Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-05-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-13275-840/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
2YT-13275-840/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00491-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-13275-840/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00491-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.16; 3.5.24. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 29 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. M. 2019 m. balandžio 9 d. skundas dėl antstolio D. J. veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2019 m. kovo 22 d. priimtą patvarkymą Nr. S-19-117-5580 ir priimti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2016 m. spalio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-88-804/2015 vykdyti.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjui iš skolininkės N. Č. buvo priteista 5 890,12 Eur skola, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 865,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trakų rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl minėtų sumų išieškojimo, kuris buvo pateiktas antstolei M. G.. 2018 m. balandžio 17 d. skolininkei N. Č. iškėlus vykdomąją bylą, antstolė M. G. perdavė vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Realizavus skolininkės turtą buvo atsiskaityta su kreditoriais, tačiau pareiškėjo reikalavimas, teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi užbaigus fizinio asmens bankroto bylą, liko nepatenkintas. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis D. J. nepagrįstai nepriėmė vykdyti vykdomojo dokumento, kadangi kreditoriai, pateikę antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko, jau yra pareiškė savo valią, kad materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas, dėl to, toks reikalavimas turėtų būti tvirtinamas be atskiro kreditoriaus pareiškimo tenkinti reikalavimus bankroto byloje. Nors antstolė M. G. buvo perdavusi bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomąjį dokumentą, tačiau pareiškėjo kreditorinis reikalavimas nebuvo patvirtintas. Pareiškėjas, pateikęs antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo, jau buvo pareiškęs savo valią, kad jo reikalavimas būtų patenkintas bankroto byloje, todėl bankroto administratorius privalėjo išieškotojo reikalavimą įrašyti į planą. Užbaigus skolininkės bankroto bylą, kai patenkinti visi kreditorių reikalavimai, pareiškėjo reikalavimas nebuvo nurašytas. Kadangi pareiškėjo reikalavimas liko nepatenkintas ir nenurašytas, todėl jis turi teisę, jog jo interesai būtų apginti, t. y. priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti.

Antstolis D. J. 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su skundu persiuntė teismui. Patvarkyme nurodoma, kad 2019 m. kovo 22 d. patvarkymu buvo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo buvo išduotas 2016 m. spalio 11 d., o 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai nutartimi N. Č. buvo iškelta bankroto bylą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Pareiškėjas įgyvendindamas savo teises privalėjo pateikti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir teismui 2018 m. spalio nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2901-424/2018 tvirtinant skolininkės kreditorių sąrašą bei reikalavimus, o nepatvirtinus kreditorinio reikalavimo turėjo kreiptis į teismą ir ginti savo reikalavimo įtraukimą bankroto byloje. Kreditorius būdamas skolininko informuotas apie bankroto bylos iškėlimą, turėjo pasinaudoti savo teisėmis bankroto byloje. Pareiškėjo nurodyti motyvai nesuteikia teisės reikšti kreditorinio reikalavimo po to, kai buvo užbaigta vykdomoji byla. Taip pat pažymėjo, kad antstolė M. G. persiuntė vykdomąjį dokumentą teismui, todėl kai vykdomasis dokumentas jau buvo pateiktas vykdymui, vykdomoji byla antstolės kontoroje užbaigta, todėl nėra pagrindo antstoliui pradėti skolos išieškojimą tuo pačiu pagrindu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo – skolininkė N. Č. atsiliepime į pareiškėjo A. M. skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsisakyta priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą teisėtai, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Antstolis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti laikė tai, kad vykdomasis dokumentas jau buvo pateiktas antstolei M. G., kuri vykdomąją bylą pradėjo ir užbaigė, bei vykdomojo dokumento priėmimas prieštarauja ne tik įstatymo normoms, fizinio asmens bankroto instituto esmei, bet ir bendriesiems teisės principams. Bankroto administratorius neprivalo automatiškai įtraukti kreditorių, kurie yra pateikę vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas nepateikęs kreditorinio reikalavimo byloje elgėsi pasyviai bei aplaidžiai, kas nesudaro pagrindo antstolio patvarkymo naikinti. Sužinojęs apie kreditorinių reikalavimų patvirtinimą, kuriame nebuvo patvirtintas pareiškėjo reikalavimas, nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teises. Pareiškėjas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti teismui tik tada, kai sužinojo apie bankroto bylos baigtį, tai patvirtina, kad jis bando piktnaudžiauti procesu ir yra nesąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-88-804/2015 dėl 5890,12 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 865,60 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. Č. kreditoriaus A. M. naudai. Pareiškėjas A. M. pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolei M. G., kuri užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo išieškojimą iš skolininkės. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2901-424/2018 skolininkei N. Č. iškėlė bankroto bylą ir nustatė 30 dienų terminą, per kurį kreditoriai turėjo pareikšti kreditorinius reikalavimus bankroto administratoriui, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto iškėlimo dienos. Antstolė M. G. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo ir persiuntė jį N. Č. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patvirtinti skolininkės N. Č. kreditorių reikalavimai, tačiau pareiškėjo kreditorinis reikalavimas nepatvirtintas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi baigė fizinio asmens N. Č. bankroto bylą, kadangi buvo patenkinti anksčiau negu nustatyta plane visi teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai. Pareiškėjas 2019 m. kovo 15 d. prašymu kreipėsi į antstoli D. J. dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, su kuriuo pateikė Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą. Tačiau antstolis D. J. 2019 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. S-19-117-5580 atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Pareiškėjas A. M. 2019 m. balandžio 9 d. skundu teigia, kad antstolis D. J. nepagrįstai atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi N. Č. bankroto byloje nebuvo patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas, nors bankroto administratorius turėjo įrašyti reikalavimą į planą, nes jis buvo išreiškęs valią kreipdamasis į antstolį dėl skolos išieškojimo, taip pat reikalavimas nebuvo nurašytas bankroto byloje, todėl vykdomasis dokumentas turėjo būti priimtas.

Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo, tačiau ne nuo antstoliui pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo ar neteisėtumo vertinimo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtų akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau spręstina ar nėra kitų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui.

Pateikdamas antstoliui elektroninį vykdomąjį dokumentą, prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti išieškotojas privalo patvirtinti, kad pateikiamas vykdyti elektroninis vykdomasis dokumentas anksčiau nebuvo pateiktas vykdyti. Jeigu išieškotojas elektroninį vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia pakartotinai, kartu su šiame punkte nurodytu prašymu išieškotojas antstoliui privalo pateikti antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo jam buvo grąžintas elektroninis vykdomasis dokumentas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nėra pateikęs antstoliui patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Nustatyta, kad antstolė M. G. užbaigė vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. Č. pareiškėjo A. M. naudai ir persiuntė vykdomąjį dokumentą teismui nagrinėjančiam N. Č. bankroto bylą. Taigi vykdomasis dokumentas jau buvo pateiktas vykdymui, vykdomoji byla užbaigta persiuntus vykdomąjį dokumentą skolininkės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl antstolis pagrįstai nepradėjo skolos išieškojimo tuo pačiu pagrindu.

Kreditoriaus reikalavimai, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo patenkinti antstoliui vykdant išieškojimą, yra tenkinami FABĮ nustatyta tvarka (FABĮ 20 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo reikalavimas yra atsiradęs 2016 m. spalio 11 d., t. y. dar iki bankroto bylos N. Č. iškėlimo, todėl jis galėjo būti tenkinamas tik FABĮ nustatyta tvarka.

Kreditoriai, siekiantys, kad jų reikalavimas būtų patvirtintas fizinio asmens bankroto byloje, turi pareikšti kreditorinį reikalavimą, t. y. kreditoriai į kreditorių sąrašą įtraukiami pareikštiniu būdu. Kreditorių reikalavimų pateikimas fizinio asmens bankroto byloje vyksta dviem etapais. Pirmajame etape kreditoriai per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų ir kuris yra skaičiuojamas nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, administratoriui turi pateikti savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau kreditoriai, jį praleidę, savo reikalavimus teikia jau ne administratoriui, o tiesiogiai teismui (antrasis etapas). Jeigu teismas pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis, o reikalavimą pagrįstu, jis yra patvirtinimas fizinio asmens bankroto byloje.

Nesutiktina su pareiškėju, kad bankroto administratorius privalėjo įtraukti jo kreditorinį reikalavimą be atskiro prašymo. Teismų praktikoje nurodoma, kad nei viena FABĮ teisės norma nereglamentuoja ir nepakeičia FABĮ 23 straipsnio nustatytos kreditorinių reikalavimų pateikimo tvarkos, pagal kurią kreditorius, per teismo nustatytą terminą, privalo pareikšti reikalavimą bankroto administratoriui, ar vėliau – tiesiogiai teismui, nurodant termino praleidimo priežastis. Įstatyme nenumatyta, kad būtų tvirtinami teismui žinomi kreditorių reikalavimai, tačiau kurių patys kreditoriai nepareiškė (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-617-601/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1236-436/2018).

Pareiškėjas siekdamas savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo privalėjo pateikti pareiškimą bankroto administratoriui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo arba praleidus terminą – teismui, tačiau ne laukti kol baigsis fizinio asmens bankroto byla ir tada teikti pakartotinai antstoliui tą patį vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo. Priėmus priešingą sprendimą būtų paneigti fizinio asmens bankroto proceso tikslai, t. y. sudaryti sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorinių reikalavimų tenkinimą tik FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kreditoriaus pasyvumas, fizinio asmens bankroto procese, negali neigiamai paveikti sąžiningo skolininko interesų užbaigus bankroto procesą.

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji byla pagal pareiškėjo pateiktą vykdomąjį raštą užbaigta kito antstolio (perdavus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui), kad pareiškėjo kreditorinis reikalavimas galėjo būti tenkinamas tik FABĮ nustatyta tvarka, bei į tai, kad pareiškėjas turėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą, atsiradusį iki skolininkės bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio D. J. veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2019 m. kovo 22 d. priimtą patvarkymą Nr. S-19-117-5580 ir priimti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2016 m. spalio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-88-804/2015 vykdyti yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 –291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė