- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-2630-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16222-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- R. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. V., L. G., akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) R. G. pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašė: 1) panaikinti antstolės S. V. patvarkymą dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių; 2) atšaukti nekilnojamojo turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) varžytynes; 3) paskirti ekspertizę nekilnojamojo turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Nurodė, kad antstolė S. V. vykdo priverstinį išieškojimą iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, tačiau apie vykdymo veiksmus pareiškėjo neinformuoja. Pasak pareiškėjo, apie jam priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes jis sužinojo iš elektroninės varžytynių sistemos www.evarzytynes.lt ir iki šiol nėra gavęs jokių pranešimų apie skelbiamas pirmąsias varžytynes, taip pat nėra gavęs patvarkymų dėl ginčo turto arešto, atliktos ekspertizės akto. Pažymėjo, kad antstolė S. V. nesudarė galimybės pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Nurodė, kad antstolė paskelbė pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes neišlaikiusi imperatyviose teisės aktų normose įtvirtinto 20 dienų termino, todėl varžytynės yra paskelbtos neteisėtai, taip pat pareiškėjas neturėjo galimybės surasti ginčo turto pirkėjo (CPK 704 straipsnis). Pareiškėjo teigimu, antstolė S. V. negalėjo turto vertę nustatyti remdamasi 2015 m. liepos 19 d. UAB „Inreal“ atliktos ekspertizės aktu ir jame nurodyta nekilnojamojo turto verte (340 000 Eur), nes tokia jo vertė buvo nustatyta prieš beveik 2 metus, kai pareiškėjas dar nebuvo šio turto savininkas. Pažymėjo, kad antstolė S. V. varžytynėse parduodamo turto vertę nustatė akivaizdžiai per mažą (272 000 Eur), kuri neatitinka realios rinkos kainos. Antstolė S. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo R. G. skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolė vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš solidarių skolininkų L. G. ir R. G.. Pažymėjo, kad L. G. priklausantis ir įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 16 d. buvo areštuotas ir 2015 m. balandžio 14 d. patvarkymu paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Pažymėjo, kad skolininkei L. G. pateikus prieštaravimus buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kurią atliko UAB „Inreal“. 2015 m. liepos 31 d. turto vertinimo ekspertizės aktu UAB „Inreal“ nustatė ginčo turto vertę 340 000 Eur. Pažymėjo, kad pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina, atsižvelgiant į nurodytą vertę, buvo nustatyta 272 000 Eur. Pažymėjo, kad skolininkai nėra pateikę jokių faktinių duomenų, liudijančių apie iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto vertės pasikeitimą. Pranešimas apie skelbiamas varžytynes buvo išsiųstas visiems vykdymo proceso dalyviams jų gyvenamųjų vietų adresais. Antstolės teigimu, pareiškėjas R. G. siekia vilkinti procesą ir nuo vykdomosios bylos pradžios turėjo visas galimybes pasiūlyti turto pirkėją.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo R. G. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė S. V. 2015 m. sausio 14 d. patvarkymu priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą – Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2015 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kuriuo solidariai iš skolininkų L. G. ir R. G. išieškoma išieškotojo AB SEB bankas naudai 147 585,71 Eur skola. Nustatė ir tai, kad įsiskolinimas išieškomas iš hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriaus AB SEB bankas naudai įkeisto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad antstolė, atsižvelgdama į UAB „Inreal“ 2015 m. liepos 31 d. turto vertinimo ekspertizės aktu nustatytą ginčo nekilnojamojo turto vertę, 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu (kuris buvo patikslintas dėl rašymo apsirikimo 2015 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu) nustatė viso hipotekos lakštu įkeisto nekilnojamojo turto vertę – 340 000 Eur ir pradinę jo kainą parduodant pirmose varžytynėse – 272 000 Eur. Teismas nurodė, kad abu minėtus antstolės patvarkymus skolininkas R. G. 2015 m. rugsėjo 18 d. gavo asmeniškai, tačiau jų neskundė, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, nepasinaudojo teise surasti turto pirkėją. Pažymėjo, kad skolininkas