Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos Kibelkščių bendruomenės (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės asociacijos Kibelkščių bendruomenės ieškinio atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turto panaudos sutarties pratęsimo ar įpareigojimo sudaryti sutartį, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė asociacija Kibelkščių bendruomenė, atstovaujama pirmininko V. G., kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su 2021 m. kovo 24 d. ieškiniu pavadinimu „Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3698-824/2021“. Ieškovė nurodė, kad ieškinys teikiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teismas, susipažinęs su pateiktu procesiniu dokumentu, jo turiniu, konstatavo, kad ieškovė teismui teikė ieškinį šalindama trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovei asociacijai Kibelkščių bendruomenei buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos prieštaravimų trūkumams pašalinti, tačiau nutartyje nurodytu terminu (per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos), ieškovė neištaisė visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių teismo nustatytu terminu pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti.

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė, atsižvelgdama į Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartyje nurodytus trūkumus / reikalavimus, ištaisė visus minėtoje nutartyje išvardytus trūkumus.

10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).

12. Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys yra pateiktas elektroniniu paštu, konstatavo, jog CPK nenumato galimybės pateikti dokumentus vien tik elektroniniu paštu, nes tokiu būdu neįmanoma identifikuoti dokumentą pateikusio asmens.

14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra tinkamas procesinio dokumento pateikimo būdas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktu, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO, Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis). Nagrinėjamu atveju, viena vertus, teismas nustatė, kad ieškinys yra pateiktas elektroniniu paštu, o toks būdas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau, kita vertus, 2021 m. kovo 25 d. registruotame ieškinyje buvo nurodoma, kad „ieškinys siunčiamas elektroniniu paštu, o pasirašytas ir su kopijomis patvirtintomis jį teikiančio asmens parašu, siunčiamas paštu iš Londono trimis egzemplioriais kiekvienai proceso šaliai” (ieškinio 2 lapas, 4 pastraipa).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pernelyg griežtai sprendė klausimą dėl ieškinio pateikimo būdo bei neįvertino tos reikšmingos faktinės aplinkybės, kad ieškinys galbūt tinkamu būdu yra išsiųstas teismui ir greitu laiku bus pateiktas teismui. Bylos duomenys patvirtina, kad apylinkės teisme ieškinys buvo gautas 2021 m. balandžio 13 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys buvo siunčiamas iš Londono, tai sudarė pagrindą manyti, kad siuntimas gali užtrukti. Taigi, teismas, turėdamas galimybę sulaukti tinkamo ieškinio pateikimo būdo, turėjo teisinius instrumentus pratęsti / atnaujinti terminą ieškovės siunčiamiems dokumentams pateikti, jeigu būtų nustatyta, kad jis yra praleistas (CPK 77, 78 straipsniai, CK 1.122 straipsnio 1 dalis).

16. Šios aplinkybės bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo atveju skundžiama nutartis / jos dalis buvo priimta ne tik iki galo tinkamai pritaikius teisinį pagrindą, bet skubotai ir formaliai. Pažymėtina, kad formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ar sprendžiant dėl teisinių pasekmių, neįvykdžius teismo įpareigojimų, taikymo, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas, kadangi šio instituto paskirtis yra nesuvaržyti asmens teisės į teisminę gynybą ir ją apsaugoti, todėl šiais atvejais būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-783-943/2019). Dėl nurodytų priežasčių ši nutarties dalis nepagrįsta.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo ir tai, kad ieškovė nepašalino ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties trečiame, penktame, šeštame punktuose nurodytų ieškinio trūkumų, Dera pažymėti, kad teismas tai nustatęs, visiškai nieko nepasisakė dėl tokios pozicijos. Analizuojant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį matyti, kad trečiasis trūkumas susijęs su tuo, kad ieškovė neaiškiai ir nekonkrečiai suformulavo reikalavimus (ieškinio dalyką). Teismas nustatęs, kad ieškiniu prašoma įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę pratęsti 5-erių metų laikotarpiui bei pasirašyti naują Savivaldybės turto panaudos sutartį su asociacija Kibelkščių bendruomene dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialaus turto, konstatavo, kad iš ieškovės reikalavimo negalima aiškiai nustatyti, ar ieškovė reiškia reikalavimą Klaipėdos miesto savivaldybei pratęsti, ar sudaryti naują turto panaudos sutartį.

18. Šiuo aspektu svarbu tai, jog ieškinį sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su patikslinto ieškinio turiniu, sprendžia, kad ieškovė pakankamai išsamiai aprašė faktines aplinkybes, taip pat išdėstė savo nuomonę dėl ginčo situacijos. Nors pareikštas ieškinys ir patikslintas ieškinys yra nedidelės apimties ir juose informacija dėstoma ganėtinai komplikuotai bei nepakankamai nuosekliai, tačiau iš pateiktų dokumentų turinio yra aišku, jog ieškiniu prašoma įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją svarstyti klausimą dėl naujos panaudos sutarties su ieškove pasirašymo. Kaip matyti, ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą, jame neliko reikalavimo dėl panaudos sutarties pratęsimo. Be to, ieškovė atsakove pasirinko tik Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir reikalavimą pateikė tik jai. Atitinkamai, ieškovė įpareigojimą / reikalavimą pasirašyti sutartį kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovė nurodo, kad tarp jų pasirašyta 2018 m. kovo 5 d. panaudos sutartis nėra pasibaigusi, ji tapo neterminuota, o atsakovė, būdama šališka, pažeisdama lygiateisiškumo principą, 2020 m. spalio 26 d. paprašė ieškovę atlaisvinti patalpas ir pradėjo jų kapitalinį remontą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nesuformulavo ieškinio dalyko bei ieškinio pagrindo.

20. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismui priimant skundžiamą nutartį, ieškovė buvo pakankamai aiškiai apibrėžusi keliamo ginčo ribas ir išdėsčiusi ieškinio pagrindą. Iš aptariamų ieškovės pateiktų procesinių dokumentų visumos teismas galėjo nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl panaudos sutarties pasirašymo / pažeidimo ir kokiais įrodymais šias aplinkybes įrodinėja.

21. Svarbu ir tai, jog teismas parengiamojo posėdžio metu šalis apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi, parengiamojo posėdžio metu yra papildoma galimybė (pvz.: gavus atsiliepimą) iki galo tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių ši nutarties dalis nepagrįsta. Pridėtina, jog ieškovės prašymas išreikalauti rašytinius įrodymus nėra materialinis reikalavimas, šis klausimas spręstinas atskirai nuo ieškinio dalyko vertinimo.

22. Analizuojant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį matyti, kad penktasis trūkumas susijęs su tuo, kad ieškovė pateikė dokumentus, tačiau jų kopijos nėra patvirtintos. Dėl šio trūkumo pirmiausia pažymėtina, jog patikslintame ieškinyje (po ieškinio dalyko) rašoma, kad pridedamos patvirtintos priedų kopijos. Teismas šios aplinkybės nevetino. Antras aspektas tas, jog kaip minėta anksčiau, teismas nesulaukė ieškinio originalo ir jo priedų, dėl to negalėjo tinkamai šio klausimo išspręsti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šiuo klausimu visiškai nieko nepasisakė, tik konstatavo faktą, kad šis trūkumas neištaisytas, įvertinus tai, kad klausimas išspręstas formaliai, ši nutarties dalis nepagrįsta.

23. Analizuojant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį matyti, kad šeštasis trūkumas susijęs su reikalingu / tinkamu procesinių dokumentų (ieškinių) kopijų kiekiu proceso dalyviams (CPK 113 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškinys „siunčiamas paštu iš Londono trimis egzemplioriais kiekvienai proceso šaliai“ (ieškinio 2 lapas, 4 pastraipa). Kaip minėta, teismas siunčiamo ieškinio priimdamas skundžiamą nutartį nesulaukė, dėl to formaliai konstatavo, kad ieškovė nepateikė reikiamo kiekio procesinių dokumentų. Dėl šių priežasčių ši nutarties dalis nepagrįsta.

24. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje neteisingai įvertino ieškinio turinį.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė ieškinio priėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2021 m. kovo 25 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimo svarstymas turėtų būti atliekamas kartu su ieškovės vėliau teismui siųstais priedais. Svarbu ir tai, jog turėtų būti atsižvelgtina į teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo (teismo) iniciatyva, kai iš turimos medžiagos būtų matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, (CK 1.122 straipsnio 1 dalis, CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.