- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-55-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05776-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š., UAB „Žemėpatis“
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S –55– 198/2015
Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05776-2014-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr2-6786-956/2014 pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimo suinteresuotiems asmenims D. Š., UAB „Žemėpatis“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolis prašė už reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą nevykdymą skirti skolininkui D. Š. dviejų tūkstančių litų baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Skyrė D. Š. už antstolio 2014-08-12 reikalavimo raštu pateikti duomenis apie turimą turtą nevykdymą 200,00 Lt dydžio baudą. Teismas byloje nenustatė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių skolininkui įvykdyti antstolio reikalavimą. Skolininkas antstolio reikalavimo neatsiėmė, tačiau antstolio reikalavimas buvo įteiktas CPK 604 str. nustatyta tvarka ir teismas laikė tai tinkamu reikalavimo įteikimu skolininkui. Spręsdamas dėl skiriamos baudos dydžio, teismas atsižvelgė į terminą, kurį antstolio reikalavimas nebuvo vykdomas, į aplinkybę, jog apie priežastis, galėjusias trukdyti vykdyti reikalavimą, antstoliui nebuvo pranešta, tokiu būdu buvo vilkinamas išieškojimas, į išieškotinos sumos dydį (28 926,06 Lt), į aplinkybę, kad tokio pobūdžio procesinės prievartos priemonės D. Š. atžvilgiu nebuvo taikytos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu D. Š. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti antstolio A. B. pareiškimą dėl antstolio reikalavimo nevykdymo ir baudos skyrimo D. Š. skyrimo. Nurodo, kad teismas nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka apie iškeltą civilinę bylą neinformuodamas pareiškėjo, dėl to jis negalėjo teismui pateikti paaiškinimų, atsikirtimų į antstolio prašymą, įrodymų, į kuriuos teismas būtų galėjęs atsižvelgti, todėl buvo pažeistas procesinio lygiateisiškumo principas. Pareiškėjo teigimu tai sudaro absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą. Teismas nevertino antstolio reikalavimo pagrįstumo, nesistengė nustatyti antstolio reikalavimo neįvykdymo aplinkybių, priežasčių, vykdomojoje byloje esančių duomenų, dėl ko buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis. Teismas formaliai išnagrinėjo antstolio pareiškimą, visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškinęs situacijos aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, teisės aktams nenumatant, kad antstolio reikalavimo pateikti informaciją įteikimas skolininkui yra galimas jį paskelbiant viešai spaudoje, toks reikalavimo „įteikimas“ apskirtai laikytinas neteisėtu ir pripažintinas netinkamu. Tai, kad skolininkui fiziškai nebuvo įteiktas antstolio reikalavimas pateikti informaciją, pripažintinas objektyvia priežastimi, dėl kurios antstolio reikalavimas nebuvo įvykdytas, atitinkamai dėl to negalėjo ir negali būti taikomos jokios sankcionuojančios priemonės. Teismas nevertino ar atitinkamas antstolio reikalavimas buvo tikslingas, aktualus ir būtinas. Skolininko nuomone toks reikalavimas nebuvo tikslingas ir būtinas. Antstolis prašoma pateikti informacija disponuoja ir gali pats gauti atitinkamą informaciją, todėl nepagrįstai reikalauja pateikti tokią informaciją iš skolininko. Teismas nevertino ar tokio skolininkui neįteikto reikalavimo nevykdymas pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei sutrukdė išieškojimo procesui. Nurodo, kad teismo sprendimo apskundimas ir jo nevykdymas nepriverstine tvarka nėra susijęs su antstolio reikalavimu pateikti informaciją. Prašyti pratęsti terminą reikalavimui vykdyti, skolininkas negalėjo, kadangi atitinkamo reikalavimo nėra gavęs, skundžiamą teismo nutartį gavo ir su jos turiniu susipažino tik 2014 m. spalio 30 d. Teismas nepagrįstai taikė kasacinės instancijos teismo išaiškinimą šioje byloje, kadangi šios ir kasacine tvarka nagrinėtos bylos ratio decidendi skiriasi. Be to, teismas netiksliai citavo kasacinio teismo praktiką, kadangi antstolio „pranešimas ir pasiūlymas“ pagal savo turinį ir paskirtį nėra tapatus antstolio „reikalavimui“. Skolininko teigimu, antstolis netinkamai atlieka savo funkcijas, pažeidžia visus antstolio veiklos principus, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. B. prašo suinteresuoto asmens skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą bei dokumentus D. Š. buvo išsiųstas registruota siunta 2014-08-13, o pareiškimas dėl antstolio veiksmų surašytas tik 2014-09-02, tai yra praėjus pakankamai protingam laiko tarpui, per kurį D. Š. neatsiėmė iš pašto jam skirtos registruotos siuntos, juolab jog D. Š. gyvena kartu su tėvais kurie visą laiką būna namuose. Reikalavo pateikti duomenis tik apie tokį turtą, kuris neregistruotas arba jam nėra privaloma registracija arba apie kurį nėra galimybės sužinoti išskyrus tik iš skolininko. Nurodo, jog visi pagrindiniai veiksmai yra atlikti vykdomojoje byloje 0025/12/01461, kuri betarpiškai susijusi su kitomis vykdomosiomis bylomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/13/02477, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-30 vykdomuoju raštu Nr. VR-1137 civilinėje byloje Nr. 2-5617-812/2012 dėl 28 480,16 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei 445,90 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojo UAB „Žemėpatis“ naudai (vykd. byla Nr. 0025/13/02477 b.l. 2). 2014-08-12 antstolis priėmė reikalavimą, kuriuo įpareigojo skolininką per 3 dienas nuo reikalavimo gavimo pateikti duomenis apie turtą (kilnojamąjį turtą, žemės ūkio techniką, vertybinius popierius, akcijas ir ir kitą turtą), turtą esantį pas trečiuosius asmenis, gautas lėšas, pajamas, lėšas kredito įstaigose (sąskaitų numerius bei jose esančių lėšų likučius), kasos knygą (paskutinių įrašų originalą, duomenis apie turimas grūdines kultūras (nurodyti rūšį ir kiekį), pasėlius (nurodant kokios grūdinės kultūros pasėtos bei kur (nurodant žemės sklypų unikalius numerius), auginamus gyvulius, duomenis apie nuomojamus žemės sklypus (nurodant žemės sklypų unikalius numerius, plotus bei sklypų savininkus). Reikalavimas skolininkui siųstas registruota pašto siunta, tačiau skolininkas siuntos neatsiėmė (vykd. byla Nr. 0025/13/02477 b.l. 46). Minėtas reikalavimas 2014-08-14 buvo patalpintas ir vietinėje spaudoje UAB „Panevėžio rytas“ (vykd. byla Nr. 0025/13/02477 b.l. 42). Per 3 dienas nuo reikalavimo gavimo skolininkas duomenų apie turtą antstoliui nepateikė.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), kuris, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 645 str. įtvirtintos specialiosios normos nustatančios skolininko pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą, t. y. skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už CPK 645 str. nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų tūkstančių litų dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų (CPK 645 str. 3 d.). Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam už antstolio reikalavimo nevykdymą paskirta 200 Lt bauda.
Pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą apeliantas visų pirma grindžia procesinių normų pažeidimu, t. y. tuo, kad teismas antstolio pareiškimą išnagrinėjo jam nepranešęs, taip užkirsdamas kelią pateikti įrodymus dėl antstolio pareiškimo nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant antstolio pareiškimą buvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas. Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2-3 dalimis antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Nagrinėjamu atveju išskirtinės situacijos, sąlygojančios būtinumą nagrinėti klausimą žodinio proceso tvarka, nebuvo. Prie civilinės bylos prijungtoje vykdomojoje byloje buvo pakankamai duomenų tam, kad nustatyti klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas, išnagrinėjęs bylą dėl suinteresuoto asmens nubaudimo rašytinio proceso tvarka ir nepranešęs D. Š., įstatymo reikalavimų nepažeidė. Po 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties priėmimo teismas jos kopiją išsiuntė dalyvaujantiems byloje asmenims, išaiškindamas jiems nutarties apskundimo tvarką. Nutartis išsiųsta apeliantui adresu (duomenys neskelbtini) , t.y. tuo pačiu adresu, kuris nurodomas ir ant apelianto atskirojo skundo (b.l.12, ), tačiau siunta grįžo neįteikta, su žyma „neatsiėmė“. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis jam įteikta 2014 m. spalio 30 d. Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuris priimtas, atnaujinus terminą atskirajam skundui paduoti ir nagrinėjamas apeliacine tvarka. Todėl pripažintina, kad jis turėjo visas galimybės pasinaudoti CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis apskųsti teismo procesinį sprendimą, pateikti įrodymus, teikti paaiškinimus , t.y. jo teisė būti išklausytam buvo visiškai užtikrinta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens procesinės teisės nebuvo pažeistos, ir nėra pagrindo naikinti nutarties pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog antstolio 2014-08-12 reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą apeliantui įteiktas tinkamai. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad minėtas reikalavimas buvo įteiktas CPK 604 str. nustatyta tvarka ir tai laikytina tinkamu reikalavimo įteikimu apeliantui. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis minėtą reikalavimą apeliantui išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini) , t.y. tuo pačiu adresu, kuris nurodomas ir ant apelianto atskirojo skundo (b.l.12, ), tačiau siunta grįžo neįteikta, su žyma „neatsiėmė“. Minėtas adresas (duomenys neskelbtini), taip pat yra nurodytas ir antstolio patvarkymuose bei pateiktuose vykdyti dokumentuose (vykd. b.l. 2,6,7 ir kt.). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad remiantis CPK 604 str., procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 str. ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Pažymėtina, kad apeliantas apie priimtą sprendimą priimti UAB „Žemėpatis“ pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo informuotas, to neneigia ir savo skunde, apelianto atstovė buvo atvykusi pas antstolį ir bendravo su juo, susipažino su vykdomųjų bylų medžiaga, taigi apie pradėtus vykdymo veiksmus žinojo. Pažymėtina, kad apeliantas (skolininkas) remiantis CPK 644 str. privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis savo gyvenamąją vietą keitė. Apeliantas vykdymo eiga visiškai nesidomėjo, siųsto antstolio procesinio dokumento neatsiėmė. Apeliantas ir neginčija, jog raginimas buvo siunčiamas tinkamu jo gyvenamosios vietos adresu. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių jis neturėjo galimybės atsiimti jam siųstos registruotos siuntos su įteikimu. Apeliantas pats neatsiėmė jam skirtos siuntos, nors žinojo apie įsiteisėjusį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą, kurio nevykdė ir kurį skundė Panevėžio apygardos teismui. Taigi, apeliantas nevykdė savo pareigų ir nesikreipė dėl registruotos pašto siuntos atsiėmimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, jog remiantis CPK 604 str. antstolio reikalavimas apeliantui buvo išsiųstas tinkamai, todėl pats apeliantas turi prisiimti savo pasyvaus elgesio neigiamas pasekmes, o jo pasyvumas negali būti laikomas sąžiningu.
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad antstolio reikalavimas pateikti duomenis apie apelianto turimą turtą yra perteklinis. Antstolis, vadovaudamasis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, pats gali surinkti duomenis apie skolininko specialiai registruotiną turtą bei kredito įstaigose esančias sąskaitas. Antstolis gali įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą, jei šių duomenų negalima gauti operatyviau, arba, jei tai nėra turtas, kuriam taikoma speciali registracija. Akivaizdu, jog šiuo atveju buvo reikalaujama pateikti duomenis ir apie tokį turtą, kuris neregistruotinas arba jam nėra privaloma registracija, arba apie kurį nėra galimybės sužinoti, išskyrus tik iš apelianto.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.