- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2-1718-1069/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00548-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- J. J., D. J.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui V. B. ir jo atstovams advokatui R. L., advokato padėjėjai E. Š. (nuotoliniu būdu).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. L.
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovams J. J. ir D. J. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. ieškovas V. B. 2021-04-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo: nustatyti, kad ieškovas yra V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; nuginčyti atsakovo D. J. tėvystę, V. J.; priteisti iš ieškovo po 50 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo tvarkytoją paskirti atsakovę; nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina; patvirtinti ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką su dukra; ištaisyti gimimo akto įrašą, įrašant naujus duomenis apie tėvą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove J. J. buvo pora, palaikė artimus santykius ir (duomenys neskelbtini)susilaukė dukters – V. J.. Su atsakove gyveno iki 2012 metų. Nuo 2013-07-05 ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga – 2028-07-05. Gimus dukrai buvo jaunas ir nebrandus, todėl dukrai savo pavardės nesuteikė, o ji gavo motinos pavardę (B.). Vėliau atsakovė J. J. ištekėjo ir jos sutuoktinis V. J. suteikė dukrai savo pavardę. Ieškovas nori, kad jo dukra žinotų, kas yra jos tikrasis tėvas ir suteikti dukrai pavardę, su ja bendrauti, ketina dėti visas pastangas, kad tarp jo ir dukros atsirastų ryšys. Iki 2028-07-05 neturi jokių galimybių gyventi su dukra, todėl nustačius tėvystę, dukros gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su atsakove J. J.. Nustačius, kad V. B. yra V. J. biologinis tėvas, atsakovė turėtų netrukdytų jam bendrauti su dukra ir vieną kartą į du mėnesius atvežtų dukrą susitikti su juo į pataisos namus ir leistų dukrai paskambinti. Ieškovas taip pat prašo paskirti genominę ekspertizę, kuri nustatytų, jog būtent ieškovas yra biologinis V. J. tėvas.
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas palaikė artimus santykius su atsakove, vėliau atsakovė susilaukė dukters V. J.. Ieškovas su atsakove gyveno iki 2012 metų. Tarp tėvo ir vaiko atsirado ryšys, tačiau ieškovui patekus į įkalinimo įstaigą ryšiai nutrūko, atsakovė susirado kitą vyrą tai yra atsakovas, kuris mergaitei suteikė pavardę. Ieškovas nori matyti mergaitę ir atkurti ryšį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nepalaikė prašymo dėl ekspertizės skyrimo, kadangi ginčo dėl biologinės tėvystės nekilo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad siekia atkurti ryšį su dukra, ryšys nutrūko 2012 metais, po to kai nustojo gyventi su atsakove, dukra buvo 3-4 metų. Gyvendamas su dukra ją prižiūrėjo, gyveno kartu su atsakove. Aplinkybę, kad atsakovė gyvena su kitu sužinojo 2017 metais, ieškovą apie tai informavo mergaitės močiutė. Tikėjosi, kad pavyks taikiu būdu bendrauti su dukra. Atsakovė informacijos apie dukrą neteikė, nebendravo.
II. Atsakovų ir išvadą teikiančios institucijos procesinės pozicijos
5. Atsakovė J. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovo patikslinto reikalavimais, kadangi jie prieštaraujantį vaiko interesams. Neginčija, kad V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra ieškovas. Tačiau pažymėjo, kad jis dukrai gimus nesutiko įteisinti savo tėvystės, be to, vaiku nesirūpino, nebendravo, neteikė materialinio išlaikymo ir jokiais kitais būdais nedalyvavo šio vaiko gyvenime. V. J. ieškovo nepažįsta, o savo tėvu laiko atsakovą D. J.. Be to, ieškovas yra praleidęs įstatymu nustatytą vienerių metų terminą tėvystės nuginčijimui ir neprašo šio termino atnaujinimo.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė J. J. nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2011 metų, jokių ryšių nepalaikė, informacijos jam apie dukrą neteikė. Ieškovas prie dukros išlaikymo nėra prisidėjęs. Gimus mergaitei pavardė buvo įrašyta B.. Paaiškino, kad ieškovas bendro vaiko nenorėjo, smurtaudavo prieš atsakovę. Ieškovas dvylika metų su mergaite nebendravo, jų ryšys nesisuformavo, todėl nėra jokios galimybės jo atkurti. Pradėjus gyventi su atsakovu D. J. jis mergaitei suteikė pavardę, ją pripažino kaip savo. Šiuo metu jų šeimoje auga iš viso 4 vaikai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas D. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutiko su reikalavimais. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad V. J. biologinis tėvas yra ieškovas, tačiau kadangi jo reikalavimai neatitinka V. J. interesų. Mergaitė atsakovą laiko savo tėvu, su kuriuo yra susiklostę ilgalaikiai dukters ir tėvo santykiai. Teismo posėdžio metu atsakovas D. J. paaiškino, kad augina mergaitę ir jai teikia išlaikymą dar nuo 2012 metų balandžio mėnesio (2011 metais ieškovas jau nebendravo su atsakove). Mergaitei suteikė pavardę, šiuo tikslu vyko pas notarą. Kartu su atsakove gyvena santuokoje nuo 2012 metų birželio mėnesio, augina dar tris bendrus vaikus. Atsakovas ryšys su V. yra labai geras, nors ji žino, kad jis nėra jos biologinis tėtis, tačiau ji nenori bendrauti su kažkuo kitu (ieškovu).
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2021-08-19 Nr. 5SD (8.5.15)-4942 išvadą į ieškovo patikslintą ieškinį, kurioje nurodė, kad ieškovas yra praleidęs įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nusiginčijimo. Ieškovas, žinodamas, kad jam ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra iki pat 2021-04-22 nedarė nieko dėl tėvystės nuginčijimo / tėvystės pripažinimo. Ieškovo pozicija nesudaro pagrindo pripažinti, kad praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių. Ieškovo tiek ieškinio, tiek patikslinto ieškinio argumentai bei paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas per devynių metų laikotarpį, nesiėmė jokių priemonių savo subjektinėms teisėms ginti ir neginčijo ir nepilnametės tėvystės. Apsilankius atsakovų gyvenamojoje vietoje namuose nustatyta tvarkinga ir jauki aplinka, atsakovai gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais. Tarnybos atstovė tiesiogiai (be kitų asmenų) bendravo su V. J., kuri pasakojo, kad niekuomet nėra mačiusi, bendravusi ar telefonu, ar gyvai su vyru, kuris gali būti jos tėvas. Nuo pat mažumės jos gyvenime buvo vienas tėtis – D., kurį mergaitė myli. Todėl, tarnybos vertinimu, mergaitės laiminga gyvendama dabartinėje savo šeimoje ir nieko nenori keisti, jos ryšys su atsakovu ir su visais šeimos nariais pagrįstas ilgalaikiais ir artimais santykiais, mergaitė yra viskuo aprūpinta ir jaučiasi mylima tiek tėčio D., tiek kitų šeimos narių.
9. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą į patikslintą ieškovo ieškinį. Papildomai paaiškino, kad lankėsi atsakovų šeimoje, bendravo su V. J., išklausė jos nuomonę, todėl ieškovo ieškinio nepalaiko. Šiuo metu tarp atsakovo ir V. J. jau yra susiformavęs stiprus tėvo ir dukters ryšys, kuris visiškai atitinka mergaitės interesus, ieškovo reikalavimai neatitinka nepilnametės mergaitės interesų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė bendras vaikas, dukra V.. Šalys santuokos sudarę nebuvo, ieškovas V. B. vaiko gimimo įraše nebuvo įrašytas vaiko tėvu, o dukrai savo pavardę (B.) suteikė atsakovė. Ginčo, kad būtent ieškovas V. B. yra biologinis mergaitės tėvas, byloje nekilo, tai patvirtino ir ginčo šalys, teisme teikdamos paaiškinimus (šia aplinkybe neabejojo ir atsakovė). Tačiau atsakovei pradėjus gyventi su kitu vyru, atsakovu D. J. (o vėliau ir sudarius santuoką), pastarasis notariškai patvirtintu pareiškimu apie tėvystės pripažinimą pripažino tėvystę, todėl (duomenys neskelbtini) ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime – gimimo įrašo Nr. 282 V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įraišytas atsakovas – D. J..
Dėl tėvystės nuginčijimo
11. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
12. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018, 26 punktas).
13. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).
14. Šio pobūdžio bylose iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999-10-19 sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007-01-08 sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik KNAKAL prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014-02-18 sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; kt.). Be to, EŽTT jurisprudencijoje svarbia aplinkybe laikoma tai, ar, atmetus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo pagal pareiškėjų reikalavimą, vėliau pats vaikas, sulaukęs pilnametystės, turės galimybę ją nuginčyti pagal nacionalinės teisės normas (žr. EŽTT 2014-02-18 sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08).
15. Šiuo atveju ieškovas siekia nuginčyti vaiko gimimo liudijime įrašytą kitą asmenį tėvu pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Nors ieškinio pareiškime ieškovas, be kita ko, prašė skirti DNR ekspertizę, patvirtinančią, kad ieškovas yra vaiko biologinis tėvas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu dėl šios aplinkybės ginčo nekilo, atsakovė J. J. ieškovo biologinės tėvystės faktu buvo įsitikinusi, šią aplinkybę pripažino ir tėvu įtaršytas atsakovas D. J.. Tačiau, teismo vertinimu, byloje susiklosčiusi situacija neleidžia prioriteto suteikti biologinei tėvystei.
16. Biologinė tėvystė turi reikšmę, tačiau ne lemiamą tokio pobūdžio bylose. EŽTT yra pabrėžęs, kad esminę reikšmę turi apsvarstymas, kas atitiktų geriausius vaiko interesus; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., 2014-02-18 sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
17. Tėvystės nuginčijimo bylose, svarstant kas atitiktų geriausiai vaiko interesus, yra atsižvelgiama ne tik į teisinį, bet ir socialinį tėvo, biologinio tėvo ir vaiko ryšį, ar vaikas yra prisirišęs prie tėvo, biologinio tėvo, ar yra atsiradę ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Taigi, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik vadinamosios „biologinės“ tiesos konstatavimas, todėl kiekvienu atveju vaiko santykis su tėvu, biologiniu tėvu ir jų požiūrį vienas į kitą, yra vertinamas individualiai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-10-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-2548-577/2018).
18. Ieškovas akcentuoja, kad būtent jis nuo pat vaiko gimimo bendravo su vaiku, užmezgė emocinį ryšį, tačiau nutrūkus santykiams su atsakove ir ieškovui pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę tapo neįmanoma šio ryšio palaikyti. Tačiau teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais.
19. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas apskritai su ja nenorėjo susilaukti kūdikio, ji ieškovui buvusi tik pramoga, nuo pat dukters gimimo ieškovas nesirūpino nei atsakove, nei (duomenys neskelbtini) gimusia dukra, nenorėjo suteikti dukrai savo pavardės, vartojo alkoholį ir smurtavo prieš atsakovę, todėl tarp ieškovo ir dukters nesusiformavo jokie ryšiai. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2013-07-05 atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dar iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ieškovas kokiais nors būdais būtų siekęs suteikti dukrai tėvystę, teikti išlaikymą, bendrauti, sveikinti švenčių ir gimtadienių progą ir pan. Todėl teismas sprendžia, kad tarp mergaitės ir ieškovo nėra išlikusių ankstesnių santykių ir nesusiklostė nauji. Teismo įsitikinimą, kad tarp ieškovo ir V. J. nėra susiformavusio dukros ir tėvo ryšio, o dukra, nors ir žinodama, jog ieškovas yra jos biologinis tėvas, tačiau jo nepripažįsta ir nelaiko tėvu, patvirtina ir bylos svarstymui kartu su vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-08-19 Nr. 5SD (8.5.15)-4942 išvada pateiktas vaikos nuomonės išklausymo aktas bei 2021-08-10 V. J. paaiškinimai, kuriuose užfiksuota, kad mergaitė jaučiasi laiminga augdama dabartinėje šeimoje su broliu ir seserimis, savo tėčiu nuo pat mažumės (kiek atsimena) laiko D. J., kurį myli, o žinios apie biologinį tėvą ir galimybė su juo bendrauti mergaitei kelia nerimą ir stresą. Teismo vertinimu, V. J., būdama (duomenys neskelbtini) amžiaus, jau geba aiškiai išdėstyti savo poziciją dėl tėvystės nuginčijimo. Taigi atsižvelgiant į mergaitės amžių, teismas sprendžia, kad vaiko nuomonės išklausymo aktas bei pačios mergaitės rašytiniai paaiškinimai, yra aiškūs ir pakankamai logiški, sudarantys pagrindą išvadai, kad vaikas nenori bendrauti su ieškovu, ne dėl to, kad atsakovai (ar kiti asmenys) būtų nuteikę ją prieš ieškovą, o dėl to, kad tarp ieškovo ir mergaitės nėra susiklosčiusio jokio emocinio ir socialinio ryšio. Ieškovas iš esmės nesirūpino dukra, nedalyvavo jos gyvenime ir neįgyvendino tėvo valdžios jos atžvilgiu, tuo tarpu tarp mergaitės ir atsakovo D. J. yra susiformavęs ne tik teisinis, bet ir gana stiprus socialinės tėvystės santykis, nes atsakovas aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią dukrai jau pakankamai ilgą laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini)). Be to, teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti atsakovo D. J. tėvo valdžios įgyvendinimo dukters atžvilgiu tinkamumu. Priešingai, vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-08-19 Nr. 5SD (8.5.15)-4942 išvada (skyriaus atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu), 2021-08-11 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 5TSD-1689 leidžia spręsti, kad nors atsakovų šeimai kurį laika ir buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau jos buvo nutrauktos išnykus neigiamo pobūdžio aplinkybėms, šiuo metu atsakovų šeimoje yra sudaryta visiškai tinkama ir pozityvi aplinka vaikų augimui ir vystymuisi.
20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, išklausęs šalių ir vaiko nuomonę, išsakytą vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei bei išdėstytą raštu, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, sprendžia jog esamos situacijos pakeitimas (netgi ir palikus mergaitei turimą pavardę, bet keičiant gimimo liudijime duomenis apie tėvą) vaikui sukels įtampą, nežinomybę ir neigiamas emocijas, todėl nėra pagrindo prioritetą teikti biologinei tėvystei. Teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas dėl per ilgą laiką vyravusio tarpusavio socialinio santykio, šiuo atveju pažeistų vaiko interesus, todėl ieškovo reikalavimas nuginčyti tėvystę atmetamas.
Dėl ieškinio senaties
21. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).
22. Ieškovas neprašė atnaujinti termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Laiko, kad į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi laiku, kadangi tik 2017 metais sužinojo, jog vaiko gimimo įraše vaiko tėvas yra įrašytas atsakovas (apie šią aplinkybę ieškovui pranešė jo mama), ieškovas tikėjosi, kad pavyks taikiu būdu bendrauti su dukra, be to, dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo ne iškarto galėjo tinkamai ginti savo teises. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant dėl nesikreipimo į teismą priežasčių svarbumo. Byloje nustatytos aplinkybės (atsakovės ir paties ieškovo paaiškinimais) jog ieškovui nuo pat V. J. gimimo ((duomenys neskelbtini)) buvo žinoma aplinkybė, kad jis nebuvo įvardintas mergaitės tėvu. Dar daugiau, pats ieškovas mergaitės gimimo dokumentuose nenorėjo būti įrašytas jos tėvu. Be to, ieškovui buvo žinoma, ir tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė sukūrė šeimą su kitu vyru (atsakovu D. J.), tačiau iki pat 2021-04-26 nesiekė, savo, kaip biologinio mergaitės tėvo statuso įteisinimo dukters gimimo dokumentuose ir (ar) pavardės dukrai suteikimo. Remdamasis bylos įrodymų visuma, teismas sprendžia, kad ieškovas akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti. Šiuo atveju svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas nenustatė.
23. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Todėl ieškovo ieškinys atmestinas ir šiuo savarankišku pagrindu – dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Šioje byloje abiem ginčo pusėms buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir ieškovas, ir atsakovai 100 proc. apimtimi atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo – ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-04-14 sprendimu Nr. 8.2-(Mr)TP-21-T-225-3119, atsakovai – 2021-09-11 sprendimu Nr. 8.2-(Mr)TP-21-T-1051-8253 ir 2021-09-23 sprendimu Nr. 8.2-(Mr)TP-21-T-1163-9077.
25. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nekompensuotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.