Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 29 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. liepos 9 d. nutartimi Nr. DOK-2510 ir 2024 m. liepos 31 d. nutartimi Nr. DOK-2912 atsisakyta priimti atsakovės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo, nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį, asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepraleisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su trečią kartą paduotu atsakovės kasaciniu skundu, pažymi, kad skundo turinys pakeistas, jame atsisakyta dalies ankstesniame skunde nurodytų argumentų (dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, susijusios su priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, vertinimu ir konstatavimu bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo ikisutartinių teisinių santykių stadijoje), tačiau kasaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad, prašant priteisti restitucinius nuostolius, esant nustatytam nesąžiningumui ikisutartiniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.249 straipsnio 2 dalis), be kita ko, byloje turi būti nustatyta, kad prašomi priteisti restituciniai nuostoliai neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos, o tai yra padaroma ieškovui pateikiant įrodymus, patvirtinančius, jog daikto rinkos kaina preliminariosios sutarties pažeidimo metu nebuvo mažesnė nei to paties daikto perleidimo trečiajam asmeniui kaina; dėl nepagrįsto apartamentų kainų skirtumo kvalifikavimo kaip reikalavimo priteisti restitucinius nuostolius, o ne negautas pajamas (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys); dėl esminio proceso teisės normos pažeidimo (CPK 177 straipsnio 3 dalis), pripažinus konsultaciją tinkamu dokumentu, įrodančiu apartamentų rinkos vertę) iš esmės yra panašūs bei iš dalies sutampantys su ankstesniuose atsakovės kasaciniuose skunduose, kuriuos atsisakyta priimti atrankos kolegijos 2024 m. liepos 9 d. nutartimi Nr. DOK-2510 ir 2024 m. liepos 31 d. nutartimi Nr. DOK-2912, nurodytais argumentais. Atrankos kolegijos vertinimu, trečią kartą paduotame atsakovės kasaciniame skunde nenurodyta iš esmės naujų argumentų, kurie sudarytų kasacijos pagrindą, todėl atrankos kolegija neturi pagrindo dėl kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė atrankos kolegija.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kadangi už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas atrankos kolegijos 2024 m. liepos 9 d. nutartimi Nr. DOK-2510, pakartotinai šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.