Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2022-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-316/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-06-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
1A-164-316/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23846-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis (pirm.), Gražvydas Poškus, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
A. U.
Advokatai
Modestas Švažas, Kęstutis Valys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-316/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23846-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.20.13; 2.3.2.2.12; 2.4.5.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.4.9 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai (nuotoliniu būdu),nuteistajam A. U.,jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštu;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, ir A. U. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini) dienos, t. y. (duomenys neskelbtini).

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtas laikas ((duomenys neskelbtini)), sulaikyme (duomenys neskelbtini) bei suėmime išbūti laikai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota kelių transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priklausančio R. M., vertę atitinkanti pinigų suma be PVM – 637 (šeši šimtai trisdešimt septyni) eurai.

Tenkintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašymas dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo ir iš A. U. priteista 1 714,55 (vienas tūkstantis septyni šimtai keturiolika eurų ir 55 ct) eurų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti, juos sumokant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas.

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. U. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 m. liepos 16 d., apie 15:50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, vieną kartą delnu sudavė savo buvusiai sugyventinei R. M. per veidą, tuo nukentėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to, A. U. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 19 d., pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šią baudžiamąją priemonę pradedant vykdyti, kai atliks bausmę, (duomenys neskelbtini) būdamas įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą ir pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y., 2021 m. liepos 16 d., apie 13:18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ji argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Aukštesnės instancijos teismui nusprendus neperkvalifikuoti jo nusikalstamos veikos prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

3.1. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusioji R. M. apklausiama parodė, jog jis yra buvęs jos sugyventinis. Jie kartu nebegyvena jau (duomenys neskelbtini) mėnesių. Pas ją jis (nuteistasis) buvo laikinai apsistojęs, nes buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Jie nevedė bendro ūkio. Mano, kad jį reikėtų teisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido ir neturi jokių pretenzijų. Jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. U. apeliacinį skundą nukentėjusioji R. M. nurodo, kad ji (nukentėjusioji) su nuteistuoju A. U. nėra sugyventiniai nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ir neveda bendro ūkio. Pažymi, jog nuteistasis prisidėjo prie vaikų auginimo ir jų poreikių tenkinimo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. U., jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė apeliacinį skundą tenkinti, papildomai nuteistasis prašė jam grąžinti asmens dokumentą, o prokuroras Artūras Dževečka prašė nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas tenkintinas.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. U. apeliaciniame skunde neskundžia jo nuteisimo pagal BK 243 straipsnį, o kelia nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bei jam paskirtos bausmės, asmens dokumento grąžinimo klausimus.

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo A. U. apeliacinio skundo argumentais, nukentėjusiosios R. M. atsiliepimo argumentais, nuteistojo, jo gynėjo ir prokuroro apeliacinės instancijos teisme išsakytais argumentais, ir, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendyje, patikslintame Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi padarytos išvados dėl A. U. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra keistinas.

3. Apeliacinės instancijos teisme atliekant papildomą įrodymų tyrimą papildomai apklaustas nuteistasis A. U.

3.1. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis A. U. parodė, jog su nukentėjusiąja R. M. jie nėra šeimos nariai. Jis su nukentėjusiąja jokio bendro ūkio neveda. Neginčija, kad su R. M. turi bendrus vaikus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jų nėra (duomenys neskelbtini), ją (duomenys neskelbtini)), prisideda prie vaikų išlaikymo. Paaiškino, kad anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) prieš nukentėjusiąją, todėl (duomenys neskelbtini) m. jie nusprendė pasukti skirtingais keliais, o jis gyveno (duomenys neskelbtini). Nebuvo taip, kad nebendraudavo, nes yra vaikai. (duomenys neskelbtini) m. atlikęs bausmę, jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs iš (duomenys neskelbtini), neturėjo kur apsistoti, todėl (duomenys neskelbtini) dienų apsistojo pas R. M., kol susiras (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų turėjęs, kur grįžti, pas R. M. nebūtų grįžęs. Per tą laiką įvyko tas konfliktas, už kurį jį nuteisė. Nuteistojo manymu, neteisinga jį nuteisti už tai, kad jis smurtavo prieš šeimos narį. Dėl apklausos, kurioje nurodė, kad su nukentėjusiąja yra sugyventiniai paaiškina, jog grįžęs iš (duomenys neskelbtini) jis vartojo alkoholio. Įvykio metu buvo girtas, o apklausa vyko (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis dar nebuvo išsiblaivęs. Patvirtina, kad po šito įvykio su nukentėjusiąja buvo dar vienas konfliktas. Jis nuvažiavo aplankyti (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs. Nukentėjusioji užtraukė (duomenys neskelbtini) ir jo (duomenys neskelbtini). Jis išgėręs „jautėsi šeimininku“ ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), netyčia sužeidė (duomenys neskelbtini). Tai buvo (duomenys neskelbtini) mėnesį, praėjus (duomenys neskelbtini) mėnesiams po šito įvykio.

3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvęs advokatas Kęstutis Valys jam sakė, kad bus teismas, bus nuosprendis ir automatiškai nuosprendyje jo veika bus perkvalifikuota, nes teismas mato visus įrodymus. Jis to ir laukė, tačiau jį nuteisė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Todėl parašęs apeliacinį skundą ir prašė nušalinti advokatą Kęstutį Valį. Akcentuoja, kad dėl to, ką padarė jis prisipažino duodamas pirmus parodymus, nesistengė išvengti atsakomybės. Teigia, kad yra (duomenys neskelbtini) kartų teistas, nes veikos padarytos dėl alkoholio. Dabar turi problemų su (duomenys neskelbtini), todėl alkoholio nebevartoja. Nurodo, kad teismui yra parašęs prašymą dėl asmens dokumento grąžinimo. Anot nuteistojo, jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jo atžvilgiu yra priteista ieškinių už ekstradiciją iš (duomenys neskelbtini) ir kt., todėl jis norėtų važiuoti į (duomenys neskelbtini) dirbti, tačiau be asmens dokumento to negali padaryti. Aukštesnės instancijos teismą prašo tenkinti jo apeliacinį skundą: perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką ir sumažinti paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę (3 t., b. l. 86-89).

Dėl A. U. nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

4. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys).

5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

6. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad 2021 m. liepos 16 d. tarp nukentėjusiosios R. M. ir nuteistojo A. U. kilo žodinis konfliktas dėl to, jog nuteistasis vartojo alkoholį (išgėrė (duomenys neskelbtini)) (patvirtina nukentėjusiosios R. M., iš dalies nuteistojo A. U. parodymai).

7. Nukentėjusiąją R. M. apklausus ikiteisminiame tyrime ji parodė, kad A. U. yra jos buvęs sugyventinis su kuriuo ji nebegyvena (duomenys neskelbtini) mėnesių, jis prisideda prie jų vaikų išlaikymo. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini) jis apsistojo pas ją ir vaikus, tačiau jo namuose dažnai nebūna. Įvykio metu A. U. grįžo girtas į namus ir jos paprašė (duomenys neskelbtini). Jai nesutikus, A. U. tapo agresyvus, pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Besivystant konfliktui jis priėjo prie jos ir savo rankos plaštaka jai sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą. Nuo patirto smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Skausmas buvo momentinis. Ji išsigando, prašė A. U. jos nemušti. Ji nustūmė nuo savęs sugyventinį ir iš (duomenys neskelbtini) išbėgo į lauką. A. U. taip pat išėjo į lauką ir jai šaukė: „ko bėgi?, ateik čia, (duomenys neskelbtini)!“ Tada ji nubėgo pas pažįstamą V. S. ir jos paprašė telefono paskambinti policijai. Skambino ne iš savo telefono, nes jį paliko (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-14). Ikiteisminiame tyrime papildomai apklausta nukentėjusioji parodė analogiškas aplinkybes, patikslino, jog parėjęs neblaivus jos sugyventinis A. U. skaudžiai, vieną kartą delnu jai sudavė per veidą. Nuo A. U. smūgio jai patino ir paraudo jos dešinysis skuostas, kurį laiką jai jį skaudėjo. Tai buvo vienintelis smūgis, kurį jis jai sudavė, daugiau jis jos nebemušė, ar kaip kitaip jai fizinio skausmo nebesukėlė. Po smūgio, išsigandusi, kad A. U. daugiau jos nebemuštų, norėdama nuo jo pabėgti, nukentėjusioji jį pastūmė ir išbėgo iš (duomenys neskelbtini) ieškoti pagalbos. Kadangi A. U. savo kaltę visiškai pripažino, jos nuoširdžiai atsiprašė, todėl ji jam atleido ir visiškai jokių pretenzijų jam nebeturi (1 t., b. l. 70-71).

8. Liudytoja ikiteisminiame tyrime apklausus V. S. ši parodė, kad 2021 m. liepos 16 d. ryte, tuo metu galėjo būti apie 11 val., pas ją į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atbėgo R. M., kuri pasakė, kad iš jos atėmė telefoną ir jai neduoda pasiskambinti. Jos (liudytojos) prašė, kad duotų savo telefoną išsikviesti pagalbą. Kai ji R. M. padavė savo mobiliojo ryšio telefoną, ji paskambino trumpuoju pagalbos telefonu „112“ ir pranešė apie tai, kad jos (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis jai vieną kartą delnu sudavė per veidą. Tą pokalbį girdėjo, nes tuo metu stovėjo šalia R. M. R. M. bešnekant telefonu, prie jos (duomenys neskelbtini) automobiliu atvažiavo ir netoli (duomenys neskelbtini) sustojo A. U., todėl R. M., tai pamačiusi, staigiai jai atidavė mobiliojo ryšio telefoną ir neužbaigusi pokalbio telefonu pabėgo už jos (duomenys neskelbtini) ir daugiau pas ją nebegrįžo. Liudytoja nematė konflikto nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini). Ar A. U. yra R. M. sugyventinis ji negali nei patvirtinti, nei paneigti (1 t., b. l. 76-77).

9. Taigi, nukentėjusioji nuosekliai patvirtino, jog nuteistasis A. U. yra buvęs jos sugyventinis, kuris pas ją apsistojo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), bei tai, kad jie kartu negyvena. Be to, nukentėjusioji gana aiškiai nurodė ir fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes, jog nuteistajam į namus grįžus neblaiviam, o jai nesutikus su juo (duomenys neskelbtini) jis jai vieną kartą ranka sudavė į dešinį skruostą. Norėdama nuo jo pabėgti, ji nuteistąjį pastūmė ir išbėgo ieškoti pagalbos pas (duomenys neskelbtini) V. S. Liudytoja V. S. patvirtino aplinkybę, kad po fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusioji nubėgo pas ją ieškoti pagalbos ir prašė jos telefono paskambinti pagalbos telefonu Nr. „112“. Tačiau nukentėjusiajai kalbant telefonu ir nuteistajam su automobiliu privažiavus prie liudytojos (duomenys neskelbtini) pokalbis nutrūko, nes nukentėjusioji nubėgo už liudytojos (duomenys neskelbtini). Be to minėta faktą patvirtina ir nukentėjusiosios 2021 m. liepos 16 d. bendrojo pagalbos centro pateikto telefoninio pokalbio įrašas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji operatorei nurodė, kad jos buvęs sugyventinis jai trenkė vieną kartą iš delno man į veidą. Operatorei bandant patikslinti kiek vaikų yra (duomenys neskelbtini), pokalbis buvo nutrauktas (1 t., b. l. 60-61).

10. Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklausus A. U. jis savo kaltę, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad su R. M. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Jie gyvena R. M. priklausančiame (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 16 d., ryte, (duomenys neskelbtini) P. nupjovė žolę, užtai ji jį pavaišino (duomenys neskelbtini). Jis išgėrė gal (duomenys neskelbtini) g (duomenys neskelbtini), po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir išgėrė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laipsnių stiprumo. Jis buvo alkoholio vartojęs ir iš vakaro. Po to atėjo R. M. ir ėmė jam priekaištauti dėl to, kad jis geria (duomenys neskelbtini). Jie susikivirčijo ir jis trenkė jai (nukentėjusiajai) vieną kartą delnu per veidą. Po suduoto smūgio R. M. nubėgo už (duomenys neskelbtini), o jis sėdo į jai priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143-144, 151, 165). Nuteistąjį apklausus pirmosios instancijos teisme jis parodė analogiškas aplinkybes, t. y. su nukentėjusiąją jis susiginčijo prie (duomenys neskelbtini) ir jai pliaukštelėjo iš delno per veidą. Tada pačiupęs mašiną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), o grįžusio jau laukė pareigūnai. Kaltę pripažįsta, nukentėjusiosios atsiprašė (2 t., b. l. 196). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. U. patikslino, jog grįžęs iš (duomenys neskelbtini), neturėjo kur apsistoti, todėl (duomenys neskelbtini) dienų apsistojo pas R. M., kol susiras (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų turėjęs, kur grįžti, pas R. M. nebūtų grįžęs. Per tą laiką įvyko konfliktas, už kurį jį nuteisė. Papildomai paaiškino, jog su nukentėjusiąja R. M. jie nėra šeimos nariai. Jis su nukentėjusiąja jokio bendro ūkio neveda. Neginčija, kad su R. M. turi bendrus vaikus, prisideda prie vaikų išlaikymo. Yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš jų jis (duomenys neskelbtini), jis ją (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. jie nusprendė pasukti skirtingais keliais, o jis gyveno (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 86-89).

11. Kad nukentėjusiajai R. M. įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. 2021 m. liepos 16 d. nukentėjusiosios R. M. asmens apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėjus R. M. neuždengtas kūno vietas, dešiniajame skruoste, ties akimi, matomas patinimas (1 t., b. l. 33-42).

12. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 2 dalies į 1 dalį, nes jis nėra R. M. šeimos narys.

Dėl šeimos nario sąvokos

13. Sutiktina su apelianto skundo argumentais, kad jis nėra nukentėjusiosios R. M. šeimos narys (sugyventinis), bei, kad jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio.

14. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

15. Kasacinio teismo praktikoje dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, 2K-383-1073/2018, 2K-63-511/2021) šeimos nario sąvoka aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

16. Tai suponuoja išvadą, kad šeimos teisine apsauga, kylančia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, gali naudotis nebūtinai kraujo ryšiais susiję asmenys, tarp kurių egzistuoja jau minėti supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba grindžiami ilgalaikiai santykiai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-489/2020, Nr. 2K-95-648/2021).

17. Nagrinėjamu atveju, iš A. U. bei nukentėjusiosios R. M. parodymų, duotų nagrinėjamoje byloje matyti, kad nukentėjusioji R. M. ikiteisminiame tyrime duodama parodymus nuosekliai nurodė, jog nuteistasis A. U. yra buvęs jos sugyventinis, su juo kartu nebegyvena (duomenys neskelbtini) mėnesių, o grįžęs iš (duomenys neskelbtini) apsistojo pas ją (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) jo dažnai nebūna (1 t., b. l. 13-14, 70-71). Apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime nukentėjusioji taip pat nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, o A. U. tik prisideda prie vaikų auginimo ir jų poreikių tenkinimo (3 t., b. l. 65). Be to, kartu su atsiliepimu nukentėjusioji R. M. pateikė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą iš kurios matyti, jog R. M. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu deklaruoti ir jos vaikai: U. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. U., gim. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 66), kas patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos su nukentėjusiąja. Nuteistasis A. U. apklaustas ikiteisminiame tyrime nurodė, kad jie (su R. M.) gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį ir augina (duomenys neskelbtini) vaikus, R. M. priklausančiame (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143). Duodamas parodymus nurodė, jog įvykio metu susipyko su savo sugyventine R. M., todėl jai trenkė per veidą (1 t., b. l. 151, 165). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme teigė priešingai, kad su nukentėjusiąja R. M. jie nėra šeimos nariai. Jis su nukentėjusiąja jokio bendro ūkio neveda. Neginčija, kad su R. M. turi bendrus vaikus, prisideda prie vaikų išlaikymo. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini), neturėjo kur apsistoti, todėl (duomenys neskelbtini) dienų apsistojo pas R. M., kol susiras (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų turėjęs, kur grįžti, pas R. M. nebūtų grįžęs (3 t., b. l. 86). Nors nuteistasis A. U. apklaustas ikiteisminiame tyrime teigė, jog gyvena su nukentėjusiąja ir veda bendrą ūkį, tačiau jo parodymus paneigia tiek nukentėjusiosios viso proceso metu duoti nuoseklūs parodymai, kad jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, tiek byloje esantys kiti duomenys, nukentėjusiosios pateikta pažyma apie deklaruota gyvenamąją vietą, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esanti gyventojų registro informacija, jog nuteistasis gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, jog nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 44-45). Be to, svarbu paminėti ir tai, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta nuteistojo A. U. ir nukentėjusiosios R. M. taikos sutartis, išspręsti vaikų išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo klausimai. Minėtą aplinkybę, patvirtina ir nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymai, kad jie kartu nebegyvena, o bendrauja tik dėl vaikų. Nukentėjusioji patvirtino, kad nuteistasis prisideda finansiškai prie vaikų išlaikymo.

18. Be to, nukentėjusioji, tiek nuteistasis apklausiami pažymėjo, kad A. U. tik (duomenys neskelbtini), grįžęs iš (duomenys neskelbtini) apsistojo pas R. M., nes neturėjo kur grįžti. Liudytoja ikiteisminiame tyrime apklausta V. S. parodė, jog ar A. U. yra buvęs nukentėjusiosios sugyventinis ji negali nei patvirtinti, nei paneigti (1 t., b. l. 76-77).

19. Taigi, nuteistojo A. U. ir nukentėjusiosios R. M. tarpusavio santykių turinys leidžia spręsti, kad juodu nebesieja šeiminiai santykiai (tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji neneigė, kad praeityje gyveno kartu, nuteistasis teikia išlaikymą jų bendriems vaikams, pas nukentėjusiąją nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, gyvena atskirai nuo nukentėjusiosios). Tai patvirtina pačios nukentėjusiosios duoti nuoseklūs parodymai ikiteisminiame tyrime, jos protokolas – pareiškimas, kad nuteistasis yra buvęs jos sugyventinis, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas nukentėjusiosios pagalbos skambučio įrašas, kuriame ji nurodė, kad prieš ją smurtavo jos buvęs sugyventinis (1 t., b. l. 60), tiek ir pačio nuteistojo duoti parodymai apeliacinės instancijos teisme.

20. Įvertinus tai, kas išdėstyta, visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina, kad konflikto metu nuteistasis A. U. nėra nukentėjusiosios R. M. šeimos nariu (yra tik buvęs sugyventinis), jie kartu negyvena, nes nuteistasis tik (duomenys neskelbtini) buvo pas ją apsistojęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie vedė bendrą ūkį ar norėjo vystyti šeimos santykius (patvirtina apylinkės teismo priimta 2020 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju BK 140 straipsnio 2 dalies prasme nuteistasis A. U. nėra laikytinas nukentėjusiosios R. M. šeimos nariu, t. y. nėra nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalies specialaus požymio – šeimos nario, kuriam nuteistojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas.

