- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-975/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00073-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Purepro LT“
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ir atsakovės M. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei M. Š. dėl išlaidų daikto trūkumų ištaisymui priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Purepro LT“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 131 365,86 Lt, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. vasario 8 d. tarp ieškovės (pirkėjos) ir M. Š. individualios įmonės (pardavėjos) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėja pardavė, o pirkėja pirko 0,0594 ha ploto žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – gyvenamąjį namą (sunaikintas) ir kitus statinius, esančius Aldonos g. 19, Kaune. Tą pačią dieną perdavimo-priėmimo aktu visas turtas buvo perduotas pirkėjai. Sutarties 4.3 punktu pardavėja patvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja apie tuos trūkumus žinodama, arba būtu jo visai nepirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Perdavimo-priėmimo metu jokių vizualiai matomų parduoto pastato trūkumų nebuvo. 2008 m. gegužės mėnesį pradėjo aiškėti nusipirkto daikto trūkumai – suskilinėjo namo sienos, vidaus apdailos keraminės plytelės, nukrito namo apdailos dailylentės, dėl nekokybiškos stogo dangos lietaus metu vanduo bėgo į antro aukšto kambarius, deformavosi grindų danga, nutrupėjo tvoros tinkas ir t.t. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras 2008 m. rugsėjo 23 d. atliko statinio dalinę ekspertizę, kurios metu buvo konstatuoti tiek vizualiai matomi, tiek paslėpti nekilnojamojo turto trūkumai, bei teisės aktų, reglamentuojančių statybos techninius reikalavimus, pažeidimai. Ekspertizės akte konstatuota, kad išlaidų daikto trūkumų ištaisymui sąmatinė vertė yra 131 365,86 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 10 468,58 Lt išlaidų daikto trūkumų ištaisymui, 39 Lt žyminio mokesčio ir 195 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 853,60 Lt ekspertizės atlikimo ir eksperto iškvietimo į teismo posėdį išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės 70,47 Lt, o iš atsakovės – 10,53 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; grąžino atsakovei Kauno apygardos teismo sąskaitoje esančius 280 Lt. Spręsdamas dėl ieškovės nusipirkto namo trūkumų, teismas vadovavosi byloje paskirtos ekspertizės išvadomis. Teismas sprendė, kad pastato šiltinimo ir ventiliacijos trūkumai yra nustatyti ir šių trūkumų ištaisymo kaina yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės pagal eksperto sudarytą defektų pašalinimo lokalinę sąmatą iš bendros darbų sumos (16 520,48 Lt) atėmus betono trinkelių įrengimo ir gazoninių bordiūrų įrengimo darbus (6 051,90 Lt). Teismas atsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad prieš perkant namą matėsi nelygus trinkelių sudėjimas, todėl šio trūkumo teismas nepripažino paslėptu ir netaikė atsakovei atsakomybės dėl jo. Teismas sprendė, kad atsakovė neprivalo mokėti už gazoninius bordiūrus, kurių darbų vertė yra 218 Lt. Pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė vonios kambario sienos įtrūkimą, tačiau ekspertas sienos trūkumo nenustatė, nurodė, kad matėsi apdailos įtrūkimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš eksperto paaiškinimo ir nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos kopijos matosi, kad ieškovė nusipirko vieno aukšto gyvenamąjį namą su palėpe, o vėliau atliko pastato pagerinimo darbus, įrengdama antrą namo aukštą. Teismas priteisė ieškovei 10 468,58 Lt pastato trūkumų ištaisymo išlaidoms kompensuoti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš jos buvo priteista 10 468,58 Lt daikto trūkumų ištaisymui, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 3 522,39 Lt bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iš eksperto lokalinės sąmatos teismas nepagrįstai nepašalino statybos darbų, kurie nėra susiję su daikto trūkumų ištaisymu. Teismas nevertino, kad norint įrengti betono trinkelių grindinį, būtina atlikti paruošiamuosius darbus, kurie yra išvardinti lokalinės sąmatos 21-23 punktuose. Minėtuose punktuose išvardintų darbų vertė yra 962,82 Lt. Iš lokalinės sąmatos pašalindamas gazoninių bordiūrų vertę, teismas nepašalino gazoninių bordiūrų įrengimo darbų (25 p.), kurių vertė yra 95,29 Lt. Taip pat nepašalino tvoros apskardinimo darbų (4 p.) 255,43 Lt, nes bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad ieškovė, pirkdama namą, matė, jog kartu perka neapskardintą mūrinę tvorą, todėl šis trūkumas nėra laikytinas paslėptu daikto trūkumu, už kurį atsakovė privalėtų atsakyti. Teismas iš lokalinės sąmatos turėjo pašalinti darbų ne už 6 051,90 Lt, bet už 7 365,44 Lt.
2. Teismas neatsižvelgė į lokalinės sąmatos struktūrą, todėl klaidingai apskaičiavo priteisiamą sumą. Pirmiausia lokalinėje sąmatoje nurodomos tiesioginės išlaidos, vėliau prie šių išlaidų proporcingai pridedamos netiesioginės išlaidos, kurias sudaro pagalbinių medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomas darbo uždarbis, socialinis draudimas, statybvietės išlaidos ir kitos pridėtinės išlaidos, pridedamas pelnas ir nuo gautos bendros sumos apskaičiuojamas PVM. Iš lokalinės sąmatos pašalinęs tiesioginių darbų už 6 051,90 Lt, teismas turėjo pašalinti atitinkamą dalį netiesioginių išlaidų bei PVM.
3. Teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad lokalinė sąmata buvo sudaryta 2008 metų kainomis, nors priteisus kompensaciją daikto trūkumams pašalinti, darbai bus atliekami dabartinėmis kainomis, kurios yra mažesnės, nei 2008 metais buvusios statybos darbų kainos. Ji pateikė 2011 metų kainomis perskaičiuotą lokalinę sąmatą, teismas ją priėmė, tačiau ja nesivadovavo. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos bei CK 6.237 straipsnio, draudžiančio nepagrįstą praturtėjimą. Jei teismas būtų rėmęsis antrąja sąmata ir iš sąmatos pašalinęs darbus, nurodytus 4 ir 21-26 punktuose, bei proporcingai tiesioginėms išlaidoms sumažinęs netiesioginių išlaidų sumą, tai turėjo priteisti 3 522,39 Lt.
Atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Purepro LT“ pareiškė sutikimą su skundu ir prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, paskirti papildomą statinio ekspertizę ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir aiškinimo. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2008 m. rugsėjo 23 d. atliktos statinio dalinės ekspertizės metu buvo konstatuoti tiek vizualiai matomi, tiek paslėpti nekilnojamojo turto trūkumai, bei teisės aktų, reglamentuojančių statybos techninius reikalavimus, pažeidimai. Ekspertizės akte konstatuojama, kad išlaidų daikto trūkumų ištaisymui sąmatinė vertė yra 131 365,86 Lt. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nemotyvuotai šį aktą įvertino kaip numatomus pastato pagerinimo darbus. Teisme buvo apklausti ekspertai V. L. ir V. D., kurie patvirtino, kad visi VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės akte nurodyti trūkumai yra realūs bei kad visi sąmatoje numatyti darbai yra būtini ir reikalingi. Teismas šių parodymų netyrė ir nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas vertino tik vieną įrodymą – teismo ekspertizės aktą, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).
3. Teismo ekspertizės aktas neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, nes jame nenurodoma, kokie buvo naudojami metodai ir priemonės, gauti rezultatai nebuvo motyvuotai įvertinti; akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad buvo atlikta fotofiksacija, tačiau prie ekspertizės akto fotonuotraukos nepridėtos. Teismo ekspertizė motyvuotai neatsakė į teismo suformuotus 1-4 klausimus. Teismo ekspertizės išvados prieštarauja VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktai statinio dalinei ekspertizei, byloje esančioms fotonuotraukoms, 2 antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolams (su fotonuotraukomis), ieškovės pateiktai sąmatai. Teismas aukščiau paminėtų įrodymų netyrė ir nevertino. Teismo ekspertizės išvada yra prieštaraujanti kitiems bylos įrodymams, todėl teismas nepagrįstai sprendimą motyvavo vien tik remdamasis teismo ekspertizės aktu.
4. Teismas nepasisakė dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovė nepagrįstai teigia, esą teismas vertino tik vieną įrodymą – teismo paskirtos ekspertizės aktą. Teismas vertino visą įrodymų visetą – tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo metu padarytas nuotraukas, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, į teismą iškviesto teismo eksperto paaiškinimus.
2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras atliko statinio dalinę ekspertizę, kurios metu buvo konstatuoti tiek vizualiai matomi, tiek paslėpti nekilnojamojo turto trūkumai, tačiau pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį ieškinį galima reikšti tik dėl paslėptų daikto trūkumų. Ieškovės pateiktame dalinės ekspertizės akte sudarytoje lokalinėje darbų sąmatoje nurodyti darbai ir vizualiai matomiems namo trūkumams ištaisyti. Ieškovė pripažino, kad sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį matė vizualius namo trūkumus, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad dalinės ekspertizės akte pateikti darbai yra vertintini kaip siekis pagerinti namo būklę, o ne ištaisyti paslėptus trūkumus.
3. Ieškovė, nesutikdama su teismo ekspertizės išvadomis, bylos nagrinėjimo iš esmės metu galėjo prašyti paskirti naują teismo ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė argumentų, kodėl būtent dabar iškilo pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo būtinybė, todėl tenkinti ieškovės prašymo paskirti pakartotinę teismo ekspertizę nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtini apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Ieškovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 8 d. ieškovė (pirkėja) ir M. Š. individuali įmonė (pardavėja) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja pardavė, o pirkėja pirko 0,0594 ha ploto žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą –gyvenamąjį namą (sunaikintas) ir kitus statinius, esančius Aldonos g. 19, Kaune (1 t., 7-13 b. l.). Sutarties 4.3 punkte pardavėja patvirtino, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja apie tuos trūkumus žinodama, arba būtu jo visai nepirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Ieškovė nurodo, kad 2008 m. gegužės mėnesį pradėjo aiškėti namo trūkumai – suskilinėjo namo sienos, vidaus apdailos keraminės plytelės, nukrito namo apdailos dailylentės, dėl nekokybiškos stogo dangos lietaus metu vanduo bėgo į antro aukšto kambarius, deformavosi grindų danga, nutrupėjo vonios tinkas ir kt. Teigia, kad trūkumų ištaisymui reikia 131 365,86 Lt. Šios sumos priteisimo reikalavimą grindžia VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atlikta daline ekspertize, kurios metu konstatuoti vizualiai matomi ir paslėpti namo trūkumai. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio Aldonos g. 19, Kaune, ekspertizė (2 t., 31-33 b. l.). Ekspertizės išvadoje nustatyti šie defektai – stogo skardos nelygumas (galbūt vaikščiojant stogo danga), namo apšiltinimo, ventiliacijos trūkumai, nebaigti mūro tvoros įrengimo darbai, kurių ištaisymo kaina yra 16 520,48 Lt.
Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaidų, reikalingų paslėptiems gyvenamojo namo trūkumams ištaisyti, dydžio. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.). Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų. Pardavėjas 4.3. sutarties punktu patvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja apie tuos trūkumus žinodama, arba būtu jo visai nepirkusi arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Sutarties 4.8. punkte nurodyta, kad paaiškėjus sutarties 4.1.-4.7. punktuose nurodyti pareiškimai ir/ar garantijos neatitinka tikrovės, pardavėjas per įgaliotinį įsipareigoja savo sąskaita ir rizika atlikti visus reikiamus ir pageidautinus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti pirkėjai visus su tuo susijusius nuostolius. Sutarties 5.1. punktu pirkėja pareiškė, kad perkamą turtą apžiūrėjo ir pretenzijų dėl jo techninės būklės neturi. Ši sutarties sąlyga leidžia daryti išvadą, kad ieškovei perkamas namas tiko, kad namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, jokie namo trūkumai nebuvo pastebėti, todėl ieškovė privalo įrodyti, kad namo pirkimo metu buvo paslėptų namo trūkumų. Teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyti šie gyvenamojo namo defektai – stogo skardoje yra nelygumų (atsirado galbūt vaikščiojant stogo danga), namo apšiltinimo, ventiliacijos trūkumai ir nepabaigti mūro tvoros įrengimo darbai; pagrindinės defektų atsiradimo priežastys – nepadarytas kambario 1-3 šiaurinės lauko sienos apšiltinimas, neapšiltinta vonios ir vonios su tualetu patalpose grindų dalis iš rūsio pusės, prasta pastogės patalpų ventiliacija.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo įrodymų visuma, sprendimą grindė vien tik teismo paskirtos ekspertizės aktu, kuris neatitinka Teismo ekspertizės įstatyme nustatytų ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, todėl prašo paskirti papildomą statinio ekspertizę. Pasak ieškovės, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai jos pateiktą ekspertizės aktą vertino kaip numatomus namo pagerinimo darbus. Pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria.. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje išvardinti įvairūs namo pagerinimo darbai. Teigti, kad visi sąmatoje išvardinti darbai yra susiję su paslėptų namo trūkumų ištaisymu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teismo paskirtos ekspertizės metu ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimą, kokie namo trūkumai buvo, kurių pirkdama namą ieškovė negalėjo pastebėti, todėl tik minėtų trūkumų ištaisymui skirtos lėšos gali būti priteistos ieškovei iš atsakovės. Ieškovės pateiktoje ekspertizėje išvadoje nurodyti visi įmanomi namo pagerinimo darbai – stogo remontas, perdangos virš pirmo aukšto izoliacijos įrengimas, grindų remontas, pirmo aukšto išorės sienų remontas, mansardos sienų remontas, sienos ašyje 2-2 remontas, vonios kambario remontas, ventiliacijos įrengimas, vidaus apdailos darbai. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės akte užfiksuotais paslėptais trūkumais ir priteisė jų ištaisymui skirtas lėšas. Teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta, kad stogo įlinkimas galėjo atsirasti vaikščiojant stogo danga. Ieškovė įrenginėjo oranžeriją, todėl yra pagrindas išvadai, kad stogo įlinkimas atsirado po namo įsigijimo, ieškovei prie namo įrenginėjant oranžeriją. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė įsigijo vieno aukšto gyvenamąjį namą, todėl teigti, kad namo palėpė turi atitikti žiemos metu tinkamoms gyventi patalpoms keliamus reikalavimus, nėra pagrindo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ne ieškovės pateikta lokaline sąmata, o teismo paskirtos ekspertizės išvadomis.
Ieškovės argumentas, kad teismas neturėjo vadovautis byloje paskirtos ekspertizės išvada, nes joje nebuvo atsakyta į visus teismo suformuluotus klausimus, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija sutinka, kad nebuvo išsamiai atsakyta į pirmą ir antrą ekspertizės klausimus, tačiau jie neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, kadangi šios bylos įrodinėjimo dalykas – po namo įsigijimo paaiškėję namo trūkumai. Namo defektai teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyti. Vertinant eksperto išvados išsamumą turi būti atsižvelgiama, į kokius teismo suformuluotus klausimus buvo atsakyta, o į kokius ? ne, kurių klausimų atsakymai yra svarbiausi ir reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad eksperto išvada yra neargumentuota, nemotyvuota, prieštaringa ar neišsami, nes ekspertas į visus esminius teismo užduotus klausimus pateikė atsakymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Teigti, kad teismo paskirtos ekspertizės aktas prieštarauja ieškovės pateiktam ekspertizės aktui, negalima, kadangi teismas pagrįstai nevertino ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos, nes joje nurodyti ieškovės pageidautini atlikti namo pagerinimo darbai. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti antstolio pastebėjimai taip pat nevertinti kaip prieštaraujantys teismo paskirto eksperto išvadai. CPK 218 straipsnio nuostatos nesudaro pagrindo teigti, kad vien eksperto išvadai prieštaraujančių įrodymų buvimas pats savaime yra pagrindas nesutikti su eksperto išvada. Tenkinti ieškovės prašymą dėl pakartotinės namo ekspertizės skyrimo nėra pagrindo, kadangi teismo paskirtos ekspertizės metu paslėpti namo defektai yra nustatyti, be to, nuo daikto įsigijimo praėjo didelis laiko tarpas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodymų ir jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teismas sprendimą grindė ištirtų įrodymų visuma, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad sprendimas pagrįstas tik vienu įrodymu – teismo ekspertizės aktu.
Ieškovė teisi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalį išlaidų namo trūkumams ištaisyti, nepriteisė ieškovės prašytų priteisti procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintina, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Atsakovė teigia, kad teismas, priteisdamas daikto trūkumų ištaisymui skirtą sumą, nepagrįstai iš pateiktos sąmatos nepašalino statybos darbų, kurie nėra susiję su daikto trūkumų ištaisymu, neatsižvelgė į lokalinės sąmatos struktūrą, dėl ko klaidingai apskaičiavo priteistiną sumą bei neatsižvelgė į argumentus, kad sąmata sudaryta 2008 metų kainomis, o darbai bus atliekami dabartinėmis kainomis, kurios yra mažesnės nei 2008 metais. Teisėjų kolegija šiems atsakovėms argumentams pritaria.
Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nepripažinęs betoninių trinkelių grindinio nelygumų paslėptais trūkumais, priteisė ieškovei išlaidas, skirtas paruošiamiesiems trinkelių klojimo darbams (21-23 p.); nepriteisęs išlaidų gazoniniams bordiūrams, teismas iš lokalinės sąmatos nepašalino gazoninių bordiūrų įrengimo išlaidų (25 p.), taip pat tvoros apskardinimo darbų (4 p.), todėl nurodytų darbų atlikimo išlaidos ieškovei nepriteistinos (lokalinės sąmatos 4, 21-23, 25 p.).
Atsakovė teisingai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į lokalinės sąmatos struktūrą, t. y. kad į bendrą lokalinės sąmatos sumą įtrauktos ir netiesioginės išlaidos, kurios, sumažinus tiesioginių išlaidų sumą, turėjo būti proporcingai sumažintos.
Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateikta patikslinta sąmata, sudaryta 2011 metų kainomis. Ieškovė, pateikdama savo patikslintą sąmatą, pripažino aplinkybę, kad sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio reikėtų vadovautis ne 2008, o 2011 metais galiojančiomis kainomis. Taigi sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio yra pagrindas vadovautis atsakovės pateikta 2011 metų lokaline sąmata (2 t., 71-73 b. l.). Bendra lokalinės sąmatos suma yra 13 794,58 Lt, tiesioginės išlaidos sudaro 8 250,88 Lt, tuomet netiesioginės išlaidos yra 5 543,70 Lt, kurios sudaro 67,19 procentus nuo tiesioginių išlaidų. Iš tiesioginių išlaidų sumos pašalinus 4, 19-24 punktus (6 144,05 Lt), tiesioginių išlaidų suma sudaro 2 106,83 Lt, o 67,19 procentai nuo šios sumos – 1 415,58 Lt, todėl bendra ieškovei iš atsakovės priteistina suma yra 3 522,41 Lt (2 106,83 Lt + 1 415,58 Lt). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei pateiktus skaičiavimus, yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistinų išlaidų dydį iki 3 522,41 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 131 365,86 Lt. Ieškovei priteisti 3 522,41 Lt, t. y. patenkinti 2,68 procentai ieškinio reikalavimų. Atmesti ieškinio reikalavimai sudaro 97,32 procentus ieškinio sumos.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 300 Lt (1 t., 131 b.l.) žyminio mokesčio ir patyrė 1 500 Lt (1 t., 172 b. l.) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, visas ieškovės išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 1 800 Lt. 2,68 procentus šios sumos sudaro 48,24 Lt., kurie priteistini ieškovei iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos išlaidos neatlygintinos, nes šio teismo priimtas procesinis sprendimas yra ne jos naudai.
Atsakovė sumokėjo 3 000 Lt užstatą į teismo sąskaitą už ekspertizės atlikimą (2 t., 37, 45 b. l.) ir 560 Lt eksperto atvykimo išlaidoms padengti (2 t., 58,103 b. l.). Už ekspertizę ir eksperto atvykimą sumokėta 3 280 Lt (2 t., 57, 105 b. l.). Tokiu atveju atsakovei iš ieškovės priteistini 97,32 procentai šių išlaidų, t. y. 3 192 Lt. Nepanaudota į teismo specialiąją sąskaitą sumokėta 280 Lt suma grąžintina atsakovei.
Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ieškovei priteistinos 48,24 Lt bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės atsakovei – 3 192 Lt, tikslinga ieškovei priteistiną sumą įskaityti į atsakovei priteistiną sumą, tokiu būdu sumažinant atsakovei iš ieškovės priteistiną sumą iki 3 143,76 Lt.
Šioje byloje su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos sudaro 81,23 Lt, todėl 97,32 procentai šių išlaidų (79 Lt) priteistini valstybei iš ieškovės (CPK 96 str.).
Atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančius dokumentus (2 t., 127 b. l.). Pažymėtina, kad šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas dėl šių išlaidų paskirstymo nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, neturi pagrindo priteisti šių išlaidų.
Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistini 208,39 Lt (2 t., 129 b. l.) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 1 600 Lt (2 t., 128 b. l.) advokato pagalbos išlaidų, iš viso 1 808,39 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 522 (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du) Lt 41 ct paslėptų daikto trūkumų ištaisymo išlaidoms padengti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistus 3 522,41 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 79 (septyniasdešimt devynis) Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 143 (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) Lt 76 ct pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti iš Kauno apygardos teismo sąskaitos atsakovei M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) Lt.“.
Priteisti atsakovei M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 1 808 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuonis) Lt 39 ct apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.