Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir G. M., atstovaujamos įstatyminio atstovo A. M., patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, akcinei bendrovei „Swedbank“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodyta, kad mirusioji G. M. turėjo vieną nepilnametį vaiką G. M., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusiosios vaikas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametės G. M. šeima dėl prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo ir vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Tarnyba neturi duomenų, ar nepilnametės įstatyminis atstovas tėvas A. M. po G. M. mirties ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo/atsisakymo jį priimti nepilnametės G. M. vardu, todėl tarnyba daro išvadą, jog tenkinus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepilnametės G. M. interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas

Faktinės aplinkybės

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 252). Iš (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. 337 matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė G. M. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad G. M. mirė santuokoje ir turėjo du vaikus: A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir G. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mirusiosios G. M. ir pareiškėjo A. M. dukra.

7. Pareiškėjai savo patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjas A. M. santuokoje su sutuoktine įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra apsunkintas hipoteka, kadangi jie su sutuoktine pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį Nr. 05-063846-FA iš banko AB „Swedbank“ buvo paėmę kreditą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjo A. M. vardu registruotas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3271, kuriam įregistruota sutartinė hipoteka. VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjas A. M. savo gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaravo nuo 2006 m. gegužės 29 d., jo nepilnametės dukters G. M. gyvenamoji vieta šiame bute deklaruota nuo 2012 m. sausio 11 d. Minėto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro 2024 m. sausio 1 d. vertinimą siekia 52 100 Eur. Iš AB „Swedbank“ 2024 m. rugsėjo 19 d. pažymos apie paskolos likutį matyti, kad jis yra lygus 10 402,63 Eur.

8. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad jame nėra įregistruota G. M. sudarytų testamentų ar jos palikimo priėmimo/atsisakymo faktų. Kaip nurodė pareiškėjai savo patikslintame pareiškime, pareiškėjas A. M. po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nei savo, nei savo nepilnametės dukros vardu nesikreipė, tačiau nurodė, kad tiek pareiškėjas, tiek jo nepilnametė dukra priėmė palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėdami faktiškai minėtą turtą valdyti: toliau liko gyventi minėtame bute, pradėjo valdyti visus po mirties likusius asmeninius daiktus, pareiškėjas mokėjo turto išlaikymo mokesčius tiek už save, tiek už nepilnametę dukrą. Iš byloje esančių mokėjimo kvitų matyti, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas mokėjo mokesčius už butui tiekiamą elektros energiją bei teikiamas telekomunikacijų paslaugas.

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu

9. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

10. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

12. Be to, kaip minėta, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

13. Tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, reikalingų faktiniam palikimo valdymui įrodyti (pvz., mokesčių mokėjimas, turto priežiūra ir išlaikymas ir pan.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad yra galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015). Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik jo turimo turto apsauga ir šio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors nepilnamečio įpėdinio atstovas pagal įstatymą neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, ir paveldėjimo proceso neužbaigus, tačiau, nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

14. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. M. kartu su savo nepilnamete dukra pareiškėja G. M. po pareiškėjo sutuoktinės ir jo nepilnamečio vaiko motinos G. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdami faktiškai jį valdyti, t. y. toliau kartu liko gyventi pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausiusiame bute, perėmė po jos mirties likusius daiktus. Pareiškėjas ne tik savo, bet ir savo nepilnamečio vaiko interesais toliau butu rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas domisi turto būkle ir likimu, po sutuoktinės mirties rūpinasi visu paveldėtu turtu, jį išlaiko, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią, kad nuosavybės teisę į paveldimą turtą įgytų tiek pareiškėjas, tiek jo nepilnametė dukra.

15. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas A. M. ir jo nepilnametė dukra pareiškėja G. M. palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius po palikėjos mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nei savo, nei savo nepilnametės dukros vardu nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą gautas nebuvo. Pareiškėjų A. M. ir nepilnametės dukters G. M. turto priėmimas po sutuoktinės ir vaiko motinos G. M. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

16. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjas A. M. kartu su nepilnamete dukra G. M. palikimą priėmė, pradėdami faktiškai jį valdyti. Suinteresuoti šioje byloje asmenys VĮ „Turto bankas“, AB „Swedbank“ dėl pareiškėjų prašymo jokių pretenzijų nereiškė, išvadą teikianti institucija pateikė byloje išvadą, jog tenkinus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepilnametės G. M. interesai nebus pažeisti.

17. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjas ir jo nepilnametė dukra paveldėjo praktiškai pradėję valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

18. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), palikėjos G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėję faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

19. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Vis dėlto jeigu nepilnamečio teisė į palikimą įgyvendinama faktinio palikimo priėmimo būdu ir teisme prašoma nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, teismai tokiose bylose ne tik nustato juridinį faktą, bet ir atlieka tą pačią kontrolės funkciją, kaip ir bylose dėl leidimų priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Teismų praktika. 2011, Nr. 35).

20. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, reikalinga spręsti klausimą dėl teismo leidimo išdavimo G. M. įstatyminiam atstovui – pareiškėjui A. M. priimti palikimą, likusį po vaiko motinos mirties, nepilnamečio vaiko G. M. vardu. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog paveldimą turtą sudaro 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, kadangi pareiškėjas su sutuoktine buvo paėmę kreditą butui pirkti. Neišmokėto kredito likutis yra 10 402,63 Eur, buto vertė yra apie 52 100 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad prievoles pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį Nr. 05-063846-FA bankui AB „Swedbank“ pareiškėjas ketina toliau vykdyti vienasmeniškai. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad nepilnametės G. M. šeima dėl prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo ir vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nėra žinoma.

21. Įvertinus šias aplinkybes bei paveldėtino turto vertę, teismas sprendžia, jog išdavus teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, jo turtinė padėtis nepablogės (CPK 185 straipsnis), todėl A. M. išduotinas teismo leidimas priimti palikimą, atsiradusį po G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties nepilnamečio vaiko G. M. vardu.

22. Siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko G. M. interesus, kad jai ateityje netektų vykdyti palikėjos galimų prievolių didesne apimtimi, nei palikimą sudarantis turtas (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) bei atsižvelgiant į tai, jog visada egzistuoja galimybė, kad apie palikėjos papildomus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, taip pat į tai, jog palikimas priimamas nepilnamečio vaiko vardu, pareiškėjui siūlytina priimti palikimą pagal turto apyrašą. Pagal CK 5.52 straipsnį padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Išduoti teismo leidimą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.