ Nr. V-2-44 taip pat konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimų, o būtent dėl to, kad dirbti su kranu buvo leista neapmokytam stropuotojui, tuo pažeidžiant Kėlimo kranų saugaus eksploatavimo taisyklių 56.1 str., o taip pat ir 117.14 str., draudžiantį transportuoti krovinį, kai automašinos kėbule yra žmonių; taip pat ir dėl nukentėjusiojo savivalės, kadangi nukentėjusysis pats žinojo, kad neturi stropuotojo kvalifikacijos ir teisės dirbti šiuos darbus, negavęs raštiško pavedimo vykdyti sutartyje nesulygtą darbą, buvo neišklausęs stropuotojo darbų saugos instruktažo ir su ja nesusipažinęs.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas UAB „Energetinės statybos pramonė“, leisdamas ieškovui dirbti darbo sutartyje nesulygtus – stropuotojo - darbus (ieškovas buvo priimtas lentpjūvės darbininko pareigoms), neapmokydamas ir neinstruktuodamas ieškovo apie saugius ir sveikus darbo metodus (nesupažindindamas ieškovo su pareigų ir darbo saugos instrukcijomis, inter alia su minėtomis Kėlimo kranu saugaus ekspoatavimo taisyklėmis bei kitais reikalingais saugos darbe norminiais aktais), leisdamas dirbti stropuotojo darbus asmeniui, apskritai neturinčiam stropuotojo kvalifikacijos ir teisės dirbti tokius darbus, taip pat atlikdamas kitus aukščiau paminėtų saugą darbe reglamentuojančių teisės aktų draudžiamus veiksmus (pvz., keldamas krovinį, kai transporto priemonės kėbule yra žmonių), atlikto neteisėtus veiksmus, savo ruožtu sąlygojusius žalos darbuotojo sveikatai atsiradimą (CK 6.246 str.).
Šiuo atveju yra pakankamai duomenų konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos, kadangi tuo atveju, jeigu ieškovas būtų tinkamai apmokytas saugiai dirbti jam pavestus darbus, būtų instruktuotas, pagaliau, jeigu apskritai jam nebūtų leista dirbti darbų, kuriems jis neturi kvalifikacijos, įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe būtų galima išvengti (CK 6.247 str.). Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose konstatuoti ir kiti atsakovo UAB „Energetinės statybos pramonė“ atlikti procedūriniai pažeidimai (priėmimas į darbą be įsakymo, tikrosios priėmimo į darbą datos ir pavedamų dirbti darbų neaiškumas), ir nors atsiradusi žala pagal savo prigimtį negali būti laikoma tokių pažeidimų rezultatu, tačiau jų padarymas leidžia kalbėti apie tai, kad atsakovas UAB „Energetinės statybos pramonė“, perimdamas iš atsakovo UAB „Energetinės statybos projektai“ darbuotojus, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, padarė rimtų darbo teisės pažeidimų, o tuo pačiu ir neįvykdė 2002-05-21 sutartimi su atsakovu UAB „Energetinės statybos projektai“ prisiimtų įsipareigojimų pravesti saugaus darbo instruktažus bei reikiamą darbuotojų mokymą ir taip užtikrinti darbuotojų saugias ir nepavojingas sveikatai darbo sąlygas.
Atsakovo UAB „Energetinės statybos projektai“ kaltė preziumuojama, ir ji nėra paneigta jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti mišrią tiek paties darbuotojo, tiek ir įmonės kaltę, t.y. konstatuoti paties ieškovo indėlį į įvykusį nelaimingą atsitikimą, kadangi ieškovas, sutikdamas dirbti tą darbą, kuris nebuvo sulygtas darbo sutartyje (ne lentpjūvės darbuotojo, o stropuotojo darbą) ir kuriam jis neturėjo reikiamos kvalifikacijos bei kompetencijos, kurio saugaus darbo metodų nebuvo apmokytas, elgėsi neatsargiai, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką. LR CK 6.282 str. 1 d. numato, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Nors ieškovas prašo taikyti solidariąją atsakomybę abiejų atsakovų – tiek tiesioginio darbdavio UAB „Energetinės statybos projektai“, su kuriuo buvo sudaryta darbo sutartis, tiek ir UAB „Energetinės statybos pramonė“, kurioje buvo faktiškai dirbama – atžvilgiu, tačiau šiuo atveju negalima konstatuoti tiesioginio priežastinio ryšio tarp UAB „Energetinės statybos projektai“ veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistavimo. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, UAB „Energetinės pramonės projektai“ taip pat padarė tam tikrų pažeidimų priimant ieškovą į darbą, o vėliau ir perkeliant jį dirbti į UAB „Energetinės pramonės pramonė“ – atsakovas nebuvo supažindintas su lentpjūvės darbuotojo pareigų ir darbų saugos instrukcijomis, jam iš karto buvo keičiamos darbo sutarties sąlygos, t.y. darbo vieta, ir darbuotojas buvo pervestas į kitą darbovietę be raštiško sutikimo, nesant įsakymo. Tačiau šie pažeidimai neturėjo tiesioginės įtakos įvykusiam nelaimingam atsirikimui darbe ir negali būti laikomi betarpiškai sąlygojusiais atsiradusią žalą sveikatai, tuo tarpu nesant priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo UAB „Energetinės statybos projektai“ ir ieškovui S.Trapaškai padarytos žalos, negalima atsakovo UAB „Energetinės statybos projektai“ atsakomybė už ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ta aplinkybė, kad darbo užmokestį ieškovui S.Trapaškai mokėjo UAB „Energetinės statybos projektai“ pati savaime nereiškia, kad būtent ši įmonė turėtų atsakyti už darbuotojui padarytą žalą, juo labiau, kad ieškovas dirbo ne UAB „Energetinės statybos projektai“ naudai, o kito atsakovo – UAB „Energetinė statybos pramonė“ naudai, jo darbo vietoje, vykdė šios įmonės užduotis, savo darbu įtakojo būtent šios bendrovės rodiklius, tiesioginę naudą davė tik šiai bendrovei, ir sunkią traumą patyrė būtent šiai įmonei nesiėmus visų būtinų priemonių darbuotojo saugai ir sveikatai darbe užtikrinti.
LR CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
LR CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų jo negautas pajamas, o būtent negauto darbo užmokesčio dalį – skirtumą tarp minimalaus darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs dirbdamas UAB „Energetinės statybos projektai“ ir šiuo metu gaunamos netekto darbingumo pensijos.
VSDFV Visagino miesto skyriaus 2002-10-28 sprendimu Nr. 88 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu, todėl ieškovui nebuvo išmokėtos jokios nelaimingo atsitikimo darbe socialinio draudimo išmokos. Po nelaimingo atsitikimo ieškovui iš VSDFV Visagino skyriaus buvo mokama ligos pašalpa bei invalidumo pensija. Kaip matyti iš paskutinės – 2008-01-28 VSDFV Visagino skyriaus pažymos, ieškovas šiuo metu gauna 714,01 Lt netekto darbingumo pensiją.
LR CPK 6.288 str. 3 d. numato, kad su nukentėjusiojo asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis ar visos žalos dydžio vienkartine išmoka. LR CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitos į atlygintinos žalos dydį, todėl iš atsakovo UAB ‚Energetinės statybos projektai“ priteistinas skirtumas tarp minimalaus darbo užmokesčio (800 Lt), kurį ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę nelaimingo atsitikimo, bei gaunamos socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos (714,01 Lt), t.y. 85,99 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. LR CK 6.288 str. 3 d. numato, kad jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl priteista periodinių išmokų suma turėtų būti indeksuojama priklausomai nuo mokamos netekto darbingumo pensijos bei minimaliojo mėnesinio atlyginimo pokyčių.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio sveikatos sužalojimo bylose nustatymo specifika pasireiškia tuo, kad teismas, nustatydamas kompensacijos dydį turi atsižvelgti ne tik į bendruosius LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus orientacinius kriterijus, tokius kaip žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias, kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse – profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime, asmeninės nukentėjusiojo savybės ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui bei stiprumui, tad ir jų piniginio atlyginimo nustatymui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe S.T. patyrė itin sunkų ir pavojingą gyvybei sveikatos sužalojimą, o būtent galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą, stuburo kaklo dalies sumušimą, ilgai gydėsi stacionare, buvo operuotas, kas leidžia kalbėti apie stipraus fizinio skausmo buvimą. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas patyrė ir itin sunkius dvasinius išgyvenimus bei kančias dėl savo sveikatos sužalojimo, jam buvo diagnozuota organinė haliucinozė, organinis nuotaikos ir asmenybės sutrikimas, trauminė epilepsija su didžiaisiais traukulių priepuoliais, ūmi psichozė bei suicidinės mintys, beviltiškumo jausmas, bloga nuotaika, gyvenimo džiaugsmo praradimas, nemiga, irzlumas ir pyktis, padidintas jautrumas dirgikliams, atminties, dėmesio, koncentracijos sutrikimai ir t.t., kaip sunkios galvos traumos padariniai; ieškovas reguliariai lankėsi pas psichiatrą, gėrė skiriamus vaistus.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nelaimingas atsitikimas darbe turėjo neigiamos įtakos ieškovo darbinei ir profesinei veiklai, kadangi ieškovas, netekęs 80 procentų darbingumo, turėjo ir šiuo metu turi itin ribotas galimybes dirbti, jo pastangos dirbti buvo nesėkmingos, dirbti nepavykdavo dėl galvos skausmų, dėmesio ir koncentracijos sutrikimų, nepatogumų.
Kompleksiškai įvertinus visas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes bei faktorius, o būtent pažeistos asmeninės neturtinės vertybės – sveikatos – pobūdį, jos vietą vertybių sistemoje, itin sunkų savo pobūdžiu bei pasekmėmis ieškovo sveikatos sužalojimą, skaudžias, tęstines neturtinės žalos pasekmes, patirtą ir tebejaučiamą fizinį skausmą bei stiprius emocinius išgyvenimus, organizacinius nepatogumus buityje bei kitose gyvenimo srityse, atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų pobūdį, o taip pat kiekvieno iš šalies kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo laipsnį, t.y. paties nukentėjusiojo neatsargumą, savo ruožtu reikalaujantį sumažinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagaliau atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio ir sunkumo sveikatos sutrikdymo situacijose kaltei (LAT CBS teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis c.b. D.Z. v UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, Nr. 3K-3-298/07; 2003-06-26 nutartis c.b. N.Ž. v UAB „Vilniaus autobusai“, Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-11 nutartis c.b. L.V. v UAB „Girteka“, Nr. 2A-400/2007; 2006-04-10 nutartis c.b. V.P., D.P. v Mažeikių rajono Sedos Vytauto Mačernio vidurinė mokykla, Nr. 2A-146/2006 ir t.t.), teismas mano esant teisinga ir protinga priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Energetinės statybos pramonė“ 100000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją.
Vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (S.T. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. pagrindu), išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo UAB „Energetinės statybos pramonė“ į valstybės biudžetą priteistina 3062 Lt žyminio mokesčio (ieškinio suma, atskaičiuota LR CPK 85 str. 1 d. 4 p., 8 p., nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus, sudaro 103095,64 Lt [100000 Lt + 3095,64 Lt]) bei 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo S.T. (a/k (duomenys neskelbtini, gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovams UAB „Energetinės statybos projektai“ (kodas – 155976332, buveinė – Jaunystės g. 21, Visaginas) ir UAB „Energetinės statybos pramonė“ (kodas – 15546406, buveinė – Karlų km., Rimšės sen., Ignalinos raj.) tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Energetinės statybos pramonė“ ieškovo S.T. naudai 85,99 Lt [aštuoniasdešimt penkis litus 99 centus] periodinių išmokų kas mėnesį turtinei žalai atlyginti, indeksuojant jas priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos ir ieškovui mokamos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skirtumo, o taip pat 100000 Lt [vieną šimtą tūkstančių litų] neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Energetinės statybos pramonė“ į valstybės biudžetą 3087 Lt [tris tūkstančius aštuoniasdešimt septynis litus] bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovams, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau šalis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovui, kad sprendimas už akių per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.