- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- 2YT-32291-1125/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25473-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Pareiškėjas
- N. K., A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. K. ir A. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos N. K. ir A. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos atnaujinti terminą pareiškėjoms palikimui priimti po J. D. mirties.
2. Prašyme nurodo, kad pareiškėja N. K. yra J. D. vienturtė dukra, o pareiškėja A. D. – žmona (našlė). J. D. mirė (duomenys neskelbtini), jokio įregistruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturėjo.
3. Teigia, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. pareiškėja N. K. kreipėsi į Vilniaus miesto 20 notarų biurą su prašymu parengti įgaliojimą, suteikiantį teisę atstovauti pareiškėjai A. D. nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimo rengimo metu paaiškėjo, kad J. D. nuosavybės teise priklausė ½ buto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau niekas nėra priėmęs J. D. palikimo.
4. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi J. D. buvo pripažintas neveiksniu turtinių ir neturtinių santykių srityse, o pareiškėja N. K. tapo jo globėja. Minėtos nutarties konstatuojamoje dalyje teismo buvo nustatyta, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. D. nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos buvo klaidingai įsitikinusios, jog nėra pagrindo kreiptis dėl palikimo priėmimo. Be to, pareiškėjos neturi teisinio išsilavinimo, todėl galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo fakto bei palikimo priėmimo termino ir procedūrų.
5. Nurodo, kad pareiškėja A. D. ir J. D. susituokė (duomenys neskelbtini), o remiantis Namų knyga „(duomenys neskelbtini)“, butas priklauso A. D., todėl turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai.
6. Be to, po J. D. mirties pareiškėja A. D. ir toliau gyvena minėtame bute, jį remontuoja bei moka komunalinius mokesčius.
7. Taip pat pažymi, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas labai nežymiai ir, sužinojusios apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad jeigu teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjoms, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie galimą palikėjo J. D. palikimo perėjimą valstybei.
Šalies argumentai
9. Pareiškėja N. K. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
10. Pareiškėja A. D. posėdyje nedalyvavo (gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant). Šaukimas įteiktas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis J. D. mirė santuokoje, santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – A. D., vaikai – N. K.. Testamentų registro duomenimis, palikėjas testamento nėra sudaręs. Remiantis 1994 m. lapkričio 10 d. Namų knyga, santuokoje pareiškėjos A. D. vardu buvo įgytas butas esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-7540.
12. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – santuokos, gimimo, mirties liudijimai, taip pat VĮ „Registro centro“ pažymos apie asmens duomenis patvirtina pareiškėjų ir J. D. giminystę.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
14. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
15. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
16. Byloje nustatyta, kad palikėjas J. D. mirė (duomenys neskelbtini), taigi 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Iš pareiškime ir pareiškėjos N. K. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjos terminą palikimui (½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)) priimti praleido, nes remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-22070-994/2018 ir 2018 m. gegužės 10 d. Registrų centro pažyma, buvo nustatyta, kad J. D. nekilnojamojo turto neturi, todėl buvo klaidingai įsitikinusios, jog nėra pagrindo kreiptis dėl palikimo priėmimo. Be to, pareiškėjos neturi teisinio išsilavinimo, todėl galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo fakto bei palikimo priėmimo termino ir procedūrų. 2020 m. rugpjūčio mėn. pareiškėja N. K. kreipėsi į Vilniaus miesto 20 notarų biurą su prašymu parengti įgaliojimą, kur sužinojo, jog J. D. nuosavybės teise priklausė ½ buto dalis, esanti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, sužinojusios apie būtinybę priimti palikimą pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo procesinio termino atnaujinimo.
17. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, galėjo turėti įtakos tam, jog jos negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškęs. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
18. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui, atnaujina pareiškėjoms terminą palikimui, atsiradusiam po J. D. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjoms N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjoms, kad jos turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.