Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

M. B., 2020-06-08, apie 19.45 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė A. M. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinę žaizdą, poodines kraujosruvas ir paviršinius odos nubrozdinimus kaktos dalies abiejose pusėse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2020-06-08 buvo namuose. Jam paskambino išsigandusi mama, pasakė, kad ją persekioja vyras ir moteris, filmuoja ją ir ji nežino nei kas jie tokie, nei ko jie nori ir paprašė, kad jis, kaltinamasis, ateitų. Jam atėjus mama parodė į vyrą su moterimi, tai yra A. M. ir R. M.. Priėjo prie jų, paklausė, kokios problemos, kas vyksta. A. M. pradėjo plūstis, pirmas pabandė jam, kaltinamajam, suduoti į pilvą, ir jis, gindamasis sudavė A. M. į veido sritį vieną kartą. Pamatė, kad žmonės neadekvatūs, turėjo alkoholio talpas rankose, todėl nenorėdamas toliau veltis į konfliktą, nusprendė pasišalinti. Įvykio metu jo, kaltinamojo, mama su vaikais buvo su anūkais žaidimų aikštelėje ir prie jos „prisikabino“ nukentėjusieji. Nežino, kodėl jie „prisikabino“ prie mamos, kaip jie teigia, kad dėl šuns- kad šuo be antsnukio. Šuo priklauso jam, kaltinamajam, yra Stafordšyro terjero veislės, jam apie 14 m., visą laiką daugiabutyje gyveno, nei vieno nusiskundimo nebuvo. Šuo draugiškas, likus mėnesiui iki konflikto šuniui dėl senatvės buvo pusė dantų ištraukta. Šuo buvo su pavadėliu, be antsnukio. Taisyklės reikalauja vesti šunį su antsnukiu, tačiau šuo senas, todėl dūsta. Mama leido laiką su anūkais ir šunimi. Paskambinusi mama pasakė, kad ją persekioja nepažįstamas vyras ir dar ją filmuoja. Kai prie jos „prisikabino“, ji bandė pasišalinti, ėjo link namų. Jam atėjus, mama anūkus perdavė savo draugei. Mama su šunimi ėjo link namų. Šuo buvo su pavadėliu, tuo momentu gal jau buvo su antsnukiu. Susitiko su mama, nukentėjusieji jau buvo pasišalinę už perėjos link (duomenys neskelbtini), už 100-150 m nuo žaidimų aikštelės, prie pat parduotuvės. Jis priėjo prie nukentėjusiųjų, paklausė kas atsitiko, kas vyksta. A. M. laikė du butelius alkoholinių gėrimų. A. M. iš karto ant jo, kaltinamojo, puolė, vartojo necenzūrinius žodžius, spyrė jam, kaltinamajam, į pilvą. O kai A. M. atsitraukė žingsniu atgal, jam, kaltinamajam, suveikė refleksas ir jis jam vieną kartą sudavė. R. M. nelietė. Jam iškrito telefonas, jis pasiėmė savo telefoną, pamatė, kad A. M. stojasi ir ketina vėl jį pulti. Nebenorėjo konfliktuoti, nutarė pasišalinti. Įvykio metu buvo blaivus. Pripažįsta, kad sudavė A. M. į veido sritį, tačiau sudavė ne iš chuliganiškų paskatų, o gindamasis. A. M. jam, kaltinamajam, koja spyrė į pilvą. Pareigūnai jį, kaltinamąjį, sulaikė po 5 min. netoli namų. Pamatęs pareigūnus nebėgo. Mama pasakė, kad nukentėjusieji patys „prisikabino“ prie jos, ėjo iš paskos, filmavo. Sakė, kad paprašė patraukti šunį, ji patraukė šunį, bet jie ją persekiojo vos ne iki namų. Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nepripažįsta. Po jo suduoto smūgio A. M. nugriuvo. Jis iš karto atsistojo ir vėl puolė jį, kaltinamąjį. A. M. elgėsi neadekvačiai. Kai jis prisiartino prie nukentėjusiųjų, R. M. bandė filmuoti. Jo, kaltinamojo, telefonas iškrito iš kišenės, sudužo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apkaltintas pavogęs nukentėjusiųjų piniginę, nors jie patys patruliams sakė, kad pametė piniginę.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad įvykio dieną su sutuoktiniu A. M. prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė moterį su šunimi. Šuo buvo didelis, be antsnukio, jiems užstojo praėjimą. Jie sustojo, buvo baisu. Paprašius moters, kad leistų praeiti, moteris pradėjo juos vadinti „durniais“, sakė, kad „vaikšto visokie, patys nežino kur eina“ ir t. t. Paprašė, kad šuniui uždėtų antsnukį, bet antsnukio neuždėjo, tada vyras A. M. pasakė, kad kvies policiją ir ji gaus baudą, nes šuo be antsnukio. Moteris pradėjo ant jų šaukti ir sakyti: „tuoj tu gausi, tuoj tau bus“. Vyras iškvietė policiją, pasakė, kad moteris stovi ant šaligatvio, neleidžia praeiti ir grasina. Moteris pradėjo šalintis. Vyras ėjo jai iš paskos, moteris taip pat ėjo iš paskos, už kokių 5 m. Vyras nufotografavo moterį su šunimi be antsnukio. Jie tos moters nepersekiojo, tiesiog ėjo iš paskos, perėjo gatvę ir sustojo ir laukė policijos. Einant iš paskos filmuojama ir fotografuojama nebuvo. Perėjo gatvę ir moteris dingo, tada paskambino į policiją, kad pareigūnai nebevažiuotų, ketino jau eiti namo. Policijos pareigūnai dar kartą perskambino, paklausė važiuoti ar ne, pasakė, kad pareigūnai nevažiuotų, nes tos moters nėra. Jie perėjo per gatvę, buvo prie (duomenys neskelbtini), ėjo ramiai ir išgirdo kažką rėkiant už nugaros. Atsisukusi pamatė šaukiantį kaltinamąjį. Iš pradžių nesuprato, iš kur jis atsirado. Kaltinamasis puolė mosikuodamas rankomis. Ji išsigando ir išsitraukė telefoną. Kaltinamasis jai smogė norėdamas atimti telefoną, vyras A. M. stojo į tarpą. Kaltinamasis vyrui sudavė du kartus, jos vyras nukrito ir nebesikėlė. Kaltinamasis prišoko prie jos, į krūtinę trenkė, kažką pakėlė nuo žemės ir pabėgo. Nuo smūgio vyras nugriuvo į važiuojamąją kelio dalį. Po to jos vyras A. M. atsikėlė ir nusivijo užpuoliką. Ji taip pat nuėjo paskui juos, bet jų nebematė, todėl nuėjo namo. Su vyru susitiko prie įėjimo į namus. Grįžo namo, tada paskambino policijos darbuotojas ir jie nusileido į apačią. Ji, nukentėjusioji, policijos nekvietė ir nežino kas iškvietė. Moters su šunimi ji nefilmavo. Kai priėjo kaltinamasis, jie jau buvo perėję gatvę. Nebuvo vaikų, stovėjo kita moteris su nedideliu šuniuku. Ne aikštelėje viskas vyko. Viskas vyko ant šaligatvio prie įėjimo į namą, prie laiptinės. Jokių vaikų, jokių krepšininkų nebuvo. Ji, nukentėjusioji, buvo blaivi. Vyras buvo išgėręs. Alkoholinio gėrimo butelių vyras neturėjo. Ji nežino, ką kaltinamasis nuo žemės pagriebė, daiktas buvo panašus į piniginę, tamsus, kvadratinis. Kad paimtų tą daiktą, kaltinamasis turėjo ją nustumti, nes ji stovėjo per centimetrą ar du nuo to daikto. Įvykio metu dingo vyro piniginė, ir neatsirado. Tik priėjęs kaltinamasis pasakė : „ką čia filmuoji, kas tau nepatinka“, ir pradėjo rėkti. Kai suprato, kas jis toks, pasakė, kad dėl šuns kilo konfliktas, kad šuo buvo be antsnukio. Ji išsitraukė telefoną ir kaltinamasis iš karto smogė jai. Kaltinamasis A. M. sudavė du smūgius į veido sritį, jai sudavė į krūtinę vieną smūgį, kad galėtų pakelti tą daiktą. Smūgiavo ranka. Nuo smūgio žymių neliko. A. M. kaltinamajam nespyrė, viskas įvyko labai greitai.

Reiškia kaltinamajam civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Po užpuolimo jai, nukentėjusiajai, prasidėjo sveikatos problemos, ji kreipėsi į gydytojus, pirko vaistus, jos darbingumas buvo sutrikdytas ir iki šiol neatsistatęs. Jai padaryta didžiulė moralinė žala sveikatai, psichikai. Atsirado didžiulė baimė, ko anksčiau nebuvo. Dirba su žmonėmis, toks neadekvatus elgesys jai buvo didžiulis smūgis. Prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Į medikus iš karto po įvykio nesikreipė. Vėliau kreipėsi į savo gydytoją, sakė, kad jai buvo suduotas vienas smūgis. Kreipėsi į medikus dėl bendros psichologinės būsenos, dėl miego sutrikdymo, dėl baimės. Mėnesį bijojo iš namų išeiti, bijojo žmonių. Patyrė potrauminį streso sutrikimą. Anksčiau psichikos sveikatos sutrikimų neturėjo. Buvo ištikęs panikos priepuolis.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2020-06-08, apie 19.45 val., prie (duomenys neskelbtini) namo moteris vedžiojo šunį be antsnukio, šuo didelis. Kai su sutuoktine R. M. priartėjo prie jos, ji demonstratyviai nuo žolės atėjo ant šaligatvio priešais juos ir nesitraukė. Kai priėjo prie moters, sustojo. Toks jos elgesys liko nesuprastas. Jis paprašė moters, kad leistų praeiti. Nebuvo jokios agresijos nei iš jo pusės, nei iš jo žmonos pusės. Jie abu išsilavinę žmonės, žmona turi du aukštuosius išsilavinimus ir niekada nepasielgtų neleistinai. Moteris nesitraukė, pradėjo rėkti. Pasakė jai kviesiąs policiją. Moteris toliau rėkė, pradėjo grasinti. Jis kvietė policiją, pasakė, kad moteris grasina, stovi su šunimi ant šaligatvio, nepraleidžia praeiti ir dar grasina. Tai yra užfiksuota policijos suvestinėje. Moteris pradėjo eiti į šoną, jis jai sakė, kad palauktų, niekur neitų, nes jis jau iškvietė policiją. Jie perėjo gatvę kartu su ta moterimi, moteris toliau grasino. Moteris greitu žingsniu nužingsniavo link namų, kur buvo tunelis. Jie su žmona toliau nėjo. Paskambino į policiją ir pasakė, kad policijos nebereikia, nes moteris su šunimi jau pasišalino. Su sutuoktine nuėjo iki perėjos, perėjo gatvę ir išgirdo už nugaros kažką šaukiant. Pamatė besiartinantį jauną vyrą, tai yra kaltinamąjį, mosikuojantį rankomis ir kažką šaukiantį. Jie pasimetė, nesuprato kas vyksta. Kaltinamasis pribėgo, jo žmona R. M. išsitraukė telefoną. Tuo metu kaltinamasis ar griebė, ar smūgiavo, bet matė, kaip jo ranka artėjo prie jo žmonos. Tuo metu jis, nukentėjusysis, šoko į tarpą, norėjo apginti žmoną. Kaltinamasis atšoko, jau galvojo, kad viskas baigėsi, bet kaltinamasis nutaikė momentą ir smogė jam, nukentėjusiajam, į veidą du ar tris kartus, tikrai ne vieną kartą. Jis, nukentėjusysis, nugriuvo, prarado sąmonę. Vėliau jis, nukentėjusysis, atsikėlė, pamatė, kad kaltinamasis bėga kitoje kelio pusėje. Pagriebė savo telefoną nuo žemės ir skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, kad jį užpuolė. Bandė vytis kaltinamąjį, bet jam nepavyko. Apsisuko ir grįžo namo. Už poros minučių paskambino policijos darbuotojas ir pasakė, kad pagautas užpuolikas, prašė nusileisti atpažinimui. Su sutuoktine nusileido žemyn ir atpažino užpuoliką. Tada buvo išvežtas į ligoninę, jam nustatė kaulų lūžius, buvo prakirsta kakta, nubrozdintas veidas, sulaužyti nosies kaulai. Vėliau policijos įstaigoje surašė pareiškimą.

Kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dirba pagal verslo liudijimą, neteko pajamų, buvo nedarbingas, patyrė skausmą, sužalojimus, ateityje reikės daryti nosies operaciją, kadangi naktimis negali miegoti, jo kvėpavimo funkcija sutrikdyta, po operacijos nedarbingas bus kelis mėnesius. Naktimis skauda galvą, dieną sukyla kraujospūdis, negali pasilenkti. Šios pasekmės jį lydi iki šiol.

Jam padarytą turtinę žalą vertina 5 257,39 Eur, neturtinę žalą – 5 000 Eur. Sveikatos atstatymas tęsis po operacijos, neaišku kaip bus su galvos sutrenkimu. Turtinę žalą 5 257 Eur sudaro paskaičiuotos negautos pajamos iš individualios veiklos nedarbingumo metu. Jis dirba puse etato įmonėje ir pagal verslo liudijimą. Pagrindinis pajamų šaltinis yra iš verslo liudijimo. Iš SODROS jis gavo išmoką iš darbinės veiklos įmonėje. Dėl individualios veikos paimtas vidurkis už mėnesį už praeitus metus, vidurkį paskaičiavo iš VMI deklaruotų savo pajamų už praeitus metus. Ligoninėje negulėjo, operacija bus atlikta ateityje, tai yra po to, kai bus priteista žala, su plastikos chirurgu jis jau yra aptaręs, jis išrašė preliminarią sąmatą, nosies operacija kainuos 3000 Eur. Griuvimo metu sudužo telefonas, yra įvertinta žala. Telefono jis neremontavo. Chirurgo konsultacija apmokėta, pirko vaistus, už operaciją ir telefono remontą dar nesumokėjo, nes neturi pinigų.

Ligoninėje buvo, kai jį nuvežė susiūti žaizdas. Vėliau lankėsi pas šeimos gydytoją, pas LOR gydytoją, nes ir klausa buvo suprastėjusi, ir regėjimas, pažeistas nervas, dantys 3 užtirpę. Buvo nedarbingas, buvo sulaužyta nosis, negalėjo kvėpuoti per nosį savaitę, negalėjo pamiegoti. Buvo mėlynė, veidas sutinęs, 3 siūlės kaktoje, skaudėjo galvą, negalėjo pasilenkti. Šiandien jaučiasi normaliai, bet negali pasilenkti, jam pradeda tvinksėti galva, negali kvėpuoti per nosį. Yra nosies defektas, nosies ašis yra pakrypusi, vidaus kaulai sugijo neteisingai, todėl reikalinga dar viena operacija. Tai yra ne tik vizualus nosies tvarkymas, bet ir nosies funkcijos taisymas. Kreipėsi į Jūrininkų ligoninę, jam pasakė, kad tokią sudėtingą operaciją atliekama plastikos chirurgai. Privačių operacijų ligonių kasos nekompensuoja. Nosies ašies korekcijų nedaro nei viena ligoninė, tik plastikos chirurgai.

Neturtinę žalą vertina 5000 Eur, nes nėra aišku, kokie padariniai jo sveikatai bus ateityje. Po operacijos vėl bus nedarbingas, nes kaulai gyja kelis mėnesius. Kadangi jo darbas susijęs su bendravimu, ilgą laiką negalės dirbti. Dirba fitneso treneriu salėje arba individualiai. Dabar dar studijuoja kineziterapiją universitete, po įvykio jam sunkiau mokytis, susikaupti.

Kaltinamasis smūgiavo jo žmonai, gal norėjo atimti telefoną, todėl jis, kaltinamasis, šoko į tarpą, kad jos neužgautų. Kaltinamasis smūgiavo pačioje pradžioje, kai jis pribėgo ir žmona išsitraukė telefoną. Kaltinamasis pirmiausia pribėgęs pradėjo rėkti, buvo agresyvus, akys paklaikusios, mosikavo rankomis. Tada R. M. išsitraukė telefoną ir kaltinamasis smūgiavo jo žmonai. Jis tik matė, kaip kaltinamojo ranka lekia į jo žmoną ir stojo į tarpą. Telefono kaltinamasis neatėmė, mano, kad kaltinamasis nespėjo suduoti, nes jis įlindo į trapą. Jam, nukentėjusiajam, buvo suduoti du ar trys smūgiai. Kai jis nugriuvo, žmona pasakojo, kad jai buvo suduotas smūgis, kai kaltinamasis norėjo pakelti kažkokį daiktą nuo žemės. Šio smūgio jis, nukentėjusysis, nematė. Kaltinamajam nespyrė. Prieš įvykį namuose buvo išgėręs 2 butelius alaus ir yra policijos užfiksuotas jo neblaivumas 0,45 prom. Žmona buvo blaivi. Iki įvykio nei moters su šunimi, nei kaltinamojo nepažinojo. Konflikto metu jo, kaltinamojo, telefonas buvo kišenėje, kai griuvo, skilo telefono ekranas. Sudaužytą ekraną pastebėjo vėliau, policijai jo nepateikė.

Liudytoja L. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Įvykio dieną pas ją buvo anūkai 7 ir 8 metų amžiaus. Prie jų namo nėra žaidimų aikštelės, todėl nuėjo į žaidimų aikštelę, kur gyvena jos draugė. Šunį turėjo, draugė irgi turėjo šunį, šunys žaidė ant žolės. Vaikai žaidė aikštelėje, o ji su drauge buvo atokiau. Ji, draugė ir jos pilnametė dukra stovėjo, kalbėjo, šunys žaidė ant žolyno. Jos stovėjo ant šaligatvio, šuo taip pat buvo ant šaligatvio. Ėjo pora, jie sustojo, pagalvojo, gal nori pasigrožėti šunimis, nes šunys žaidė. Jie toliau stovėjo ir pasakė, kad nori praeiti. Jos pasitraukė ant žolyno, tačiau porelė nėjo, pradėjo priekaištauti, kad šuo be antsnukio, kad gaus baudą, aiškino, kad reikia padaryti tam galą, kad pitbulius vedžiojasi, kad skambins į policiją. Nenorėdama konfliktuoti, ji pradėjo eiti link namų. Nukentėjusioji išsitraukė telefoną, pradėjo eiti artyn filmuodama, sakyti, kad ji neišsimokės baudų, kad bus sutvarkyta. Ji, liudytoja, paprašė nefilmuoti, tačiau jie nesiliovė. Toliau esantys žmonės pradėjo juos raminti, gėdinti, tačiau jie nesiliovė. Draugei paliko anūkus, o su draugės dukra pradėjo eiti link namų. Nukentėjusieji sekė iš paskos, R. M. filmavo, tiesiog lipo ant kulnų. Šuniui ji uždėjo antsnukį. Taip ir ėjo keturiese, perėjo gatvę. Vyriškis kažkam skambino, kvietėsi „sėbrus“ į pagalbą, sakė: „ta boba gyvena neseniai tame rajone, sužinosim, kur gyvena“. Išsigando, kad jie sužinos kur ji gyvena. Paskambino sūnui, pasakė jam ateiti, bijojo, nes kažkokie girtuokliai prisikabino, neduoda ramybės. Kai jie išgirdo, kad ji kviečia sūnų, apsisuko eiti grasindami. Sūnus atbėgo iš namų, paklausė kas buvo, kur vaikai. Pasakė jam, kad vaikai liko su I., nes bijojo juos vestis, sakė, kad nukentėjusieji sekė ją. Ji liko su draugės dukra ir šunimi stovėti, o M. nubėgo prie tos poros aiškintis. Ką jie kalbėjo, ji negirdėjo, matė, kad kažką ginčijasi. Vyras, tai yra A. M., pradėjo mosikuoti rankomis, porą žingsnių atsitraukė ir spyrė M. į pilvą. Po spyrio M. smūgiavo vyrui į veido sritį. Moteris filmavo viską, ir spyrį, ir smūgį, tiesiog M. prikišusi prie veido telefoną. Vyriškis nugriuvo ant nugaros, iš karto atsikėlė, gal po pusės minutės. M. ėjo nuo jų, vyriškis mosikuodamas bėgo paskui, moteris filmavo. Viskas vyko gal už 100 m nuo jų. M. atsisukęs kažką jiems pasakė, ir jie sustojo. Tik M. nusisuko, vėl tas vyriškis lipo ant kulnų ir mosikavo. Nukentėjusieji užlindo už namo mosikuodami, daugiau jų nematė. Jie ėjo link namų su šunimi ir draugės dukra, iš kažkur išlindo R. M., vyro nebuvo, toliau filmuodama aiškino, kad su jomis susitvarkys. Draugės dukra pasakė, kad jai iškvies policiją, nes ši filmuoja. Tada moteris pradėjo verkti, apsisuko ir dingo. Parvedė šunį namo, grįžo pasiimti vaikų, krepšinio aikštelėje buvo vaikinai, kurie taip pat matė muštynes. Ji negirdėjo, kad nukentėjusieji skambintų policijai dėl šuns. Draugės dukra pasakė girdėjusi, jog kviečia policiją ir sako, kad moteris su pitbuliu juos puola. Ji to negirdėjo. Nukentėjusieji buvo neblaivūs, tiesiog norėjo prie jos „prisikabinti“, paauklėti, kad šunį vedžioja be antsnukio. Pagal taisykles jos šuniui reikia antsnukio, tą pripažįsta, rankoje turėjo antsnukį. Šuo senas, greitai pavargsta, jis žaidė su kitais šuniukais, buvo karšta diena, todėl neuždėjo antsnukio, kad šuo pažaistų. Aplinkiniai nukentėjusiuosius gėdino, liepė eiti išsiblaivyti. Įvykio vietoje buvo ji, liudytoja, jos draugė I. A. ir draugės dukra I. Vaikai buvo žaidimų aikštelėje, jos buvo atokiau. Jos stovėjo, o šunys žaidė, vaikai žaidė aikštelėje. Įvykį matė ir krepšinio aikštelėje buvę vaikinai. Prieš R. M. sūnus fizinio smurto nenaudojo, tik gindamasis sudavė A. M.. R. M. filmavo atkišusi telefoną M. į veidą, todėl M. suėmė moteriai už rankos, kad ji nefilmuotų. Kai A. M. spyrė jos sūnui į pilvą, sūnus susilenkė, atsilenkė ir smūgiavo vyrui į veido sritį. Iki šio įvykio nukentėjusiųjų nepažinojo.

Liudytoja I. A. parodė, kad įvykio dieną su drauge L. B. vaikštinėjo su šunimis, o draugės L. B. anūkai žaidė aikštelėje. Taip pat su jomis buvo jos dukra I. K.. Jos su šunimis buvo atokiau, 50 metrų atstumu, bet vaikus matė. Daugiau žmonių vaikščiojo su šunimis. Pro šalį ėjo pora, vyras ir moteris, jie norėjo praeiti, L. B. pasitraukė į pievą, kad juos praleistų. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Dar kiti žmonės, kurie netoliese buvo su šunimis, bandė juos raminti. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad L. B. didelis šuo buvo be antsnukio. Šuo tikrai buvo be antsnukio, bet draugė rankoje turėjo antsnukį. Šuo nepiktybinis, senas, jis žaidė su šuniukais, nepuldinėjo. Jos, liudytojos, šuo mažiukas, kiemsargis, taip pat buvo be antsnukio. Kokios veislės draugės šuo, ji nežino. Kai pora sustojo, suprato, kad jie nori praeiti, ir jos su drauge su šunimis pasitraukė į pievą. Takelis prie namo apie 1,5 m ploto. Nukentėjusieji galėjo praeiti, tačiau sustojo, pradėjo „kabinėtis“ prie L. B., abu išsitraukė telefonus ir pradėjo filmuoti ir fotografuoti. L. B. pradėjo eiti link namų, jos, liudytojos, paprašė paimti vaikus, nes ji buvo sekama ir filmuojama ar fotografuojama. Draugė ėjo namo, nukentėjusieji sekė iš paskos. Ji, liudytoja, pasiėmė vaikus, parsivedė juos pas save į namus. Kas vyko toliau vyko, ji nežino. L. B. nenorėjo, kad nepilnamečiai vaikai būtų filmuojami. Kai L. B. nuėjo su šunimi namo, jos dukra I. K. taip pat ėjo namo, ji gyvena (duomenys neskelbtini), L. B. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl joms pakeliui. L. B. ėjo su šunimi nuo (duomenys neskelbtini) namo per kiemus, kirto gatvę. Antsnukį šuniui L. B. uždėjo. Ji, liudytoja, liko su vaikais, dukra nuėjo su L. B., o joms iš paskos ėjo tie žmonės filmuodami. Dukra pasakojo, kad jas toliau sekė, norėjo kviesti policiją, bet jos buvo telefonas išsikrovęs. Kiek jai yra žinoma, L. skambino sūnui, kad ateitų jos pasitikti. Mano, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs. Kai L. B. skambino sūnui, jos, liudytojos, šalia nebuvo, ji matė tik tai, kas vyko jų kieme. L. B. vaikus pasiėmė po poros valandų. Ji tik pasakė, kad buvo incidentas, kad buvo sekama iki namų.

Liudytoja I. K., parodė, kad įvykio dieną kartu su mama I. A. ir mamos drauge L. B. buvo lauke. L. B. atėjo kartu su vaikais ir šunimi. Paliko vaikus žaidimų aikštelėje, o pačios nuėjo prie namo kampo, kad šunys ten pabūtų. Buvo prie namo kampo, atėjo du žmonės, moteris su vyru. Priėjo, paprašė pasitraukti nuo kelio, nes negali praeiti. Jos visos pasitraukė ant žolyno, norėjo eiti namo. Tie žmonės liepė uždėti antsnukį L. B. šuniui. Atsakė, kad šuo nieko nedaro, davė jiems kelią. L. B. šuns veislės nežino, bet šuo nemažas, jis buvo be antsnukio. Kai paprašė uždėti antsnukį, L. B. antsnukio neuždėjo, nes šuo žaidė su kitais šuniukais. Kai susiruošė eiti namo, vyras su moterimi ėjo paskui jas, vyras kažkam skambino, sakė, kad nori su L. susidoroti. Nežino, kam jis skambino. Jis telefonu kalbėjo, ji, liudytoja, buvo atsisukusi tuo metu, kai moteris jas filmavo. Moteris filmavo, o vyras su kažkuo kalbėjo telefonu ir sakė, kad reikia su ta moterimi susidoroti. Jie jas sekė. Ėjo dviese su L., mama pasiėmė vaikus ir nuėjo namo. Jai, liudytojai, su L. B. buvo pakeliui, todėl ėjo kartu su ja ir jos šunimi. Tie žmonės ėjo joms iš paskos ir filmavo, vyras kažkam skambino. Jos perėjo gatvę. Kai L. išgirdo, jog grasina susidorojimu, ji paskambino savo sūnui. L. sakė sūnui, kad ją seka ir su ja nori susidoroti, prašė sūnaus ateiti. Sakė, kad yra prie (duomenys neskelbtini), kur yra aikštelė. Sūnus M. B. netrukus atėjo, gal už 10-15 min., ir jie pradėjo aiškintis santykius. Tas vyras paėjo kelis žingsnius ir spyrė M. į pilvo sritį. Kai M. priėjo prie jų, pradžioje kažką aiškinosi. Jos stovėjo perėjusios perėją kitame kieme, 5 m atstumu, ir matė, kas ten vyksta. Atėjus M., jie pradėjo kažką aiškintis. Negirdėjo, ką jie ten aiškinosi, nemažas atstumas buvo, be to automobiliai važiavo. Matė, kaip vyras kelis žingsnius atsitraukė ir spyrė M. į pilvą, o atsakydamas M. sudavė vieną smūgį atgal į veido sritį vyrui. Kas vyko toliau, nežino, nes su L. B. nuėjo namo. Ji, liudytoja, norėjo kviesti policiją, bet jos telefonas buvo išsikrovęs. Po Manto smūgio vyras nukrito ant žemės, bet iš karto atsikėlė. Nematė, kad M. būtų stūmęs moterį ar su ja konfliktavęs. Tik su vyru buvo fizinis kontaktas. Patys nukentėjusieji išprovokavo konfliktą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1027/2020(03) matyti, kad A. M. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinė žaizda, poodinės kraujosruvos ir paviršutiniai odos nubrozdinimai kaktos viršutinės dalies abiejose pusės. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi sumušus veidą, paaiškinami mažiausiai keturiais poveikiais. A. M. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti veido sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 90-91).???

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuoti policijos pareigūnų vaizdo kameromis daryti vaizdo - garso įrašai su A. M., R. M. bei įtariamojo M. B. paaiškinimais apie įvykio aplinkybes bei patirtus sužalojimus (1 t., b.l. 155-160).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų neišimta. Iš fotolentelių matyti, kad 2 m. atstumu nuo šaligatvio dvi panašios į kraują dėmės (1 t., b.l. 14, 16-17).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis M. B. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį A. M. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, kadangi dėl A. M. nosies kaulų lūžio, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos ir paviršutinių odos nubrozdinimų kaktos viršutinės dalies abiejose pusės nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino, teigia, kad konfliktą išprovokavo būtent nukentėjusieji A. M. ir R. M.. Būtent nukentėjusieji filmavo bei sekė šunį vedžiojusią jo mamą, o paklausus jų kas vyksta, A. M. pirmasis spyrė jam, kaltinamajam, į pilvą, o gindamasis jis sudavė vieną smūgį A. M. į veidą. R. M. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo.

Nukentėjusieji A. M. ir R. M. tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus teisme, davė parodymus, kuriais patvirtino A. M. sužalojimo aplinkybes. Jie patvirtino, kad įvykio dieną pareiškė kaltinamojo motinai pastabą dėl be antsnukio vedžiojamo šuns. Moteris elgėsi agresyviai, grasino, į pastabas nereagavo. Dėl tokio jos elgesio iškvietė policijos pareigūnus, tačiau moteriai pasišalinus, vėl paskambino policijai ir nurodė pagal iškvietimą nevažiuoti, nes minėta moteris pasišalino. Jiems perėjus per gatvę juos pasivijo kaltinamasis M. B.. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, šaukė, mosikavo rankomis. R. M. išsitraukus telefoną, kaltinamasis užsimojo jai trenkti, todėl norėdamas apginti sutuoktinę, A. M. stojo tarp jų. Tuo metu kaltinamasis kelis kartus smogė jam, A. M., į veidą.

Šioje dalyje nukentėjusiųjų parodymai iš esmės yra nuoseklūs. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių dėl ko nukentėjusieji galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusieji ir kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, kad iki įvykio jie vienas kitą nepažinojo.

Nukentėjusiojo A. M. parodymus dėl smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, o taip pat ir kilusius padarinius patvirtino ir specialisto išvadoje Nr. G 1027/2020(03) konstatuoti jam padaryti kūno sužalojimai. Išvadoje nurodyta, kad A. M. nustatyti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinė žaizda, poodinės kraujosruvos ir paviršutiniai odos nubrozdinimai kaktos viršutinės dalies abiejose pusės. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi sumušus veidą, paaiškinami mažiausiai keturiais poveikiais. A. M. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti veido sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 90-91).?

Taigi, nukentėjusiajam A. M. padaryti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais, todėl priešingai nei teigia kaltinamasis, negalėjo atsirasti dėl jo vienintelio suduoto smūgio. Nukentėjusiajam iš karto po įvykio atvykus į ligoninę nustatytas nosies kaulų lūžis ( t.1, b.l. 25).??

Bylos duomenys rodo, kad įvykio metu tarp kaltinamojo M. B. ir nukentėjusiųjų kilo konfliktinė situacija iš esmės dėl menkos priežasties – dėl kaltinamojo motinai išreikštų pretenzijų dėl be antsnukio vedžiojamo šuns ir kaltinamojo mamos fotografavimo, filmavimo. Kaltinamojo M. B. teigimu, mama jam nurodė, kad nukentėjusysis agresyviai elgėsi su jo motina, sekiojo, filmavo ją. Be to, kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų, jis norėjo dėl to išsiaiškinti su A. M. ir šis jam pirmasis trenkė. Tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, tuo po įvykio, 2020-06-09, nurodė, kad pasivijus nukentėjusįjį jis paklausė, kodėl jis filmuoja jo mamą, nukentėjusysis norėjo jį pulti, mosikavo rankose turėtu plastikiniu buteliu, ir jis, kaltinamasis, jausdamasis nesaugiai, sudavė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį (2 t. b.l. 79-80). Apie tai, kad pirmas jam spyrė į pilvą A. M., kaltinamasis nenurodė. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad susipažinus su policijos pareigūnų BODY kamera darytais įrašais, matyti, kad kaltinamasis A. B. taip pat nenurodė, kad jam nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį. A. B. nurodė, kad nukentėjusysis pats konfliktavo, filmavo, šaukė, todėl jis jam vieną kartą „užmetė“. ( t.1, b.l. 155-161). Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta policija ar jai atvykus, dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijas, ir pagal jas suderinti savo parodymus. Be to, jokie kūno sužalojimai kaltinamajam nenustatyti. Analizuojamu atveju teismas sprendžia, kad aukščiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog jokio pavojingo, realaus ir akivaizdžiai pavojingo kėsinimosi į M. B. sveikatą ir gyvybę nebuvo. Taigi, M. B. tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės be elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų – turėdamas menkavertę dingstį ir elgdamasis įžūliai, tyčia ne mažiau dviejų kartų trenkė A. M. į veido sritį, dėl ko padarė jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinę žaizdą, poodines kraujosruvas ir paviršinius odos nubrozdinimus kaktos dalies abiejose pusėse, t.y. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą. Šie kaltinamojo M. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, numatė jog dėl to bus padaryti kūno sužalojimai nukentėjusiajam, ir šių padarinių norėjo.

M. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2020-06-08, apie 19.45 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vieną kartą sudavė R. M. į krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Pačių nukentėjusiųjų parodymai apie kaltinamojo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu nebuvo pakankamai nuoseklūs. Nukentėjusysis A. M. teismui parodė, kad prie jų pribėgęs kaltinamasis ketino suduoti jo sutuoktinei. Tiksliai neįsidėmėjo, ar kaltinamasis griebė, ar smūgiavo, bet matė, kaip kaltinamojo ranka puolė prie jo žmonos. Tuo metu jis, nukentėjusysis, šoko į tarpą, norėjo apginti žmoną. Kaltinamasis tuo metu kelis kartus smogė jam į veidą ir jis trumpam prarado sąmonę. Kai sąmonę atgavo ir atsikėlė nuo žemės, pamatė nubėgantį kaltinamąjį. Žmona sakė, kad kai jis nugriuvo, ji gavo smūgį, kai kaltinamasis norėjo pakelti kažkokį daiktą nuo žemės, bet šito smūgio jis nematė. Nukentėjusioji R. M. parodė, kad kaltinamasis M. B. jai trenkė du kartus- pirmą kartą smogė jai norėdamas atimti telefoną, antrą kartą trenkė į krūtinę po to, kai smurtavo prieš jos sutuoktinį. Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-09 apklausta nukentėjusioji R. M. nurodė, kad pribėgus kaltinamajam ji ruošėsi jį nufotografuoti, kaltinamasis puolė ją norėdamas atimti iš jos telefoną. Tada jos vyrui kaltinamasis sudavė smūgį į krūtinę ir du kartus į veidą. Nukentėjusioji nurodė, kad po smūgių vyrui kaltinamasis trenkė jai delnu į krūtinę, paėmė nuo žemės piniginę ir pabėgo, nurodė, kad tai sukėlė jai fizinį skausmą ( 1 t., b.l. 97-98). 2020-06-15 apklausta nukentėjusioji R. M. nurodė, kad pribėgus kaltinamajam ji ruošėsi jį nufotografuoti, tai pamatęs kaltinamasis ištiesė ranką, ir ji suprato, kad jis nori atimti iš jos telefoną. Tada jos vyras stojo į tarpą ir jos vyrui kaltinamasis sudavė smūgį. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jos nepalietė ir telefono neatėmė, tik po smūgių vyrui į veidą, kaltinamasis trenkė jai į krūtinę ranka, ir pasilenkė kažką paimti nuo žemės. Nurodė, kad tai sukėlė jai fizinį skausmą ( 1 t., b.l. 103-104). Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. pareikštame kaltinime nurodyta, kad smūgis nukentėjusiajai R. M. suduotas į krūtinę iki smūgių sudavimo A. M., tai yra pradžioje šio įvykio. Nukentėjusysis A. M. 2020-06-09 pareiškime policijai nurodė, kad kaltinamasis tik pribėgęs trenkė jo žmonai į krūtinę, nuo smūgio jo žmona buvo nublokšta į šoną, matydamas, kad muša žmoną, jis, nukentėjusysis, įsiterpė į tarpą ir gavo smūgius kumščiais į veidą. Ligoninėje jis iš žmonos sužinojo, kad kaltinamasis dar kartą trenkė žmonai į krūtinę ( t.1, b.l. 1-3). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad susipažinus su policijos pareigūnų BODY kamera darytais įrašais, matyti, kad nukentėjusysis A. M. nurodė, kad M. B. bandė trenkti jo žmonai, todėl teko jam įsikišti ( t.1, b.l. 155-161).

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).