Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-197-555/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-02
Bylos Nr.: e2A-197-555/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00005-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
Ieškovas: V. S.
Atsakovas: A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-197-555/2023Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00005-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3594-559/2022 pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką pagal 2022 m. balandžio 6 d. MB „Ardela“ matininko V. L. parengtą planą:

1.1. Ieškovas V. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ (766 m²), plane pažymėta „A1“ (432 m²) ir „C“ (2 m²), iš viso 1 200 m²;

1.2. Atsakovas A. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B (598 m²) ir dalimi, plane pažymėta „C“ (2 m²), iš viso 600 m²;

1.3. Lietuvos Respublika naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“ (15 m²), iš viso 15 m².

2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 1200/1800 dalis ginčo žemės sklypo. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas 2014 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Jo broliui – atsakovui A. S., nuosavybės teise priklauso 600/1800 dalis šio žemės sklypo (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2010 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu mama J. S. ieškovui perdavė šiuos nekilnojamuosius daiktus, esančius ant ginčo žemės sklypo: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklype taip pat stovi ir atsakovui priklausantys pastatai: pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jų nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2010 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakovu nėra nusistatę ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau vėliau su atsakovu prasidėjo nesutarimai. 2020 m. liepos mėn. ieškovas kreipėsi į matininką, kad būtų nustatytos aiškios žemės sklypo ribos. 2021 m. kovo 12 d. jo atstovas advokatas R. L. kreipėsi raštu į atsakovą ir buvo pateiktas pasiūlymas aiškiai nusistatyti ir apibrėžti jiems abiem dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pridėtą žemės sklypo planą. 2021 m. kovo 24 d. pateiktame atsakyme atsakovas su jo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka nesutiko, nurodydamas, kad jo pateiktas planas, VĮ Registrų centre įregistruotas 2006 m. gegužės 15 d., neatitinka realių minėto žemės sklypo kraštinių išsidėstymo kadastro žemėlapyje, pastatų išsidėstymo žemės sklype, kadangi 2017 m. rugsėjo 13 d. kadastro žemėlapyje buvo įregistruotos ir patvirtintos naujos minėto žemės sklypo ribos. Ieškovas kreipėsi į MB „Ardela“ ir matininkas V. L. parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, o jo atstovas parengė naują pasiūlymą atsakovui bei išsiuntė naujai parengtą žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių planą. Atsakovas atsakyme nurodė, kad su pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka ir prie atsakymo pridėjo savo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra iš esmės ydinga, nes apsunkina patekimą prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, o tai sąlygotų tik dar didesnius konfliktus ateityje. MB „Ardela“ ir matininkas V. L. parengė dar vieną žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, pagal kurį ieškovas prašė teismo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes jo pateiktas naudojimosi žemės sklypo tvarkos tarp bendraturčių nustatymo projektas turėtų tenkinti atsakovą, jis parengtas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.

3. Atsakovas A. S. prašė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovas sutiko, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp jo ir ieškovo turi būti nustatyta, tačiau naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką prašė nustatyti pagal 2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštą žemės sklypo planą: ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta plane A – 1 210 m², atsakovas naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta plane B – 605 m². Atsakovas nurodė, kad patikslintas ieškinys yra iš dalies pagrįstas, t. y. būtina nustatyti naudojimosi tvarką, nes ieškovas nenori draugiškai gyventi ir sutarti, tačiau ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka žemės sklypu pažeidžia atsakovo teises bei nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, pateikė identišką planą atsakovo pateiktam planui tik su vienu nukrypimu, nepalikdamas 1 metro atstumą nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato 8I1ž. Tokiu planu ieškovas pažeidžia ne tik atsakovo teises patekti prie savo pastato, jį prižiūrėti, tačiau ir Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017, kuris numato, kad nuo pastato iki sklypo ribos turi būti nuo 1 m iki 3 m atstumas. Ieškovo pateiktu patikslintu planu nustatoma, kad ieškovui nuosavybės teise atitenka penki pastatai, t. y. pastatas, kuris yra už atsakovo pastato – ūkinio pastato, pažymėtu plane indeksu 8I1ž. Šis pastatas nepriklauso ieškovui asmenine nuosavybe ir kaip laikinas statinys niekada nebuvo registruotas VĮ Registrų centre. Atsakovas šį pastatą buvo seniai pasistatęs kaip laikiną vietą sandėliavimui dar kai ieškovui nepriklausė aukščiau nurodyta nuosavybė ir ieškovas net negyveno ginčo žemėje. Tačiau prasidėjus ginčui pastatas pradėtas griauti ir jeigu būtų patvirtinta ieškovo naudojimosi tvarka tokiu atveju tarp šalių nebūtų išspręstas ginčas dėl šio pastato. Pagal ieškovo pateiktą planą atsakovas ieškovui privalėtų atstatyti pastatą, nes jis yra pažymėtas ieškovo pateiktame plane. Taip pat ieškovas savo patikslintu ieškiniu ne tik kad neišlaikė 1 metro atstumo nuo žemės ribos, tačiau ir pamiršo pažymėti bei nurodyti, kur yra kitas kiemo statinys – lauko tualetas, kuris priklauso po ½ dalį tiek ieškovui, tiek ir atsakovui. Ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, nukrypsta nuo VĮ Registrų centre įregistruotų duomenų, kuriame numatyta, kad 2016 m. liepos 21 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir patikslintos žemės sklypo ribos, kurio pagrindu padidėjo žemės sklypo plotas nuo 0,1800 ha iki 0,1815 ha, pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu. Sprendimo ieškovas nustatyta tvarka ir terminais neapskundė. Atlikus naujus kadastrinius matavimus proporcingai pagal turimas dalis padidėjo tiek ieškovo, tiek ir atsakovo turimos dalys. Ieškovui pagal naujus matavimus priklauso 1 210 m², atsakovui 605 m² žemės. Ieškovo pateiktas planas neatitinka realių priklausančių dalių ir pažeidžia tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teises. Nors ieškovas nurodė, kad 15 m² pažymėta plane „B“ naudojasi Lietuvos Respublika, tačiau tokiu atveju plane turėjo išskirti tuos 15 m² ir pažymėti ne „B“ simboliu, nes jis priskirtas atsakovui, bet kitu simboliu. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, Lietuvos Respublikai nepriklauso nuosavybės teise joks nekilnojamas turtas. Atsakovas su žmona nuo 1992 m. gyvena nurodytu adresu ir naudojasi senai nusistovėjusia tiek žemės sklypo, tiek ir kitų pastatų tvarka ir niekada nekildavo konflikto. Atsakovui priklausanti teritorija jau senai yra atitverta tvora (iš vienos pusės), iš kitos pusės jau keletą metų yra pasodintos tujos, taip pat pastatytas metalinis sandėliukas, už jo stovi atsakovo asmeninis tualetas, nes nenori ginčo su ieškovu dėl bendro naudojimosi patalpos, sudėtas takelis iš trinkelių, taip pat padarytas takas nuo pastato, kuris pavadintas viralinė, ūkinio pastato, iki atsakovui priklausančio metalinio sandėliuko, kuris stovi prie ieškovo pastatų bei takelis iki pirties. Per žemės sklypą, kuriuo dabar nori naudotis ieškovas, eina ir elektros įvadas, kuris įrengtas 2010 m. birželio 19 d. Ieškovas klaidina teismą, kad tarp jų nėra nustatyta naudojimosi tvarka, kadangi faktinė naudojimosi tvarka, tiek žemės sklypu, tiek ir pastatais yra ir buvo visada nustatyta. Pagal ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarką atsakovas turėtų perkelti tvorą, skiriančią atsakovo kiemą ir ieškovo žemės sklypą, kuri stovi jau daug metų ir į ją investuota nemažai piniginių lėšų, turėtų išardyti sudėtas trinkeles, o per ieškovo žemę eitų atsakovo elektros energijos įvadas. Atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka tikrai neapsunkina patekimo prie ieškovo nuosavybės, visur išlaikytas 1 metro atstumas ir tai tikrai nekeltų jokių konfliktinių situacijų ateityje, nepažeidžia nei vieno iš šalių teisių ir teisėtų interesų, neapriboja šalių naudojimosi pastatais galimybių, atitinka kadastrinius matavimus, ir tiek atsakovas, tiek ir ieškovas dėl šios naudojimosi tvarkos nepatirs didesnių išlaidų.

4. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nurodė, kad remiantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovas nuosavybės teise valdo 0,1815 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 1200/1800, atsakovas – 600/1800 dalį. 2016 m. liepos 21 d. žemės sklypui buvo atlikti kadastriniai matavimai. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2017 rugsėjo 11 d. sprendimu buvo patvirtinti sklypo kadastriniai matavimai, Nekilnojamojo turto kadastro registre įregistruoti 2017 m. rugsėjo 13 d. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypo plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) ploto paklaidoje. Atsižvelgiant į tai, matininkas 2016 m. liepos 21 d. sklypo plane M 1:500 nurodė, kad ieškovui priklauso 1 210 m² žemės sklypo dalis, atsakovui – 605 m². Tačiau registruojant kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įregistruotos padidėjusios ieškovo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalys, nurodytos 2016 m. liepos 21 d. plane M 1:500, sudaryto kadastrinių matavimų pagrindu. Dėl to, prieš nusistatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovas ir atsakovas turėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą ir patikslinti jiems priklausančias sklypo dalis. Teikiant prašymą VĮ Registrų centrui dėl žemės sklypo dalių bendroje dalinėje nuosavybėje dydžio patikslinimo, turėtų būti pateiktas ieškovo ir atsakovo raštiškas susitarimas, jog jie sutinka, kad dalys būtų nustatytos tokio dydžio kaip nurodytos 2016 m. liepos 21 d. žemės sklypo plane M 1:500. Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,18 ha žemės sklypo plotą. Po atliktų kadastrinių matavimų sklypo plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) paklaidoje, todėl padidėjusio ploto nereikėjo išsipirkti iš valstybės ir nekilnojamojo turto registre padidėjusi minėto sklypo dalis nebuvo įregistruota valstybės vardu. Tai reiškia, kad šiuo metu valstybė bendrosios dalinės nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo ir nėra bendraturtė su ieškovu ir atsakovu. Byloje pateikti žemės sklypo planai, pagal kuriuos šalys prašo nustatyti naudojimosi tvarką, t. y. V. R. 2021 m. spalio 29 d. parengtas planas ir MB „Ardela“ 2022 m. balandžio 6 d. parengtas planas, neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, 2021 m. spalio 29 d. plane nurodytų ieškovui ir atsakovui priskiriamų dalių dydžiai (1 210 m² ir 605 m²) nėra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. 2022 m. balandžio 6 d. plane 15 m² yra priskiriami valstybei, tačiau pagal nekilnojamojo turto registro duomenis valstybė nėra bendraturtė su ieškovu ir atsakovu, todėl negali būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovo prašomą 2022 m. balandžio 6 d. planą, nes tokiu būdu bus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal V. R., IĮ, matininko V. R. 2021 m. spalio 29 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: ieškovui priskirti naudotis 1 210 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ (ribos tarp taškų 7-8-1-2-14-13-12-11-10-9-7 ir 6-16-15-3-4-5-6), o atsakovui priskyrė naudotis 605 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ (ribos tarp taškų 7-9-10-11-12-13-14-2-3-15-16-6-7); neatskiriama šio sprendimo dalimi laikoma atsakovo pateiktas V. R., IĮ, matininko V. R. 2021 m. spalio 29 d. parengtas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas; atsakovės NŽT atžvilgiu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo A. S. 372,38 Eur ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų; iš ieškovo atsakovui priteisė 400,00 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovo priteisė 50 Eur žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

6. Atsakovo atstovės paaiškinimu ir NŽT pateiktame atsiliepime nurodytais duomenimis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad, po atliktų kadastrinių matavimų, ginčo žemės sklypo plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) paklaidoje, todėl padidėjusio ploto nereikėjo išsipirkti iš valstybės nei ieškovui, nei atsakovui. 2021 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodytais motyvais teismas nustatė, kad Lietuvos Respublika nėra ginčo žemės sklypo bendraturtė, nes po atliktų kadastrinių matavimų sklypo plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) paklaidoje, o padidėjusio ploto nereikėjo išsipirkti iš valstybės nei ieškovui, nei atsakovui, o nekilnojamojo turto registre padidėjusi šio sklypo dalis nebuvo įregistruota valstybės vardu, nes byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Respublika būtų įgijusi dalį žemės sklypo – 15 m², ir kartu su ieškovu ir atsakovu būtų tapusi žemės sklypo bendraturte.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nurodė, kad, pagal ieškovo pateikiamą 2022 m. balandžio 6 d. MB „Ardela“ matininko V. L. parengtą planą, atsakovas turėtų perkelti tvorą, skiriančią atsakovo ir ieškovo žemės sklypą, be to turėtų išardyti sudėtas trinkeles, o taip pat per žemės sklypą, kuriuo naudotųsi ieškovas, eitų atsakovo elektros energijos įvadas, neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, kuris numato, kad nuo pastato iki sklypo ribos turi būti nuo 1 m iki 3 m atstumas. Esant tokiems duomenų apie ginčo žemės sklypo savininkus ir bendraturčius neatitikimus, teismas sprendė, kad nustatyti jo naudojimo tvarką pagal 2022 m. balandžio 6 d. MB „Ardela“ matininko V. L. parengtą planą negalima ir todėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atžvilgiu ieškinys atmestinas.

8. Teismas taip pat nurodė, kad, pagal 2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštą planą, kiekvienai iš šalių tenkančios sklypo dalies dydis atitinka jiems asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančias sklypo dalis, nurodytas Nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad 2016 m. liepos 21 d. Kadastrinių matavimų duomenų byla registruota VĮ Registrų centre ir nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. galioja įrašas dėl kadastro duomenų tikslinimo, kurio pagrindas yra 2017 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 5SK-729-(14.5.110.) ir po atliktų kadastrinių matavimų sklypo plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) paklaidoje. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje teismas nustatė, kad atsakovas su žmona nuo 1992 m. gyvena ant ginčo žemės sklypo esančiame pastate, kuris VĮ Registrų centre įregistruotas kaip pastatas – viralinė, tarp ieškovo ir atsakovo yra nusistovėjusi naudojimosi tvarka žemės sklypu ir pastatais. Atsakovui priklausanti teritorija yra atitverta tvora (iš vienos pusės), iš kitos pusės yra pasodintos tujos, kieme sudėtas takelis iš trinkelių, atsakovas turi įsirengęs atskirą tualetą. Šios aplinkybės pasitvirtino ir teismui nuvykus į vietą, tą patvirtino ir apžiūros protokolas. Tokiu būdu byloje teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra faktiškai nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarka.

9. Šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovas ir šiuo metu naudojasi ginčo žemės sklypo dalimi, 2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštame plane, pažymėta A – 1 210 m², o atsakovas naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta plane B – 605 m², tarp šalių yra faktiškai nusistovėjusi tokia naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarka, todėl tokia atsakovo siūloma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka užtikrina abiejų šalių interesus ir jų patekimą į kiekvienam tenkančią sklypo dalį. Ieškovas šioje byloje nenurodė jokių motyvų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kito bendraturčio (atsakovo) siūlomas ginčo žemės sklypo naudojimosi būdas ar sąlygos pažeistų ieškovo teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą, iš esmės su atsakovo pateiktu 2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštu planu dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo ieškovas sutinka. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iš esmės sutinka su atsakovo siūloma ginčo žemės sklypo, naudojimosi tvarka, nors 2021 m. spalio 29 d. plane nurodytų ieškovui ir atsakovui priskiriamų dalių dydžiai (1 210 m² ir 605 m²) ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre dėl ieškovo nesutikimo su žemės sklypo padidėjimu leistinoje paklaidoje, atsakovo siūloma ginčo žemės sklypo tvarka atitinka Nekilnojamo turto kadastre įregistruotus ginčo žemės sklypo duomenis pagal ieškovui ir atsakovui tenkančias žemės sklypo dalis atitinkamą plotą, atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp ieškovo ir atsakovo, todėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nustatyta pagal V. R. individualios įmonės matininko V. R. 2021 m. spalio 29 d. parengtą planą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, todėl turi būti panaikintas.

1.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalies nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teismo sprendime yra abu CPK 327 straipsnio 1 dalyje numatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai ir tai yra esminis procesinės teisės pažeidimas naikinantis sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kartu su ieškovu gyvena jo ir atsakovo motina J. S., kuri dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui – ieškovui, 1200/1800 dalį ginčo žemės sklypo ir jame esančius pastatus. Tačiau dovanojimo sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad dovanotojui J. S. paliekama teisė naudotis dovanojamu turtu – ginčo žemės sklype esančiais statiniais, jos gyvenimo trukmei. Tai reiškia, kad jai buvo suteikta uzufrukto teisė – jos gyvenimo trukmei nustatyta teisė naudoti svetimus daiktus: pastatus – gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, klėtį, tvartą, stovinčius ginčo žemės sklype bei gauti iš jų vaisius, produkciją ir pajamas. Teismas negalėjo šios Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. S. daiktinės teisės nematyti, nes ieškovas duomenis apie ją teismui į bylos medžiagą pateikė. Teismui patenkinus ieškinį, iš dalies buvo nuspręsta dėl J. S. materialiųjų teisių ir pareigų, kylančių iš uzufrukto, kurių netgi nesiaiškino.

1.4. Registruojant kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įregistruotos padidėjusios ieškovo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos ginčo žemės sklypo dalys, nurodytos 2016 m. liepos 21 d. plane, sudaryto kadastrinių matavimų pagrindu. Tai reiškia, kad ir ieškovas ir atsakovas neįregistravo savo padidėjusių dalių. NŽT proceso teisme metu laikėsi nuostatos, kad prieš nusistatant ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovas ir atsakovas turėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą ir patikslinti jiems priklausančias sklypo dalis. Šis esminis bylos klausimas nebuvo išspręstas stabdant bylą ir įpareigojant abi bylos šalis Nekilnojamojo turto registre pirmiausiai patikslinti savo nuosavybės teisės dalis į paminėtą žemės sklypą ir jas įsiregistruoti nuosavybės teise per teismo skirtą terminą. Pirmosios instancijos teismas, neįpareigojęs bylos šalių susitvarkyti pirmiau savo nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą apimtį, ją teisiškai įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, nesuformavo bendrosios dalinės nuosavybės objekto, dėl kurio naudojimosi tvarkos kilusį ginčą būtų galėjęs išspręsti teismo tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai reiškia, kad teismas netinkamai taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bendrosios dalinės nuosavybės ginčą dėl paminėto žemės sklypo išsprendė apytiksliai, todėl ir neteisingai. Teismas tuo pačiu pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kasacinėse bylose Nr. e3K-3-106-611/2020 bei Nr. e3K-3-351-701/2020, taip pat ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 12 straipsnį.

1.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes neįvertino esminės aplinkybės, kad skirtingai, negu ieškovas, atsakovas neturi žemės sklype nuosavybės teise nei vieno gyvenamojo pastato ir visi aukščiau nurodyti pastatai yra pagalbinio ūkio paskirties. Tokiu atveju ieškovas turi didesnę ir platesnę ūkinę apimtį naudotis nurodytu žemės sklypu pagal ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarką, nežiūrint turimos didesnės žemės dalies. Priešingai, atsakovas turėjo tikslinti Nekilnojamojo turto registre savo turimų nuosavybės teise pastatų kadastro ir registro duomenis ir įrodyti, kad jo pasiūlyta žemės naudojimosi tvarka atitinka jo gyvenimo poreikius, kad jo realioji turimo turto dalis atitinka idealiąją turto dalį bei jo daliai nustatytiną funkcinį žemės sklypo naudojamų dalių paskirstymą. Visi šalių turimi pastatai, jų kadastro ir registro duomenys turėjo tiesioginės įtakos ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui, todėl turėjo būti nustatyti, patikslinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei pateikti teismui. Teismas sprendime to neįvertino ir į šias aplinkybes neatsižvelgė. Taigi buvo pažeistos CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes teismo sprendimo priėmimo momentu nebuvo aiškūs visi šalims priklausę pastatai žemės sklype ir teismas objektyviai negalėjo spręsti dėl šalių pasiūlytų žemės sklypų.