21. Baudžiamojoje byloje įvertinus nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymus, bei tai, kad nuteistasis nėra laikomas nukentėjusiosios R. M. šeimos nariu (nustačius, kad jie kartu nebegyvena, tik turi bendrus vaikus, nuteistasis tik (duomenys neskelbtini) apsistojo pas nukentėjusiąją, savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitur) iš kaltinimo šalinama faktinė aplinkybė, kad A. U. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei R. M. kaip neatitinkanti faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių.

22. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

23. Kadangi iš kaltinimo pašalinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies fizinio skausmo sukėlimo specialusis požymis – šeimos nariui, kuris yra nesunkaus nusikaltimo padarinys, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei tai, kad A. U. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymių, A. U. veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į švelnesnę nusikalstamą veiką, t. y. BK 140 straipsnio 1 dalį (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai), kaltinimą išdėstant sekančiai:

24. A. U. 2021 m. liepos 16 d., apie 15:50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, vieną kartą delnu sudavė R. M. per veidą, tuo nukentėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą.

Dėl bausmės skyrimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

25. Kadangi nuteistajam nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuojama į 2 dalį, todėl iš naujo spręstinas bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyrimo klausimas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

26. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju A. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, praeityje teistas (duomenys neskelbtini) kartų, iš jų net (duomenys neskelbtini) kartus už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1-2 dalyse (2 t., b. l. 16-31), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)). Be to, nuteistasis baustas administracine tvarka, ne kartą už (duomenys neskelbtini) bei už nukentėjusiajai R. M. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1-14), (duomenys neskelbtini), neregistruotas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40-41). Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos informacijos matyti, kad nuteistasis A. U. yra (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 44-45). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog nuteistajam nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. liepos 16 d., 13:13 val., surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,10 prom. girtumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes šios teisės nėra įgijęs, kai turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė būdamas neblaivus vairuodamas transporto priemone. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 98-99).

27. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis po nusikalstamų veikų padarymo išvyko į (duomenys neskelbtini) Karalystę, pasislėpė nuo apylinkės teismo, dėl to Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartimi pakeista (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 17 d. nutarimu A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbiant A. U. paiešką (2 t., b. l. 88-89). (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme buvo gauta informacija, kad nuteistasis slapstosi (duomenys neskelbtini) Karalystėje (2 t., b. l. 100, 124). (duomenys neskelbtini) nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra išdavė Europos arešto orderį (2 t., b. l. 137-138). (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme buvo gauta Lietuvos (duomenys neskelbtini) biuro (duomenys neskelbtini) valdybos informacija, jog A. U. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Karalystėje (2 t., b. l. 148-149, 164-166, 182-187), o (duomenys neskelbtini) sulaikytas (duomenys neskelbtini) oro uoste ir patalpintas į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 152). Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartimi palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartis, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jo terminą nustatant 2 (dviem) mėnesiams. Suėmimo terminas skaičiuojamas nuo A. U. (duomenys neskelbtini) dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 169-170).

28. A. U. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir šiuo atveju nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Parinkdamas bausmės dydį ir rūšį atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y., kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 prom. girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (1 t., b. l. 103), bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 13 punktai).

29. BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą nuteistojo charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra perkvalifikuojama pašalinant aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo veiksmus, nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, į tai, kad nuteistasis yra teisiamas (duomenys neskelbtini) kartą sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. U. parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą tą pačią bausmę – laisvės atėmimą, tačiau bausmės dydį parenkant didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis – 9 (devynis) mėnesius. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes konstatuoja, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje paskirta arešto bausmė yra teisinga, nėra per griežta, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį paskiriama nauja bausmė, naikinama nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės, šį klausimą išsprendžiant naujai (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes paskirtas už BK 243 straipsnį ir BK 140 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu (idealioji sutaptis) jas apimant, ir A. U. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Atsižvelgus į tai, kad A. U. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apeliacinės instancijos teisme taip pat pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailėjosi, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam, priešingai nei teigė prokuroras, sumažinus paskirtos bausmės dydį bus pasiekti ne tik bausmės tikslai bet ir bus įgyvendintas teisingumo principas, paskirtos bausmės dydis bus proporcingas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

30. Taip pat patikslintini nuteistajam į bausmės laiką įskaitytini laikotarpiai: laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 173, 175), sulaikyme (duomenys neskelbtini) pagal jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį bei suėmime išbūti laikai nuo (duomenys neskelbtini) iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 88-89, 148, 152, 164, 169-170, 182).

31. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

32. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. U. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, jam paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, todėl yra BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. A. U. iki skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo Lietuvoje buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartų, šiuo metu jo atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, nuteistajam praeityje (duomenys neskelbtini) kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris apylinkės teismų nutartimis (duomenys neskelbtini) kartus buvo panaikintas, taip pat nuteistajam (duomenys neskelbtini) kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas (2 t., b. l. 16-31), tačiau jis ir toliau darė vis naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, o tai rodo, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. U. elgesiui švelnesnės bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas nedaro. Nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs visuma paminėtų duomenų (nuosprendžio 31-35 punktai) sprendžia, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, o susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Apeliaciniame skunde nuteistojo minimos aplinkybės jo nuo nusikalstamų veikų vykdymo nesustabdė, nors neabejotinai jam buvo žinoma, kokios gresia pasekmės. Visa tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Dėl nuteistojo prašymo grąžinti asmens tapatybės kortelę.

33. Nuteistasis A. U. tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek 2022 m. gegužės 18 d. Šiaulių apygardos teisme pateiktu prašymu prašė panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą. Prašymą nuteistasis grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) kitoje byloje įsiteisės nuosprendis, kurioje jis yra nuteistas. Nuteistasis nori važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir ten įsidarbinti. Todėl jam yra reikalingas asmens dokumentas (3 t., b. l. 90).

34. BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Bet kuri procesinės prievartos priemonė asmeniui turi būti taikoma tik tiek, kiek tai yra būtina, neproporcingai nevaržant asmens teisių ir laisvių (BPK 11 straipsnio 1 dalis). Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnio 1 dalis). BPK 139 straipsnio 3 dalis numato, jog kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

35. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistajam A. U. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 17 d. tyrėjos R. P. nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės – du rašytiniai pasižadėjimai neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus ((duomenys neskelbtini)) – paėmimas (1 t., b. l. 177-178, 180-181, 183, 185-186). Šiaulių apylinkės Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, A. U. pripažinus kaltu, kardomosios priemonės: suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina; dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę (3 t., b. l. 27-36, 41).

36. Pažymėtina, jog be kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, kaip minėta, nuteistajam yra taikomos ir kitos kardomosios priemonės – suėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dėl kurių galimų pažeidimų teismas neturi jokių duomenų. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „LITEKO“ matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad net ir panaikinus vieną iš nuteistajam taikomų kardomųjų priemonių – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus ((duomenys neskelbtini)) – paėmimą, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti ir proporcingumo principas nebus pažeistas. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus ((duomenys neskelbtini)) – paėmimo naikinama, ją grąžinant nuteistajam A. U. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

37. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Valstybės naudai, kurios susidarė dėl būtino gynėjo dalyvavimo A. U. ginant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 80-83). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, teisėjų kolegija nutaria iš nuteistojo Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi dalį, kuria A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, ir A. U. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi dalį, kuria taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini) dienos, t. y. (duomenys neskelbtini).

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje subendrinti bausmių apėmimo būdu jas apimant, ir A. U. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. U. paskirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. birželio 2 d.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. U. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sulaikyme (duomenys neskelbtini) pagal jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį bei suėmime išbūtus laikus nuo (duomenys neskelbtini) iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti nuteistajam A. U. taikomą kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus ((duomenys neskelbtini))) paėmimą ir šį dokumentą grąžinti A. U.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo A. U. valstybės naudai 120 (vieno šimto dvidešimt) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Boleslovas KalainisNijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus