Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nutarties,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-06 nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 126 str. 4 d., grąžino Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariatui nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

R. S. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį ir prašo šią nutartį panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyti trūkumai yra esminiai, pažeidžiantys ATPK 260 str., ir jie negali būti ištaisyti vadovaujantis LR ATPK 284 str. 2 d. Nurodo, kad įteiktame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta pažeidimo padarymo laikas, tiksli vieta, alkotesterio numeris ir alkotesterio patikros sertifikato numeris, protokolo dalyje „prie protokolo pridedama“ nurodyti duomenys, kurių nėra administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymi, kad netinkamai nurodytas pažeidimo padarymo laikas 19.05 val., kadangi vairuojantis transporto priemonę buvo sustabdytas apie 18.30 val., be to nenustatyta pažeidimo padarymo vieta, kuri protokole nurodyta „(duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g.“, nors buvo sustabdytas „Kėdainių raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.“. Taip pat protokole neįrašytas pažeidimui išsiaiškinti panaudotos techninės priemonės „Lion 500“ numeris ir alkotesterio patikros sertifikavo numeris, patvirtinantis ar šia priemone galima naudotis. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra protokolo dalyje „prie protokolo pridedama“ įrašyto priverstinio nuvežimo akto, kadangi automobilis įvykio vietoje, surašius pakvitavimą buvo atiduotas sutuoktinei. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo trūkumai yra esminiai ir motyvuodamas ATPK 284 str. 2 d., nurodo, kad minėtas straipsnis nenumato galimybės ištaisyti esminių protokolo trūkumų, išskyrus tai, kas būtų susiję su administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimu ir pažeidimo straipsnio, dalies nurodymu. Skunde cituojamos Lietuvos policijos generalinio komisaro 200-03-16 Nr. 5-V-192 įsakymo „Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų, nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, laikinų leidimų ir laikinų transporto priemonės registracijos liudijimų blankų pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo“ nuostatos, kurios nenumato sąlygų, kurioms esant būtų galima taisyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir leidžiama taisyti tik tas klaidas, kurios susijusios su asmens duomenimis, transporto priemonės duomenimis ir pažeidimo esme. Apeliantas pažymi, jog sulyginus administracinio teisės pažeidimo byloje esantį protokolą su įteikto protokolo kopija, akivaizdžiai matosi skirtingai nurodyti duomenys, kurie protokolo originale, esančiame administracinio teisės pažeidimo byloje yra pripašyti. Tokiu pagrindu 2012-03-28 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 300 str. 1 d., dėl galimo administracinio teisės pažeidimo protokolo klastojimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Sutinkamai su ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nutartimi, tačiau išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei gautą medžiagą apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, kadangi jame išdėstyti motyvai nepaneigia R. S. įvykdyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis proceso dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (LVAT administracinė byla Nr. N-16-566/2007).

ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyti pažeidimo esmę, t. y. veikos objektyviąją pusę, bei nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą – tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N3- 1135/2005 ir N62-301/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 5) turinio matyti, kad R. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, todėl jam gali būti taikoma atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. Be to, šį pažeidimo faktą konstatuoja administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys: pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 6-9), paties pažeidėjo 2011-10-27 paaiškinimas (b.l. 10), asmens blaivumo testo rezultatai (b.l. 11), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 12). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su apelianto argumentais, konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmė yra nurodyta tinkamai, ją taip pat pagrindžia byloje esanti medžiaga. Pažymima, kad protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo ir šiuo atveju R. S. tai padaryti yra įmanoma, kadangi iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę.

Apelianto motyvai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyti trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisyti vadovaujantis LR ATPK 284 str. 2 d., todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta, yra nepagrįsti ir tokiu būdu atmetami.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nutarimo turinio, teismas, konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra tikslus, nurodyti duomenys skiriasi su R. S. įteiktu protokolu, pripažino protokolo trūkumus esminiais, kurių teismas savo iniciatyva ištaisyti negali ir bylą grąžino organui, kurio pareigūnas surašė protokolą, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Šiuo atveju esminiais protokolo trūkumais pripažinti pažeidimo vietos, laiko ir protokolo dalies „prie protokolo pridedama“ duomenų netikslumai, bei alkotesterio patikros numerio nebuvimas. Šių protokolo netikslumų teismas, remdamasis ATPK 284 str. 2 d. ištaisyti negali, kadangi ši teisės norma taikoma tuo atveju, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nustato, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006).

Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą nurodytiems trūkumams šalinti, kadangi nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-1135/2005). Kartu atkreipiamas dėmesys, jog šiuo atveju Institucijai grąžinant administracinio teisės pažeidimo bylą, nesuteikiama galimybė nurodyti naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį, tačiau Institucija yra įpareigojama pašalinti apylinkės teismo nutartyje nurodytus protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) netikslumus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.