1.6. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pagrindu atsakovo pasiūlytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pažeidė CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekilnojamojo daikto bendraturčių teisę bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, reikšti teisme reikalavimą priešieškinio forma, t. y. aktyviai įrodinėjant savo pareikštą reikalavimą. Atsakovas priešieškinio nepareiškė ir atsimušinėjo atsiliepimais į ieškovo ieškinį bei patikslintą ieškinį.

Atsiliepimas

11. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovas teikė ieškinį teismui ne vieną kartą jį tikslindamas ir buvo atstovaujamas teisininko (advokato), tačiau bylos nagrinėjimo metu pats nenurodė ir nereikalavo, neteikė prašymų nei pats nei per atstovą, kad byloje būtų įtraukta šalimi ieškovo ir atsakovo motina J. S.. Ieškovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų, kad pagal jo paties pareiškimą J. S. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, jai buvo nustatyta globa, o ieškovas buvo paskirtas jos globėju ir viso turto administratoriumi. Pirmosios instancijos teismas ieškovo valdomų nuosavybės teisių nepažeidė, todėl nebuvo pažeistos ir ieškovo bei atsakovo motinos teisės bei pareigos.

2.2. Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs šalims kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl dalių įregistravimo. Atsakovas buvo nuvykęs į VĮ Registrų centrą, tačiau ginčo žemės sklypo dalies be ieškovo parašo negalėjo įregistruoti, kadangi jis tai padaryti atsisakė ir nesutiko, kad jam nuosavybės teise priklauso 1 210 m² dalis ginčo žemės sklypo, kad žemės sklypas po atliktų kadastrinių matavimų yra padidėjęs iki 1 815 m², nors pats įregistruotų kadastrinių matavimų ir VĮ Registrų centre įregistruotos žemės sklypo kadastrinės bylos nei dabar nei anksčiau neginčijo teismine tvarka. Teismas negali priversti ieškovo nuvykti ir pasirašyti, todėl nepažeidžiant ieškovo teisių į nuosavybę, vadovavosi VĮ Registrų centro 2017 m. rugsėjo 13 d. įregistruotu žemės sklypo planu ir žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kur aiškiai nurodytas tiek bendras sklypo plotas po atliktų kadastrinių matavimų, tiek padidėjusios dalus turimai žemės sklypo daliai.

2.3. Tarp ieškovo ir atsakovo jau seniai nustatyta faktinė naudojimosi tvarka, tiek žemės sklypu, tiek ir pastatais. Ieškovo pateiktas planas ne tik neatitiko VĮ Registrų centro duomenų, tačiau ir faktiškai nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypo tvarkos. Tuo tarpu atsakovo pateiktas planas ne tik nepažeidė nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, tačiau visiškai atitiko nusistovėjusią faktinę tvarką. Atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka neapsunkina patekimo prie ieškovo nuosavybės, visur išlaikytas 1 metro atstumas ir tikrai nekeltų konfliktinių situacijų ateityje, be to, maksimaliai atitinka faktinę nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taigi ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2.4. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje, kuria ieškovas nurodo kaip pažeistą normą, numatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojimąsi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi nėra aišku, kuo šis straipsnis, kurį neva teismas pažeidė, yra susijęs su ginčo byla. Jei ieškovo byloje pateiktas naudojimosi bendrosios nuosavybės teisės objektu tvarkos projektas yra netinkamas ir ydingas, teismas turi teisę jį atmesti ir patvirtinti kitos šalies pateiktą projektą, kaip šiuo atveju atsakovo. Tam, kad atsakovas pateiktų byloje savo planą ir jį palaikytų, nebūtina byloje teikti priešieškinio. Ieškovo argumentas, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes atsakovas nepateikė priešieškinio, o teismas pažeidė CK 4.81 straipsnio 1 dalį, yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl jų bendrai valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

14. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (apeliantui) V. S. ir atsakovui A. S.. Ieškovas prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2022 m. balandžio 6 d. MB „Ardela“ matininko V. L. parengtą planą: pagal šį projektą ieškovas siekia, kad jam atitektų atskirai naudotis 1200 m² žemės sklypo dalys plane pažymėtos indeksu A (766 m²), A1 (432 m²) ir C (2 m²); atsakovui A. S. atitektų atskirai naudotis 600 m² žemės sklypo dalys plane pažymėtos indeksais B (598 m²) ir „C“ (2 m²); Lietuvos Respublikai, priskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“ (15 m²). Atsakovas pateikė prašymą nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką pagal 2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštą žemės sklypo planą: V. S. naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta plane A – 1 210 m², A. S. naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta plane B – 605 m².

15. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiame žemės sklype esantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A1m; pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m; pastatas –klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1m; pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui V. S.; pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1p; pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 7I1p; pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I1 asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. S.; kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalys valdo po ½ dalį.

16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kadangi kartu su juo gyvena jo ir atsakovo motina J. S., kuri dovanojimo sutartimi padovanojo jam 1200/1800 dalį ginčo žemės sklypo ir jame esančius pastatus. Kadangi dovanojimo sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad dovanotojui J. S. paliekama teisė naudotis dovanojamu turtu – ginčo žemės sklype esančiais statiniais, jos gyvenimo trukmei, todėl apelianto teigimu, teismas ginčo sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į bylą materialiųjų teisių ir pareigų, kylančių iš uzufrukto.

17. Pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių, pagal kurią uzufruktorius įgyja teisę valdyti daiktą ir jį naudoti pagal paskirtį.

18. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2014 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartimi (patvirtinta (duomenys neskelbtini) notaro biure; reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) J. S. padovanojo V. S. 0,1200 ha nuo 0,1800 ha žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m; pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1m; pastatą –klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4I1m; pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1m; ½ dalį kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties 5.1. punkte įtvirtinta nuostata, kad dovanotojui J. S. paliekama teisė naudotis dovanojamu turtu – ginčo žemės sklype esančiais statiniais, jos gyvenimo trukmei.

19. Dovanojimo sutarties turinys patvirtina, kad dovanojimo sutartyje yra nurodyta sąlyga dėl dovanotojos teisės naudotis ginčo žemės sklype esančiais statiniais, tačiau juridiniai faktai dėl padovanoto žemės sklypo daiktinės teisės suvaržymo nėra nurodyti. Nustačius, kad dovanojimo sutartyje nenurodyta sąlyga dėl dovanotojos teises naudotis žemės sklypu iki gyvos galvos, taip pat įvertinus, kad dovanotoja padovanojo apeliantui idealinę žemės sklypo dalį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išsprendus ginčą tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir neįtraukus į bylą asmens, kuriam suteikta teisė naudotis žemės sklype esančiais statiniais, yra nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nėra teisinio pagrindo.

20. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui atskiras žemės sklypo dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad apelianto pateiktas žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas neracionalus, kadangi jis nepašalino visų trūkumų ir neatsižvelgė į NŽT nagrinėjamojoje byloje pateiktą poziciją, jog po atliktų kadastrinių matavimų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) paklaidoje, todėl padidėjusio ploto nereikėjo išsipirkti iš valstybės nei apeliantui, nei atsakovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad pagal apelianto pateikiamą 2022 m. balandžio 6 d. MB „Ardela“ matininko V. L. parengtą planą atsakovas turėtų perkelti tvorą, skiriančią atsakovo ir apelianto žemės sklypą, be to turėtų išardyti sudėtas trinkeles, o taip pat per žemės sklypą, kuriuo naudotųsi apeliantas, eitų atsakovo elektros energijos įvadas, planas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, kuris numato, kad nuo pastato iki sklypo ribos turi būti nuo 1 m iki 3 m atstumas.

22. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, klaidingai aiškino ir taikė CK 4.81 straipsnį bei racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi kriterijus, neatsižvelgė į tai, kad, registruojant kadastrinius matavimus, nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įregistruotos padidėjusios apelianto ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos ginčo žemės sklypo dalys, neįvertino žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų išsidėstymo, nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos/

23. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

25. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

26. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnyje „Reikalavimai žemės sandoriams“, be kita ko, nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema; žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis; žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys). Šios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir kt., todėl nurodyti Žemės įstatymo reikalavimai dėl tinkamo žemės sklypo plano būtinybės galioja ne tik nustatant naudojimosi tvarką sandorio (bendraturčių susitarimo) pagrindu, bet ir tais atvejais, kai bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėja teismas. Siekiant nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, žemės sklypo planas turi būti parengtas žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu konkretus žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartų įstatymo nuostatų pagrindu kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

27. Kaip matyti iš apelianto pateikto 2022 m. balandžio 6 d. matininko V. L. parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plano, ginčo žemės sklypo bendraturčiu nurodoma ir Lietuvos Respublika bei jai tenkanti dalis- 15 m². Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. lapkričio 16 d. išrašas bei atsakovės NŽT byloje išsakyta pozicija sudaro pagrindą išvadai, kad Lietuvos Respublika nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtė, nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, jog po atliktų matavimų padidėjusi šio sklypo dalis būtų įregistruota valstybės vardu.

28. Kaip pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas vertino apelianto pateiktą projektą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tuo aspektu, ar daikto naudojimosi tvarka leidžia patogiai bendraturčiams naudotis paskirta turto dalimi, ar ji racionali, tarnauja geresniam nuosavybės valdymui, užtikrina bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių interesus, teisėtus lūkesčius, padeda vengti konfliktinių situacijų. Nustačius, kad apelianto siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, nes bendraturčiu nurodomas ir asmuo, kuris nėra ginčo žemės sklypo bendrasavininkis, taip pat pasiūlyta tvarka neatitinka faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos, dėl paklotų sklype elektros įvadų nėra racionali, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto pateiktu pasiūlymu vieno iš bendraturčių teisės bus pažeidžiamos.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

30. Jei šalies, pareiškusios byloje ieškinį, byloje pateiktas naudojimosi bendrosios nuosavybės teisės objektu tvarkos projektas yra netinkamas ir ydingas, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas turi teisę jį atmesti ir patvirtinti kitos šalies pateiktą projektą, kaip šiuo atveju atsakovo. Tam, kad kitas bendraturtis pateiktų byloje savo planą ir jį palaikytų, nebūtina byloje teikti priešieškinio, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti naudojimosi tvarkos pagal šalies, kuri nepateikė priešieškinio, pateiktą pasiūlymą yra nepagrįsti.

31. Apeliacinio skundo argumentas, kad neišviešinus registre duomenų apie šalių valdomo žemės sklypo dalių pokyčius pagal pateiktą planą išspręsti bendraturčių ginčo nebuvo galimybės, taip pat atmestinas. Pažymėtina, kad išorinės žemės sklypo ribos yra nustatytos tinkamai, ginčas dėl bendraturčių dalių, turimų pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, byloje nekyla, po patikslintų matavimų nustatytas padidėjęs sklypo 15 m² plotas atsakovo pateiktame pasilūlyme bendraturčiams paskirstytas pagal turimas nuosavybės dalis.

32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pagal atsakovo pasiūlymą nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali ar pažeidžia jo (apelianto) interesus. Nustatant naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003), atsakovo pateiktame plane nurodyta konkreti bendraturčiams priskiriamų naudotis sklypo dalių vieta, plotas, kraštinių ilgiai ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą šalims skiriami naudotis žemės sklypo plotai yra proporcingi jų turimai nuosavybės daliai, taisyklingos formos.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus projektų sprendinius, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo pateiktame žemės sklypo plane yra aiškiai nurodyti bendraturčiams tenkančių žemės dalių dydžiai ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, jame nubrėžta taip, kad šalims ir teismui buvo galima konkrečiai ją identifikuoti ir vadovaujantis planu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo užsakymu parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka užtikrina priėjimą prie šalims nuosavybės teise valdomų statinių, iš esmės atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, turėjo pagrindą nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują sprendimą apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių duomenų į bylą yra nėra pateikęs, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė