Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-05-22 · Civilinė byla Nr. e2A-419-460/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-05-22Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-03-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-22
Bylos Nr.
e2A-419-460/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03954-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Atsakovas
V. R.
Ieškovas
mažosios bendrijos ,,Projektavimas tau“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-419-460/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03954-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.18.2; 2.6.18.4; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Projektavimas tau“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė mažoji bendrija ,,Projektavimas tau“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas V. R. (toliau – atsakovas arba užsakovas) turi atlyginti ieškovei 4 000 Eur už atliktus darbus pagal 2021 m. rugsėjo 27 d. Projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis); 2) pripažinti atsakovo sumokėtą ieškovei 1 500 Eur avansą kaip atlygį už atliktus projektavimo darbus pagal Sutartį; 3) ieškovei priteisti iš atsakovo 2 500 Eur skolą; 4) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis:

1.1. Ieškovė ir atsakovas 2021 m. rugsėjo 27 d. sudarė Sutartį, kuria šalys susitarė, kad ieškovė, kaip projektuotoja, parengs gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., neypatingo statinio techninį darbo projektą (toliau – Projektas), jį pasirašys, pataisys pagal atsakovo, kaip statytojo, pastabas, taip pat pagal Projekto ekspertizės akto privalomas pastabas bei Projektą derinančių institucijų pastabas ar protokolą (Sutarties 2 punktas). Tame pačiame Sutarties punkte nurodyta, jog į sutartinę kainą nėra įtraukta rinkliava už statybos leidimo išdavimą, inžineriniai geologiniai grunto tyrimai; įtraukti papildomi darbai: projektinių pasiūlymų rengimas ir tvirtinimas; bendroji projekto dalis; sklypo sutvarkymo dalis; architektūrinė – konstrukcinė dalis; vandentiekio ir nuotekų tinklų dalis; topografinė nuotrauka.

1.2. Sutartinė Projekto kaina buvo 4 500 Eur, kurią atsakovas turėjo mokėti dalimis: Sutarties pasirašymo dieną – 1 500 Eur dydžio avansą, o likusius 3 000 Eur – per 5 dienas po statybos leidimo išdavimo ir Projekto perdavimo atsakovui.

1.3. Ieškovė, atlikusi visus sutartinius darbus, siekia gauti už tai atlygį, o atsakovas nenori mokėti likusios sumos, motyvuodamas, kad ieškovė pavėlavo parengti Projektą ir Projektas jam tapo neaktualus. Projektas buvo užbaigtas ir atsakovui pateiktas 2022 m. gegužės 17 d., todėl, ieškovės nuomone, atsakovas neteisus, sakydamas, kad pažeisti Projekto rengimo terminai. Jei šie terminai ir būtų pažeisti, ieškovė turėtų atsakovui mokėti delspinigius.

1.4. 2022 m. birželio 14 d. ieškovės atstovas parašė atsakovui, kad 2022 m. gegužės 17 d. yra išsiųsti dokumentai pasirašymui dėl Projekto tvirtinimo, taip pat savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo, tačiau negavo pasirašytų dokumentų, taip pat neatsiųsti ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimą patvirtinantys dokumentai. Todėl yra siunčiamas darbų priėmimo-perdavimo aktas, taip pat Projektas.

1.5. Nepaisant tarp šalių kilusio ginčo, ieškovė siūlė atsakovui ginčą baigti taikiai ir padarė 500 Eur nuolaidą, todėl savo atliktus darbus įvertino 4 000 Eur suma ir tai nurodė atsakovui siųstame atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte. Atsakovas aktą pasirašyti atsisakė, todėl aktą ieškovė pasirašė vienašališkai. Įvertinus tai, kad ieškovės darbų kaina yra 4 000 Eur, atsakovas yra sumokėjęs 1 500 Eur, kurį ieškovė prašo pripažinti kaip atlygį už atliktus darbus, galutinė atsakovo skola ieškovei yra 2 500 Eur.

2. Atsakovas pateikė procesinį dokumentą, pavadintą nesutikimu su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė: 1) pripažinti Sutartį negaliojančia nuo 2021 m. rugsėjo 27 d.; 2) pripažinti, jog atsakovas yra nekaltas dėl Sutarties neįvykdymo; 3) pripažinti ieškovės finansinius reikalavimus atsakovui neteisėtais; 4) grąžinti atsakovui sumokėtus ieškovei rankpinigius ir kompensuoti atsakovui už Sutarties neįvykdymą; 5) grąžinti atsakovui apmokėtą grunto geologinių tyrimų pažymą; 6) priteisti atsakovui 5 proc. metines palūkanas nuo Sutarties kainos (4 500 Eur) už nekokybiškai ir ne laiku atliktus projektavimo darbus. Atsakovas nurodė:

2.1. 2021 m. lapkričio 12 d. buvo detaliai aptartas ir patvirtintas abiejų šalių statinio ir komunikacijų išdėstymo sklype galutinis planas. Po to ieškovė privalėjo nustatyti statinio koordinates grunto geologiniams tyrimams sklype. Ieškovė pareiškė atsakovui apie grunto geologinių tyrimų nebūtinumą dėl pasikeitusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas). Tai buvo atsakovą klaidinanti informacija, ką patvirtina ir vėliau gautas ieškovės elektroninis laiškas 2022 m. birželio 1 d. Statybos įstatymo reikalavimai nebuvo keičiami.

2.2. Nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. pabaigos ieškovė nesuteikė jokios informacijos nei apie projektavimo darbų eigą, nei apie būtinybę spręsti kitus susijusius su Projektu klausimus. Ieškinio argumentas esą elektroniniu laišku buvo išsiųstas projektinis pasiūlymas projektui parengti yra nekorektiškas, nes tokio pasiūlymo nebuvo gauta nei 2021 m. lapkričio 21 d., nei iki 2022 m. gegužės 17 d. Atsakovas 2021 m. gruodžio 20 d. asmeniškai ieškovės biure perdavė savo iniciatyva užsakytas ir apmokėtas elektros įrenginių prijungimo statiniui sąlygas. Paprašius parodyti projektą ieškovės buvo patikintas, kad projektas yra atiduotas ,,Infostatybai“ patvirtinti ir statybos leidimams gauti vėliausiai iki 2022 m. sausio pabaigos. Nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. iš ieškovės jokios informacijos nei apie projekto tvirtinimo eigą ar kitokius pasikeitimus nepavyko gauti, nors atsakovas asmeniškai kelis kartus lankėsi ieškovės biure. Mano, jog ieškovė sąmoningai klaidino ir atsisakė bendradarbiauti su atsakovu.

2.3. Atsakovas niekada nėra išreiškęs atsisakymo sumokėti inžinerinės infrastruktūros mokesčio, jeigu sutartis būtų įvykdyta laiku, t. y. iki 2022 m. kovo 28 d. Ieškovė savo neveikimu, tylėjimu ir bendradarbiavimo su atsakovu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 22 m. gegužės 17 d. atsisakymo laiku neįvykdė Sutarties, dėl ko atsakovas prarado galimybę pradėti statybos darbus ne tik 2022 m. balandžio mėn., tačiau ir 2022 m. gruodžio mėn. Ieškovė sąmoningai suklaidino atsakovą dėl projekto patvirtinimo ,,Infotekoje“, neinformavo atsakovo nei žodžiu, nei raštu apie Sutarties neįvykdymo sutartu laiku priežastis ir savavališkai pažeidusi Sutarties 9.5 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123-1, 6.124 straipsnius, pratęsė Sutarties galiojimo terminą, kuo savo veiksmais galutinai prarado atsakovo pasitikėjimą. Projektavimo darbai buvo pradėti po Sutarties galiojimo pabaigos ir nebaigti iki dabar (atsiliepimo parengimo). Ieškinio teiginys, kad atsakovui 2022 m. gegužės 17 d. buvo pateiktas pasirašyti galutinai pabaigtas projektas yra melagingas, nes tą dieną atsakovui buvo atsiųstas reikalavimas apmokėti inžinerinės infrastruktūros mokestį, statybos leidimo sąskaitą ir pasirašyti statytojo įgaliojimą ieškovei. Atsakovas 2022 m. gegužės 18 d. asmeniškai apsilankė ieškovės biure norėdamas susipažinti su projektu, tačiau jam buvo patarta apmokėti visas sąskaitas, taip pat ir už ieškovės projektavimo darbus, tada turės Projektą susipažinimui. Atsakovas supratęs, kad yra ieškovės apgaudinėjamas dėl Projekto užbaigtumo, informavo žodžiu ir 2022 m. gegužės 25 d. raštu apie atsisakymą ieškovės paslaugų dėl niekuo nepateisinamos atsakovo apgavystės, Sutarties neįvykdymo sutartais terminais ir prarasto pasitikėjimo ieškove. Ieškovė 2022 m. birželio 14 d. elektroniniu paštu atsiuntė Projektą. Peržiūrėjus projektą nustatyta, kad jis nėra baigtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinys tenkintas, teismas nusprendė priteisti iš atsakovo 2 500 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 690 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

3.1. Byloje kilo ginčas dėl projektuotojo teisės į atlygį už atliktus darbus bei sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo kaip prielaidos tokiai teisei įgyti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.644 straipsnis, 6.700 straipsnis). Ieškovė įsipareigojo parengti Projektą (statinio techninį darbo projektą), gauti statybos leidimą (Sutarties 2.1, 7.2.2 punktai), o atsakovas įsipareigojo už atliktus sutartinius darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat įvykdyti kitus įsipareigojimus pagal Sutartį (Sutarties 4, 7.1.1 punktai ir kt.). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Projektas buvo parengtas ir pateiktas atsakovui, tačiau atsakovas už atliktus sutartinius darbus neatsiskaitė, nurodė, atsisakantis Sutarties.

Atsiliepimas

3.2. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko motyvuodamas tuo, kad pasibaigė šalių sudarytos Sutarties galiojimo terminas, Projektas nebuvo parengtas laiku, neatitinka reikalavimų. Nesutikimą iš esmės grindžia šalių sudarytos Sutarties nuostatomis. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), įvertinus Sutarties šalių elgesį po Sutarties pasirašymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, darytina išvada, jog atsakovo pozicija Sutarties galiojimo aspektu nepagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal Sutarties 5.1 punktą projektuotojas (ieškovė) įsipareigojo parengti ir pasirašyti Projektą per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos ir 7.1.1 punkte nurodytų užsakovo (atsakovo) įsipareigojimų įvykdymo, ir kartu su lydraščiu perduoti parengtą Projekto dokumentaciją užsakovui. Taigi iš Sutarties turinio matyti, jog ieškovės įsipareigojimai parengti Projektą per Sutartyje nustatytą terminą buvo tiesiogiai susiję su atsakovo tinkamu Sutarties 7.1.1 punkte nurodytų įsipareigojimų įvykdymu, o ne griežtai apibrėžti konkrečiu terminu (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog Sutarties 8 punkte (8.2.1. punktas) šalys susitarė dėl teisės reikalauti delspinigių tuo atveju, jei projektuotojas vėluoja atlikti darbus, kas suponuoja, jog Sutartyje nurodomas terminas nebuvo esmine Sutarties sąlyga (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Be to, šalys Sutarties 9.1 punkte numatė, jog Sutartis nustoja galioti, jeigu ji yra tinkamai įvykdyta, jei šalys susitaria ją nutraukti, taip pat esant atitinkamam teismo sprendimui ar įstatymų nustatytais atvejais. Byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog egzistuoja bent viena Sutarties 9.1 punkte numatyta sąlyga, nėra nustatyta (CPK 185 straipsnis). Tokių aplinkybių nepateikė ir atsakovas, teigdamas, jog Sutarties galiojimas pasibaigė (CPK 178 straipsnis).

3.3. Atsakovas savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė aplinkybe, jog Projektas nebuvo pateiktas laiku. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tokie atsakovo argumentai vertintini kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateiktos Sutarties matyti, jog pagal Sutarties 7.1.1 punktą, vienas iš atsakovo įsipareigojimų buvo susimokėti inžinerinės infrastruktūros mokestį, jei toks būtų taikomas. Byloje nustatyta, jog atsakovas inžinerinės infrastruktūros mokesčio nesumokėjo. Ginčo tarp šalių, kad toks mokestis turėjo būti sumokėtas, byloje nėra (CPK 187 straipsnis). Tokiu būdu sistemiškai vertinant Sutarties turinį, matyti, jog Sutartyje numatyti terminai galėjo būti pažeisti dėl abiejų sutarties šalių nepakankamo bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų pažeidimo iš atsakovo pusės (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas akcentuodamas sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminus, matydamas, jog ieškovė galimai šiuos terminus pažeidžia, jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų ieškovei šiuo aspektu nereiškė. Tokių duomenų byloje nėra (CPK 185 straipsnis). Priešingai, iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakovas tik gavęs Projektą 2022 m. gegužės 17 d. išreiškė nesutikimą tvirtindamas, kad yra priverstas atsisakyti Sutarties dėl termino pažeidimo. Byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste, tokie atsakovo argumentai bei atsiliepime išreikšti prašymai (dėl sutarties nutraukimo, neturtinės žalos pripažinimo ir kt.) vertinti kaip atsakovo gynybinė pozicija siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo (CPK 185 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis).

3.4. Atsakovo argumentai dėl netinkamo ieškovės bendradarbiavimo su užsakovu neatitinka byloje pateiktų duomenų. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog šalys bendravo, derino esmines Projekto dalis, pastato išsidėstymą sklype, architektūrinius statinio duomenis ir kt. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė neatsakė į atsakovo kreipimąsi dėl informacijos pateikimo, ignoravo atsakovo paklausimus, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atsakovo paaiškinimai, byloje nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo priešingai išvadai (CPK 185 straipsnis).

3.5. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, teigė, jog Projektas neatitinka reikalavimų, nurodė buvęs suklaidintas dėl būtinybės atlikti geologinius grunto tyrimus, tvirtino, jog tokie buvo atlikti, todėl nesupranta, kodėl turėjo už juos mokėti antrą kartą. Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste tokie atsakovo argumentai vertintini kritiškai (CPK 185 straipsnis).

3.6. Nagrinėjamu atveju, iš Sutarties turinio matyti, jog ieškovė įsipareigojo atsakovui parengti statinio techninį darbo projektą (Sutarties 2.1 punktas). Iš byloje pateikto Projekto turinio matyti, jog projektavimas buvo numatytas vienu etapu (Projekto 7 psl.), kas iš esmės atitinka STR reikalavimus. Atsakovas tvirtindamas, jog Projektas nekokybiškas, neatitinka reikalavimų, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog Projektas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir (ar) šio dokumento pagrindu nėra galimybės įvykdyti Sutarties tikslo – gauti statybą leidžiančius dokumentus, nėra nustatyta (CPK 185 straipsnis).

3.7. Atsakovas teismo posėdyje taip pat tvirtino, jog už atliktus geologinius tyrimus mokėjo antrą kartą. Šie atsakovo argumentai nepagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateikto Projekto turinio matyti, jog bendrojoje šio projekto dalyje (1.4 atlikti statybiniai tyrinėjimai) nurodoma, kad buvo atlikti inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai: šiuos tyrimus 2021 m. atliko UAB ,,Geoplanai“ įmonė. Taip pat nurodoma, jog atlikti inžineriniai geologiniai tyrinėjimai: sklype atlikti inžineriniai geologiniai tyrinėjimai pagal Statybos techninį reglamentą 1.04.02:2011 ,,Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrinėjimai“ (Projekto 7 psl.). Taigi įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, Projekto turinį, matyti, jog buvo atliekami skirtingi statybiniai tyrinėjimai. Remiantis Sutarties nuostatomis, inžineriniai geologiniai grunto tyrinėjimai į Sutarties kainą nebuvo įtraukti, priešingai nei topografinė nuotrauka (geodeziniai duomenys). Pagal Sutarties 7.1.2 punktą, būtent atsakovui įtvirtinta pareiga organizuoti statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų (jei jie yra), kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrinėjimus. Byloje pateikti duomenys, jog rengiant Projektą pagal 2022 m. sausio 10 d. techninę užduotį buvo atlikti IGG projektiniai tyrimai ir 2022 m. kovo 4 d. buvo parengta šių tyrimų ataskaita (tyrimus atliko UAB ,,Geomodulis“). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo argumentai dėl atliktų tyrimų pakartotinumo pripažintini nepagrįstais (CPK 185 straipsnis).

3.8. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė parengė Projektą ir pateikė jį atsakovui pasirašyti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas Projekto nepasirašė, įgaliojimo ieškovei pateikti dokumentą statybos leidimui gauti nesuteikė, tokiu būdu Sutartis nebuvo įvykdyta tinkamai (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, jog sutartiniai darbai įvertinti 4 000 Eur suma. Ieškovė nurodė, jog Sutarties kaina sumažinta įvertinus neatliktą įsipareigojimą atlikti administracinius veiksmus – pateikti dokumentus į informacinę sistemą. Atsakovas pagal Sutartį yra sumokėjęs 1 500 Eur avansą, kuris yra laikomas dalimi Sutartyje numatytos kainos (Sutarties 3.1, 4.1.1 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimai pripažinti, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei 4 000 Eur už atliktus darbus pagal Sutartį bei pripažinti atsakovo sumokėtą ieškovei avansą kaip atlygį už atliktus projektavimo darbus pagal Sutartį laikytini pertekliniais. Įvertinus tai, kad ieškovė Projektą parengė ir atsakovui pateikė, nenustatyta, jog ieškovė įsipareigojimus vykdė netinkamai iki atsakovas nurodė atsisakantis Sutarties, pripažintina, jog ieškovė įgijo teisę į atlygį už atliktus darbus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.700 straipsnis, Sutarties 8.1.2 straipsnis).

3.9. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė sutartinius įsipareigojimus, už kuriuos prašo sumokėti, įvykdė – parengė ir atsakovui pateikė Projektą, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2 500 Eur skola (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas pateikė 2023 m. kovo l d. apeliacinį skundą, kuriuo su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo pasirengimo nagrinėti bylą proceso stadijos; arba 2) teismui nusprendus, kad yra galimybė ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Sutarties įvykdymo terminas suėjo 2021 m. kovo 28 d., tačiau Projektas parengtas ir perduotas atsakovui nebuvo, nebuvo gautas ir leidimas statybai. Atsakovas nuo balandžio l dienos buvo suplanavęs gyvenamojo namo statybos darbus, tačiau neturėdamas projekto ir leidimo statybai darbų pradėti negalėjo ir dėl to patyrė nuostolių. Projektuotojas prieš Sutarties terminą atsakovui žodžiu aiškino, kad Projektas bus padarytas, po Sutarties termino suėjimo teigė, kad Projektas padarytas ir pateiktas tvirtinimui, tačiau atsakovo su Projektu nesupažindino. Po nevienkartinio bendravimo telefonu, 2022 m. gegužės 18 d. nuvykus į projektuotojo darbo vietą, atsakovui tapo aišku, kad Projektas yra neparengtas, todėl 2022 m. gegužės 17 d. žodžiu pareiškė, kad nutraukia Sutartį. 2022 m. gegužės 25 d. elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, kad atsisako Sutarties dėl Sutarties neįvykdymo sutartu laiku, o 2022 m. birželio l d. išsiuntė pakartotinį pranešimą. Nepaisant to, 2022 m. birželio 14 d. ieškovė vienašališkai surašė priėmimo – perdavimo aktą ir Projektą, kurio atsakovas net nebuvo matęs, be statybos leidimo, be Projektą derinančių institucijų pastabų ar protokolo, elektroniniu paštu atsiuntė atsakovui bei pareikalavo sumokėti 2 500 Eur. Susipažinęs su Projektu atsakovas pastebėjo, kad Projektas turi žymių trūkumų: nebuvo padarytas pastato pamatų projektas, stogo projektas neatitiko numatytų reikalavimų ir t. t. Būdamas įsitikinęs, kad Sutartis yra nutraukta dėl ieškovės kaltės, atsakovas pinigų už Projektą su trūkumais ir atliktą ne laiku nemokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, atsižvelgė tik į ieškovės atstovo teiginius ir paaiškinimus, į atsakovo teikiamus paaiškinimus nekreipė dėmesio, nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, neteisingai aiškino sutarčių nuostatas, netinkamai išsprendė atsakovo atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą, todėl tarp šalių susiklostę santykiai buvo neteisingai interpretuoti, nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl paminėtų pažeidimų buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Teismui buvo būtina įvertinti abiejų šalių veiksmus vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

4.3. Teismas skundžiamame sprendime aptarė bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, nurodė teismų praktiką, suformuotą sutarčių aiškinimo klausimais, tačiau tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas išaiškino neteisingai. Atsakovas nesutiko sumokėti už projektuotojo atliktą darbą dėl Sutarties netinkamo vykdymo, t. y. dėl vėlavimo parengti projektą: pagal Sutartį projektas turėjo būti parengtas 2022 m. kovo 28 d., o Projekto priėmimo – perdavimo aktą ieškovė vienašališkai surašė ir pasirašė 2022 m. birželio 14 d., t. y. praleidus Sutartyje numatytą terminą beveik tris mėnesius. Atsakovas 2022 m. gegužės 18 d. projektuotojui žodžiu pareiškė, kad nutraukia Sutartį, 2022 m. gegužės 25 d. elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, kad atsisako Sutarties, nes ieškovė laiku neįvykdė visų įsipareigojimų, Projektas iki 5.1 punkte numatytos datos nebuvo paruoštas, o 2022 m. birželio l d. išsiuntė pakartotinį pranešimą. Tokiais laiškais atsakovas aiškiai išreiškė poziciją, kad vienašališkai nutraukia Sutartį dėl jos netinkamo vykdymo.

4.4. Pagal pirmosios instancijos teismo aiškinimą galima daryti išvadą, kad Sutarties vienašališkai iš viso nebuvo galima nutraukti, nes nutraukimo sąlygos nenumatytos pačioje Sutartyje (žr. šios nutarties 3.2 punktą). Tačiau Sutarties 9 punkte numatyta, kad Sutartis nustoja galioti, jeigu ji yra tinkamai įvykdyta, jei šalys susitaria ją nutraukti, taip pat esant atitinkamam teismo sprendimui ar įstatymo nustatytais atvejais. Taigi teismas turėjo vertinti ne tik Sutarties pažodinį tekstą, bet ir įstatymo nuostatas. Tačiau teismas tinkamai neapsvarstė ir neįvertino Sutarties nutraukimo klausimo, nepagrįstai motyvuodamas tuo, kad ,,<...> byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog egzistuoja bent viena Sutarties 9.1 punkte numatyta sąlyga, nėra nustatyta“.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis yra ir vartojimo sutartis, Sutarties šalys yra verslininkas ir vartotojas. Spręsdamas ginčą, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, pasirašiusi sutartį, kurią parengė verslininkas ir atsižvelgti į įstatymu nustatytą vartotojo interesų apsaugą. Šalių nelygiavertiškumui kompensuoti skirtos vartojimo rangos normose įtvirtintos užsakovo teisių garantijos, į kurias buvo būtina atsižvelgti aiškinant tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo nuostatas.

4.6. CK 6.673 straipsnio 2 dalis numato, kad esant sudarytai vartojimo rangos sutarčiai užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vartotojas, t. y. užsakovas, Sutarties pasirašymo dieną sumokėjo l 500 Eur avansinę dalį. Atsakovo įsitikinimu, sumokėta pinigų suma yra proporcinga atliktam darbui, todėl jo sprendimas nutraukti sutartį, priimtas 2022 m. gegužės 18 d. negavus parengto Projekto numatytu laiku, įstatymo nuostatų nepažeidė. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino atsakovo teiginių dėl Sutarties atsisakymo, t. y. nutraukimo, nors atsakovas viso proceso metu tai akcentavo.

4.7. Be to, atsakovas turėjo pagrindą nutraukti Sutartį ir remiantis bendrosiomis įstatymo nuostatomis. CK 6.217 straipsnio l dalis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 3 dalyje teigiama, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Šiuo atveju atsakovas, nutraukdamas Sutartį, nepažeidė ir šio straipsnio reikalavimų. Ieškovė Sutartį vykdė netinkamai, nes neatliko Sutartyje numatytų projektavimo darbų iki 2022 m. kovo 28 d., bei per papildomą laiką iki 2022 m. gegužės 17 d. Kad projektas nėra rengiamas ir atsakovas yra apgaudinėjamas, atsakovui paaiškėjo tik 2022 m. gegužės 17 d. nuvykus į projektuotojo darbo vietą ir paprašius pateikti Projektą susipažinti. Projektas užsakovui jokia forma pateiktas nebuvo, nes nebuvo atliktas. Ši aplinkybė įrodyta ne tik atsakovo paaiškinimais, bet ir Projekto vadovų paskyrimo raštu, kuris surašytas tik 2022 m. gegužės 17 d., t. y. jau pasibaigus sutarties įvykdymo terminui. Termino pažeidimas buvo esminis sutarties pažeidimas, nes atsakovas buvo numatęs nuo 2022 m. balandžio mėnesio pradėti statybos darbus, atlikęs parengiamuosius veiksmus, suradęs rangovus, tačiau dėl ieškovės kaltės statybos darbai nepradėti iki šio laiko.

Žemesnės instancijos teismas

4.8. Nėra jokio pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad Sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės, nes pagal Sutarties 7.l.1 punktą, vienas iš atsakovo įsipareigojimų buvo susimokėti inžinerinės infrastruktūros mokestį, jei toks būtų taikomas, o byloje nustatyta, jog atsakovas inžinerinės infrastruktūros mokesčio nesumokėjo. Teismas turėjo vertinti tą aplinkybę, kad informacija užsakovui apie tai, kad reikia sumokėti infrastruktūros mokestį, buvo pateikta tik 2022 m. gegužės 17 d., t. y. pasibaigus Sutarties įvykdymo terminui. Kadangi 2022 m. gegužės 17 d. atsakovas suprato, kad projektas nėra parengtas, numatytą galimybę pradėti statybą 2022 metų pavasarį jis dėl ieškovės kaltės prarado, infrastruktūros mokestį mokėti atsisakė. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, kad Sutartyje numatyti terminai galėjo būti pažeisti dėl abiejų sutarties šalių nepakankamo bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų pažeidimo iš atsakovo pusės (CPK 185 straipsnis).

4.9. Teismas teigė, kad iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog šalys bendravo, derino esmines Projekto dalis, pastato išsidėstymą sklype, architektūrinius statinio duomenis ir kt. Tačiau bendravimas tarp šalių, priešingai negu teigiama skundžiamame sprendime, vyko tik atsakovo iniciatyva ir tik iš atsakovo pusės. Atsakovas pažymi, kad normalaus bendravimo tarp šalių nebuvo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu ji bendravo ar bandė bendrauti su užsakovu iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, tačiau nesant jokių įrodymų apie pastangas iš ieškovės pusės bendrauti ir bendradarbiauti su atsakovu iki 2022 m. kovo 28 d., t. y. iki Sutarties termino pabaigos, teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti priešingą nustatytiems faktiniams duomenims išvadą, kad šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principą pažeidė atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

4.10. Teismas bylos nagrinėjimo metu ir skundžiamame sprendime didelį dėmesį skyrė geologinių tyrimų atlikimo klausimo nagrinėjimui, tačiau neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Dar šalims žodžiu derinant Sutarties sudarymo esminius klausimus, ieškovė pažadėjo užsakyti jai gerai žinomą licencijuotą įmonę, turinčią teisę atlikti grunto geologinius tyrimus, o atsakovas įsipareigojo už tyrimus sumokėti. 2021 m. lapkričio 12 d. ieškovė atsakovą informavo, kad pasikeitė Statybos įstatymas ir geologiniai tyrimai nebūtini, taip suklaidindama atsakovą. 2022 m. vasario pabaigoje ieškovė geologinius tyrimus užsakė, (atsakovas už juos sumokėjo 2022 m. kovo 6 d.), nors šie tyrimai, norint projektą parengti laiku, t. y. iki 2022 m. kovo 28 d. turėjo būti atlikti tuoj po Sutarties pasirašymo. Dėl tokio vėlavimo nėra jokios atsakovo kaltės, tačiau teismas ir šios aplinkybės nevertino.

4.11. Kitas argumentas, kuriuo remdamasis atsakovas atsisakė sumokėti už atliktą darbą, yra tas, kad atsakovo įsitikinimu, ieškovė parengė nekokybišką projektą. Atsakovas nurodė, kad susipažinęs su projektu pastebėjo, jog projektas turi žymių trūkumų: nebuvo padarytas pastato pamatų projektas; stogo projektas neatitiko numatytų reikalavimų, nes numatyta saulės elektrinė negali būti montuojama ant medinių konstrukcijų; buvo numatyti ne tokie pastato langai ir kt. Pasikonsultavęs su specialistais atsakovas įsitikino, kad tokiam projektui statybos leidimas negali būti išduotas. Teismas išklausė ieškovės atstovo paaiškinimų apie statinio projektavimą, iš dalies perkėlė šiuos paaiškinimus į teismo sprendimą ir padarė išvadą, kad objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog Projektas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir (ar) šio dokumento pagrindu nėra galimybės įvykdyti Sutarties tikslo – gauti statybą leidžiančius dokumentus, nėra nustatyta. Išvadą apie tai, ar Projektas atitinka jam keliamus reikalavimus, ar pagal tokį projektą galima gauti statybą leidžiančius dokumentus, buvo galima padaryti nepriklausomam specialistui įvertinus Projekto atitikimą keliamiems reikalavimams. Vienai šaliai teigiant, kad Projektas reikalavimus atitinka, o kitai šaliai teigiant, kad projektas reikalavimų neatitinka, teismas turėjo nurodyti šalims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, o šalims sutinkant, paskirti projekto ekspertizę, kaip numato CPK 160 straipsnio l dalies 3, 4 punktai. Tačiau teismas tokio pasiūlymo šalims nepateikė, o išvadas dėl Projekto atitikimo įstatymo nustatytiems reikalavimams padarė išimtinai remdamasis ieškovės atstovo paaiškinimams.

4.12. Teismas pažeidė civilinio proceso įstatymą. Nors iš pirmo atsakovo pateikto procesinio dokumento buvo matyti, kad atsakovas galimai nesugebės tinkamai apginti savo teisių, teismas nei parengiamajame, nei teismo posėdyje, nepasiūlė atsakovui pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese (CPK 160 straipsnio l dalies 7 punktas, 161 straipsnis), o atsakovui, neturinčiam atstovo, nepavyko įrodyti savo teiginių pagrįstumo.

4.13. Teismas didesnį dėmesį skyrė ieškovės atstovo samprotavimams ir argumentams negu atsakovo pasisakymams. Tai ypač matyti iš parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio protokolo, kuriame atsakovas bando paaiškinti, kad projektas yra netinkamas, o teisėja jį nutraukia ir du kartus paaiškina „Mes nenagrinėjame projekto“ (40, 41 posėdžio minutė), nors atsakovas atsisakymą mokėti už projektą grindė tuo, kad projektas parengtas nekokybiškai. Teismo posėdyje taip pat didesnis dėmesys buvo skiriamas ieškovės atstovo paaiškinimams, jų pagrindu padarytos išvados teismo sprendime.

Atsiliepimas

4.14. Susipažinęs su ieškiniu, atsakovas pateikė dokumentą, pavadintą „Nesutikimas su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo“, kuriame išdėstė nesutikimo su ieškiniu motyvus bei suformulavo savarankiškus reikalavimus. Nors atsakovo atsiliepime suformuluoti reikalavimai pagal savo esmę atitiko priešieškinio turinį, teismas nepasiūlė ieškovui ištaisyti procesinio dokumento trūkumų, sumokėti žyminį mokestį, kaip tai numato CPK 115 straipsnis, kad ir atsakovo reikalavimai, kurie buvo susiję su ieškiniu, būtų nagrinėjami tame pačiame teismo posėdyje. Teismas šį procesinį dokumentą priėmė, tačiau atsakovo reikalavimų visiškai nesvarstė, jų neaptarė ir dėl jų nepasisakė nei atskiroje nutartyje, nei parengiamajame, nei teismo posėdyje. Tai sutrukdė teismui teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

4.15. Atsakovo įsitikinimu, tokių trūkumų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ištaisyti neįmanoma, nes nebuvo atskleista bylos esmė.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (500 Eur). Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

5.1. Atsakovas apeliaciniame skunde bando iškreipti faktines aplinkybes, jog jis vienašališkai nutraukė sutartį būtent dėl vėlavimo parengti Projektą. Atsakovas slepia tikrąją priežastį, dėl ko jam projektas tapo nebereikalingas, t. y. atsakovas nesitikėjo, kad už gyvenamo namo statybą reikės sumokėti tokio dydžio (4315,20 Eur) savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestį, be to, sužinojo, kad elektros atvedimo į statybvietę kaina yra labai didelė, todėl nutarė apskritai nebestatyti. Taigi finansinės galimybės, o ne ieškovės netinkami veiksmai sustabdė atsakovo norą statyti gyvenamą namą.

5.2. Atsakovo motyvas dėl pavėluoto termino sutartiniams darbams įvykdyti yra sugalvotas siekiant išvengti atsiskaitymo pagal Sutartį. Projekto rengimas buvo baigtas ir atsakovui pasirašyti pateiktas 2022 m. gegužės 17 d. Projektas turėjo būti parengtas per 6 mėnesius nuo atsakovo įsipareigojimo pateikti ieškovei reikiamus projektavimui ir statybos leidimui gauti dokumentus, įvardintus sutarties 7.1.1 punkte, vykdymo dienos. Sutarties 7.1.2 punktu atsakovas įsipareigojo organizuoti statybinius tyrinėjimus, reikalingus Projektui parengti, tačiau žemės sklypo grunto geologinių tyrimų rezultatus atsakovas pateikė ieškovei tik 2022 m. kovo mėn. pradžioje. Taigi, ieškovei galimybė pabaigti rengti Projektą, t. y. parengti Projekto konstrukcinę dalį atsirado po to, kai buvo atlikti inžineriniai geologiniai grunto tyrimai, t. y. nuo 2022 m. kovo mėn. pradžios. Kaip matyti iš susirašinėjimo, atsakovas atsisakė sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestį, todėl atsakovas neturi teisės kaltinti ieškovės, kad buvo praleisti projekto rengimo terminai.

5.3. Projekto rengimo terminas nepažeistas, o jei būtų pažeistas, ieškovė turėtų sumokėti atsakovui 0,02 proc. delspinigių (Sutarties 8.2.1 papunktis). Nepaisant to, ieškovė siūlė atsakovui ginčą baigti taikiai ir suteikė 500 Eur nuolaidą, todėl savo atliktus darbus ji įvertino tik 4 000 Eur ir tai nurodė atsakovui išsiųstame atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte.

5.4. 2021 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku atsakovui persiųstas projektinis pasiūlymas projektui parengti, pastabų negauta ir todėl pagal suderintus su atsakovu projektinius pasiūlymus buvo rengiamas pats projektas. Tarp susirašinėjimų su projektuotoju esantis laiko tarpas nereiškia, kad tuo metu nevyko projektavimo darbai. Ieškovės projektuotojas nuolat bendravo su atsakovu nuo pat sutarties sudarymo momento ir prieš sudarant Sutartį, taigi atmestini atsakovo argumentai dėl bendradarbiavimo stokos iš ieškovės pusės. Tarp šalių klostėsi normalus bendradarbiavimas iki atsakovas dėl nenumatytų didelių išlaidų (infrastruktūros mokestis ir kt.) nutarė apskritai nebestatyti gyvenamo namo.

5.5. Niekuo nepagrįsti (ir melagingi) atsakovo teiginiai, kad „Paprašius parodyti projektą projektuotojas patikino, kad projektas yra atiduotas „Infostatybai“ patvirtinti ir statybos leidimams gauti vėliausiai iki 2022 m. sausio pabaigos“. To negalėjo būti, nes tuo metu ieškovės projektuotojas kartu su atsakovu užsakinėjo geologinius grunto tyrimus ir jie 2022 m. sausio 11 d. abu pasirašė ant techninės užduoties, parengtos IGG tyrimų studijos. Anksčiau šių tyrimų nebuvo galima užsakyti dėl dviejų priežasčių: pirma, atsakovas tik 2021 m. lapkričio mėn. galutinai apsisprendė koks ir kokioje vietoje turėtų būti jo namas; antra, dėl oro sąlygų ir įmonės IGG tyrimų studijos užimtumo. Geologinių tyrimų metu projektavimo darbai nebuvo sustoję, nes buvo rengiamos ir kitos projekto dalys.

5.6. Vadovaujantis favor contractus principu, Sutartis turi būti nutraukiama tik tuo atveju, jei jos išsaugoti nebeįmanoma arba jos tolesnis vykdymas iš esmės pažeistų vienos ar abiejų šalių teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė esminio pažeidimo, dėl kurio buvo galima nutraukti Sutartį, nepadarė. Be to, atsakovas, vienašališkai nutraukdamas Sutartį, privalėjo iš anksto pranešti ieškovei apie tai prieš trisdešimt dienų, tačiau tokių veiksmų neatliko. Atsakovas papildomo laiko ieškovei toliau vykdyti Sutartį nesuteikė, įgaliojimą veikti atsakovo vardu, kad jo vardu būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas, suteikti ieškovei atsisakė, taip pat atsisakė sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestį, dėl ko gauti statybos leidimą apskritai tapo nebeįmanoma. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė ateityje nebūtų galėjusi gauti atsakovo vardu statybą leidžiančio dokumento. Jeigu atsakovas ir galėjo prarasti pasitikėjimą ieškove dėl laiku neparengto projekto, jis, įgyvendindamas savo pareigą vykdyti Sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, atsižvelgiant į favor contractus – sutarties išsaugojimo būtinumo principą, turėjo pabandyti tęsti bendradarbiavimą su ieškove, nes šalys nesusitarė, kad Sutartis galėtų būti nutraukta be įspėjimo dėl projekto laiku neparengimo. Šalys šį momentą Sutartimi aptarė ir numatė netesybas (delspinigius), o ne Sutarties nutraukimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovės darbų vėlavimas yra esminis Sutarties pažeidimas. Ieškovė siūlė toliau bendradarbiauti, sumažino Sutarties kainą, tačiau atsakovas padarė impulsyvų sprendimą ne dėl ieškovės kaltės, o dėl atsiradusių nenumatytų didelių išlaidų.

5.7. Atsakovo teiginys, kad Projektas turi žymių trūkumų, nepagrįstas jokiomis specialistų išvadomis. Rungtyniškumo principas iš atsakovo reikalavo įrodyti jo paties teiginius, kad Projektas parengtas nekokybiškai, o dispozityvumo principas leido atsakovui rinktis savo atsikirtimų į ieškinį taktiką ir strategiją. Atsakovas pats sprendė, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis, įrodymus pateikti teisme savo atsikirtimams pagrįsti. Teismas negalėjo savo iniciatyva paskirti projekto ekspertizės, jei to neprašė atsakovas. Atsakovas teismui apskritai nepateikė jokių rašytinių duomenų, specialistų nuomonių ar išvadų, leidžiančių teismui įtarti, kad Projektas parengtas nekokybiškai, tuo labiau, kad atsakovas tokių pretenzijų ieškovei iki ginčo nagrinėjimo teisme nereiškė. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir su apeliaciniu skundu, todėl laikytina, kad atsakovo nuogąstavimai dėl Projekto kokybės yra gynybinė taktika siekiant išvengti sutartinės pareigos sumokėti ieškovei atlygį už Projekto parengimą.

5.8. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 5.4 punktą ieškovė turėjo teisę pataisyti Projekto sprendinius, jei užsakovas ar projektą derinančios institucijos būtų pareiškę pastabų, tačiau tokių pastabų ieškovė negavo, o šis punktas rodo, jog ši sutartinė sąlyga nėra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį.

5.9. Pats faktas, kad atsakovas supranta, jog jam ginantis nuo pareikštų reikalavimų galimai reikia advokato, tačiau jo nesamdo net apeliacinėje instancijoje ir pats profesionaliai surašo apeliacinį skundą, rodo apeliacinio skundo argumento dėl galimo proceso pažeidimo teismui nepasiūlius atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamoje byloje apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2500 Eur skolą už atliktus projektavimo darbus pagal Sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

9. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuodamas tuo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atsakovo atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą, nesprendė dėl atsakovo reikalavimų, nenagrinėjo ir nevertino atsakovo teiginių dėl Sutarties nutraukimo; neteisingai išaiškino tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas; neatsižvelgė į tai, kad Sutartis yra ir vartojimo sutartis, neatsižvelgė į vartojimo rangos normose įtvirtintas užsakovo teisių garantijas; didesnį dėmesį skyrė ieškovės atstovo argumentams ir paaiškinimams nei atsakovo; nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų; nepasiūlė atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese; nesiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, paskirti Projekto ekspertizę siekiant nustatyti, ar Projektas atitinka jam keliamus reikalavimus; neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su šalių susitarimu dėl grunto geologinių tyrimų ir jų atlikimo termino įtakos Sutarties tinkamam įvykdymui (projekto parengimui) sutartu terminu; padarė nepagrįstas išvadas, kad šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principą pažeidė atsakovas ir Sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija su atsakovo skundo motyvais iš esmės sutinka.

10. Pirma. Susipažinusi su skundžiamu sprendimu ir bylos medžiaga, teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai išsprendė atsakovo procesinio dokumento, pavadinimu „Nesutikimas su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo“ priėmimo klausimą.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, atsakovas pateikė procesinį dokumentą, pavadintą nesutikimu su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kuriame išdėstė ne tik nesutikimo su ieškiniu motyvus, tačiau suformulavo ir savarankiškus reikalavimus. Atsakovas minėtu procesiniu dokumentu, be kita ko, prašė: pripažinti Sutartį negaliojančia nuo 2021 m. rugsėjo 27 d.; grąžinti atsakovui sumokėtus ieškovei rankpinigius ir kompensuoti atsakovui už Sutarties neįvykdymą; priteisti atsakovui 5 proc. metines palūkanas nuo Sutarties kainos (4 500 Eur) už nekokybiškai ir ne laiku atliktus projektavimo darbus. Tokie reikalavimai pagal savo esmę sudarė pagrindą vertinti juos kaip savarankiškus reikalavimus ir spręsti priešieškinio priėmimo klausimą nagrinėjamoje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtą atsakovo procesinį dokumentą priėmė tik kaip atsiliepimą į ieškinį (tai matyti iš teisėjos rezoliucijos), o šio dokumento kaip priešieškinio priėmimo klausimo neišsprendė nei rezoliucija, nei nutartimi (byloje tokių duomenų nenustatyta).

12. Vadovaujantis CPK 143 straipsniu, atsakovas turėjo teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu (1 dalis), o teismas turėjo spręsti dėl tokio procesinio dokumento priėmimo (2 dalis) arba atsisakymo jį priimti (4 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priešieškinio priėmimo (atsisakymo jį priimti) klausimo nesvarstė ir neišsprendė, tokiu būdu pažeisdamas procesinės teisės normas.

13. CPK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti. CPK 135 straipsnyje numatyti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, o CPK 138 straipsnyje numatytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo procesiniu dokumentu, kuriame galimai išreikšti savarankiški reikalavimai, turėjo spręsti ir klausimą dėl šio dokumento atitikties priešieškinio reikalavimams bei tokio dokumento kaip priešieškinio priėmimo klausimą, o nustatęs tokio procesinio dokumento kokius nors trūkumus (procesinio dokumento neatitikimą jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų, tai, kad nesumokėtas žyminis mokestis, jeigu jis taikomas), turėjo taikyti šio dokumento trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad procesinio dokumento pavadinimo netikslumas savaime nereiškia, kad atsakovas nepateikė priešieškinio nagrinėjamoje byloje ir kad vien dėl to jo reikalavimai neturėjo būti sprendžiami (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškiai išspręsti atsakovo procesnio dokumento, kaip priešieškinio, priėmimo arba atsisakymo jį priimti klausimą, ir tik tada nagrinėti bylą iš esmės. Priešingu atveju, dėl tokio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir ne visiškai atskleidus bylos esmę.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, yra pažymėjęs, kad gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą, visų pirma, nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai. Nagrinėjamu atveju, atsakovas teikė procesinį dokumentą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė tik kaip atsiliepimą į ieškinį, nors jame, be kita ko, buvo pareikšti savarankiški prašymai teismui. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reiškiamus prašymus turėjo priimti ir nagrinėti iš esmės, arba nustačius konkrečius tokio prašymo trūkumus (susijusius ne tik su dokumento pavadinimu) pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu pasiaiškinti kilusius neaiškumus bei esant būtinybei nustatyti terminą trūkumams šalinti bet kokioje proceso stadijoje dėl reiškiamų savarankiškų reikalavimų.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovo procesinį dokumentą priėmė (kaip atsiliepimą), tačiau šiame dokumente pareikštų atsakovo reikalavimų iš esmės nenagrinėjo, nors iš dalies tam tikru aspektu dėl jų pasisakė, nepaisant to, kad priešieškinio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas. Teismas skundžiamame sprendime lakoniškai ir neinformatyviai, iš esmės neatlikęs visapusiško įrodymų tyrimo ir išsamaus jų vertinimo (CPK 183, 185 straipsniai), be aiškių konkrečių motyvų, pažymėjo, jog atsakovo atsiliepime išreikšti prašymai (dėl Sutarties nutraukimo, neturtinės žalos pripažinimo ir kt.) vertinti kaip atsakovo gynybinė pozicija siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo (CPK 185 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis).

16. CPK 142 ir 143 straipsniuose atsiliepimas ir priešieškinys įtvirtinti kaip atskiri procesiniai dokumentai, tačiau privatinių santykių teisinio reglamentavimo sferoje yra taikomas principas „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“. Dispozityvus privatinių teisinių santykių reglamentavimo pobūdis sąlygoja atsakovo laisvę, nepažeidžiant įstatymų imperatyvų, ginantis nuo ieškinio teikti priešieškinį arba atsiliepiant į ieškinį. Kitoks teisės aiškinimas neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2020). Tačiau visais atvejais teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti šalių iškelto ginčo esmę ir apimtis, nurodytas atsakovo nesutikime su ieškiniu (atsiliepime į ieškinį), nes jame atsakovas suformulavo ir savarankiškus reikalavimus; taip pat teismas turėjo išsiaiškinti šalių pateiktus įrodymus ir prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tačiau nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nei iš rašytinės, nei iš garsinės bylos medžiagos nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi dėl atsakovo reikalavimų savarankiškumo ar teiravosi atsakovo dėl priešieškinio reiškimo. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai išspręstas atsakovo priešieškinio priėmimo klausimas, teismas, be kita ko, galėjo netinkamai nustatyti, kokios teisės normos nagrinėjamu konkrečiu atveju taikytinos šalių ginčo santykiams ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

17. Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai neišsprendęs atsakovo priešieškinio priėmimo klausimo, pažeidė tai reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir neatskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad priešieškinio priėmimo klausimas gali būti išspręstas tik pirmosios instancijos teisme, taigi apeliacinės instancijos teismas tokio pažeidimo ištaisyti negali. Taigi vien šiuo aspektu yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

18. Antra. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė teigė, jog Projektas buvo parengtas, yra tinkamas ir pateiktas atsakovui nepraleidus sutarto termino. Atsakovas nurodė priešingas aplinkybes – Projektas nebuvo parengtas, yra nekokybiškas (su trūkumais), nebuvo pateiktas atsakovui sutartu laiku, ieškovė tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu, dėl ko jis Sutarties atsisakė.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas tiek dėl Projekto parengimo (buvo Projektas parengtas ar nebuvo), dėl Projekto kokybės (atitiko nustatytus reikalavimus ar neatitiko), tiek dėl Projekto pateikimo laiku atsakovui, tiek dėl Sutarties vykdymo tinkamumo ir šalių (ne)tinkamo bendradarbiavimo Projekto rengimo metu, teismas šių esminių bylos faktinių aplinkybių iš esmės netyrė ir prieštaravimų tarp jų nepašalino, apsiribodamas formaliais teiginiais, kad ieškovė Projektą parengė, pateikė jį atsakovui bei nenustatyta, jog ieškovė įsipareigojimus vykdė netinkamai iki atsakovas nurodė atsisakantis Sutarties. Tačiau teismas visapusiškai ir išsamiai nagrinėjamai bylai reikšmingų abiejų šalių veiksmų vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus bei jų galimai netinkamo vykdymo reikšmės Projekto terminui ir kokybiškumui netyrė ir nevertino.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas matydamas, kad ieškovė galimai pažeidžia Sutarties terminus, jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų ieškovei šiuo aspektu nereiškė. Vis dėlto, iš bylos duomenų, atsakovo procesinių dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdžių metu galima spręsti, jog atsakovas žodžiu, o vėliau ir elektroniniu paštu išreiškė tam tikras pretenzijas ieškovei, tačiau teismas šių atsakovo paaiškinimų ir pateiktų duomenų išsamiau netyrė ir neanalizavo, sprendime dėl jų iš esmės nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino ir byloje esančių duomenų – Projekto vadovų paskyrimų raštu tik 2022 m. gegužės 17 d., nors ši aplinkybė galimai suponuoja tai, kad Projektas nebuvo vykdomas šalių sutartu laiku galimai nuo pačios ieškovės priklausančių priežasčių. Be to, nors teismas akcentavo, kad atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, tačiau tokią išvadą iš esmės grindė tik tuo, kad atsakovė nesumokėjo infrastruktūros mokesčio, tačiau išsamiau neanalizavo ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų, kad šį mokestį jam buvo nurodyta sumokėti galimai jau pasibaigus Projekto parengimo terminui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir objektyviai vertino aplinkybes ir šalių tarpusavio susitarimus, susijusius su grunto geologinių tyrimų organizavimu. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad žemės sklypo grunto geologinių tyrimų rezultatus atsakovas pateikė ieškovei tik 2022 m. kovo mėn. pradžioje (dėl ko, ieškovės manymu, tik nuo šio termino turėtų būti skaičiuojamas 6 mėnesių Projekto parengimo terminas), tačiau bylos duomenys suponuoja išvadą, kad faktiškai būtent ieškovė organizavo šių tyrimų atlikimą, o atsakovas už juos tik sumokėjo (nes pagal Sutarties 2 punktą buvo numatyta, kad į sutartinę kainą nėra įtraukta inžineriniai geologiniai grunto tyrimai).

21. Be to, pirmosios instancijos teismas parengiamojo teismo posėdžio metu nepasiūlęs atsakovui pateikti papildomų įrodymų ir nesudarydamas galimybės posėdžio metu paaiškinti dėl Projekto kokybės (galimai nekokybiškai parengto projekto), atsakovui nurodydamas, kad Projektas nėra nagrinėjamas (nors atsakovas atsisakymą mokėti už Projektą grindė tuo, kad Projektas parengtas nekokybiškai), sprendime apsiribojo formaliais teiginiais, jog atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad Projektas nekokybiškas, neatitinka reikalavimų, o dėl atsakovo argumentų dėl konkrečių galimų Projekto trūkumų išsamiau nepasisakė, jų iš esmės neįvertino.

22. Taip pat pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl Sutarties galiojimo ir jos nutraukimo, apsiribodamas tik Sutarties nuostatomis ir bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje. Tačiau neanalizavo būtent tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių santykių pagrindu taikytinų konkrečių sutarčių aiškinimo taisyklių.

23. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 183, 185 straipsniai).

24. Trečia. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp įmonės (verslininko) ir fizinio asmens (atsakovo), priimant skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, ar tarp šalių susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai (ne)kvalifikuotini vartojimo rangos teisiniais santykiais (priklausomai nuo to, kokiu tikslu naudotinas Sutarties rezultatas, t. y. ar užsakovo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, ar priešingai – verslo reikalams, profesiniams poreikiams tenkinti), tačiau šalių ginčo šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nevertino. Šis aspektas svarbus siekiant užtikrinti vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei suteikti realią galimybę pasinaudoti platesnėmis vartotojo interesų garantijomis ir pažeistų teisių gynimo būdais.

25. Pažymėtina, kad teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir nustatęs, kad ginčas kyla dėl vartojimo teisinių santykių, taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšies nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Vartojimo sutartims greta bendrųjų prievolių teisės bei sutarčių teisės normų taikomos specialios taisyklės sutarčių sudarymo, aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, nesąžiningų sutarčių sąlygų, sutarčių pabaigos ir kitiems klausimams reguliuoti, palyginus su kitomis sutartimis, nustatomos platesnės silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. Teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Savo pažeistų teisių gynimo apimtį ir būdą pasirenka nukentėjusioji šalis – vartotojas, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

26. Nagrinėjamu atveju, galimai tinkamai neidentifikavus ginčo teisinių santykių, tokiu būdu galėjo būti žymiai apribota atsakovo (tuo atveju, jeigu jis būtų identifikuotas kaip vartotojas), teisių gynyba, nes pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tačiau visiškai neanalizavo ir netaikė specialių normų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius, nors esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumas – CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva nuožiūra; ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju būtų svarbu tinkamai nustatyti ir įvertinti, kokią Projekto dalį pagal Sutartį ieškovė buvo parengusi tuo metu, kai atsakovas informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą, ir kokia kaina yra proporcinga atliktam darbui.

27. Taigi tuo atveju, jeigu tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, tai būtų pagrindas konstatuoti ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių vartojimo rangos teisinius santykius, pažeidimą (CPK 330 straipsnis).

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisakytina, nes viena vertus, tai nebeturi teisinės reikšmės bylos apeliacinėje instancijoje baigčiai, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsprendė, nes tai neatitiktų įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių bei ribotų šalių teisę į apeliacinį procesą.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir ne visiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, taip pat materialinės teisės normas, ir aukščiau šioje nutartyje aptarti trūkumai negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes, visų pirma, reikia išspręsti atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą, be to, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti klausimais, kurių pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl kurių nepasisakė. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į bylos aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų rinkimas, tyrimas ir jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apribotų šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė