Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1860-343/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-11
Bylos Nr.
2S-1860-343/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės „Turto bankas“, akcinei bendrovei „Lesto“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1860-343/2017;Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.12; (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-1219-548/2017 pagal pareiškėjo antstolio M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lesto“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti skolininką A. J. vykdymo procese į naująjį skolininką Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18926 vykdomas Kauno miesto 23-ojo notaro biuro 2011 m. balandžio 7 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr.2055 dėl 504,48 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos akcinės bendrovės „Lesto“ naudai. Skolininkas mirė, jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir pakeitė vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18926) skolininką A. J. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Teismas nustatė, kad, vykdant išieškojimą, 2011 m. gegužės 30 d. buvo areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktas registruotas Turto arešto aktų registre. Skolininkas A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jo turtas paveldėjimo teise 2017 m. kovo 14 d. liudijimo pagrindu perėjo valstybei.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė priėmė 2015 m. kovo 17 d. mirusio skolininko A. J. palikimą, kuris 2011 m. gegužės 30 d. areštuotas turto arešto aktu, valstybę laikė skolininko teisių ir prievolių perėmėja ir sprendė, kad tai sudaro pagrindą pagal CPK 596 straipsnį skolininką pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėja.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir pareiškėjo antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal CK 5.63 straipsnį nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų. Išimties dėl nustatyto termino kreditorių reikalavimams pareikšti valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Palikimo priėmimas nereiškia besąlyginio skolininko pakeitimo vykdymo procese. Turto arešto aktų registre yra duomenys apie tai, kad antstolis M. L. uždėjo areštą skolininkui priklausiusiam turtui vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB „Leto“, o ne AB ,,Lesto“ naudai. Turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, įskaitant ir AB ,,Lesto“, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2017 06 17.

Nors CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas šio straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka kreditoriniam reikalavimui pareikšti nėra praleistas, tačiau pareiškėjas neteikia prašymo jį atnaujinti, nenurodo tokio termino praleidimo priežasčių. Kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas. Pažymi, kad nuo 2016 01 01 AB ,,Lesto“ neegzistuoja, nes 2016 01 01 veiklą pradėjo AB ,,Lesto“ ir AB ,,Lietuvos dujos“ pagrindu įkurta bendrovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas skolininkas teisių perėmėja Lietuvos valstybe, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, vykdymo procese, pagrįstumo ir teisėtumo.Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2017 07 01). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui (skolininkui) pereina išieškotojo (skolininko) materialioji reikalavimo teisė (pareigos) pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.).Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Taigi, esant CK 5.62 str. 1 d. nurodytiems atvejams, paveldimas turtas pereina valstybei privalomai, valstybė negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Dėl šios priežasties buvo laikomasi teismų praktikos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Todėl, tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, nebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Taigi, vyravo susiformavusi praktika, kad įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti buvo nelaikomas praleistu ir dėl to jo nereikėjo atnaujinti, jei kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką ir kompleksiškai vertindama, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino išdėstė tokias taisykles, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka. Vykdomosios bylos Nr. 0022/11/18926 duomenimis nustatyta, kad išieškotoja AB ,,Lesto“ 2011 04 27 pateikė vykdyti anstoliui M. L. Kauno miesto 23-oko notarų biuro 2011 04 07 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 504,48 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 488,59 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 25 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos AB „Lesto“ naudai (vyk. b. l. 2). Skolininkas A. J. (duomenys neskelbtini) mirė (vyk. b. b. l. 28). Turto arešto aktų registro duomenimis, skolininkui priklaususiam turtui antstolis M. L. 2011 05 30 taikė areštą kreditoriaus UAB ,,LETO“, juridinio asmens kodas 300813437, reikalavimams užtikrinti (b. l. 13, Turto arešto aktas 1011002174); 2017 m. kovo 14 d. valstybei išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (vyk. b. l. l.31-30). Turto arešto aktų registre nėra išviešintas palikėjo A. J. turto areštas kreditoriaus AB ,,LESTO“, juridinio asmens kodas 302577612, piniginiams reikalavimams užtikrinti. Todėl pripažintina, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netikrino Turto arešto aktų registre esančios informacijos, iš esmės nevertino, ar antstolio pateiktas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese atitinka CK 5.63 straipsnyje palikėjo kreditoriams keliamus reikalavimus, t. y. iš esmės nepatikrino, ar perėjo valstybei skolininko pareigos pagal vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese neatitiko susiformavusios teismų praktikos ir nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja valstybe. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio M. L. pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18926 atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio M. L. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr.0022/11/18926 atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė