Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys atsakovams notarui A. R. ir Čekijos Respublikoje registruotai įmonei LodyOn Group s.r.o., dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, ieškovui neištaisius ieškinio trūkumų, jį laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).

13. CPK numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, procesinių dokumentų su priedais turi būti pateikiama tiek kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, o kai dalyvaujantys byloje asmenys nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 1 ir 3 dalys).

14. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

15. Remdamasis šiais kriterijais pirmosios instancijos teismas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms byloje, t. y. į bylos nagrinėjimą įtraukus trečiąjį asmenį, 2019 m. vasario 18 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Emilė“ terminą pateikti teismui procesinių dokumentų egzempliorių (ieškinio ir jo priedų), išverstą į I. M. V. suprantamą kalbą bei pateikti teismui duomenis dėl naujai įtraukto trečiojo asmens I. M. V. procesinių dokumentų įteikimo vietos (adresą).

16. Apeliantė skunde teigia, kad formaliai jokie ieškinio, kaip procesinio dokumento trūkumai nebuvo nustatyti, todėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis teismas neturėjo pagrindo vadovautis. Į šioje byloje nagrinėjamų klausimų ratą teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka, todėl teismas dėl šių skundų argumentų nepasisako. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė jai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų neginčijo, todėl laikytina, kad teismo įpareigojimai privalėjo būti pašalinti nurodytu terminu.

17. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad 2019 m. vasario 18 d. nutartis ieškovei buvo įteikta 2019 m. vasario 19 d., tačiau teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, todėl teismas 2019 m. kovo 18 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Apeliantė ginčija nutartį teigdama, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti ieškinio nepaduotu ir tokia nutartimi suvaržė jo procesines teises į teisminę gynybą.

18. Lietuvos apeliacinis teismas šioje situacijoje visų pirma pažymi, kad bendroji taisyklė ir siekiamybė, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, yra ta, kad ieškinio atitikimas įstatyme numatytiems bendriesiems ir specialiesiems formos bei turinio reikalavimams būtų tikrinamas jo priėmimo stadijoje. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Ieškinio priėmimo stadijoje nustatytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

19. Tačiau taip pat galimi atvejai, kuomet atitinkami trūkumai paaiškėja po to, kai toks ieškinys yra priimtas nagrinėti, iškeliama byla, o trūkumai nustatomi jau bylos nagrinėjimo stadijoje. Šioje proceso stadijoje trūkumų nepašalinus, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Taigi, kaip matyti, procesinė bylos baigtis, nepašalinus teismo nutartimi nustatytų trūkumų per tam skirtą terminą, nėra identiška, vienu atveju ieškinys apskritai nepriimamas, kitu atveju paliekamas nenagrinėtas.

20. Aptariamu atveju procesas pagal ieškovės pateiktą ieškinį, kuris kaip atitinkantis jam įstatymu keliamus reikalavimus buvo priimtas, teisme buvo pradėtas, šalys pateikė atsiliepimus į jį, tačiau tik pasikeitus faktinei situacijai byloje, ir kilus poreikiui pašalinti bylos nagrinėjimo metu nustatytus procesinio dokumento trūkumus, teismas nustatė terminą ieškovei trūkumams pašalinti. Nustatęs, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisinį pagrindą ir konstatavo, kad ieškinys laikomas nepaduotu, nors ieškinį priėmus ir bylos nagrinėjimo metu nustačius jo trūkumus, taikomas ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas (CPK 296 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio pobūdžio klausimus kaip kilę nagrinėjamoje byloje (procesinio dokumento ir jo priedų vertimo trūkumas) galima išspręsti pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje taikant kooperacijos (bendradarbiavimo) principą (CPK 8 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta neįvertinus to, kad ieškovė, reaguodama į teismo jai nustatytus įpareigojimus per teismo nustatytą terminą, t. y. 2019 m. vasario 26 d. teismui pateikė lydraštį, kuriame išdėstė savo poziciją dėl notaro procesinio statuso byloje pakeitimo bei nurodė, kad ieškovės žiniomis, trečiasis asmuo I. M. V. siekia Lietuvos Respublikoje susirasti procesinį atstovą ir artimiausiu metu prisijungs prie bylos bei susipažins su joje esančiais procesiniais dokumentais, dėl ko, ieškovės vertinimu, teikti procesinių dokumentų egzempliorių į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą nėra tikslinga. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. teisme buvo gautas trečiojo asmens I. M. V. atstovės prašymas suteikti prieigą prie civilinės bylos, prieiga suteikta 2019 m. balandžio 4 d.

23. Šios aplinkybės bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo atveju skundžiama nutartis buvo priimta ne tik netinkamai pritaikius teisinį pagrindą, bet skubotai ir formaliai. Pažymėtina, kad formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ar sprendžiant dėl teisinių pasekmių, neįvykdžius teismo įpareigojimų, taikymo, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas, kadangi šio instituto paskirtis yra nesuvaržyti asmens teisės į teisminę gynybą ir ją apsaugoti, todėl šiais atvejais būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

24. Nepaisant to, kad ieškinį palikus nenagrinėtu, šaliai neužkertama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, pašalinus kliūtis, trukdžiusias nagrinėti bylą (CPK 297 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad šiuo atveju aplinkybės, dėl kurių ieškovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra išnykusios (trečiasis asmuo I. M. V. yra informuotas apie teisminį procesą ir yra susipažinęs su bylos medžiaga), siekiant pasirengti bylos nagrinėjimui teisme šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus (dublikus ir triplikus), panaikina skundžiamą nutartį, kaip prieštaraujančią proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, bei užkertančią kelią greitam ir efektyviam procesui ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui.