- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- 1-176-718/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- A. M., R. M.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
- Kategorijos
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Reginai Bučinskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis M. B. dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra:
M. B., 2020-06-08, apie 19.45 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė A. M. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinę žaizdą, poodines kraujosruvas ir paviršinius odos nubrozdinimus kaktos dalies abiejose pusėse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2020-06-08 buvo namuose. Jam paskambino išsigandusi mama, pasakė, kad ją persekioja vyras ir moteris, filmuoja ją ir ji nežino nei kas jie tokie, nei ko jie nori ir paprašė, kad jis, kaltinamasis, ateitų. Jam atėjus mama parodė į vyrą su moterimi, tai yra A. M. ir R. M.. Priėjo prie jų, paklausė, kokios problemos, kas vyksta. A. M. pradėjo plūstis, pirmas pabandė jam, kaltinamajam, suduoti į pilvą, ir jis, gindamasis sudavė A. M. į veido sritį vieną kartą. Pamatė, kad žmonės neadekvatūs, turėjo alkoholio talpas rankose, todėl nenorėdamas toliau veltis į konfliktą, nusprendė pasišalinti. Įvykio metu jo, kaltinamojo, mama su vaikais buvo su anūkais žaidimų aikštelėje ir prie jos „prisikabino“ nukentėjusieji. Nežino, kodėl jie „prisikabino“ prie mamos, kaip jie teigia, kad dėl šuns- kad šuo be antsnukio. Šuo priklauso jam, kaltinamajam, yra Stafordšyro terjero veislės, jam apie 14 m., visą laiką daugiabutyje gyveno, nei vieno nusiskundimo nebuvo. Šuo draugiškas, likus mėnesiui iki konflikto šuniui dėl senatvės buvo pusė dantų ištraukta. Šuo buvo su pavadėliu, be antsnukio. Taisyklės reikalauja vesti šunį su antsnukiu, tačiau šuo senas, todėl dūsta. Mama leido laiką su anūkais ir šunimi. Paskambinusi mama pasakė, kad ją persekioja nepažįstamas vyras ir dar ją filmuoja. Kai prie jos „prisikabino“, ji bandė pasišalinti, ėjo link namų. Jam atėjus, mama anūkus perdavė savo draugei. Mama su šunimi ėjo link namų. Šuo buvo su pavadėliu, tuo momentu gal jau buvo su antsnukiu. Susitiko su mama, nukentėjusieji jau buvo pasišalinę už perėjos link (duomenys neskelbtini), už 100-150 m nuo žaidimų aikštelės, prie pat parduotuvės. Jis priėjo prie nukentėjusiųjų, paklausė kas atsitiko, kas vyksta. A. M. laikė du butelius alkoholinių gėrimų. A. M. iš karto ant jo, kaltinamojo, puolė, vartojo necenzūrinius žodžius, spyrė jam, kaltinamajam, į pilvą. O kai A. M. atsitraukė žingsniu atgal, jam, kaltinamajam, suveikė refleksas ir jis jam vieną kartą sudavė. R. M. nelietė. Jam iškrito telefonas, jis pasiėmė savo telefoną, pamatė, kad A. M. stojasi ir ketina vėl jį pulti. Nebenorėjo konfliktuoti, nutarė pasišalinti. Įvykio metu buvo blaivus. Pripažįsta, kad sudavė A. M. į veido sritį, tačiau sudavė ne iš chuliganiškų paskatų, o gindamasis. A. M. jam, kaltinamajam, koja spyrė į pilvą. Pareigūnai jį, kaltinamąjį, sulaikė po 5 min. netoli namų. Pamatęs pareigūnus nebėgo. Mama pasakė, kad nukentėjusieji patys „prisikabino“ prie jos, ėjo iš paskos, filmavo. Sakė, kad paprašė patraukti šunį, ji patraukė šunį, bet jie ją persekiojo vos ne iki namų. Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nepripažįsta. Po jo suduoto smūgio A. M. nugriuvo. Jis iš karto atsistojo ir vėl puolė jį, kaltinamąjį. A. M. elgėsi neadekvačiai. Kai jis prisiartino prie nukentėjusiųjų, R. M. bandė filmuoti. Jo, kaltinamojo, telefonas iškrito iš kišenės, sudužo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apkaltintas pavogęs nukentėjusiųjų piniginę, nors jie patys patruliams sakė, kad pametė piniginę.
Nukentėjusioji R. M. parodė, kad įvykio dieną su sutuoktiniu A. M. prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė moterį su šunimi. Šuo buvo didelis, be antsnukio, jiems užstojo praėjimą. Jie sustojo, buvo baisu. Paprašius moters, kad leistų praeiti, moteris pradėjo juos vadinti „durniais“, sakė, kad „vaikšto visokie, patys nežino kur eina“ ir t. t. Paprašė, kad šuniui uždėtų antsnukį, bet antsnukio neuždėjo, tada vyras A. M. pasakė, kad kvies policiją ir ji gaus baudą, nes šuo be antsnukio. Moteris pradėjo ant jų šaukti ir sakyti: „tuoj tu gausi, tuoj tau bus“. Vyras iškvietė policiją, pasakė, kad moteris stovi ant šaligatvio, neleidžia praeiti ir grasina. Moteris pradėjo šalintis. Vyras ėjo jai iš paskos, moteris taip pat ėjo iš paskos, už kokių 5 m. Vyras nufotografavo moterį su šunimi be antsnukio. Jie tos moters nepersekiojo, tiesiog ėjo iš paskos, perėjo gatvę ir sustojo ir laukė policijos. Einant iš paskos filmuojama ir fotografuojama nebuvo. Perėjo gatvę ir moteris dingo, tada paskambino į policiją, kad pareigūnai nebevažiuotų, ketino jau eiti namo. Policijos pareigūnai dar kartą perskambino, paklausė važiuoti ar ne, pasakė, kad pareigūnai nevažiuotų, nes tos moters nėra. Jie perėjo per gatvę, buvo prie (duomenys neskelbtini), ėjo ramiai ir išgirdo kažką rėkiant už nugaros. Atsisukusi pamatė šaukiantį kaltinamąjį. Iš pradžių nesuprato, iš kur jis atsirado. Kaltinamasis puolė mosikuodamas rankomis. Ji išsigando ir išsitraukė telefoną. Kaltinamasis jai smogė norėdamas atimti telefoną, vyras A. M. stojo į tarpą. Kaltinamasis vyrui sudavė du kartus, jos vyras nukrito ir nebesikėlė. Kaltinamasis prišoko prie jos, į krūtinę trenkė, kažką pakėlė nuo žemės ir pabėgo. Nuo smūgio vyras nugriuvo į važiuojamąją kelio dalį. Po to jos vyras A. M. atsikėlė ir nusivijo užpuoliką. Ji taip pat nuėjo paskui juos, bet jų nebematė, todėl nuėjo namo. Su vyru susitiko prie įėjimo į namus. Grįžo namo, tada paskambino policijos darbuotojas ir jie nusileido į apačią. Ji, nukentėjusioji, policijos nekvietė ir nežino kas iškvietė. Moters su šunimi ji nefilmavo. Kai priėjo kaltinamasis, jie jau buvo perėję gatvę. Nebuvo vaikų, stovėjo kita moteris su nedideliu šuniuku. Ne aikštelėje viskas vyko. Viskas vyko ant šaligatvio prie įėjimo į namą, prie laiptinės. Jokių vaikų, jokių krepšininkų nebuvo. Ji, nukentėjusioji, buvo blaivi. Vyras buvo išgėręs. Alkoholinio gėrimo butelių vyras neturėjo. Ji nežino, ką kaltinamasis nuo žemės pagriebė, daiktas buvo panašus į piniginę, tamsus, kvadratinis. Kad paimtų tą daiktą, kaltinamasis turėjo ją nustumti, nes ji stovėjo per centimetrą ar du nuo to daikto. Įvykio metu dingo vyro piniginė, ir neatsirado. Tik priėjęs kaltinamasis pasakė : „ką čia filmuoji, kas tau nepatinka“, ir pradėjo rėkti. Kai suprato, kas jis toks, pasakė, kad dėl šuns kilo konfliktas, kad šuo buvo be antsnukio. Ji išsitraukė telefoną ir kaltinamasis iš karto smogė jai. Kaltinamasis A. M. sudavė du smūgius į veido sritį, jai sudavė į krūtinę vieną smūgį, kad galėtų pakelti tą daiktą. Smūgiavo ranka. Nuo smūgio žymių neliko. A. M. kaltinamajam nespyrė, viskas įvyko labai greitai.
Reiškia kaltinamajam civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Po užpuolimo jai, nukentėjusiajai, prasidėjo sveikatos problemos, ji kreipėsi į gydytojus, pirko vaistus, jos darbingumas buvo sutrikdytas ir iki šiol neatsistatęs. Jai padaryta didžiulė moralinė žala sveikatai, psichikai. Atsirado didžiulė baimė, ko anksčiau nebuvo. Dirba su žmonėmis, toks neadekvatus elgesys jai buvo didžiulis smūgis. Prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Į medikus iš karto po įvykio nesikreipė. Vėliau kreipėsi į savo gydytoją, sakė, kad jai buvo suduotas vienas smūgis. Kreipėsi į medikus dėl bendros psichologinės būsenos, dėl miego sutrikdymo, dėl baimės. Mėnesį bijojo iš namų išeiti, bijojo žmonių. Patyrė potrauminį streso sutrikimą. Anksčiau psichikos sveikatos sutrikimų neturėjo. Buvo ištikęs panikos priepuolis.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2020-06-08, apie 19.45 val., prie (duomenys neskelbtini) namo moteris vedžiojo šunį be antsnukio, šuo didelis. Kai su sutuoktine R. M. priartėjo prie jos, ji demonstratyviai nuo žolės atėjo ant šaligatvio priešais juos ir nesitraukė. Kai priėjo prie moters, sustojo. Toks jos elgesys liko nesuprastas. Jis paprašė moters, kad leistų praeiti. Nebuvo jokios agresijos nei iš jo pusės, nei iš jo žmonos pusės. Jie abu išsilavinę žmonės, žmona turi du aukštuosius išsilavinimus ir niekada nepasielgtų neleistinai. Moteris nesitraukė, pradėjo rėkti. Pasakė jai kviesiąs policiją. Moteris toliau rėkė, pradėjo grasinti. Jis kvietė policiją, pasakė, kad moteris grasina, stovi su šunimi ant šaligatvio, nepraleidžia praeiti ir dar grasina. Tai yra užfiksuota policijos suvestinėje. Moteris pradėjo eiti į šoną, jis jai sakė, kad palauktų, niekur neitų, nes jis jau iškvietė policiją. Jie perėjo gatvę kartu su ta moterimi, moteris toliau grasino. Moteris greitu žingsniu nužingsniavo link namų, kur buvo tunelis. Jie su žmona toliau nėjo. Paskambino į policiją ir pasakė, kad policijos nebereikia, nes moteris su šunimi jau pasišalino. Su sutuoktine nuėjo iki perėjos, perėjo gatvę ir išgirdo už nugaros kažką šaukiant. Pamatė besiartinantį jauną vyrą, tai yra kaltinamąjį, mosikuojantį rankomis ir kažką šaukiantį. Jie pasimetė, nesuprato kas vyksta. Kaltinamasis pribėgo, jo žmona R. M. išsitraukė telefoną. Tuo metu kaltinamasis ar griebė, ar smūgiavo, bet matė, kaip jo ranka artėjo prie jo žmonos. Tuo metu jis, nukentėjusysis, šoko į tarpą, norėjo apginti žmoną. Kaltinamasis atšoko, jau galvojo, kad viskas baigėsi, bet kaltinamasis nutaikė momentą ir smogė jam, nukentėjusiajam, į veidą du ar tris kartus, tikrai ne vieną kartą. Jis, nukentėjusysis, nugriuvo, prarado sąmonę. Vėliau jis, nukentėjusysis, atsikėlė, pamatė, kad kaltinamasis bėga kitoje kelio pusėje. Pagriebė savo telefoną nuo žemės ir skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, kad jį užpuolė. Bandė vytis kaltinamąjį, bet jam nepavyko. Apsisuko ir grįžo namo. Už poros minučių paskambino policijos darbuotojas ir pasakė, kad pagautas užpuolikas, prašė nusileisti atpažinimui. Su sutuoktine nusileido žemyn ir atpažino užpuoliką. Tada buvo išvežtas į ligoninę, jam nustatė kaulų lūžius, buvo prakirsta kakta, nubrozdintas veidas, sulaužyti nosies kaulai. Vėliau policijos įstaigoje surašė pareiškimą.
Kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dirba pagal verslo liudijimą, neteko pajamų, buvo nedarbingas, patyrė skausmą, sužalojimus, ateityje reikės daryti nosies operaciją, kadangi naktimis negali miegoti, jo kvėpavimo funkcija sutrikdyta, po operacijos nedarbingas bus kelis mėnesius. Naktimis skauda galvą, dieną sukyla kraujospūdis, negali pasilenkti. Šios pasekmės jį lydi iki šiol.
Jam padarytą turtinę žalą vertina 5 257,39 Eur, neturtinę žalą – 5 000 Eur. Sveikatos atstatymas tęsis po operacijos, neaišku kaip bus su galvos sutrenkimu. Turtinę žalą 5 257 Eur sudaro paskaičiuotos negautos pajamos iš individualios veiklos nedarbingumo metu. Jis dirba puse etato įmonėje ir pagal verslo liudijimą. Pagrindinis pajamų šaltinis yra iš verslo liudijimo. Iš SODROS jis gavo išmoką iš darbinės veiklos įmonėje. Dėl individualios veikos paimtas vidurkis už mėnesį už praeitus metus, vidurkį paskaičiavo iš VMI deklaruotų savo pajamų už praeitus metus. Ligoninėje negulėjo, operacija bus atlikta ateityje, tai yra po to, kai bus priteista žala, su plastikos chirurgu jis jau yra aptaręs, jis išrašė preliminarią sąmatą, nosies operacija kainuos 3000 Eur. Griuvimo metu sudužo telefonas, yra įvertinta žala. Telefono jis neremontavo. Chirurgo konsultacija apmokėta, pirko vaistus, už operaciją ir telefono remontą dar nesumokėjo, nes neturi pinigų.
Ligoninėje buvo, kai jį nuvežė susiūti žaizdas. Vėliau lankėsi pas šeimos gydytoją, pas LOR gydytoją, nes ir klausa buvo suprastėjusi, ir regėjimas, pažeistas nervas, dantys 3 užtirpę. Buvo nedarbingas, buvo sulaužyta nosis, negalėjo kvėpuoti per nosį savaitę, negalėjo pamiegoti. Buvo mėlynė, veidas sutinęs, 3 siūlės kaktoje, skaudėjo galvą, negalėjo pasilenkti. Šiandien jaučiasi normaliai, bet negali pasilenkti, jam pradeda tvinksėti galva, negali kvėpuoti per nosį. Yra nosies defektas, nosies ašis yra pakrypusi, vidaus kaulai sugijo neteisingai, todėl reikalinga dar viena operacija. Tai yra ne tik vizualus nosies tvarkymas, bet ir nosies funkcijos taisymas. Kreipėsi į Jūrininkų ligoninę, jam pasakė, kad tokią sudėtingą operaciją atliekama plastikos chirurgai. Privačių operacijų ligonių kasos nekompensuoja. Nosies ašies korekcijų nedaro nei viena ligoninė, tik plastikos chirurgai.
Neturtinę žalą vertina 5000 Eur, nes nėra aišku, kokie padariniai jo sveikatai bus ateityje. Po operacijos vėl bus nedarbingas, nes kaulai gyja kelis mėnesius. Kadangi jo darbas susijęs su bendravimu, ilgą laiką negalės dirbti. Dirba fitneso treneriu salėje arba individualiai. Dabar dar studijuoja kineziterapiją universitete, po įvykio jam sunkiau mokytis, susikaupti.
Kaltinamasis smūgiavo jo žmonai, gal norėjo atimti telefoną, todėl jis, kaltinamasis, šoko į tarpą, kad jos neužgautų. Kaltinamasis smūgiavo pačioje pradžioje, kai jis pribėgo ir žmona išsitraukė telefoną. Kaltinamasis pirmiausia pribėgęs pradėjo rėkti, buvo agresyvus, akys paklaikusios, mosikavo rankomis. Tada R. M. išsitraukė telefoną ir kaltinamasis smūgiavo jo žmonai. Jis tik matė, kaip kaltinamojo ranka lekia į jo žmoną ir stojo į tarpą. Telefono kaltinamasis neatėmė, mano, kad kaltinamasis nespėjo suduoti, nes jis įlindo į trapą. Jam, nukentėjusiajam, buvo suduoti du ar trys smūgiai. Kai jis nugriuvo, žmona pasakojo, kad jai buvo suduotas smūgis, kai kaltinamasis norėjo pakelti kažkokį daiktą nuo žemės. Šio smūgio jis, nukentėjusysis, nematė. Kaltinamajam nespyrė. Prieš įvykį namuose buvo išgėręs 2 butelius alaus ir yra policijos užfiksuotas jo neblaivumas 0,45 prom. Žmona buvo blaivi. Iki įvykio nei moters su šunimi, nei kaltinamojo nepažinojo. Konflikto metu jo, kaltinamojo, telefonas buvo kišenėje, kai griuvo, skilo telefono ekranas. Sudaužytą ekraną pastebėjo vėliau, policijai jo nepateikė.
Liudytoja L. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Įvykio dieną pas ją buvo anūkai 7 ir 8 metų amžiaus. Prie jų namo nėra žaidimų aikštelės, todėl nuėjo į žaidimų aikštelę, kur gyvena jos draugė. Šunį turėjo, draugė irgi turėjo šunį, šunys žaidė ant žolės. Vaikai žaidė aikštelėje, o ji su drauge buvo atokiau. Ji, draugė ir jos pilnametė dukra stovėjo, kalbėjo, šunys žaidė ant žolyno. Jos stovėjo ant šaligatvio, šuo taip pat buvo ant šaligatvio. Ėjo pora, jie sustojo, pagalvojo, gal nori pasigrožėti šunimis, nes šunys žaidė. Jie toliau stovėjo ir pasakė, kad nori praeiti. Jos pasitraukė ant žolyno, tačiau porelė nėjo, pradėjo priekaištauti, kad šuo be antsnukio, kad gaus baudą, aiškino, kad reikia padaryti tam galą, kad pitbulius vedžiojasi, kad skambins į policiją. Nenorėdama konfliktuoti, ji pradėjo eiti link namų. Nukentėjusioji išsitraukė telefoną, pradėjo eiti artyn filmuodama, sakyti, kad ji neišsimokės baudų, kad bus sutvarkyta. Ji, liudytoja, paprašė nefilmuoti, tačiau jie nesiliovė. Toliau esantys žmonės pradėjo juos raminti, gėdinti, tačiau jie nesiliovė. Draugei paliko anūkus, o su draugės dukra pradėjo eiti link namų. Nukentėjusieji sekė iš paskos, R. M. filmavo, tiesiog lipo ant kulnų. Šuniui ji uždėjo antsnukį. Taip ir ėjo keturiese, perėjo gatvę. Vyriškis kažkam skambino, kvietėsi „sėbrus“ į pagalbą, sakė: „ta boba gyvena neseniai tame rajone, sužinosim, kur gyvena“. Išsigando, kad jie sužinos kur ji gyvena. Paskambino sūnui, pasakė jam ateiti, bijojo, nes kažkokie girtuokliai prisikabino, neduoda ramybės. Kai jie išgirdo, kad ji kviečia sūnų, apsisuko eiti grasindami. Sūnus atbėgo iš namų, paklausė kas buvo, kur vaikai. Pasakė jam, kad vaikai liko su I., nes bijojo juos vestis, sakė, kad nukentėjusieji sekė ją. Ji liko su draugės dukra ir šunimi stovėti, o M. nubėgo prie tos poros aiškintis. Ką jie kalbėjo, ji negirdėjo, matė, kad kažką ginčijasi. Vyras, tai yra A. M., pradėjo mosikuoti rankomis, porą žingsnių atsitraukė ir spyrė M. į pilvą. Po spyrio M. smūgiavo vyrui į veido sritį. Moteris filmavo viską, ir spyrį, ir smūgį, tiesiog M. prikišusi prie veido telefoną. Vyriškis nugriuvo ant nugaros, iš karto atsikėlė, gal po pusės minutės. M. ėjo nuo jų, vyriškis mosikuodamas bėgo paskui, moteris filmavo. Viskas vyko gal už 100 m nuo jų. M. atsisukęs kažką jiems pasakė, ir jie sustojo. Tik M. nusisuko, vėl tas vyriškis lipo ant kulnų ir mosikavo. Nukentėjusieji užlindo už namo mosikuodami, daugiau jų nematė. Jie ėjo link namų su šunimi ir draugės dukra, iš kažkur išlindo R. M., vyro nebuvo, toliau filmuodama aiškino, kad su jomis susitvarkys. Draugės dukra pasakė, kad jai iškvies policiją, nes ši filmuoja. Tada moteris pradėjo verkti, apsisuko ir dingo. Parvedė šunį namo, grįžo pasiimti vaikų, krepšinio aikštelėje buvo vaikinai, kurie taip pat matė muštynes. Ji negirdėjo, kad nukentėjusieji skambintų policijai dėl šuns. Draugės dukra pasakė girdėjusi, jog kviečia policiją ir sako, kad moteris su pitbuliu juos puola. Ji to negirdėjo. Nukentėjusieji buvo neblaivūs, tiesiog norėjo prie jos „prisikabinti“, paauklėti, kad šunį vedžioja be antsnukio. Pagal taisykles jos šuniui reikia antsnukio, tą pripažįsta, rankoje turėjo antsnukį. Šuo senas, greitai pavargsta, jis žaidė su kitais šuniukais, buvo karšta diena, todėl neuždėjo antsnukio, kad šuo pažaistų. Aplinkiniai nukentėjusiuosius gėdino, liepė eiti išsiblaivyti. Įvykio vietoje buvo ji, liudytoja, jos draugė I. A. ir draugės dukra I. Vaikai buvo žaidimų aikštelėje, jos buvo atokiau. Jos stovėjo, o šunys žaidė, vaikai žaidė aikštelėje. Įvykį matė ir krepšinio aikštelėje buvę vaikinai. Prieš R. M. sūnus fizinio smurto nenaudojo, tik gindamasis sudavė A. M.. R. M. filmavo atkišusi telefoną M. į veidą, todėl M. suėmė moteriai už rankos, kad ji nefilmuotų. Kai A. M. spyrė jos sūnui į pilvą, sūnus susilenkė, atsilenkė ir smūgiavo vyrui į veido sritį. Iki šio įvykio nukentėjusiųjų nepažinojo.
Liudytoja I. A. parodė, kad įvykio dieną su drauge L. B. vaikštinėjo su šunimis, o draugės L. B. anūkai žaidė aikštelėje. Taip pat su jomis buvo jos dukra I. K.. Jos su šunimis buvo atokiau, 50 metrų atstumu, bet vaikus matė. Daugiau žmonių vaikščiojo su šunimis. Pro šalį ėjo pora, vyras ir moteris, jie norėjo praeiti, L. B. pasitraukė į pievą, kad juos praleistų. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Dar kiti žmonės, kurie netoliese buvo su šunimis, bandė juos raminti. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad L. B. didelis šuo buvo be antsnukio. Šuo tikrai buvo be antsnukio, bet draugė rankoje turėjo antsnukį. Šuo nepiktybinis, senas, jis žaidė su šuniukais, nepuldinėjo. Jos, liudytojos, šuo mažiukas, kiemsargis, taip pat buvo be antsnukio. Kokios veislės draugės šuo, ji nežino. Kai pora sustojo, suprato, kad jie nori praeiti, ir jos su drauge su šunimis pasitraukė į pievą. Takelis prie namo apie 1,5 m ploto. Nukentėjusieji galėjo praeiti, tačiau sustojo, pradėjo „kabinėtis“ prie L. B., abu išsitraukė telefonus ir pradėjo filmuoti ir fotografuoti. L. B. pradėjo eiti link namų, jos, liudytojos, paprašė paimti vaikus, nes ji buvo sekama ir filmuojama ar fotografuojama. Draugė ėjo namo, nukentėjusieji sekė iš paskos. Ji, liudytoja, pasiėmė vaikus, parsivedė juos pas save į namus. Kas vyko toliau vyko, ji nežino. L. B. nenorėjo, kad nepilnamečiai vaikai būtų filmuojami. Kai L. B. nuėjo su šunimi namo, jos dukra I. K. taip pat ėjo namo, ji gyvena (duomenys neskelbtini), L. B. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl joms pakeliui. L. B. ėjo su šunimi nuo (duomenys neskelbtini) namo per kiemus, kirto gatvę. Antsnukį šuniui L. B. uždėjo. Ji, liudytoja, liko su vaikais, dukra nuėjo su L. B., o joms iš paskos ėjo tie žmonės filmuodami. Dukra pasakojo, kad jas toliau sekė, norėjo kviesti policiją, bet jos buvo telefonas išsikrovęs. Kiek jai yra žinoma, L. skambino sūnui, kad ateitų jos pasitikti. Mano, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs. Kai L. B. skambino sūnui, jos, liudytojos, šalia nebuvo, ji matė tik tai, kas vyko jų kieme. L. B. vaikus pasiėmė po poros valandų. Ji tik pasakė, kad buvo incidentas, kad buvo sekama iki namų.
Liudytoja I. K., parodė, kad įvykio dieną kartu su mama I. A. ir mamos drauge L. B. buvo lauke. L. B. atėjo kartu su vaikais ir šunimi. Paliko vaikus žaidimų aikštelėje, o pačios nuėjo prie namo kampo, kad šunys ten pabūtų. Buvo prie namo kampo, atėjo du žmonės, moteris su vyru. Priėjo, paprašė pasitraukti nuo kelio, nes negali praeiti. Jos visos pasitraukė ant žolyno, norėjo eiti namo. Tie žmonės liepė uždėti antsnukį L. B. šuniui. Atsakė, kad šuo nieko nedaro, davė jiems kelią. L. B. šuns veislės nežino, bet šuo nemažas, jis buvo be antsnukio. Kai paprašė uždėti antsnukį, L. B. antsnukio neuždėjo, nes šuo žaidė su kitais šuniukais. Kai susiruošė eiti namo, vyras su moterimi ėjo paskui jas, vyras kažkam skambino, sakė, kad nori su L. susidoroti. Nežino, kam jis skambino. Jis telefonu kalbėjo, ji, liudytoja, buvo atsisukusi tuo metu, kai moteris jas filmavo. Moteris filmavo, o vyras su kažkuo kalbėjo telefonu ir sakė, kad reikia su ta moterimi susidoroti. Jie jas sekė. Ėjo dviese su L., mama pasiėmė vaikus ir nuėjo namo. Jai, liudytojai, su L. B. buvo pakeliui, todėl ėjo kartu su ja ir jos šunimi. Tie žmonės ėjo joms iš paskos ir filmavo, vyras kažkam skambino. Jos perėjo gatvę. Kai L. išgirdo, jog grasina susidorojimu, ji paskambino savo sūnui. L. sakė sūnui, kad ją seka ir su ja nori susidoroti, prašė sūnaus ateiti. Sakė, kad yra prie (duomenys neskelbtini), kur yra aikštelė. Sūnus M. B. netrukus atėjo, gal už 10-15 min., ir jie pradėjo aiškintis santykius. Tas vyras paėjo kelis žingsnius ir spyrė M. į pilvo sritį. Kai M. priėjo prie jų, pradžioje kažką aiškinosi. Jos stovėjo perėjusios perėją kitame kieme, 5 m atstumu, ir matė, kas ten vyksta. Atėjus M., jie pradėjo kažką aiškintis. Negirdėjo, ką jie ten aiškinosi, nemažas atstumas buvo, be to automobiliai važiavo. Matė, kaip vyras kelis žingsnius atsitraukė ir spyrė M. į pilvą, o atsakydamas M. sudavė vieną smūgį atgal į veido sritį vyrui. Kas vyko toliau, nežino, nes su L. B. nuėjo namo. Ji, liudytoja, norėjo kviesti policiją, bet jos telefonas buvo išsikrovęs. Po Manto smūgio vyras nukrito ant žemės, bet iš karto atsikėlė. Nematė, kad M. būtų stūmęs moterį ar su ja konfliktavęs. Tik su vyru buvo fizinis kontaktas. Patys nukentėjusieji išprovokavo konfliktą.
Rašytiniai bylos duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1027/2020(03) matyti, kad A. M. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinė žaizda, poodinės kraujosruvos ir paviršutiniai odos nubrozdinimai kaktos viršutinės dalies abiejose pusės. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi sumušus veidą, paaiškinami mažiausiai keturiais poveikiais. A. M. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti veido sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 90-91).???
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuoti policijos pareigūnų vaizdo kameromis daryti vaizdo - garso įrašai su A. M., R. M. bei įtariamojo M. B. paaiškinimais apie įvykio aplinkybes bei patirtus sužalojimus (1 t., b.l. 155-160).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų neišimta. Iš fotolentelių matyti, kad 2 m. atstumu nuo šaligatvio dvi panašios į kraują dėmės (1 t., b.l. 14, 16-17).
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.
Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis M. B. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį A. M. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, kadangi dėl A. M. nosies kaulų lūžio, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos ir paviršutinių odos nubrozdinimų kaktos viršutinės dalies abiejose pusės nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino, teigia, kad konfliktą išprovokavo būtent nukentėjusieji A. M. ir R. M.. Būtent nukentėjusieji filmavo bei sekė šunį vedžiojusią jo mamą, o paklausus jų kas vyksta, A. M. pirmasis spyrė jam, kaltinamajam, į pilvą, o gindamasis jis sudavė vieną smūgį A. M. į veidą. R. M. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo.
Nukentėjusieji A. M. ir R. M. tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus teisme, davė parodymus, kuriais patvirtino A. M. sužalojimo aplinkybes. Jie patvirtino, kad įvykio dieną pareiškė kaltinamojo motinai pastabą dėl be antsnukio vedžiojamo šuns. Moteris elgėsi agresyviai, grasino, į pastabas nereagavo. Dėl tokio jos elgesio iškvietė policijos pareigūnus, tačiau moteriai pasišalinus, vėl paskambino policijai ir nurodė pagal iškvietimą nevažiuoti, nes minėta moteris pasišalino. Jiems perėjus per gatvę juos pasivijo kaltinamasis M. B.. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, šaukė, mosikavo rankomis. R. M. išsitraukus telefoną, kaltinamasis užsimojo jai trenkti, todėl norėdamas apginti sutuoktinę, A. M. stojo tarp jų. Tuo metu kaltinamasis kelis kartus smogė jam, A. M., į veidą.
Šioje dalyje nukentėjusiųjų parodymai iš esmės yra nuoseklūs. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių dėl ko nukentėjusieji galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusieji ir kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, kad iki įvykio jie vienas kitą nepažinojo.
Nukentėjusiojo A. M. parodymus dėl smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, o taip pat ir kilusius padarinius patvirtino ir specialisto išvadoje Nr. G 1027/2020(03) konstatuoti jam padaryti kūno sužalojimai. Išvadoje nurodyta, kad A. M. nustatyti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinė žaizda, poodinės kraujosruvos ir paviršutiniai odos nubrozdinimai kaktos viršutinės dalies abiejose pusės. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi sumušus veidą, paaiškinami mažiausiai keturiais poveikiais. A. M. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti veido sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 90-91).?
Taigi, nukentėjusiajam A. M. padaryti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais, todėl priešingai nei teigia kaltinamasis, negalėjo atsirasti dėl jo vienintelio suduoto smūgio. Nukentėjusiajam iš karto po įvykio atvykus į ligoninę nustatytas nosies kaulų lūžis ( t.1, b.l. 25).??
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai vertina liudytojų L. B. ir I. K. duotus parodymus. Minėtos liudytojos nurodė, kad nukentėjusysis A. M. pirmasis spyrė M. B. į pilvą, ir tik po to kaltinamasis M. B. sudavė nukentėjusiajam į veidą. Taigi, tiek kaltinamasis M. B., tiek minėtos liudytojos nurodė, kad nukentėjusysis A. M. pats kaltinamąjį užsipuolė, todėl jam teko gintis nuo A. M. veiksmų.
Tačiau išanalizavęs kaltinamojo bei liudytojų L. B. ir I. K. parodymus dėl nukentėjusiojo sumušimo, palyginęs juos su nukentėjusiųjų A. M. ir R. M. parodymais ir kitais bylos duomenimis, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. B. nurodyta įvykio versija neįrodyta ir vertina ją kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas kritiškai vertina ir šių liudytojų parodymus. Liudytojų pateikta versija akivaizdžiai nesutampa su byloje surinktiems įrodymais, todėl teismas, priimdamas sprendimą, ja nesivadovauja. Be to, liudytoja L. B. yra kaltinamojo mama, todėl ji gali būti suinteresuota duoti parodymus, kurie atitiktų jos sūnaus pateikiamą įvykių versiją.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas nusikaltimas buvo atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo, kuris kaip nurodė kaltinamasis, įvykio metu buvo neblaivus, veiksmus, kuriuos galima būtų vertinti kaip provokuojančius, todėl teismas kaltinamojo nurodytą versiją vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog jo paskatos buvo chuliganiškos.
Bylos duomenys rodo, kad įvykio metu tarp kaltinamojo M. B. ir nukentėjusiųjų kilo konfliktinė situacija iš esmės dėl menkos priežasties – dėl kaltinamojo motinai išreikštų pretenzijų dėl be antsnukio vedžiojamo šuns ir kaltinamojo mamos fotografavimo, filmavimo. Kaltinamojo M. B. teigimu, mama jam nurodė, kad nukentėjusysis agresyviai elgėsi su jo motina, sekiojo, filmavo ją. Be to, kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų, jis norėjo dėl to išsiaiškinti su A. M. ir šis jam pirmasis trenkė. Tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, tuo po įvykio, 2020-06-09, nurodė, kad pasivijus nukentėjusįjį jis paklausė, kodėl jis filmuoja jo mamą, nukentėjusysis norėjo jį pulti, mosikavo rankose turėtu plastikiniu buteliu, ir jis, kaltinamasis, jausdamasis nesaugiai, sudavė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį (2 t. b.l. 79-80). Apie tai, kad pirmas jam spyrė į pilvą A. M., kaltinamasis nenurodė. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad susipažinus su policijos pareigūnų BODY kamera darytais įrašais, matyti, kad kaltinamasis A. B. taip pat nenurodė, kad jam nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį. A. B. nurodė, kad nukentėjusysis pats konfliktavo, filmavo, šaukė, todėl jis jam vieną kartą „užmetė“. ( t.1, b.l. 155-161). Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta policija ar jai atvykus, dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijas, ir pagal jas suderinti savo parodymus. Be to, jokie kūno sužalojimai kaltinamajam nenustatyti. Analizuojamu atveju teismas sprendžia, kad aukščiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog jokio pavojingo, realaus ir akivaizdžiai pavojingo kėsinimosi į M. B. sveikatą ir gyvybę nebuvo. Taigi, M. B. tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės be elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų – turėdamas menkavertę dingstį ir elgdamasis įžūliai, tyčia ne mažiau dviejų kartų trenkė A. M. į veido sritį, dėl ko padarė jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinę žaizdą, poodines kraujosruvas ir paviršinius odos nubrozdinimus kaktos dalies abiejose pusėse, t.y. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą. Šie kaltinamojo M. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, numatė jog dėl to bus padaryti kūno sužalojimai nukentėjusiajam, ir šių padarinių norėjo.
M. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2020-06-08, apie 19.45 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vieną kartą sudavė R. M. į krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.
Teismas sprendžia, jog šioje byloje surinktų kaltinamąjį M. B. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo tokia nusikalstama veika, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jos padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje pareikštas jam kaltinimas, teismo nuomone, nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais, tokių neginčijamų įrodymų, išnaudojus visas procesines galimybes nebuvo surinkta ir teisminio proceso metu.
Kaltinamasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė sudavęs nukentėjusiajai R. M. į krūtinę. O byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti, aukščiau aprašyti duomenys neleidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmai, kaip pavojingi, priešingi teisei ir tyčiniai veiksmai BK prasme, nukentėjusiosios atžvilgiu buvo. Tokią išvadą teismas daro pagal sekančias nustatytas faktines aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs.
Pačių nukentėjusiųjų parodymai apie kaltinamojo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu nebuvo pakankamai nuoseklūs. Nukentėjusysis A. M. teismui parodė, kad prie jų pribėgęs kaltinamasis ketino suduoti jo sutuoktinei. Tiksliai neįsidėmėjo, ar kaltinamasis griebė, ar smūgiavo, bet matė, kaip kaltinamojo ranka puolė prie jo žmonos. Tuo metu jis, nukentėjusysis, šoko į tarpą, norėjo apginti žmoną. Kaltinamasis tuo metu kelis kartus smogė jam į veidą ir jis trumpam prarado sąmonę. Kai sąmonę atgavo ir atsikėlė nuo žemės, pamatė nubėgantį kaltinamąjį. Žmona sakė, kad kai jis nugriuvo, ji gavo smūgį, kai kaltinamasis norėjo pakelti kažkokį daiktą nuo žemės, bet šito smūgio jis nematė. Nukentėjusioji R. M. parodė, kad kaltinamasis M. B. jai trenkė du kartus- pirmą kartą smogė jai norėdamas atimti telefoną, antrą kartą trenkė į krūtinę po to, kai smurtavo prieš jos sutuoktinį. Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-09 apklausta nukentėjusioji R. M. nurodė, kad pribėgus kaltinamajam ji ruošėsi jį nufotografuoti, kaltinamasis puolė ją norėdamas atimti iš jos telefoną. Tada jos vyrui kaltinamasis sudavė smūgį į krūtinę ir du kartus į veidą. Nukentėjusioji nurodė, kad po smūgių vyrui kaltinamasis trenkė jai delnu į krūtinę, paėmė nuo žemės piniginę ir pabėgo, nurodė, kad tai sukėlė jai fizinį skausmą ( 1 t., b.l. 97-98). 2020-06-15 apklausta nukentėjusioji R. M. nurodė, kad pribėgus kaltinamajam ji ruošėsi jį nufotografuoti, tai pamatęs kaltinamasis ištiesė ranką, ir ji suprato, kad jis nori atimti iš jos telefoną. Tada jos vyras stojo į tarpą ir jos vyrui kaltinamasis sudavė smūgį. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jos nepalietė ir telefono neatėmė, tik po smūgių vyrui į veidą, kaltinamasis trenkė jai į krūtinę ranka, ir pasilenkė kažką paimti nuo žemės. Nurodė, kad tai sukėlė jai fizinį skausmą ( 1 t., b.l. 103-104). Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. pareikštame kaltinime nurodyta, kad smūgis nukentėjusiajai R. M. suduotas į krūtinę iki smūgių sudavimo A. M., tai yra pradžioje šio įvykio. Nukentėjusysis A. M. 2020-06-09 pareiškime policijai nurodė, kad kaltinamasis tik pribėgęs trenkė jo žmonai į krūtinę, nuo smūgio jo žmona buvo nublokšta į šoną, matydamas, kad muša žmoną, jis, nukentėjusysis, įsiterpė į tarpą ir gavo smūgius kumščiais į veidą. Ligoninėje jis iš žmonos sužinojo, kad kaltinamasis dar kartą trenkė žmonai į krūtinę ( t.1, b.l. 1-3). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad susipažinus su policijos pareigūnų BODY kamera darytais įrašais, matyti, kad nukentėjusysis A. M. nurodė, kad M. B. bandė trenkti jo žmonai, todėl teko jam įsikišti ( t.1, b.l. 155-161).
Taigi, be nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo M. B. kaltę nepagrindžia jokie kiti įrodymai. Asmens kaltė negali būti grindžiama išimtinai vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie yra asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji R. M. tuoj pat po galimo fizinio skausmo jai sukėlimo medikų nekvietė, į medicinos įstaigas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreipė. Neprašė kviesti medikų ir tuoj pat atvykusių policijos pareigūnų.
Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis aktualia teismų praktika, teismas mano, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad kaltinamasis 2020-06-08 smurtavo prieš nukentėjusiąją R. M., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, nesurinkta. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Byloje nepakanka įrodymų konstatuoti objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių: pačios veikos, kad M. B. naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją R. M.; pasekmių ( sukėlė fizinį skausmą); subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio- kaltės.
Teismas, remdamasi in dubio pro reo principu konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog M. B. 2020-06-08 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių kaltinamojo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina M. B. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl kaltinamasis M. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis M. B. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Jis anksčiau teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, dirba, padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta laisvės atėmimo bausmė, neviršijanti bausmės vidurkio.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, darytina išvada, kad M. B. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, jam skiriami įpareigojimai: visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.
M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo M. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-06-08, 20.00 val., iki 2020-06-09, 14.30 val., tai yra 1 diena (2 t., b.l. 64, 66).
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 121,23 Eur dydžio civilinį ieškinį M. B. dėl A. M. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 128-132). Nukentėjusysis A. M. dėl kaltinamojo M. B. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 121,23 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b.l. 131). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis M. B., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo M. B. priteisiama 121,23 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Be to, byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 546,81 Eur civilinis ieškinys (1 t., b.l. 143-146), kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti už nukentėjusiojo A. M. 2020-06-09 – 2020-07-24 laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėtą ligos išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išlaidų dydis patvirtintas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (1 t., b.l. 146). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Be to, nukentėjusysis A. M. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (1 t., b.l. 68-84), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 5 257,39 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą.
Nurodo, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro, tai yra 5 257,39 Eur sumą sudaro: 30 Eur plastikos chirurgo konsultacija; 13,63 Eur gydymui skirti vaistai; 3000 Eur už būsimą operaciją-rinoseptoplastiką; 93 Eur įvykio metu sulaužyto mobilaus ryšio telefono remonto darbų kaina.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.
Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2020-06-10 iki 2020-07-24 buvo nedarbingas. Iki įvykio dirbo įmonėje puse etato ir vykdė individualią veiklą. Už minėtą laikotarpį iš individualios veiklos būtų gavęs 2 120,76 Eur pajamų. Jas paskaičiavo remiantis jo pajamų mokesčio deklaracijos duomenimis už 2019 metus.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Teismas sutinka, kad egzistavo realios A. M. galimybės gauti pajamas, tačiau priežastiniame ryšyje su kaltinamojo M. B. nusikalstama veika ši galimybė buvo prarasta. Todėl iš kaltinamojo M. B. priteisiama 2 120,76 Eur negautų pajamų nukentėjusiajam A. M., kuri yra paskaičiuota nedarbingumo laikotarpiui.
Nukentėjusysis A. M. teigia, kad po patirtų sužalojimų atsirado nosies defektas, nosies ašis yra pakrypusi, vidaus kaulai sugijo neteisingai, todėl ateityje reikalinga dar viena operacija. Konsultacijos metu plastikos chirurgas nurodė, kad tokia operacija kainuos 3 000 Eur. Tokia operacija valstybės nekompensuojama.
Nagrinėjamu atveju A. M. reikalavimą priteisti dėl patirtos traumos rinoseptoplastikos išlaidų atlyginimą grindė 2020-08-14 UAB „C. K.“ gydytojo R. B. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam rekomenduojama operacija – rinoseptoplastika, Operacijos kaina iki 3 000 Eur (1 t., b.l. 78). Teismas šio dokumento nelaiko tinkamu įrodymu, patvirtinančiu realiai nukentėjusiojo patirtų išlaidų, kadangi tai yra tik vienos iš medicinos įstaigos siūlymas, kuris ateityje gali būti koreguojamas, todėl ši suma negali būti pripažinta kaip žala ir priteistina. Pažymėtina, kad nurodyta operacijos kaina yra bendro pobūdžio ir konkrečiam atvejui neapskaičiuota. Nepateikta ir pakankamai įrodymų, kad šios būsimos išlaidos yra būtinos. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pranešime nurodyta, kad asmens priežiūros sveikatos paslaugos apmokamos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, kuomet jie kreipiasi su galiojančiu siuntimu į asmens sveikatos įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Tokiu atveju asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nepriklausimai nuo to, ar tai yra privati, ar viešoji įstaiga, paslaugos teikiamos nemokamai, nebent pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tuomet šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys arba jei savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, tuomet šių paslaugų ar procedūrų kainą jie taip pat apmoka patys ( t.3, b.l.25). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu po šio nuosprendžio priėmimo nukentėjusiojo gydymas būtų tęsiamas, dėl patirtų išlaidų ( turtinės žalos ) priteisimo iš kaltininko nukentėjusysis A. M. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Be to, nukentėjusysis A. M. iš kaltinamojo prašo priteisti 30 Eur, sumokėtus už plastikos chirurgo konsultaciją, 13,63 Eur, sumokėtus už gydymui skirtus vaistus, bei 93 Eur už įvykio metu sulaužyto mobilaus ryšio telefono remonto darbus. Šios nukentėjusiojo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 74, 84), priteistinos iš kaltinamojo M. B.. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. nuo kaltinamojo smūgio buvo nukritęs, todėl krisdamas jis galėjo sulaužyti telefoną.
Be to, nukentėjusysis A. M. prašo iš kaltinamojo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė neigiamas pasekmes, tai yra skausmą, nepatogumus, didelį stresą, pažeminimą, dvasinį bei emocinį sukrėtimą, išgyvenimus ir nepatogumus. Dėl sumušimo patirti emociniai išgyvenimai tęsiasi iki šiol. Nuolat jaučia didelę įtampą bei baimę dėl savo saugumo. Nuolatinis nerimo, baimės jausmas, išgyvenimai dėl savo saugumo, neleidžia jam mėgautis pilnavertišku gyvenimu, saugiai jaustis tiek viešose vietose, tiek namuose. Nuolat baiminasi, kad vėl bus sumuštas. Ateityje jam reikės atlikti dar vieną nosies operaciją, kadangi naktimis negali miegoti, jo kvėpavimo funkcija sutrikdyta, po operacijos nedarbingas bus kelis mėnesius. Naktimis skauda galvą, dieną sukyla kraujospūdis, negali pasilenkti. Šios pasekmės jį lydi iki šiol. Dirba fitneso treneriu sporto salėje arba individualiai. Kadangi jo darbas susijęs su bendravimu, ilgą laiką negalės dirbti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nukentėjusiojo A. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1027/2020(03) patvirtina, kad A. M. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir akiduobėse, kaktos dešinės pusės muštinė žaizda, poodinės kraujosruvos ir paviršutiniai odos nubrozdinimai kaktos viršutinės dalies abiejose pusės. Atliktas chirurginis kaktos žaizdos chirurginis sutvarkymas (1 t., b.l. 90-91). Nukentėjusysis nuo 2020-06-10 iki 2020-07-24 buvo nedarbingas (1 t., b.l. 71-73). ?
Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 ir kitos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nukentėjusiajam A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam sužalojimai padaryti itin gyvybiškai pavojingoje ir itin jautrioje kūno vietoje – galvoje. Stiprūs smūgiai kumščiu suduoti į galvą iš chuliganiškų paskatų. Nukentėjusysis A. M., be jokios abejonės, dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė didelius skausmus, didelius fizinius nepatogumus, vienareikšmiškai atitinkamą laiką buvo sumažėjusi jo bendravimo galimybė, dėl tokio netikėto užpuolimo akivaizdžiai prarado ir saugumo jausmą. Nors gydymo periodas buvo sklandus, nukentėjusiajam galimai ateityje prireiks dar vienos chirurginės operacijos. Atsižvelgtina į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį. Kaip matyti, kaltinamasis dirba. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo A. M. sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių ji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio A. M. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 5000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, A. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina, tačiau prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 1 500 Eur.
Teismo nuomone, būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam A. M..
Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Be to, nukentėjusysis A. M. prašo iš kaltinamojo priteisti 1076 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas priteisti 1076 Eur jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos advokatui R. S., dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1076 Eur (1 t., b.l. 79, 2 t., b.l.174, 178, 3 t., b.l. 22-23). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajam A. M. priteistina 1076 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo M. B..
Be to, nukentėjusioji R. M. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (1 t., b.l. 115-117), prašydama iš kaltinamojo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą.
Kaltinamąjį M. B. išteisinus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.
Atsižvelgiant į galutinį teisinį rezultatą byloje, į tai, kad nukentėjusiosios R. M. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, R. M. turėtos atstovavimo išlaidos pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus nėra pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteisiamos.
2020-09-11 prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo automobilį „BMW 530D A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo. 2020-11-13 prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo pinigines lėšas 1025 Eur sumai, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje, panaikintinas. Toks sprendimas priimamas todėl, kad AB „Swedbank“ sąskaitoje esančios kaltinamojo lėšos gali būti paskolinė, depozitinė sąskaita, todėl išieškojimas iš nurodytos sąskaitos negalimas ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo įregistruotas (t.2, b.l. 129).
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 skaitmeninė laikmena su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais;
nusprendė:
M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti M. B. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmę įskaityti kaltinamojo M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-06-08, 20.00 val., iki 2020-06-09, 14.30 val., tai yra vieną dieną. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią M. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 121,23 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo M. B. 121,23 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 546,81 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo M. B. 546,81 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl 5 257,39 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo M. B. 2 257,39 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. M.. Kitą A. M. ieškinio dalį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo M. B. A. M. 1076 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
2020-09-11 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo automobilį „BMW 530D A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.
2020-11-13 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo pinigines lėšas 1025 Eur sumai, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje, panaikinti.
Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 skaitmeninę laikmeną su garso ir vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.