Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-302-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-26
Bylos Nr.
1-302-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65394-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
M. M., D. S., O. V.
Nukentėjusysis
R. J.
Advokatai
Jurijus Kovalenka, Anatolijus Svila, Gediminas Skaistys, Darius Katauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-302-1013/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65394-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,kaltinamajam M. M., jo gynėjui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,kaltinamajam O. V., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajam R. J., jo atstovui advokatui Dariui Katauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis karo tarnybą, nevedęs, neteistas;

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionėliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Švenčionių r. sav., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas: 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo;

O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas:

1. 2012 m. vasario 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2. 2012 m. vasario 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

Žemesnės instancijos teismas

3. 2012 m. balandžio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2012 m. gegužės 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi šiuo baudžiamuoju įsakymu ir 2012 m. vasario 3 d. (2) Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, nustatyta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. 2012 m. liepos 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos O. V. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį (1) ir 2012 m. gegužės 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį paskirtos bausmės, jam paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2012 m. spalio 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, O. V. pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

4. 2014 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 9 d. teismo nutartimi nustatyta ir neatlikta bausmės dalimi, O. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

5. 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 50 arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatomis, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2014 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu 2015 m. vasario 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) paskirta bausme ir O. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

6. 2017 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2016 m. spalio 30 d. veika) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 27 d. veika) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, O. V. paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir pagal BK 199 straipsnio 1 dalį jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2016 m. spalio 30 d. veika) – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 27 d. veika) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Bausmes subendrinus, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.50 val., prie Ozo g. 25, Vilniuje, viešoje vietoje – prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kartu su O. V. ir D. S. įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai t. y. stumdydami nukentėjusįjį R. J., jį pargriovę ant žemės bei spardydami jam į galvą bei įvairias kūno vietas, sukeldami nukentėjusiajam R. J. fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.50 val., prie Ozo g. 25, Vilniuje, viešoje vietoje – prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kartu su O. V. ir M. M. įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai t. y. stumdydami nukentėjusįjį R. J., jį pargriovę ant žemės bei spardydami jam į galvą bei įvairias kūno vietas, sukeldami nukentėjusiajam R. J. fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

O. V. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.50 val., prie Ozo g. 25, Vilniuje, viešoje vietoje – prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kartu su M. M. ir D. S. įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai t. y. stumdydami nukentėjusįjį R. J., jį pargriovę ant žemės bei spardydami jam į galvą bei įvairias kūno vietas, sukeldami nukentėjusiajam R. J. fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Bylos duomenys

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad gruodžio 15 d. Viršuliškių g. 15 kartu su O. V. ir D. S. buvo pas jį namie. Paskambino jo brolis, kuris buvo išsigandęs, verkė ir pasakė, kad jį kažkas provokuoja, nežinomi žmonės nori jį primušti, kad atvažiuotų jo gelbėti. Jis nieko nelaukdamas kartu su V. ir S. sėdo į mašiną, nuvažiavo prie Akropolio. Prie brolio buvo trys ar keturi asmenys, kurie jį stumdė, gąsdino. Jis priėjo, brolis verkė, jis paklausė, kas atsitiko. Brolis pasakė, kad jį provokuoja, prašo pinigų. Jis pasakė broliui iškart, kad viskas gerai, važiuojam namo. Tie asmenys nenorėjo jo išleisti, laikė, tampė jį. Jie apsižodžiavo, jokių smūgių nebuvo, nebuvo jokių muštynių. Atsisėdo į savo mašiną ir jie išvažiavo. Nuvažiavus maždaug per pusę miesto, juos sustabdė policija ir uždarė. Paaiškino, kad nebuvo jokio konflikto. Jis negali pavadinti to stumdymusi. Jis nežino, kas konfliktavo su jo broliu, nematė, tikriausiai R., jis nežino, kas buvo tenai. Viskas vyko aikštelėje prie Akropolio. Na tikriausiai susistumdė D., O. ir tie kiti ten buvę žmonės. Jis nežino, ar toje kompanijoje, kurie stumdėsi, buvo nukentėjusysis. Paaiškino, kad tie asmenys laikė jo brolį – keli asmenys, galbūt tas R. ir dar pora vaikinų ir merginų. Buvo ir merginos, ta prasme rėkė, kad nepaleis. Negali įvardinti, ką darė O. V.. Ten buvo visi vienoje krūvoje, jis negali įvardinti, kas ką darė. Grumtynės buvo. Jis asmeniškai nestumdė, nesudavė smūgių. Nebuvo smūgių išvis. Niekas nesimušė. Atvykęs į vietą pamatė, kad jo brolis buvo pavojingoje situacijoje. Kai jis paskambino, tai jis verkė, buvo be galo išsigandęs. Pagal jį žodis „provokavo“ – tiesiog jis paskambino ir pasakė, kad jį nori primušti, kad iš jo reikalauja pinigų, reketas kažkoks ar kažkas vyksta. Jis buvo išsigandęs, verkė. Brolis jam nesakė, kas reikalauja pinigų, sakė, kad kažkokie nepažįstami žmonės, kurių niekada nematė. Jam brolis iš vakaro buvo sakęs, kad jis važiavo prie Akropolio su kažkuo susitikti, bet nežino, su kuo. Tikriausiai brolis prie Akropolio buvo su kažkuo susitikęs. Policija juos sulaikė, nes nukentėjusysis iškvietė policiją tikriausiai ir pasakė, kad jie jį mušė. Nežino, kas iškvietė policiją, gal merginos tos skambino. Mano, kad juos melagingai apskundė.

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad tai buvo vakaras. Jis atvažiavo pas M., ten buvo ir O.. Sėdėjo ir po kokio pusvalandžio paskambino M. brolis, kad kažkas reikalauja iš jo pinigų. Jie sėdo ir nuvažiavo išsiaiškinti, nei girti, nei ką. Jie atvažiavo brolio pasiimti, bet jo neatiduoda, sako duoti pinigus. Kokius pinigus? Iš kur kokie pinigai? Kokios muštynės? Išvis jokių muštynių nebuvo. Jie brolį pasiėmė, o anie pradėjo juos vytis. Paskui atvažiavo policija ir juos sulaikė. Pas juos nebuvo jokių muštynių, kur kokios žymės? Čia kalba nesąmones. Na taip, jie išvažiavo, juos sustabdė policija ir taip baigėsi. Paaiškino, kad apsistumdė gal iš dalies. Bet kas apsistumdė, tai nematė. Kažkas gal pastūmė, gal traukė. Buvo susistumdymas. Pats matė susistumdymą, nežinau, ar dar kas nors iš pašalinių matė. Akropolio aikštė, tai gal kas ir buvo. O. M. minėjo, kad jis su kažkokia mergina susitiks. Jis asmeniškai nepripažįsta, kad stumdėsi su nukentėjusiuoju. Viskas vyko prieš pusę metų. Gal jis ir pastūmė nukentėjusįjį, dabar neatsimena. Parodė, kad gal jis ir pastūmė nukentėjusįjį, bet nesimušė, netrenkė, nespardė. Pastūmė, nes draugo brolį terorizuoja, pinigų reikalauja. Keturiese žmonės aplinkui sustoję. Jie norėjo pasiimti draugo brolį iš to konflikto. Jo pastūmimo metu tikrai niekas nenukrito. Tikrai ne, jis sveria 60 kg, ką jis pastums. Jis nematė, kad kas nors spardytų nukentėjusįjį. Draugo brolį buvo apstoję: dvi moterys buvo tikrai ir gal trys vyrai. Nes kai jie atvažiavo, vienas vaikinas įsėdo į mašiną. Pamatė juos ir nubėgo, praktiškai dėl to. Vienas bandė sulaikyti. Nieko jie jam nedarė. Kada buvo įvykis, dienos tikrai neatsimins, įvykis vyko tikrai į vakarą, gali būti kaltinamajame akte nurodytu metu, po darbo viskas buvo.

Kaltinamasis O. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jie sėdėjo pas jį namuose, nes jie kartu nuomojosi butą: jis, O. M. ir M. M.. O. buvo išvykęs į pasimatymą su mergina tame pačiame minėtame Akropolyje, įvykio vietoje. Jie buvo namuose: jis, M. ir S.. Paskambino O., jis buvo išsigandęs, jį terorizavo, reketavo, kiek suprato iš jo pasakojimo, kad reikalavo iš jo pinigų, už ką, kiek ir dėl ko, tikrai nežino. Jis paprašė pagalbos. Jie trise sėdo į automobilį, nuvažiavo prie „Akropolio“, jis išlipo su S. iš mašinos, o M. išlipo ir nuėjo iki brolio pasikalbėti. Jis pats nuėjo prie vaikinų aikštelėje. Vaikinų ir merginų tikslaus skaičiaus nepasakys. Jie neišleido M. brolio, nes O. buvo pasakęs, kad jie atveš pinigų, kad jo nesumuštų, kol jie atvažiuos. Ir ką, jie atvažiavo, jis pats priėjo prie nukentėjusiojo ir pastūmė jį, ir jis parkrito. O prie jo buvo S., nežino, ar jisai mušė, ar nemušė. Jis tai kelis kartus sudavė, bet tikrai ne į galvą, kaip jis čia pripasakojo. Na taip, pastūmimo būdu pastūmė ir jis parkrito. Ir gulinčiam jis jam dar įspyrė į petį ir į nugarą, jam atrodo, porą ar tris kartus. Per tą laiką O. su M. dar aiškinosi su tais likusiais. Kai jis priėjo ir pastūmė nukentėjusįjį, jie visi kiti sušoko į taksi automobilį, nežino, užsirakino jie ten ar ką padarė, mano, kad išsigando ir viskas tuo baigėsi. Jie sėdo į automobilį, pasiėmė M. brolį ir išvažiavo. Bevažiuojant jis paprašė sustabdyti automobilį ir išleisti jį. Namo jis parėjo pėsčias, o paskui juos, kiek man žinoma, sustabdė policija. Jis pripažįsta, jog nukentėjusiajam du ar tris kartus spyrė į pečius ir nugarą. Kai nukentėjusysis krito, tai iš karto užsidengė galvą, buvo su kapišonu, tokia juoda žiemine striuke, krito ant žemės, buvo susirietęs, užsidengė galvą. Jis jam į galvą net norėdamas nebūtų pataikęs, spyrė nukentėjusiajam į petį ir į nugarą. Jis norėjo tik jį pastumti, nenorėjo netgi pargriauti, nenorėjo mušti, tik norėjo įbauginti tuos kitus jo draugus, kurie reikalavo pinigų, ir tai pasiteisino. Jis negali pasakyti, kas konkrečiai reikalavo pinigų, jų nepažįsta, nesigilino. Paprasčiausiai jis atvažiavo padėti draugui, kad jo nemuštų. Pasirinko nukentėjusįjį, nes jis buvo arčiausiai, pirmas pasitaikęs buvo. Dar šalia buvo mergina, kurią jis sumaišė su vaikinu, ji irgi užsidėjus kapišoną, tai pamatė, kad mergina, patraukė ir čiupo nukentėjusįjį. Jam iš paskos ėjo S., viskas įvyko taip žaibiškai, nežino, ar jis sudavė, ar nesudavė, tiksliai nepasakys. Ten jie visi buvo, kai jis išlipo iš mašinos. Jis garsiakalbis, išlipo ir pradėjau rėkti, jie šoko į mašiną ir užsidarė. Liko nukentėjusysis ir mergina. Iš karto kai jie išlipo, M. prišoko prie brolio, nes jis su jais nebuvo, jis buvo prie brolio. Pripažįsta savo kaltę, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam. Taip, gailisi, kad sudavė, pastūmė, galėjo ir nestumti, galėjo balsu kažką padaryti. Teigia, kad išėjo nesusipratimas, jis stambesnis, tai gal todėl nukentėjusysis ir parkrito. Jis atvažiavo pasiimti draugo brolį, kaip gynėjas. Jis nesiruošė pulti, mušti kažką. Negali pasakyti, kiek buvo asmenų aplinkui, 3-4. Paskui jie susėdo į automobilį. Buvo aplinkui kitų asmenų, kurie matė įvykį. Ant jo asmeniškai kažkas rėkė, kad kvies policiją. Jis kalčiausias yra, kiek ten padaręs. Jaunuoliai gal ir nespėjo nieko padaryti. R. J. buvo su visais tais, kurie buvo aplinkui jo draugą O.. J. ką jau ten priešinsis, rankas pakėlė ir jis jį pastūmė. Jis pastūmė jį į krūtinę. J. parkrito nuo jo smūgio. Jis norėjo pastumti, o ne smogti nukentėjusiajam. Stūmė jis su plaštaka. Jis nematė, ar S. jam trenkė. M. su jais nebuvo, jis, spėja, buvo jau su broliu. Jie su broliu sustojo pasikalbėti, pasiaiškinti. Labai greitai viskas įvyko, iki 5 min. viskas truko. Jie visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis matė, kad jie važiuoja iš paskos ir filmuoja, nenorėjo, kad jį sustabdytų policija ir išlipo. Dėl civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės 90 eurų žalos atlyginimo, sutiko, nors jis nematė, ar nukentėjusiajam kas suplyšo, o dėl 2000 eurų neturtinės žalos, mano, kad reikalavimas nelogiškas, nes tik pastūmė ir aprėkė nukentėjusįjį. Prašo mažinti prašomą priteisti neturtinę žalą iki 200-300 eurų ar iki 500 eurų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. parodė, kad gruodžio 15 d. susitiko su draugu D. V. ir drauge P. M., jie nuvažiavo prie „Akropolio“ susitikti dar su viena bendra drauge, kuri turėjo baigti darbą, K. Č.. Ten prie P. taksi automobilio susitiko, pastovėjo, paplepėjo. Kaip suprato, P. telefonu susirašė dar su viena drauge G., kuri tuo metu buvo su kažkokiu vaikinu susitikusi. Kaip suprato iš bendro konteksto, P. juos pakvietė ir G. su vaikinu atėjo prie mašinos. Gavosi taip, kad P. pažinojo tą vaikiną, iš kažkur seniau juos ten kažkokie ryšiai siejo. Jis į tai nesigilino, išgirdo, kad P. kalba apie kažkokią skolą, kad jis už taksi paslaugas nesusimokėjo, kažkas tokio, nurodė sumą 50 eurų. Jie su D. sėdo į mašiną, G. pasiliko lauke stovėti, K. visą laiką sėdėjo mašinoje. Jie laikas nuo laiko išlipdavo iš mašinos parūkyti. Nugirdo, kad tas vaikinas, kuris su G. atėjo, kažkam skambina, kad prašė pinigų. Jis taip suprato, kad jie jau viską išsisprendė, P. su tuo vaikinu. Jis vėl sėdo į mašiną, pamatė, kad vaikinas po kiek laiko nuėjo. Po gerų 10 min. išlipo parūkyti, stovėjo prie mašinos, išgirdo, kad kažkas rėkia, klausia, ar čia šitas, net nesuprato, nekreipė pradžioje dėmesio. Paskui pamatė, kad grupelė konfliktiškai nusiteikusių eina link jo, nusisuko, nekreipė dėmesio ir toliau rūkė. Tada viskas ir prasidėjo: gavo smūgių, nuo smūgių parkrito ant žemės, norėjo išsaugoti veidą, užsidengė veidą, susirietė ir gulėdamas ant žemės gavo daug smūgių, kol gulėjo. Kas tiksliai sudavė, negali pasakyti, bet buvo tikrai ne vienas žmogus, smūgiai buvo iš visų pusių, tiek į galvą, tiek į šonkaulius, į pilvo sritį. Po to jis išgirdo, kad kažkas šaukė, kad kvies policiją. Visi asmenys pabėgo. Jis atsistojo, nusivalė sniegą, tuo metu buvo visiškai pasimetęs, įsėdo į mašiną, pasakė, kad jam skauda galvą. P. sėdėjo už vairo, sakė: „važiuojam paskui juos“ ir paskambino į BPC, pasakė viską, kas, kaip įvyko ir pradėjo važiuoti paskui tą mašiną, kol galiausiai Pašilaičiuose prie Kubas PC sustabdė policija. Paskui su pareigūnais aš nuvažiavo į 1 PK ir davė parodymus. Parodė, kad negali pasakyti, ar posėdžių salėje yra tie asmenys, kurie smūgiavo, buvo tamsu, žiema, visi su striukėmis, kapišonais, be to, daug laiko praėjo. Viskas labai greitai įvyko. Galėtų atpažinti O. V., kadangi jis ėjo pirmas, apsirengęs raudona striuke, paskutinis dalykas kurį atsimena. Jam smūgiavo keli asmenys. Kol stovėjo, buvo 3-4 smūgiai į krūtinę, pakaušį, rankas. Užsimerkė, parkrito. Gavo į nugarą, šonkaulius smūgius. Apie 1 min. truko viskas, labai greitai įvyko. G. su tuo asmeniu buvo „Akropolyje“. Jis jo nepažįsta. Turbūt tai buvo M. M. brolis. Pagal O. M. kvietimą atvyko 3 asmenys. Jis juos matė, kai rūkė. Atsisuko ir pamatė, kad atvyko 3, o artėjo 4, nes dar buvo G.s draugas, kuris nuėjo su jais pakalbėti ir jų pasitikti. Jis nežino, kokia situacija buvo dėl pinigų, nesigilino, tik nugirdo, kad 50 eurų reikia sumokėti. O. M. neverkė, tik skambino ir prašė pinigus atvežti, jo niekas nelaikė. Jis pats dėl sužalojimų nesikreipė į medikus, nes jokių žaizdų nebuvo, tiesiog namuose gėrė vaistus nuo skausmo, mėlynės buvo. Laiko, kad fizinį skausmą patyrė, sužalojimų nepatyrė. Su mama gyvena kuri matė jo sužalojimus. Savaitę buvo namie, gėrė nuo skausmo „Ibumetiną“, „Ibuprofeną“. Vaistų įsigijimo čekių neturi, mokėjo grynais, namie buvo vaistų. Papildomai paaiškino, kad jis nieko nežino dėl skolos, viską derino jie, jis nesikišo, laukė, kol P. baigs savo reikalus, kol galės važiuoti, nes ji už vairo buvo. Jis buvo betarpiškai išlipęs iš automobilio ir girdėjo pokalbį, su pačiu O. nebendravo, su juo bendravo P. ir reikalavo pinigų už taksi paslaugas. Kartu stovėjo ir D. išlipęs, kai buvo kalbama apie skolą ir G. buvo. Abejoja, kad tam vaikinui galėjo susidaryti įspūdis, kad jų grupė iš jo reikalauja pinigų, bendravo tik P. su juo. Suplėšytas džinsines kelnes ir sportbačius išmetė. Jie buvo suplėšyti, greičiausiai, krentant. Čekių dėl sportbačių ir džinsų įsigijimo neturi. Jis tuo metu nedirbo ir į paskaitas nėjo. Mano, kad neturtinė žala 2000 eurų yra adekvačiausia pagal patirtus išgyvenimus. Įvykio metu smurtaujant jų išskirti niekas nebandė, tok buvo vyras, kuris išlipęs pradėjo rėkti ir viskas, o draugai sėdėjo automobilyje. K. naršė telefone, D. kalbėjo telefonu, o G. turbūt matė pro langą. P. stovėjo lauke ir matė įvykį. Po įvykio jam liko guzai, mėlynės, ant skruosto, pakaušio, šonų. Liekamųjų žymių po smūgių jam šiai dienai neliko.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas O. M. paaiškino, kad nepamena, koks laikas buvo. Per „Faceebook“ susipažino su mergina ir nutarė susitikti Vilniaus „Akropolyje“. Susitiko, kelias minutes pabuvo viduje. Paskui išėjo parūkyti į lauką, ji nerūkė ir paklausus kodėl, pasakė, kad paliko cigaretes automobilyje. Kai priėjo prie automobilio, jos ten laukė draugai, du vaikinai ir mergina. Jie pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Jis pasimetė ir paskambino broliui. Atvyko brolis su draugais. Neprisimena, kaip ten buvo, įvyko žodinis konfliktas ir šiek tiek apsistumdė. Paskui po kelių minučių jie išvažiavo, o paskui juos sustabdė ir sulaikė policija. Kas stumdėsi nežino. Arčiau jų buvo D. ir O., ten daugiau žodinis konfliktas buvo. Turbūt susistumdyme dalyvavo ir nukentėjusysis. Jo brolis buvo nuošalyje, nematė, kad būtų arti nukentėjusiojo. Iš tų žmonių pažinojo P. M., nes ji dirba taksi, o jis buvo jos klientas. Vieną kartą ji jį vežė ir jis jai sumokėjo. Bet čia surengė jam tokią pasalą ir reikalavo susimokėti. Iš tikrųjų jis neatsimena sumokėjimo, nes buvo neblaivus, bet mano, kad sumokėjo. Pinigų iš jo reikalavo ir baugino nukentėjusysis ir jo draugas. Sakė, kad turi susimokėti 50 eurų ir tada galės eiti. Nežino, kodėl 50 eurų, turbūt už pavežėjimo paslaugas. Nežino, kodėl jie jam turėjo pasiūlyti susimokėti kažkokioje aikštelėje, kur jis buvo vienas. Na jie sakė: „ko tu čia pjauni grybą, susimoki ir viskas“. Neprisimena, ką jis konkrečiai sakė. Ir dvi merginos stovėjo šalia, kai iš jo reikalavo pinigų. Nematė, kad nukentėjusiajam smūgiai būtų suduoti. Jis stovėjo už 20-25 metrų nuo jų, kai su jais kalbėjo jo atvažiavę draugai. Jis nenorėjo, kad muštųsi. Stumdėsi nukentėjusysis, ten buvo D. S. ir O. V.. Nematė, kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs. Žadėjo grąžinti pinigus, nors nebuvo įsitikinęs, kad nesumokėjo P.i. Brolio paprašė, kad atvežtų pinigų. Bet tokia situacija, kad viskas buvo ne taip, kaip jie nurodė. Nežino, kaip apibūdinti susistumdymą. Jo brolis nedalyvavo susistumdyme. Turbūt nukentėjusysis ir jo draugai susistumdė. Neprisimena, kur buvo nukentėjusiojo draugas tuo metu. Nežino, ko skambino broliui, gal pagalbos norėjo. Taip, jautė pavojų savo sveikatai. Stovi du „pacanai“ ir reikalauja pinigų, išsigando. Merginos stovėjo, bet nebuvo jokio spaudimo iš jų. Neprisimena. Viena mergina atrodo įsėdo į automobilį, kai viskas vyko. Taip ir buvo, jie reikalavo, o jis pats iškart turėjo susimokėti pinigus ir tada galėjo išeit. Jis ėjo link jų automobilio, kuriuo atvažiavo brolis, nes nenorėjo veltis į ginčą. Ir sulaukė iš brolio pagalbos. Broliui atvykus, jis su juo kalbėjo. Draugai iš tolo pamatė, kad jie prie jo stovi, todėl nieko aiškint nereikėjo. Užsakydavau taksi per miestą nuvežti – 10 eurų sumokėdavo. Nežino, kodėl 50 eurų suma buvo, kurios iš jo reikalavo. Jis pasijautė drąsiau, kai brolis atvažiavo. Jis nematė, kada draugai mašiną pastatė, pamatė juos, kai jau ėjo link jo. Jis neteigia, kad jie jam laisvę apribojo, laikė, žodiniu paliepimu buvo pasakyta, kad niekur neisi, kol nesumokėsi 50 eurų. Mano, kad buvo už 18-25 metrų nuo jų, kai draugai kalbėjo su nukentėjusiuoju. Jis nežino, kur dingo antras vaikinas, kai atvažiavo jo draugai. Gal pabėgo, į mašiną atsisėdo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja P. M. paaiškino, kad tiksliai nepamena visko. Tik pamena, kad buvo su draugais prie „Akropolio“, jos draugė susipažino su O.. Jis jai buvo skolingas pinigų už taksi paslaugas. Paklausė jo, kada grąžins skolą, jis apsimetė, kad nieko nežino apie jokią skolą. Kai pasakė, kad įrodymus turi – jo siųstas žinutes, tada pasakė, kad grąžins pinigus. Jis paskambino draugui ar broliui ir prašė atvežti pinigų. Atvažiavo juodas „Golfas“, iš jo išlipo keli vaikinai, sumušė jos draugą ir išvažiavo. Po to jie iškvietė policiją ir juos vijosi visą kelią ir policijai telefonu sakė, kur jie važiuoja. Paskui policija juos sustabdė ir sulaikė. Nuvažiavę į policiją, jie parašė pareiškimą. Tą dieną ji buvo su G., K., D. ir R.. Visi kartu viena mašina atvažiavo. Jie buvo prie „Akropolio“. O. pažinojo, nes ji dirba taksi ir jis buvo jos klientas. Tiksliai nepasakys, bet jo skola jai viršijo 50 eurų, nes vežė jį iš kito miesto – jis paprašė jos atvažiuoti naktį ir jį paimti, tą naktį pasakė, kad neturi pinigų, atiduos kitą kartą. Pasitikėjo, kad taip ir bus, nes jau ne kartą jį vežė. Pradžioje jis neprisipažino, kad yra jai skolingas, po to sutiko, bet išsisukinėjo grąžinti. Jis skambino, kad jam kažkas atvežtų pinigų. Po to atvažiavo tie vaikinai. Kai kalbėjosi, buvo ji priešais O., o priešais juos dar jos draugė su draugu. Jis iš jų grėsmės jausti negalėjo, nes draugai nesikišo į pokalbį. Kas buvo atvykęs iš O. draugų, tai du tikrai pamena, kitų dviejų neprisimena. Jos draugą R. sumušė, kai prie jo pirmas pribėgo kaltinamasis O. V., kitų nepamena. Kol vijosi juos mašina, tai vienas išlipo anksčiau ir pabėgo. Prieš R. J. smurtavo daugiau negu vienas asmuo. O. stovėjo atokiau (rodo, kur stovėjo – už 2-3 metrų). Ji tuo metu, jai atrodo, šoko į mašiną kviesti policiją, nes viskas labai greitai įvyko. Jie sumušė R., greit šoko į mašiną ir išvažiavo, o jie juos vijosi. Draugo galva buvo visa „guzuota“, ant galvos matėsi, kad ten smūgiavo. O. nuo muštynių stovėjo ne per 10, o maždaug per porą metrų. Žinoma jis matė jo draugų suduotus smūgius jos draugui. Jo draugą R. iškart parklupdė ant žemės ir spardė. Pirmus O. pokalbius telefonu girdėjo. Jis prašė pinigų. O po to ji nesuprato, su kuo jis susitarė, nes gal pranešimus parašė, nes pasakė, kad atsirado pinigai, tuoj atveš. Jos draugai pokalbyje nedalyvavo, galėjo kažką pasakyti draugė, kai jis išsisukinėjo. Nukentėjusysis R. atokiau rūkė ir į jų pokalbį nesikišo. Kaltinamasis V., matė jį pirmą, kai jis išbėgo iš mašinos. Ji prisimena tik tą krūvą žmonių, kai R. buvo parklupdytas ir spardomas. Muštynės truko gal 13 sekundžių, nes privažiavo žmonės, pasakė iškvies policiją ir jie nubėgo. Nematė, kas iš jų pabėgo iš mašinos, kai juos vijosi. Ji nereikalavo mokėti 50 eurų, o buvo toks susitarimas, 50 eurų sumą grindė pasitikėjimu. Skaitosi, kad tai buvo kaip draugiškas pavežimas. Tarp jų buvo pokalbis telefonu, susitarė, kad atvažiuos jį paimti į kitą miestą. O po to jis parašė, kad neturi pinigų ir atiduos kitą dieną. Kai jis išgirdo sumą už pavežimą, jis žinojo iškart, bet pinigų neturėjo. Buhalterinių dokumentų pagrįsti tą sumą neturi. Kiek kilometrų vežė, nepamena. Šiuo metu yra pakeitusi automobilį. Automobilio registratorius veikia tik važiavimo metu. Prie Akropolio atvežė G. susitikti su O.. Žinojo, kad ji susitiks su O.. Internetu jie susipažino. Nežino, kas iš jų pasiūlė susitikti. G. nuėjo susitikti, nes tiesiog buvo įdomu kas per vaikinas, o jie tiesiog jos laukė. Ji rodė „Faceebok“ ir žinojo, kad su juo susitiks, pažino. Gal jie ir buvo užėję tą dieną į „Akropolį“, nepamena. Jie automobilyje laukė draugės. Nebuvo nustatyta, kiek laiko truks pasimatymas, neprisimena. Ji netarpininkavo susipažįstant G. su O. internetu. Jie yra draugai ir susitiko praleisti laiko bet kur. Ji neteista. Baudžiamoji byla jai buvo iškelta dėl pinigų vagystės. Visiškai girtą vežė tada O., jis užmigo. Ji O. nelaukė, tiesiog G. sakė, kad ateis prie mašinos paimti cigarečių, nepamena. Jos draugai apie O. skolą nežinojo, galėjo žinoti tik G., ir tai tik tada sužinojo, kai ji O. sakė, kad turi jo žinutes. R. ir D. nežinojo apie O. skolą jai. Jie jokiu momentu iki įvykio nežinojo, kad jis jai skolingas.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. Ž. parodė, kad pakankamai sunku papasakoti, nes seniai buvo įvykis. Pagrinde atsimena, kad buvo sumušimas, kad sumuštas buvo R. ir kad gėrė kavą Akropolyje su O.. Ji su O. susitiko Akropolyje, išgėrė kavos, išėjo į lauką, kur buvo P., R., D. ir K.. P. jo gražiai paklausė, kada galės grąžinti skolą, kad ilgai jau laukė skolos, o pinigų labai reikėjo. Jis pakankamai negražiai su ja kalbėjo ir po to pasakė, kad draugai atveš. Paskui atvažiavo juodas Golfas, išlipo gal keturi vaikinai ir puolė R.. Matė, kad jie R. mušė, pargriovę ant žemės jį spardė. Jie paskambino policijai, pasakė, kad užpuolė ir sumušė vaikiną. Tie vaikinai sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jie patys sekė juos savo automobiliu, matė, kad jie vieną vaikiną išleido pakeliui, o po to atvažiavo policija. Jai atrodo, kad R. mušė keli, kiek, nepamena. Tikrai mušė ne vienas, daugiau. O. tikrai nematė tarp jų. Kas dar dalyvavo muštynėse, sunku pasakyti. Draugas R. po muštynių negražiai atrodė, buvo mėlynės, kraujas. Galva buvo sudaužyta, nes mušė rankom, o kai pargriuvo, tai spardė kojomis. Susipažino su O. „Faceebok“ puslapyje. Be abejo pasakojo P.i, kad eina susitikti su O.. Žinojo, kad jis jos draugei už pavėžėjimo paslaugas skolingas ir pakankamai ilgas laikas praėjo, kad žadėjo ir nedavė pinigų. Su ja buvo P. M., K., D. ir R.. Kai vyko muštynės, O. buvo šalia, viskas buvo labai greitai. O. stovėjo, R. irgi, vaikinukai šoko iš mašinos ir pribėgo prie jų. O. nemušė R., bet kiti mušė. Tuo metu K. buvo mašinoje, ji pati – irgi. R. ir P. stovėjo lauke. Niekas nebadė išskirti muštynių, visi pabijojo. Nemano, kad O. galėjo jausti grėsmę iš jos draugų pusės. P. ir R. kalbėjo su O. dėl pinigų grąžinimo. Gražiai kalbėjo. O. sakė: „kokių pinigų?“, tada gal R. kažką jam pasakė. Kiek smūgių buvo suduota, nežino, viskas buvo labai greitai. Gal 10-15 sekundžių truko R. daužymas. Matė įvykį ir kiti asmenys, iš kitos mašinos kažkokie žmonės. Kojomis, mano, tikrai buvo iki 8 smūgių. Mušė tikrai ne vienas vaikinas. Kai važiavo prie Akropolio, jau žinojo apie O. skolą P.i. Tikrai nepamena, ką tiksliai jie kalbėjo. Ji sakė, kad su vaikinu kavos eis išgerti, kaip pasimatymas tai buvo. Ar kiti draugai žinojo apie jo skolas P.i, nežino. Draugai važiavo, kad ją nuvežti į susitikimą. Nebuvo tartasi, ar jie lauks jos, kol ji susitiks su O.. Atgal ji prie draugų priėjo, nes ėjo iki jų mašinos paimti cigarečių, o jie buvo lauke ir paklausė. Ji parašė, kad ateina paimti cigarečių ir paklausė, kur jie randasi. Kartu su ja prie jų mašinos ėjo ir O.. Per „Faceebook“ susirašė su O.. Ji parašė, pakvietė į draugus, nes pasirodė, kad simpatiškas vaikinas. Susitarė susitikti. Ji žinojo, kad jie su P. pažįstami. Nepamena, ar su P. derino kažką dėl susitikimo su O.. Ir R., ir D. apie skolą turbūt jau žinojo, jei P. jiems pasakė. Ji tikrai nepamena. Kai ėjo su O. prie automobilio, jis nežinojo, kad eina ten, kur P. bus. Jų su O. daugiau santykiai nesitęsė po šio įvykio. Tikrai neatsimena nei vieno veido, kas mušė R.. Negali pasakyti, kaip buvo apsirengę žmonės, kurie mušė nukentėjusįjį. Ji seniai pažįstama su P.. Buvo iškelta baudžiamoji byla jai kartu su P.. Ji nežino, kas konkrečiai, tik matė, kad link jų bėgo ne vienas ir ne du vaikinai ir visi puolė R.. Kai buvo apklausta po įvykio, žinoma, geriau viską prisiminė. Ji į „Akropolį“ važiavo ne dėl skolos, o į pasimatymą.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja K. Č. parodė, kad buvo apie 11 val. vakaro, ji dirbo Vilniaus „Akropolyje“, baigė darbą ir prašė savo dviejų draugių parvežti ją namo. Sėdo į mašiną, nepamena, kaip atsidūrė aikštelės gale. Ir daugiau nelabai ką pamena. Atsimena, kad sėdėjo mašinos priekyje ir matė, kad spardė berniuką. Nukentėjusįjį žino, bet nėra asmeniškai pažįstama su juo. Žino tik kaip žmogų iš matymo, jo vardo neatsimena. Matė įvykį šiek tiek. Naršė telefone ir pakėlusi akis matė, kad spardė vaikiną. Kas spardė, jų veidų nematė. Atsimena, kad jie po įvykio kalbėjo, kad buvo keturi vaikinai, kurie užpuolė nukentėjusįjį. Jai atrodė, kad buvo 3-4, gal 5 vaikinai. Žino, kad vienas pabėgo, išlipo iš mašinos, kai jie juos sekė. Ji nelabai matė, nes jie buvo už autobuso, o ji mašinoje. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad automobilio gale sėdėjo D.. Ji turbūt automobilyje sėdėjo ir laukė, kol parveš namo. Neparvežė jos, gal todėl, kad buvo tas įvykis. Jie visi važiavo į policiją, ji kaip liudytoja turėjo kartu važiuoti. Kaip po įvykio atrodė nukentėjusysis – matė, bet dabar neatsimena, papasakoti negali. Ji O. nepažįsta, nebendrauja. Žinojo, kad G. nuėjo į pasimatymą, bet su kuo, jai nebuvo svarbu. Nežino jo ir nekalbėjo su juo. Kai sėdėjo automobilyje, nepamena, kas ką kalbėjo, nes dirbo 13 valandų „Akropolyje“, buvo pavargusi, norėjo greičiau namo ir nesiklausė, kas ką šneka. Laukė mašinoje draugės, kol pareis iš pasimatymo. Ko jie sustojo aikštelėje, neatsimena. Žinojo, kad draugė pareis. Neatsimena, kiek jos laukė. Apie skolą P.i žinojo. Sužinojo gal tą dieną. Jai atrodo, kad prieš draugei einant į pasimatymą žinojo apie skolą. Kai R. grįžo, pamena, kad matė jo sužalojimus. Konkrečių sužalojimų neatsimena.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. V. parodė, kad įvykis buvo prieš metus. Jis buvo su P., R. ir K. prie Akropolio, aikštelėje, laukė draugės, jis sėdėjo mašinoje. Įvyko muštynės, paskui išvažiavo. P. turėjo gauti skolą iš kažkokio vaikino, sužinojo prie „Akropolio“, kad P. skolos laukia. Tuo metu atėjo G. su tuo vaikinu ir P. su juo gražiai kalbėjo. Girdėjo, kai tas vaikinas pasakė, kad kažkas turėjo skolą privežti. Abejoja, kad tas vaikinas galėjo jų bijoti. P. jo klausė, kodėl jis nekelia ragelio ir negrąžina skolos, tada jis pasakė, kad tuoj kažkas atveš pinigus. Atvažiavo juodas Golfas. Kai atvažiavo ta mašina, jis nespėjo net sureaguoti, kai priėjo tie vaikinai ir puolė R.. Jis sėdėjo automobilio gale ir žiūrėjo į telefoną. Asmenų, kurie puolė, buvo trys, jei neklysta. Pačių muštynių nematė. Po to jie važiavo iš paskos to automobilio, paskambino policijai ir juos išvežė. Nukentėjusysis po įvykio buvo su trauma, buvo čia guzas (rodo kaktą), mėlynių po akim nebuvo, patinimų gal „biškį“ buvo. Matė, kai pats žmogus buvo nukritęs, paskui sėdo vairuoti ir viskas. R. stovėjo lauke prie pat P. ir laukė skolos, kol tam vaikinui pinigus atveš. Gal 20-30 min. laukė, kol atveš skolą. Jis sėdėjo automobilyje, telefonu kalbėjo. Nežinojo iš pradžių, kad jis skolingas P.i. Nebuvo jokių grasinimų, jie draugiškai kažkaip kalbėjo, jis sakė, kad neturi pinigų, o paskui pasakė, kad tuoj kažkas atveš. Nepamena, ko jie atvažiavo prie „Akropolio“, kažkas turėjo ten susitikti. Kai jau laukė, sužinojo, kad P.i skolingas. Mašinoje apie skolas nekalbėjo. Nežino, ar P. automobilyje buvo vaizdo registratorius, jis gal tik važiuojant būna įjungtas. Karininkas (kaltinamasis M.), jam atrodo, vairavo Golfą. Ar jis mušė nukentėjusįjį – nepamena. Tai jie su R. lauke rūkė, šalia buvo P. ir G.. O. M. tuo metu stovėjo porą gerų žingsnių nuo jų, šalia (apie 2-3 metrus).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. V. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad kažkokie jaunuoliai persekioja kitus asmenis automobiliu. Nupasakodavo judėjimo kryptį, jie sustabdė juos, ten buvo išsakytos pretenzijos. Nuvažiavo į komisariatą, kuriame viską aiškinosi labiau. Sakė, kad kažkas kažkam trenkė, kažkas pinigų reikalavo, bet tai būna kasdien, todėl detaliau neprisimins tikrai. Čia kiekvienos dienos atvejai tokie pas juos darbe. Žino, kad buvo nukentėjusi pusė, lyg ir sumušimai. Kai gavo pranešimą, privažiavo prie Kubo, Laisvės prospekte, ir užtvėrė kelią. Žino, kad iš galo važiavo tie pranešėjai, kurie skambino ir nupasakojo judėjimo kryptį. Nustatė tuos asmenis. Kiti pareiškė pretenzijas ir atvažiavo į komisariatą, rašė pareiškimus. Šioje teismo salėje iš matymo jam matyti asmenys, bet konkrečiai nepasakys. Jo tarnybiniame pranešime buvo konkrečiai nurodyta, kas vairavo automobilį, kas kur sėdėjo. Nukentėjusiojo po įvykio jis nematė. Patvirtina duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. ar reikėjo kažkam medicininės pagalbos po to įvykio, nepasakys. Jeigu reikia, pareigūnai visada kviečiame medikus, o kaip buvo šiuo atveju, tikrai nepasakys, nes tai buvo dar 2017 metais.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. K. parodė, kad gavo iškvietimą, kad prie „Akropolio“ įvyko muštynės, kad nukentėjusysis važiuoja paskui automobilį, kur yra įtariamieji, nurodė, kur važiuoja. Jie paskui juos sustabdė, viduje buvo trys asmenys, pristatė juos į 1 PK. Nukentėjusysis nuvyko į komisariatą, kad parašytų pareiškimą. Daug laiko praėjo, tai nelabai prisimena asmenis, kurie buvo sulaikyti. Matė nukentėjusįjį po įvykio, bet neatsimena, kaip jis atrodė. Paskui juos į įvykio vietą atvyko pranešėjai, jų ten buvo nemažai. Buvo mergina ir vaikinai. Jie aiškino įvykio aplinkybes, bet detalių neatsimena. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. M. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai. 2017 m. gruodžio 15 d. vakare, laiko tikslaus neatsimena, jam paskambino jo brolis O. M. ir paprašė jo, kad jis šį paimtų prie prekybos centro „Akropolis“, prieš tai brolis jam buvo minėjęs, kad prekybos centre „Akropolis“ susitiks su nepažįstama panele. Pas jį buvo jo draugas D. S., todėl jie kartu nuvažiavo paimti brolio O.. Kai atvažiavo O. automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. neatsimena, prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo vaikinai ir merginos, 2-3 vaikinai ir 2 panelės. Jie su D. priėjo prie brolio, D. ir O. sukonfliktavo su stovėjusiais vaikinais, susistumdė, jis stovėjo nuošalyje. Jei vaizdo kameros nufilmavo, turėtų matytis, kad jis stovėjo nuošalyje su ryškios spalvos striuke (žalsvai balta). Po grumtynių jis su broliu O. ir draugu D. išvažiavo. Papildomai parodė, kad patvirtina ir laikosi savo ankstesnių parodymų, tik nori papildyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. kartu su juo ir D. buvo jų draugas O. V., duomenų bei kontaktų nežino. Jie trise nuvažiavo prie „Akropolio“, kai paskambino jam jo brolis ir paprašė atvažiuoti. Parodymus duos teisme (t. 1, b. l. 121, 126, 129).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. S. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. prisipažįsta, kad susistumdė su nukentėjusiuoju, tačiau šiam nespyrė. 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.00 val. jis buvo pas draugą M. M. svečiuose, po kurio laiko M. paskambino jo brolis O. M. ir paprašė pagalbos, nes kažkas atsitiko. Jie nesuprato, kas atsitiko, tik suprato, kad jis tuo metu buvo susitikęs prie prekybos centro „Akropolis“ su mergina. Kai jie su draugu M. atvažiavo prie prekybos centro „Akropolis“, pamatė aplink O. stovinčius žmones – tris vaikinus ir dvi merginas. Jis su M. priėjo prie jų, nukentėjusysis jiems pasakė, kad O. jam skolingas 50 eurų, po to pradėjo sakyti, kad 100 eurų skolingas. Jis ir M. pradėjo stumdytis su nukentėjusiuoju, O. grumtynių metu stovėjo nuošalyje. Apsistumdė ir išsiskirstė, jis su O. ir M. išvažiavo. Nukentėjusysis nebuvo pargriautas ant žemės ir niekas jo nespardė. Papildė, kad ankstesnius parodymus pilnai patvirtina, kaip ir ankščiau sakė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta iš dalies, prisipažįsta, kad susistumdė su nukentėjusiuoju, tačiau jis jam nespyrė. Nori papildyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.00 val. jis buvo pas draugą M. M. svečiuose, kartu su jais buvo O. V., kuriam apie 25 metus, amžiaus tiksliai nežino, jis gyveno tame pačiame bute kaip ir M. ir O. M., tačiau šiuo metu, kiek jis girdėjo, šis yra suimtas. Kaip ir minėjo anksčiau, pabuvę pas M., jie trise išvažiavo į PC „Akropolį“, Ozo g. 25, Vilniuje, nes paskambino O. M. ir prašė pagalbos. Dar kartą nori paminėti, kad nei jis, nei jo draugai nukentėjusiojo nespardė tik susistumdė. Vėliau, kai jie visi keturiese t. y. jis, M. ir O. M. bei O. V. išvažiavo iš „Akropolio“, jie matė, kad juos seka kažkoks automobilis, vėliau sustojus prie šviesoforo, juos visus sulaikė policijos pareigūnai. Dar prieš juos sulaikant policijos pareigūnams, važiuodami per kažkokį mikrorajoną, bet tiksliai per kokį nežino, nes nėra vilnietis, O. V. pasakė sustabdyti automobilį ir jis išlipo, kur nuėjo, jis nežino. Minėtą dieną automobilį vairavo M. M., nes jis turi vairuotojo pažymėjimą. Papildė, kad lieka prie ankščiau duotų parodymų. Parodymus duos teisme (t. 1, b. l. 81, 87, 91).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas O. V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. jis buvo prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilnius, kartu su M. M., D. S. ir O. M.. Visi kartu buvo tam, kad apginti M. brolį O. M. nuo R. J. ir jo draugų, kurių nepažįsta. Jis su O. M., jo broliu M. M. ir D. S. yra pažįstami. Jis asmeniškai R. J. nepažįsta. Minėtą dieną, t.y. 2017 m. gruodžio 15 d. jis mušė R. J., jam sudavė į krūtinę ir šonus, tačiau kiek tiksliai smūgių sudavė, jis neatsimena tiksliai, bet tai nebuvo daug smūgių. Į krūtinę sudavė R. J. ranka ir jis parkrito ant žemės, o kai nukrito ant žemės, tada sudavė į šonus kojomis, gal du kartus kojomis spyrė. Kartu su juo buvęs D. S. kartu su juo mušė R. J., o M. M., kol išlipo iš mašinos, jau viskas buvo baigta ir jis net nespėjo prieiti prie jų, o O. stovėjo kiek toliau ir aiškinosi kažką su R. J. draugais, tačiau negirdėjo, ką jie aiškinosi, R. J. draugų, kiek buvo atvažiavę, jis nežino, nes jie nelipo iš mašinos, neatsimena, bet atrodo, kad jie buvo atvažiavę lyg su taksi automobiliu. Kai viskas buvo baigta, po muštynių jis sėdo su O. ir M. M. ir D. S. į O. mašiną ir išvažiavo, R. J. su draugais palikę (t. 1, b. l. 150, 160-162).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.50 val. Ozo g. 25, Vilniuje, PC „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje prie 2 išėjimo, arčiau miško, jis buvo su draugėmis K. Č., G. M. Žėkaite, P. M. ir draugu D. V.. Jis stovėjo šalia P. M. automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. nežino. Stovint, atėjo nepažįstamas vaikinas. P. su juo pradėjo kalbėti apie kažkokią skolą. Jis į jų pokalbį nesikišo. Pakalbėjęs su P., vaikinas kažkam skambino ir pasakė, kad atvežtų pinigus. Jis įsėdo į P. automobilį sušilti. Vėliau vėl išlipo parūkyti. Išlipęs ir prisidegęs cigaretę, pamatė, kad staiga iš automobilių stovėjimo vietų aikštelėje sparčiu žingsniu ateina keturi vaikinai. Vaikinai buvo nusiteikę konfliktiškai. Vienas vaikinas, neprisimena kuris, rodė į jį pirštu ir klausė : ,, ar šitas?“. Keturi vaikinai priartėję prie jo, pradėjo jį viešoje vietoje, įžūliai stumdyti, parvertė jį ant žemės. Jis užsidengė galvą rankomis, nes pajuto smūgius į įvairias kūno vietas, dėl to patyrė fizinį skausmą. Sulaukė smūgių kojomis į galvos sritį. Merginos pradėjo skambinti 112. Girdėjo, kad nepažįstamas vyras šaukė, kad vaikinai baigtų jį mušti, nes kvies policiją. Vaikinai baigę savo veiksmus, nuvažiavo automobiliu „VW Golf“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis įsėdo į P. automobilį ir jie pradėjo sekti vaikinus važiuodami paskui bei kalbėdami su bendrojo pagalbos centro operatore. Sekant automobilį „VW Golf“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad Buivydiškių g. jis stabtelėjo ir išleido vieną vaikiną, o kiti nuvažiavo toliau. Žemynos g. prie PC „Kubas“ juos pasivijo policijos ekipažas ir sustabdė „VW Golf“. Pareigūnai vaikinus sulaikė ir pristatė į komisariatą. Jis prisimena vieną vaikiną raudonu kapišonu, kurį atpažinti galėtų (t. 1, b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas O. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.00 val. prekybos centre „Akropolis“ jis susitiko su panele, su kuria jam buvo pirmas pasimatymas, jos gerai nepažįsta, atsimena tik vardą – V.. Jie pavaikščiojo po prekybos centrą „Akropolis“. Su minėta panele išėjo į lauką parūkyti, ji prisiminė, kad paliko automobilyje savo cigaretes, ilgai ieškojo savo automobilio. Po ko ji prisiminė, kur stovi jos automobilis. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo taksi automobilis „Toyota Prius“, šviesios spalvos, koks numeris ant automobilio, jis neatkreipė dėmesio, prie taksi automobilio stovėjo du vaikinai ir viena panelė. Jiems priėjus prie minėto automobilio, panelė su kuria jis buvo, įsėdo į minėtą taksi automobilį. O vaikinai, kurie stovėjo su kita panele, priėjo prie jo, mergina jam pasakė, kad jis jai skolingas 50 eurų. Jis pasakė jai, kad tikrai tiek nėra jai skolingas. Tie vaikinai taip pat reikalavo iš jo 50 eurų, kad jis atiduotų iš karto. Jis paskambino broliui M. M., pasakė, kad jam reikia pagalbos ir kad šis atvažiuotų. 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.50 val. atvažiavo jo brolis M. su draugu D. S.. Kai atvažiavo jo brolis M. su draugu D. S., jie paklausė, kas atsitiko, jis maždaug paaiškino jiems, kad yra skolingas, jie suprato, kad įvyko kažkoks reketas. Jo brolis M. su draugu D. nuėjo link minėtų dviejų vaikinų aiškintis, jis liko stovėti toliau nuo brolio M. ir D.. Jis matė, kad D. ir brolis M. su vienu iš vaikinų susistumdė, kad spardytų vaikiną, jis nematė. Prie tų vaikinų jis net nebuvo priėjęs ir nieko nespardė, nestumdė. Po to jis su broliu M. ir draugu D. atsisėdo į brolio automobilį „VW GOLF“ ir važinėjo mieste iki tol, kol juos sustabdė policijos pareigūnai. Papildė, kad ankstesnius parodymus pilnai patvirtina ir jų laikosi. Nori pridurti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. prie „Akropolio“ kartu su jais, t. y. su juo, jo broliu M. M., draugu D. S. buvo jų bendras draugas O. V., kuris apie 29 metų amžiaus, šiuo metu šis atlieka bausmę, kur tiksliai, nežino. Su P. M. jokių reikalų neturi, ji dirbo taksi vairuotoja ir labai dažnai jį veždavo ten, kur jam reikėjo, ir su ja visada atsiskaitydavo, nežino kodėl ji 2017 m. gruodžio 15 d. prie Vilniaus „Akropolio“ reikalavo iš jo pinigų (b. l. 51, 57).

2018 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas įtariamojo O. M. atžvilgiu nutrauktas (t. 1, b. l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. V. apie 19.57 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad Ozo g. 25 sumušė vieną žmogų. Kaltininkai pasišalino iš įvykio vietos automobiliu „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pranešėjas seka minėtą automobilį. „VW Golf“ automobilį sustabdė Laisvės pr. ir Žemynos g. sankryžoje. Automobilyje sėdėjo 3 asmenys, už vairo sėdėjo M. M., ant galinės sėdynės sėdėjo O. M. ir D. S.. Iš paskos atvyko pranešėjos automobilis, kuriame buvo D. M., nukentėjęs R. J., G. Ž., P. M. ir K. Č.. Nukentėjęs R. J. kartu su savo draugais paaiškino, kad jam stovint su savo draugais prie prekybos centro „Akropolis“ Ozo g. 25, Vilniuje, atvažiavę O. M. draugai pradėjo jį mušti rankomis, o kai jis nukrito ant žemės, spardė jį kojomis. Ar įvykio dieną ant R. J. veido bei galvos matėsi sumušimo žymės, jis negali atsakyti, nes neprisimena (t. 1, b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. apie 19.57 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad Ozo g. 25 sumušė vieną žmogų ir pasišalino iš įvykio vietos. Vykdami į įvykio vietą iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojų gavo patikslinimą, kad pranešėjas seka kaltininkus, kurie pasišalino iš įvykio vietos automobiliu „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“ automobilį sustabdė Laisvės pr. ir Žemynos g. sankryžoje. Automobilyje sėdėjo 3 asmenys, už vairo sėdėjo M. M., ant galinės sėdynės sėdėjo O. M. ir D. S.. Iš paskos atvyko pranešėjos automobilis kuriame buvo D. M., R. J., G. Ž., P. M. ir K. Č.. Pranešėjai jiems paaiškino, kad jiems stovint prie prekybos centro „Akropolis“ Ozo g. 25, Vilniuje, atvažiavę O. M. trys draugai pradėjo mušti R. J.. Mušė jį rankomis, o kai jis nukrito ant žemės, spardė kojomis. Ar įvykio dieną ant R. J. veido bei galvos matėsi sumušimo žymės, jis negali atsakyti, nes tikrai neprisimena (t. 1, b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. vakare tiksliai laiko neprisimena, bet tikrai buvo jau po 19 val. ir buvo jau tamsu, jis kartu su savo draugu R. J. ir jo draugėmis: K., G., P., buvo prie PC „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilnius. P. norėjo atsiimti skolą iš savo pažįstamo, kurio vardo jis neprisimena. Minėtas vaikinas atėjo prie jų, P. paprašė grąžinti skolą, o jis atsakė, kad privažiuos jo draugai ir tada grąžins jai skolą. Vaikinas paskambino kažkam. Po kažkiek laiko atvažiavo minėto vaikino draugai. Jis kaip tik tuo metu nuėjo prie automobilio pasiimti savo telefono ir atsisukęs pamatė, kad R. guli ant žemės, o tie trys vaikinai pradėjo sprukti, o su jais ir ketvirtas, kuris P.i buvo skolingas pinigų. Viskas taip greitai įvyko, kad jis net nespėjo sureaguoti. Kas konkrečiai mušė R., jis tikrai nematė, vairuotojas tikrai ir tie du kiti, o vaikinas, kuris stovėjo šalia jų, kuris buvo skolingas P.i, nemušė R.. Kai visi keturi vaikinai paspruko, jie važiavo iš paskos ir telefonu bendravo su pareigūnais. Pakeliui, galbūt Šeškinėje, bet tiksliai nepamena, vienas vaikinas išlipo. Vėliau pareigūnai sustabdė jų automobilį, sulaikė likusius 3 vaikinus, o jiems pasakė važiuoti į 1 policijos komisariatą. Papildė, kad ankstesnius parodymus, duotus apklausos metu pilnai patvirtina. Apie tai, kaip buvo sumuštas R. J., ką matė ir kaip viskas įvyko, pasakė pirmos apklausos metu. Gali tik pridurti, kad kai R. sugrįžo į automobilį, ant jo galvos matėsi sumušimo žymės, mėlynės ir guzai, ar kraujas buvo, jis nepamena. Ką R. sakė po to, kai jį sumušė, jis nepamena (t. 1, b. l. 30, 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. M. parodė, kad ji dirba taksi vairuotoja, o O. M. buvo jos pastovus klientas. Jis visada susimokėdavo, o paskutinį kartą nesusimokėjo, todėl buvo skolingas jai pinigų. 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.00 val. ji kartu su savo draugais R. J., D., K. Č. buvo prie PC „Akropolis“, Vilniuje, Ozo g. 25. Jos draugė G. Ž. kaip tik tą vakarą irgi buvo Akropolyje susitikusi su O.. Vėliau jie visi susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje ir ji eilinį kartą paprašė O. grąžinti jai pinigus. O. neigė, kad yra skolingas, tačiau vėliau pasakė, kad paskambins draugams ir paprašys jų. O. kažkam paskambino ir 10 minučių bėgyje atvažiavo juodos spalvos automobilis „VW Golf“. Jis nuėjo prie minėto automobilio. Iš automobilio išlipo trys vaikinai, kurie nieko nepasakė, tiesiog pribėgo prie jų bei pamatę, kad stovi ji ir jos draugė G., pasakė: „čia panelės“ ir iškart puolė mušti šalia stovėjusį R.. Tuo metu K. ir D. buvo automobilyje. Visi trys O. draugai mušė R., o O. tiesiog stovėjo šone. Visa tai truko iki minutės. Vaikinai spardė gulintį R. kojomis ir mušė rankomis. Mušdami R., sakė jam: „kokie pinigai?“. Po minutės jie visi pabėgo ir išvažiavo savo automobiliu, o ji su draugais iš paskos. Važiuodami, jie paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Važiuojant pro Šeškinę, vienas vaikinas išbėgo iš automobilio, o kiti toliau važiavo, kol jų nesustabdė policijos pareigūnai. Sustabdyti policijos pareigūnų, buvo priversti išlipti iš automobilio, vienas iš vaikinų buvo O., o kiti du jai nepažįstami, kaip ir trečias, kuris išlipo pakeliui. Vaikinai buvo pristatyti į policijos komisariatą, o jie patys nuvažiavo į 1 policijos komisariatą ir ten R. davė parodymus. Papildė, kad savo ankstesnius parodymus, duotus apklausos metu pilnai patvirtina. O. M. nemušė R. J., šis stovėjo nuošaliau ir net prie R. neprisilietė, kiti trys vaikinai, kurių nepažįsta, tačiau tai O. draugai, kadangi jis pats juos pakvietė, pribėgo prie R. ir bendrai mušė R. rankomis bei kojomis, kas kiek smūgių ar konkrečiai į kurią vietą mušė R., ji nepamena. Kai jie pabėgo, ant R. galvos matėsi sumušimo žymės, mėlynės ir guzai. R. sakė, kad nieko nesuprato kas atsitiko, tačiau daugiau nieko nepaaiškino (t. 1, b. l. 33, 34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Ž. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. ji buvo susitikusi su O., ji su juo prieš tai susirašinėjo internetu ir minėtą dieną susitiko išgerti kavos. Pasivaikščiojo po „Akropolį“, Vilniuje, Ozo g. 25 ir apie 19.00 val., tiksliai neprisimena, jie su O. išėjo iš Akropolio ir automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko su drauge P. M., R. J. ir R. draugu D., kuris su jos buvusia drauge K. Č. sėdėjo automobilyje. P. pradėjo kalbėtis su O. ir draugiškai prašė grąžinti jai skolą. O. sakė jai, kad neskolingas, po to, kad atiduos vėliau, o po poros minučių pasakė, kad atiduos ir paskambino draugams, kad šie atvežtų pinigus. Po kažkiek laiko atvažiavo O. draugai, jie buvo trise ir iškart, kai išlipo iš automobilio, bėgo tiesiai prie R. bei puolė jį mušti. R. net nespėjo apsiginti ir niekam netrenkė. R. nukrito ant žemės ir visi trys vaikinai spardė jį kojomis, mušė rankomis. O. tiesiog stovėjo šalia ir stebėjo, pats nemušė, bet ir draugams nieko nepasakė, kad šie baigtų mušti R.. Viskas truko labai greitai apie minutę. Kai vaikinai sumušė R., iškart pabėgo prie savo automobilio, automobilis juodas „golfas“, ir išvažiavo, o jie sėdo į P. automobilį ir važiavo iš paskos. Važiuojant paskui juos, P. paskambino į policiją ir papasakojo kas įvyko. Pakeliui, tik neatsimena kurioje vietoje, vienas iš vaikinų išlipo iš automobilio ir kažkur pasišalino, o kiti buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tarp sulaikytų buvo O., kitų ji nepažįsta. Papildė, kad savo ankstesnius parodymus pilnai patvirtina. Apie tai, kaip buvo sumuštas R. J., ką matė ir kaip viskas įvyko, pasakė pirmos apklausos metu. O. M. nemušė R. J., jis tik stovėjo šalia. R. mušė trys vaikinai, O. M. atvažiavę draugai. Jie mušė R. rankomis, o kai R. nukrito, spardė kojomis. Jie mušė R. bendromis jėgomis, visi kartu, vienu metu. Kas kiek smūgių sudavė jam, ji tikrai neatsimena, nes buvo pati labai išsigandusi. Kai baigė mušti R. ir pabėgo, R. atsistojo ir jie sėdo į automobilį. Automobilyje R. pasakė jiems, kad jį labai stipriai sumušė ir jam skauda galvą. Ant jo galvos matėsi mėlynės ir guzai, sumušimo žymės, vaizdas tikrai buvo ne koks (t. 1, b. l. 36, 37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. Č. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. ji dirbo prekybos centre „Akropolis“, Vilniuje. Vakare, po darbo, tiksliai laiko nepamena, ji paprašė savo draugės G. Ž., kad ji kartu su savo drauge P., kuri dirba taksi vairuotoja, pavežtų ją namo. Ji išėjo iš „Akropolio“ ir jos draugė G. kartu su P. ją paėmė ir jos nuvažiavo į Akropolio automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilio stovėjimo aikštelėje be jų, dar buvo 2 vaikinai, G.s ir P. pažįstami, vardų neatsimena, kurie automobilio stovėjimo aikštelėje su jomis stovėjo ir rūkė, o ji sėdėjo automobilyje ir laukė, kol ją parveš namo. Vienas iš vaikinų parūkė ir grįžo atgal į automobilį, nes jam irgi buvo šalta. Ji automobilyje sėdėjo ir naršė savo telefone, kas vyko lauke nematė ir negirdėjo, o išgirdusi riksmus, pakėlė galvą ir pamatė, kad vienas vaikinas, P. ir G.s pažįstamas, guli ant žemės, o kiti asmenys, jai nepažįstami, pradėjo bėgti į savo automobilį. G., P. ir jų sumuštas pažįstamas grįžo į automobilį ir iškvietė policiją bei sekė tų vaikinų, kurie sumušė G.s ir P. pažįstamą, automobilį. Kol jie sekė vaikinus, pakeliui vienas išlipo iš automobilio, o kiti nuvažiavo toliau, kur tiksliai nežino, nes nepažįsta Vilniaus. Vėliau juos sustabdė policijos pareigūnai ir sulaikė. O jie nuvažiavo į policijos komisariatą. Vaikinų, kurie sumušė G.s pažįstamą visiškai nematė, požymių neatsimena (t. 1, b. l. 40).

Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. V. apie 19.57 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Ozo g. 25 sumušė žmogų, dabar šalinasi su automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) GMP nereikia. Vykdami į įvykio vietą iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų gavo patikslinimą, kad pranešėjas seka minėtą automobilį paskui ir pasakinėja, kur važiuoti. „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį sustabdė Laisvės pr. ir Žemynos g. sankryžoje. Automobilyje sėdėjo trys asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, kad už „VW Golf“ vairo sėdėjo M. M., ant galinės sėdynės sėdėjo O. M. ir D. S.. Juos pasitiko iš paskos „VW Golf“ važiavę pranešėjai D. M., R. J., G. Ž., P. M. ir K. Č., kurie paaiškino, kad prie prekybos centro „Akropolis“ turėjo susitikti su P. M. (O. M. buvo skolingas 80 eurų). O. M. atvažiavo susitikti su P. M. su draugais (M. M. ir D. S.). P. M. buvo sus savo draugais, o O. M. su savo draugais priėjo prie R. J. ir pradėjo konfliktuoti, to pasakoje O. M. trenkė R. J., kuris pargriuvo ant žemės. R. J., gulintį ant žemės pradėjo spardyti kojomis O. M., D. S. ir M. M.. Kadangi R. J. turėjo pretenzijų, todėl su abiem konflikto pusėmis atvyko į 1 PK tolimesniam aiškinimuisi (t. 1, b. l. 5).

Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos G. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad tikslinant aplinkybes pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-65394-17, įvykio vietos apžiūros metu Ozo g. 25, Vilniuje PC „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje 5 eilėje nuo miško pusės ant stulpo su stendu pažymėta „žvaigždute“ pastebėta vaizdo kamera. Ant stendo nurodytas apsaugos tarnybos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susisiekus, budintis apsaugos darbuotojas paaiškino, kad vaizdo kamera aikštelėje autobusų stovėjimo vietos (kurioje buvo įvykis) neapima ir įvykis neužfiksuotas (t. 1, b. l. 10).

Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Prie protokolo pridėtos įvykio vietos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 6-8).

Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo stenografuotas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (t. 1, b. l. 22-24).

Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. 19.52 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad buvo sumuštas žmogus, automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Sujungta su VPK (t. 1, b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, taip pat kiti ankščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant, ar buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka spręstina, kokie tiksliai veiksmai buvo atlikti prieš nukentėjusįjį ir kas juos atliko.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.50 val. kaltinamieji M. M., O. V. ir D. S. kartu vienu automobiliu atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro „Akropolis“.

Vertinant kaltinamųjų paaiškinimus, duotus teisme, matyti, jog kaltinamųjų parodymai dėl smurto, panaudoto nukentėjusiojo R. J. atžvilgiu, yra prieštaringi, šie parodymai nepilnai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, be to, kaltinamųjų tarpusavio paaiškinimai dalyje taip pat nesutampa.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisme kaltinamasis M. M. iš pradžių parodė, kad jokio konflikto, atvažiavus prie „Akropolio“ nebuvo, nebuvo jokių muštynių, stumdymosi, tolesniuose parodymuose visgi pripažino, kad gal ir buvo susistumdymas, kuriame dalyvavo D. S., O. V. ir kiti ten buvę asmenys, buvo grumtynės, bet jis asmeniškai smūgių nesudavė, nestumdė nukentėjusiojo. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, M. M. buvo parodęs, kad D. (S.) ir O. (V.) sukonfliktavo su stovėjusiais vaikinais, susistumdė, jis stovėjo nuošalyje, o po grumtynių jis su broliu O. ir draugu D. išvažiavo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. taip pat iš pradžių teigė, kad atvykus prie „Akropolio“ jokių muštynių išvis nebuvo, jie pasiėmė M. M. brolį ir išvažiavo, o juos pradėjo vytis. Vėliau teisiamajame posėdyje poziciją pakeitė, teigdamas, kad gal su nukentėjusiuoju apsistumdymas ir buvo, nepripažįsta, kad jis pats stumdė nukentėjusįjį, o gal ir pastūmė, net nesimušė, nespardė, netrenkė. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. teigė, kad prie prekybos centro „Akropolis“ jis ir M. (M.) pradėjo stumdytis su nukentėjusiuoju, vėliau išsiskirstė ir išvažiavo, nukentėjusysis spardomas nebuvo.

Apklaustas teisme kaltinamasis O. V. pateikė savo įvykių versiją – kad nuvažiavus su M. M. ir D. S. prie „Akropolio“ jis pats priėjo prie nukentėjusiojo ir pastūmė jį, nukentėjusysis parkrito, jis kelis kartus sudavė, bet tikrai ne į galvą, ir gulinčiam jis jam dar įspyrė į petį ir į nugarą porą ar tris kartus; prie jo buvo D. S., bet jis nežino, ar jis mušė nukentėjusįjį, ar ne. Iš karto, kai jie išlipo iš automobilio, M. M. prišoko prie brolio. Ikiteisminio tyrimo metu O. V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. jis mušė R. J., jam sudavė į krūtinę ir šonus, tačiau kiek tiksliai smūgių sudavė, jis neatsimena tiksliai, į krūtinę sudavė R. J. ranka ir jis parkrito ant žemės, o kai nukrito ant žemės, tada sudavė į šonus kojomis, gal du kartus kojomis spyrė; kartu su juo buvęs D. S. kartu su juo mušė R. J., o M. M., kol išlipo iš mašinos, jau viskas buvo baigta ir jis net nespėjo prieiti prie jų.

Taigi, kaltinamųjų parodymai dėl to, kas konkrečiai mušė nukentėjusįjį R. J. ir ar apskritai nukentėjusysis buvo mušamas, nesutampa tarpusavyje. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog kaltinamieji siekia sušvelninti savo padėtį, iš dalies išvengti baudžiamosios atsakomybės, gina tiek vienas kitą, tiek ir save, todėl kaltinamųjų paaiškinimus teismas vertina kritiškai ir tiki jais tiek, kiek tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat kritiškai vertintini ir kaltinamojo M. M. brolio O. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje. Duodamas parodymus jis paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas ir šiek tiek buvo apsistumdyta, kas stumdėsi, nežino. Tolesniuose parodymuose jis paaiškino, kad stumdėsi nukentėjusysis, buvo D. S. ir O. V.. O ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuota, kad jo brolis M. su draugu D. nuėjo link vaikinų aiškintis, jis liko stovėti toliau nuo brolio M. ir D.; jis matė, kad D. ir brolis M. su vienu iš vaikinų susistumdė, kad spardytų vaikiną, jis nematė. Taigi jo parodymai taip pat yra prieštaringi dėl to, kas naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Tuo tarpu nukentėjusysis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, buvo nuoseklus dėl esminių bylos aplinkybių, susijusių su įvykio eiga. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojais apklaustų G. Ž., P. M., D. V. parodymai, kurie taip pat buvo iš esmės nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir juos apklausiant teisme.

Iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad link jo ėjo grupelė konfliktiškai nusiteikusių asmenų – 3 asmenys ir ketvirtasis G.s pažįstamas, tada viskas ir prasidėjo: gavo smūgių, nuo smūgių parkrito ant žemės, norėjo išsaugoti veidą, užsidengė veidą, susirietė ir gulėdamas ant žemės gavo daug smūgių, kol gulėjo; kas tiksliai sudavė, negali pasakyti, bet buvo tikrai ne vienas žmogus, jam smūgiavo keli asmenys, smūgiai buvo iš visų pusių, tiek į galvą, tiek į šonkaulius, į pilvo sritį. Galėtų atpažinti kaltinamąjį O. V., kadangi jis ėjo pirmas, apsirengęs raudona striuke, paskutinis dalykas kurį atsimena. Po įvykio jam liko guzai, mėlynės, ant skruosto, pakaušio, šonų, liekamųjų žymių po smūgių jam šiai dienai neliko. Taigi šie parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, kad jis pamatė, jog staiga iš automobilių stovėjimo vietos aikštelėje sparčiu žingsniu ateina keturi vaikinai, kurie buvo nusiteikę konfliktiškai, vaikinai priartėję prie jo, pradėjo jį viešoje vietoje, įžūliai stumdyti, parvertė jį ant žemės, jis užsidengė galvą rankomis, nes pajuto smūgius į įvairias kūno vietas, dėl to patyrė fizinį skausmą, sulaukė smūgių kojomis į galvos sritį.

Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo, ne vienas asmuo, o visi asmenys, atvykę pagal O. M. kvietimą automobiliu Golf, patvirtina liudytojų G. Ž., P. M., D. V. parodymai. Visi jie tiek po įvykio apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje parodė, jog nukentėjusįjį R. J. mušė ne vienas asmuo, tai buvo keli vaikinai, kurie atvyko juodos spalvos automobiliu „Golf“, R. J. buvo mušamas, parklupdytas, spardomas. Šie liudytojai patvirtino, kad ant R. J. galvos po įvykio matėsi sumušimo žymės. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie neturi suinteresuotumo iškreipti bylai svarbias aplinkybes, pateikti melagingus duomenis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad šių liudytojų parodymus patvirtina kiti bylos duomenys – policijos pareigūnų, vykusių pagal iškvietimą, V. V. ir D. K. parodymai teisme, ikiteisminio tyrimo metu, D. K. tarnybinio pranešimo duomenys, byloje esančio 2018 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolo duomenys su stenografuotu garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji teigė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju R. J. kilo dėl to, kad iš O. M. nepagrįstai buvo reikalaujama pinigų, jis buvo reketuojamas, O. M. buvo įbaugintas, tokia kaltinamųjų versija yra paneigta liudytojų G. Ž., P. M., D. V. parodymais, kurie vieningai teigė, kad O. M. jokios grėsmės nejautė, su juo bendravo P. apie susidariusią skolą už pavežėjimo paslaugas ir bendravimas buvo normalus, jis buvo pasakęs, kad tuoj bus atvežti pinigai. Be to, aplinkybę, kad smurtaujama būtent prieš R. J. buvo atsitiktinai, pripažino teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. V., paaiškindamas, kad pasirinko nukentėjusįjį, nes jis buvo arčiausiai, buvo pirmas pasitaikęs.

Kaip minėta, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatomas visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo realumas. Teismo vertinimu, liudytojų parodymais nustatyta, kad nagrinėjamu visuomenės rimtis ir tvarkas buvo sutrikdyta. Kaip parodė liudytoja apklausta P. M., kai vyko muštynės, niekas nebandė išskirti muštynių, nes visi bijojo, ji pati to metu sėdėjo automobilyje, be to, liudytoja G. Ž. parodė, kad muštynių metu privažiavo pašaliniai žmonės, kurie sakė, kad iškvies policiją, apie tai, kad girdėjo, jog žmonės žadėjo kviesti policiją, patvirtino tiek nukentėjusysis R. J., tiek ir kaltinamasis O. V.. Sprendžiant dėl viešosios tvarkos pažeidimo, taip pat vertintina ir tai, kad po nukentėjusiojo sumušimo, buvo kviečiama policija, persekiojamas automobilis, kuriuo iš įvykio vietos šalinosi O. V., D. S., M. M. bei O. M., ir minėtas automobilis buvo sustabdytas prie prekybos centro „Kubas“ su policijos pareigūnų pagalba. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo R. J. parodymai, teisme apklaustų liudytojų P. M., G. Ž., D. V., K. Č., policijos pareigūnų V. V. ir D. K. parodymai, D. K. tarnybinio pranešimo duomenys, byloje esančio 2018 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolo duomenys su stenografuotu garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, šias aplinkybes, kad jų automobilis buvo persekiojamas ir sustabdytas policijos, pripažino ir kaltinamieji, duodami parodymus.

Teismo vertinimu, kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog viešoje vietoje naudodami smurtą nukentėjusiojo, kurį pasirinko atsitiktinai, atžvilgiu, matant pašaliniams asmenims, praeiviams žadant kviesti policiją, tokiais veiksmais sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka ir norėjo taip veikti.

Taigi teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.50 val., prie Ozo g. 25, viešoje vietoje, t. y. prie prekybos centro „Akropolis“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kaltinamieji O. V., D. S. ir M. M. įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. stumdydami nukentėjusįjį R. J., jį pargriovę ant žemės spardydami jam į galvą bei įvairias kūno vietas, sukeldami nukentėjusiajam R. J. fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokie jų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, jų kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Už veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą įstatymas numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaitinamojo O. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), nusikaltimu buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta M. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, neteistas, atliekantis karinę tarnybą, baustas administracinėmis nuobaudomis, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar gydymąsi priklausomybių ligų centre nėra (negydytas). Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam M. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skyrus 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą. Pažymėtina, kad paskirtinos bausmės dydis bei taikytinas MGL nustatytinas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias nusikalstamos veikos padarymo metu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. S., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), nusikaltimu buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta D. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, teistas, dirbantis, baustas administracinėmis nuobaudomis, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar gydymąsi priklausomybių ligų centre nėra (negydytas). Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam D. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skyrus 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą. Pažymėtina, kad paskirtinos bausmės dydis bei taikytinas MGL nustatytinas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias nusikalstamos veikos padarymo metu.

Teismas pažymi, kad veikos padarymo metu, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d., nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam O. V., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), nusikaltimu buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, 6 kartus teistas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, baustas administracinėmis nuobaudomis, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar gydymąsi priklausomybių ligų centre nėra (negydytas). Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam O. V. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skyrus 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktos bausmės dalies iš dalies pridėtina šiuo nuosprendžiu O. V. skiriamos 30 parų arešto bausmės dalis, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, keistina į laisvės atėmimo bausmę, kai viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis R. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. M., D. S. ir O. V. padarytą 90 eurų turtinės žalos, 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 600 eurų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Turtinės žalos dydį nukentėjusysis grindžia dėl įvykusių muštynių suplėšytų džinsų (30 eurų) bei batų (60 eurų) verte, neturtinės žalos dydis grindžiamas dėl sumušimo patirtu fiziniu skausmu, sumušimo žymių buvimu, psichologiniu sukrėtimu.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji M. M., D. S. ir O. V. smurtavo nukentėjusiojo R. J. atžvilgiu, jam buvo suduoti smūgiai tiek rankomis, tiek kojomis į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis duodamus parodymus teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad dėl nusikalstamos veikos jautė fizinį skausmą, tačiau į medikus dėl sužalojimų nesikreipė, gydėsi savarankiškai namuose gerdamas vaistus nuo skausmo, liekamųjų žymių po sumušimo šiai dienai neišliko. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sumušimo R. J. patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad jokių liekamųjų žymių po sumušimo neišliko, pakako savarankiško gydymosi namuose, į medicinos įstaigas kreiptasi nebuvo, pats mušimas, kaip nurodė nukentėjusysis, truko apie minutę. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam R. J. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 500 eurų. Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių.

Dėl reikalavimo atlyginti 90 eurų turtinę žalą, kuri grindžiama džinsinių kelnių bei batų suplėšymu, teismas pažymi, kad šiam reikalavimui pagrįsti nukentėjusysis nepateikė net minimalių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad dėl kaltinamųjų M. M., D. S. ir O. V. padarytos nusikalstamos veikos civilinis ieškovas R. J. patyrė jo nurodytą turtinę žalą, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Kaip minėta, civiliniame ieškinyje be reikalavimo atlyginti turtinę bei neturtinę žalą taip pat prašoma priteisti išlaidų, turėtų advokato pagalbai, atlyginimą. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita už teisines paslaugas Nr. 18/04 patvirtina, kad R. J. už advokato pagalbą, į kurią įėjo konsultacijos teikimas, civilinio ieškinio surašymas ir atstovavimas teisme, turėjo 600 eurų išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata teismas sprendžia, kad priteistina solidariai iš kaltinamųjų M. M., D. S. ir O. V. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. J. 600 eurų advokato paslaugoms apmokėti.

Dėl kitų klausimų

M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) MGL (1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų)) dydžio baudą.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Pripažinti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) MGL (1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų)) dydžio baudą.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Pripažinti O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie O. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (2 metų 2 mėnesių 16 dienų) pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės dalį, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, keičiama į laisvės atėmimo bausmę, kai viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. vasario 26 d.).

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti civiliniam ieškovui R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš M. M., D. S. ir O. V. 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti civiliniam ieškovui R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš kaltinamųjų M. M., D. S. ir O. V. 600 eurų (šešis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti nuteistiesiems M. M. ir D. S., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė