Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G., gim. (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021-05-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR-N-64-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021-05-28 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR-N-64-2021 S. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 150,00 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2021-03-03 9.02 val. S. G. atlikus patikrinimą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų, greitos tyrimo priemonės (ALL TEST) pagalba buvo nustatyta, kad jis vartojo MCAT – mefedroną.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Byloje iš esmės keliami klausimai, susiję su atliktos greitos tyrimo priemonės (greitojo teisto dėl narkotinių medžiagų vartojimo fakto nustatymo) duomenų patikimumu ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumu.

ANK 71 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, kad šis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų tikrinimo tvarką dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas“. Nurodyto Aprašo 5 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą sudaro: 5.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (ar yra blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs); 5.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu – esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholį arba prevenciškai; 5.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 5.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai; 5.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas. Pagal Aprašo 11 ir 11.1 punktus tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. buvo atliktas ištyrimas greitąja tyrimo priemone ir nustatyta, jog jis vartojo MCAT (mefedroną). Pažymėtina, kad S. G. viso proceso metu, taip pat ir administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad nevartojo jokių psichiką veikiančių medžiagų ir kad prieš tai sirgo COVID-19 liga ir vartojo išrašytus vaistus. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo sirgimo COVID-19 liga ir vartotus vaistus šiai ligai gydyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ mefedronas patenka į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kurios draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į i sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje. Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl laikytina, kad asmens kaltę turi įrodyti Institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą. Taigi Institucija privalėjo tirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir aiškintis, ar COVID-19 ligai gydyti skirti vaistai ar be kurie kiti vaistai, kuriais buvo gydomas pareiškėjas ir kuriuos vartojo pareiškėjas su gydytojo paskyrimu, galėjo sukelti jo apsvaigimą mefedronu. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo 2021-03-03 aktu S. G. nebuvo nustatyti aiškūs apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymiai – S. G. buvo nustatytas odos, gleivinės paraudimas, seilėtekis, ašarojimas, slogavimas, prakaitavimas, kitų apsvaigimo požymių nebuvo nustatyta – eisena, stovėsena tiesi, judesiai tikslūs, virpėjimo nebuvo, buvo kalbus, specifinio kvapo taip pat nebuvo.

Be to, kritiškai vertintina ir tai, kad veiksmai su pareiškėju apskritai nebuvo fiksuojami vaizdo registratoriumi. Taigi, nėra jokių objektyvių galimybių patikrinti skundą padavusio asmens teiginius apie galimus procedūrinius pažeidimus ir jo (ne)sutikimą su tikrinimo rezultatais jau paties patikrinimo momentu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu vien tik preliminariais greitos tyrimo priemonės rezultatais. Tokia praktika, pagal kurią galutinė išvada apie asmens apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų kaip atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties požymio buvimą būtų daroma tik neginčytinais įrodymais. Nekaltumo prezumpcija ir iš jo kylančio in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Dėl šios priežasties minėtas prezumpcijas turi paneigti institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent šiai Institucijai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad S. G. vartojo mefedroną, todėl nagrinėjamu atveju negalima ir išvada apie administracinio nusižengimo padarymą. Kaip minėta, priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, neturi likti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, surašiusiai protokolą ar paskyrusiai nuobaudą, šiuo atveju – Šiaulių tardymo izoliatoriui. Pažymėtina, kad minėto Aprašo, kaip Institucijos vidaus teisės akto taikymas negali paneigti esminių ANK įtvirtintų administracinės atsakomybės nuostatų, t. y. prieštarauti įstatymui. Tokiai praktikai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-851/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-228-468/2021).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, byloje neįrodyta, kad S. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje, remtis prielaidomis kaltinant asmenį administracinio nusižengimo padarymu negalima, todėl S. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-65-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną S. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.