R. G. pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų neįvardijo jokio asmens, kuris šiuo metu galėtų be varžytynių įsigyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.Teismo vertinimu, ekspertizės metu nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vidutinė vertė laikytina visiškai objektyvia ir teisinga. Pažymėjo, kad antstolė S. V., nustatydama pradinę iš pirmųjų varžytynių parduodamo ginčo nekilnojamojo turto kainą, vadovavosi CPK 718 straipsnio nuostatomis ir minėtų teisės normų reikalavimų nepažeidė. Nurodė, kad ginčo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – 340 000 Eur, pradinė pardavimo iš varžytinių kaina – 272 000 Eur, t. y. pradinė kaina sudaro 80 procentų nustatytos nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės. Teismas laikė, kad pareiškėjo R. G. argumentai, jog UAB „Inreal“ 2015 m. liepos 31 d. turto vertinimo ekspertizės aktu nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vidutinė vertė ir jo pradinė pardavimo kaina yra per maža, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėjo, kad pareiškėjas R. G. nepateikė jokių naujų ir objektyvių duomenų, liudijančių didesnę jam priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Teismo vertinimu, nesant faktinių duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto vertės pasikeitimą, antstolė neturi pareigos skirti pakartotinės ekspertizės R. G. priklausančio nekilnojamojo turto vertei nustatyti, taip iš esmės tik nepagrįstai padidindama vykdymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad skolininkė L. G. buvo pateikusi skundą, kuriuo prašė sustabdyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, skirti pakartotinę ekspertizę jo vertei nustatyti, leisti pačiai pasirinkti nekilnojamo turto vertintoją. Pažymėjo, kad ginčo nekilnojamojo turto įkainojimo aplinkybės buvo detaliai išanalizuotos Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1131-429/2016, kurioje teismas konstatavo, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas ir įkainotas tinkamai. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teisme vykstant teisminiam ginčui tarp V. A. ir R. G. bei L. G. dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės, vykdymo veiksmai buvo sustabdyti. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 23 d., pagrindu ginčo nekilnojamojo turto savininku tapo R. G.. Pažymėjo, kad įsiteisėjus nurodytam Kauno apygardos teismo sprendimui, buvo atnaujinti vykdymo veiksmai šioje vykdomojoje byloje ir antstolė S. V. 2017 m. birželio 15 d. pranešimu informavo suinteresuotus asmenis apie iš naujo paskelbtas pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes, nurodydama, kad pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina yra ta pati – 272 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad pranešimas apie skelbiamas varžytynes visiems vykdomosios bylos dalyviams buvo išsiųstas vykdomojoje byloje turimais adresais (CPK 604 straipsnis). Teismas sprendė, kad vykdymo proceso eigoje pasikeitus išieškotojo AB SEB bankas naudai įkeisto nekilnojamojo turto savininkui, t. y. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo pagrindu vietoj solidarios skolininkės L. G. juo tapus kitam solidariam skolininkui R. G. vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje pagrįstai buvo tęsiami toliau, nes R. G. vykdymo proceso eigoje kaip skolininkas dalyvavo nuo pat jo pradžios. Teismo vertinimu, antstolė neturėjo pareigos jam iš naujo siųsti patvarkymų dėl nekilnojamojo turto arešto, dėl areštuoto nekilnojamojo turto vertės nustatymo, dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, nes visi nurodyti dokumentai skolininkui jau buvo išsiųsti ar įteikti jam kitu būdu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat prašo priimti naujus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai nevertino, kad ginčo turtas tik nuo 2016 m. lapkričio 23 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Pažymėjo, kad iki tol šis turtas priklausė suinteresuotam asmeniui L. G., todėl pareiškėjas R. G. neturėjo teisės ginčyti nekilnojamojo turto vertės ekspertizės akto ar parduoti turtą savo iniciatyva. Pareiškėjo teigimu, jam tapus ginčo turto savininku antstolė privalėjo visus vykdymo veiksmus derinti būtent su juo, tačiau iš antstolės jis nėra gavęs nei turto arešto akto, nei ekspertizės akto ar kitų dokumentų.Nepagrįsta teismo išvada, kad antstolė tinkamai informavo pareiškėją R. G. apie įvykusias varžytynes, nes pareiškėjas nėra gavęs 2017 m. birželio 15 d. pranešimo apie šias varžytynes. Pažymėjo, kad jeigu antstolė 2017 m. birželio 15 d. išsiuntė pranešimą apie varžytynes, tai jos galėjo įvykti ne anksčiau nei 2017 m. liepos 5 d., todėl antstolei pažeidus 20 dienų terminą varžytynės laikytinos neteisėtomis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas). Nurodė, kad antstolė nesilaikydama 20 dienų termino nuo skolininko informavimo apie varžytynes iki varžytynių datos pažeidė pareiškėjo teisę pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704 straipsnis). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ginčo turtas buvo įvertintas 2015 m. rugpjūčio 10 d., o varžytynės vyko 2017 metais. Pasak pareiškėjo, visuotinai žinoma, kad per du metus nekilnojamojo turto kainos išaugo. Be to, pareiškėjas R. G. negalėjo ginčyti 2015 metais nustatytos turto vertės ir tuo metu siūlyti savo pirkėjo, tačiau jau tuo metu manė, kad ginčo turto vertė nustatyta per maža. Nurodė, kad antstolė privalėjo skirti naują ekspertizę turto vertei nustatyti. Pareiškėjo teigimu, parduodant turtą per maža kaina yra pažeidžiami ne tik pareiškėjo, bet ir jo kreditorių interesai. Pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,1778 ha, toje pačioje vietoje parduodamų žemės sklypų kainos už arą svyruoja nuo 11 200 Eur iki 12 000 Eur, todėl ginčo žemės sklypo vertė yra apie 199 136 Eur. Nurodė, kad pareiškėjui priklausančio gyvenamojo namo plotas yra 107 kv. m., toje pačioje vietoje parduodamų namų kaina yra apie 1 440 Eur už 1 kv. m., t. y. ginčo gyvenamojo namo vertė yra apie 456 091 Eur. Taigi, antstolės nustatyta turto pardavimo kaina yra ženkliai mažesnė. Pasak pareiškėjo, visi nurodyti antstolės veiksmai patvirtina, kad ji savo pareigas atliko netinkamai, neužtikrino pareiškėjo teisių, todėl slapčia paskelbtos varžytynės turi būti panaikintos. Pareiškėjas R. G. prašo priimti naujus rašytinius įrodymus dėl dabartinės turto vertės, nes teismas tik sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų dėl turto vertės. Pažymėjo, kad teismas galėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus arba remtis viešai prieinamais nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų duomenimis. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, atstovaujamas advokatės K. S., prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsti pareiškėjo R. G. argumentai, kad jis nėra gavęs antstolės patvarkymų apie turto areštą, areštuoto turto vertės nustatymą, ekspertizės akto, pranešimo apie varžytynes. Pažymėjo, kad antstolė solidariai išieško skolą iš pareiškėjo R. G. ir suinteresuoto asmens L. G.. Nurodė, kad 2015 m. sausio 14 d. antstolė abiems skolininkams išsiuntė raginimus gera valia įvykdyti sprendimą, kadangi jie grįžo neįteikti, raginimai skolininkams įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 660 straipsnis). Pažymėjo, kad 2015 m. kovo 16 d. turto arešto aktas buvo įteiktas abiems skolininkams (CPK 679 straipsnis), 2015 m. balandžio 15 d. patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės ir pradinės jo pardavimo kainos pirmose varžytynėse nustatymo pareiškėjas R. G. gavo asmeniškai. Atkreipė dėmesį, kad pasibaigus teisminiam ginčui, 2017 m. birželio 15 d. patvarkymas dėl iš naujo paskelbtų pirmųjų turto varžytynių buvo išsiųstas visiems vykdomosios bylos dalyviams byloje esančiais adresais. Atmestini pareiškėjo R. G. argumentai, kad teisę apskųsti antstolio veiksmus jis įgijo tik nuo 2016 m. lapkričio 23 d., nes vykdomoji byla pradėta abiejų solidarių bendraskolių atžvilgiu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad net pasikeitus areštuoto turto savininkui, antstolė neturėjo pareigos iš naujo informuoti pareiškėją R. G., nes jis nebuvo naujas vykdymo proceso dalyvis, o buvo skolininkas nuo pat vykdomosios bylos pradėjimo. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjas R. G. nuo vykdomosios bylos pradžios turėjo visas įstatymines teises skųsti antstolės veiksmus dėl visų jo skunde nurodytų vykdomosios bylos klausimų. Pažymėjo, kad pareiškėjas asmeniškai gavo 2015 m. balandžio 15 d. antstolės patvarkymą, kuriuo paskirta ekspertizę atlikti UAB „Ober-Haus”, 2015 m. birželio 10 d. patvarkymą dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo, 2015 m. liepos 31 d. UAB „Inreal” ekspertizės aktą, tačiau pretenzijų dėl šių dokumentų nereiškė. Be to, pareiškėjas nesutikimą su antstolės 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkyme nustatyta turto kaina pareiškė praleidęs 20 dienų terminą paduoti skundą dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimai, susiję su turto vertės nustatymu nenagrinėtini. Pareiškėjo R. G. pateikti nauji įrodymai turi būti atsisakyti priimti, nes jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad pareiškėjas atrinko 2017 m. rugsėjo mėnesio skelbimus iš nekilnojamojo turto pardavimo puslapio, nors pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų pateiktas 2017 m. liepos 5 d. ir skelbimai galėjo būti pateikti kartu su skundu dėl antstolio veiksmų. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė S. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsti pareiškėjo R. G. argumentai, kad jam tapus ginčo turto savininku, turėjo būti iš naujo nustatyta priverstinai parduodamo turto vertė. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas iš solidariųjų skolininkų R. G. ir L. G., todėl pasikeitus areštuoto turto savininkui, t. y. juo tapus bendraskoliui R. G., nebuvo pagrindo iš naujo nustatyti turto vertę. Antstolės teigimu, kartu su atskiruoju skundu pateikti nekilnojamojo turto skelbimai nepatvirtina, kad nekilnojamojo turto rinkoje įvyko esminiai pokyčiai, kurie lėmė ginčo turto vertės padidėjimą. Pažymėjo, kad atliekant ginčo nekilnojamojo turto ekspertizę buvo įvertintos šio turto individualios savybės. Be to, pareiškėjas R. G. neskundė 2015 m. rugpjūčio 10 d. antstolės patvarkymo dėl turto vertės nustatymo. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog ginčo turtas per varžytynes bus parduotas mažesne kaina nei jo rinkos vertė neatitinka tikrovės, nes varžytynėse siekiama parduoti turtą didžiausia kaina. Pažymėjo, kad būtent varžytynėse iš naujo bus nustatyta pareiškėjui priklausančio turto kaina. Pareiškėjo R. G. teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė surasti turto pirkėją yra deklaratyvūs ir rodo siekį vilkinti vykdymo procesą. Pažymėjo, kad pareiškėjas R. G. nuo pat vykdomosios bylos pradžios (2015 m. sausio 14 d.) iki varžytynių paskelbimo (2017 m. birželio 15 d.) turėjo visas galimybes pasiūlyti pirkėją, tačiau jokių realių veiksmų neatliko. Nurodė, kad pareiškėjas R. G. prašydamas skirti pakartotinę ekspertizę turėjo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas ekspertizei atlikti, tačiau to nepadarė (CPK 682 straipsnis). Antstolės teigimu, pareiškėjas teigdamas nepagrįstus skundus piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina vykdymo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto (CPK 663 straipsnis). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas R. G. kartu su atskiruoju skundu prašo priimti naujus įrodymus – skelbimus iš internetinio tinklapio www. aruodas.lt. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo, įvertina, kad pareiškėjas byloje ginčija antstolės nustatytą jam priklausančio turto, parduodamo iš varžytynių, kainą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų dėl ginčo turto vertės. Pažymėtina, kad su pareiškėjo R. G. pateiktais naujais rašytiniais įrodymais byloje dalyvaujantys asmenys susipažino, atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstė savo poziciją dėl pateiktų įrodymų vertinimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima pareiškėjo R. G. kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus ir vertina visų įrodymų visumą (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2015 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kuriuo solidariai iš skolininkų L. G. ir R. G. išieškoma išieškotojo hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai 147 585,71 Eur skola iš hipoteka įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad UAB „Inreal“ 2015 m. liepos 31 d. turto vertinimo ekspertizės aktu nustatė, jog L. G. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 340 000 Eur. Antstolė S. V. 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu (kuris buvo patikslintas 2015 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu) nustatė, kad viso hipotekos lakštu įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 340 000 Eur, pradinė jo kaina parduodant pirmose varžytynėse – 272 000 Eur.Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-522-555/2015 sustabdė vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje iki minėtoje byloje įsiteisės teismo sprendimas. Dėl to antstolė 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu atšaukė paskelbtas varžytynes. Antstolė S. V. įsiteisėjus teismo sprendimui nurodytoje Kauno apygardos teismo byloje, vykdymo veiksmus atnaujino ir 2017 m. birželio 15 d. pranešimu paskelbė pirmąsias varžytynes ginčo turtui, pradinė turto kaina 272 000 Eur (CPK 706 straipsnis).Skolininkas R. G. 2017 m. liepos 5 d. skundu kreipėsi į antstolę S. V., prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dėl ginčo turto pardavimo iš varžytynių, atšaukti šio turto varžytynes ir paskirti ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė S. V. 2017 m. liepos 14 d. patvarkymu skundą atmetė ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo R. G. skundą atmetė. Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad jis ginčo turto savininku tapo tik nuo 2016 m. lapkričio 23 d. ir iki tol negalėjo ginčyti jam priklausančio turto vertės, siūlyti savo pirkėją. Be to, iš antstolės nėra gavęs turto arešto akto, ekspertizės akto, nebuvo informuotas apie 2017 m. birželio 15 d. paskelbtas varžytynes ir antstolė paskelbdama varžytynes nesilaikė 20 dienų termino (Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas). Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo turtas buvo įvertintas 2015 m. rugpjūčio 10 d., o varžytynės vyko 2017 metais, todėl antstolės nustatyta turto kaina neatitinka jo realios vertės. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 643 straipsnyje nustatytos skolininko teisės vykdymo procese, tarp jų, teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus. Kaip nustatyta šios nutarties 16 pastraipoje, antstolė S. V. vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš solidarių skolininkų (sutuoktinių) L. G. ir R. G.. Pagal civilinio proceso normas, pareiškėjas R. G. nuo pat vykdomosios bylos pradžios (2015 m. sausio 14 d.), kaip solidarusis skolininkas, turėjo įstatymo garantuojamą teisę skųsti visus antstolės veiksmus ir naudotis kitomis skolininkui vykdymo procese priklausančiomis teisėmis (CPK 643 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad ginčo turtą pareiškėjas R. G. 2008 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartimi padovanojo sutuoktinei L. G.. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu minėtą dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia actio Pauliana pagrindu (sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 23 d.). Aplinkybė, kad ginčo turtas iki 2008 m. vasario 27 d. priklausė pareiškėjui R. G. ir vėliau nuo 2016 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimu vėl grąžintas pareiškėjui, patvirtina, jog pareiškėjas nuo pat vykdomosios bylos pradžios turėjo teisę ir pareigą domėtis vykdymo procesu (CPK 644 straipsnis). Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis iš antstolės S. V. nėra gavęs ginčo turto arešto akto, ekspertizės akto ir nebuvo informuotas apie 2017 m. birželio 15 d. varžytynes. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. kovo 16 d. turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pasirašytinai 2015 m. kovo 23 d. buvo įteiktas L. G. motinai M. T., kuri įsipareigojo perduoti jo kopijas skolininkams L. G. ir R. G. (žr. v. b. viršelyje ranka darytas įrašas). Duomenų apie tai, kad pareiškėjo R. G. sutuoktinės L. G. motina M. T. turi priešingą interesą byloje ir neperdavė pareiškėjui nurodyto turto arešto akto nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. G. 2015 m. rugsėjo 18 d. asmeniškai gavo antstolės 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą, kuriuo buvo nustatyta įkeisto turto vertė, nurodyta planuojamų varžytynių data ir išaiškinta teisė skolininkams pasiūlyti savo pirkėją, taip pat 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikslinantį patvarkymą bei nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto kopiją (žr. v. b. viršelį). Įvertintina, kad antstolės 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkyme nurodyta, jog išieškotojas ir skolininkai su išsamia ekspertizės ataskaita gali susipažinti antstolės kontoroje. Taigi, skolininkas R. G. žinodamas, kad yra paskelbtos hipoteka įkeisto turto varžytynės, nustatyta jo kaina, jokių pretenzijų nereiškė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolę su prašymu susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, tarp jų, ginčo turto įvertinimo ekspertizės aktu. Nors, kaip pats nurodė atskirajame skunde, jau tuo metu manė, kad nustatyta turto kaina yra per maža. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui (skolininkui) R. G. buvo žinoma apie vykdomą priverstinį turto pardavimą iš varžytynių ir nustatytą turto kainą, tačiau jis nei iki tapimo ginčo turto savininku (2016 m. lapkričio 23 d.), nei tapęs priverstinai parduodamo turto savininku, nesidomėjo vykdymo procesu, elgėsi pasyviai ir nepasinaudojo turima teise apskųsti antstolės veiksmus (CPK 643 straipsnis). Kaip nustatyta šios nutarties 17 pastraipoje, antstolė S. V. atnaujinusi vykdymo veiksmus, 2017 m. birželio 15 d. pranešimu paskelbė pirmąsias ginčo turto varžytynes. Nurodytas pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjo sutuoktinės solidariosios skolininkės L. G. nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad CPK 706 straipsnyje, reglamentuojančiame skelbimą apie varžytynes, įtvirtinta nuostata, jog apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Taigi, antstoliui nėra numatyta imperatyvi pareiga pranešti skolininkui apie paskelbtas varžytynes ir įsitikinti, kad ši informacija jam žinoma. Apeliacinės instancijos teismas įvertina pareiškėjo R. G. argumentus, kad antstolė S. V. pažeidė jo teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir 2017 m. birželio 15 d. paskelbdama varžytynes nesilaikė 20 dienų termino (Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas). CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 straipsnyje įtvirtinta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Atsižvelgiant į šios nutarties 22 pastraipoje nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas R. G. asmeniškai dar 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo informuotas apie areštuoto turto įvertinimą, darytina išvada, jog antstolė S. V. 2017 m. birželio 15 d. paskelbdama varžytynes nepažeidė minėto 20 dienų termino ir pareiškėjas daugiau nei du metus galėjo pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, tačiau šios teisės neįgyvendino (CPK 704 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas). Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolė 2017 m. liepos 11 d. patvarkymu atšaukė pareiškėjui priklausančio turto varžytynes, todėl pareiškėjas iki naujų varžytynių paskelbimo gali pasinaudoti teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Inreal“ 2015 m. liepos 31 d. ekspertizės metu nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vidutinė vertė laikytina objektyvia ir pareiškėjas R. G. nepateikė jokių naujų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių didesnę jam priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Įvertintina tai, kad dėl ginčo turto vertės nustatymo buvo paskirtos dvi ekspertizės. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė 2015 m. balandžio 15 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“, tačiau skolininkei L. G. 2015 m. gegužės 25 d. pateikus prieštaravimus dėl nustatytos vertės, buvo paskirta pakartotinė nekilnojamojo turto ekspertizė, kurią atliko UAB „Inreal“. Pažymėtina, kad skolininkė L. G., nesutikdama su UAB „Inreal“ 2015 m. liepos 31 d. turto vertinimo ekspertizės aktu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama skirti pakartotinę ekspertizę, kurį antstolė atmetė. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1131-429/2016 skolininkės skundą taip pat atmetė, pažymėdamas, kad atlikti dar vieną ginčo turto vertinimą nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 18 straipsnis). Minėtoje civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir pareiškėjas R. G., todėl teismo sprendimas šalims turi res judicata galią ( CPK 279 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pareiškėjo R. G. kartu su atskiruoju skundu pateikti du žemės sklypų ir gyvenamojo namo pardavimo skelbimai iš internetinio tinklapio www. aruodas.lt. nėra pakankami spręsti, jog ginčo turto vertė yra didesnė nei šiuo metu nustatyta ir yra pagrindas paskirti pakartotinę ekspertizę (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad UAB „Inreal“ 2015 m. liepos 31 d. turto vertinimo ekspertizės aktu nustatydama ginčo turto vertę naudojo lyginamąjį ir pajamų metodus, įvertino individualius turto požymius. Tuo tarpu, pareiškėjo pateikti du žemės sklypų ir gyvenamojo namo pardavimo skelbimai, kuriuose kainą nustatė pats parduodamo turto savininkas, nepaneigia UAB „Inreal“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, 2013 m. Tarptautiniais vertinimo standartais, atliktos nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas R. G. nuo pat vykdomosios bylos pradžios dalyvavo vykdymo procese kaip solidarusis skolininkas, taip pat dalyvavo byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo turto vertės nustatymo, todėl pareiškėjo procesinės teisės vykdymo procese buvo užtikrintos tinkamai, o pareiškėjo reikalavimas paskirti dar vieną areštuoto turto ekspertizę yra nepagrįstas, todėl pagrįstai atmestas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.