Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) P. S. skundą suinteresuotiems asmenims (išieškotojui) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), antstoliui Kęstučiui Košiui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to pareiškėjas papildomai ( b.l. 12) prašo remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu nutraukti jo atžvilgiu antstolio K. Košio vykdomąsias bylas Nr. 0118/08/06880/2, Nr. 0118/08/05161/2, 0118/08/03215/2, 0118/08/03126/2, 0118/08/02899/2 motyvuodamas, kad yra suėję išieškojimo senaties terminai ir panaikinti vykdymo išlaidas. Nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu per 2 metus bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, tuomet vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas senaties terminui suėjus.

Antstolis Kęstutis Košys 2018-02-01 patvarkyme dėl skundo netenkinimo Nr. S18-2301 (b.l. 3-4) nurodė, kad skolininko 2018-01-29 skundo dėl procesinių antstolio procesinių veiksmų netenkina ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0118/08/06880/2, 0118/08/02899/2, 0118/08/05161/2, 0118/08/03126/2, 0118/08/03215/2 perdavė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Minėtame patvarkyme nurodė, kad jo kontoroje vykdomos 5 vykdomosios bylos, kuriose skolininkas P. S., o išieškotojas VMI prie FM.

Antstolis nesutinka su pareiškėjo prašymu, jog antstolis turėtų patikslinti 2018-01-08 Patikslintą patvarkymą Nr. S18-428 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kadangi išieškojimas iš vieno MMA yra draudžiamas, skundžiamame patvarkyme nurodyti laisvai disponuojamą mėnesinę sumą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę į pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmens sąskaitą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumą ar kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės ir tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą iš skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti tol, kol skolininkas nepateikia įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Nors skolininko laisvė apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė į nusikalstamais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese. Taip pat žinotina, jog antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolis K. Košys taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, t.y. 2017-12-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-7-315-421/2017, pagal kurią buvo priimtas skundžiamas 2018-01-08 Patikslintas patvarkymas.

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM nepateikė atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0118/08/06880/2, 0118/08/02899/2, 0118/08/05161/2, 0118/08/03126/2, 0118/08/03215/2 medžiaga nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo 5 vykdomąsias bylas pareiškėjo (skolininko) P. S. atžvilgiu, kuriose išieškotojas VMI prie FM: vykdomoji byla 0118/08/06880/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato išduotą nutarimą M031290 dėl 43,44 Eur skolos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0118/08/05161/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato išduotą nutarimą N301960 dėl 14,48 Eur skolos išieškojimo; vykdomoji byla 0118/08/03215/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato išduotą nutarimą E376048 dėl 579,24 Eur skolos išieškojimo; vykdomoji byla 0118/08/03126/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato išduotą nutarimą E375864 dėl 579,24 Eur skolos išieškojimo ir vykdomoji byla 0118/08/02899/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato išduotą nutarimą E238006 dėl 579,24 Eur skolos išieškojimo.

Pareiškėjas (skolininkas) P. S. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose (vykd. b. 0118/08/06880/2 b.l. 46). Antstolis Kęstutis Košys 2018-01-08 priėmė Patikslintą patvarkymą S18-428 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. 0118/08/06880/2 b.l. 105). Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, kad vadovaudamasis CPK 688 straipsniu areštuoja 1795,64 Eur skolos ir 768,35 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2563,99 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)-apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas. Be to antstolis CPK 733-743 straipsniais reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, t.y. ir davinių dalies, sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.

Pareiškėjas iš esmės ginčija 2018-01-08 patikslintą patvarkymą S18-428 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pastarojoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-415/2017).

CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo penkias vykdomąsias bylas VMI prie FM naudai pagal Tauragės rajono policijos komisariato išduotus nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, o antstolis K. Košys 2018-01-08 patikslintu patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, t.y. iš davinių dalies, sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios 1 MMA ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, kurias įpareigojo Vilniaus pataisos namus pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd.b.0118/08/06880/2, b.l. 105).

Teismas, atsižvelgdamas į tai kad skolininkas nepateikė jokių duomenų įrodančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios ir/ar patenkančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos sumos iš kurių išieškojimas yra negalimas, daro išvadą, kad antstolio K. Košio 2018-01-08 patikslintas patvarkymas yra teisėtas, dėl ko nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais.

CPK 584 str. 2 d. numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir ATPK. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino administracinės nuobaudos išieškojimui vykdymo procese taikymo ir remdamasis LVAT praktika, yra pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdė išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Vykdomųjų bylų Nr. Nr. 0118/08/06880/2, 0118/08/02899/2, 0118/08/05161/2, 0118/08/03126/2, 0118/08/03215/2 medžiaga nustatyta, kad vykdomosios bylos užvestos laiku, nepažeidžiant nustatytų terminų. Vykdymo veiksmai minėtose bylose buvo atliekami reguliariai, nepraleidžiant 2 metų senaties termino. Antstolis sistemingai (2005-12-07, 2005-12-08, 2006-02-09, 2006-03-06, 2007-06-21, 2008-02-22, 2009-10-05, 2010-07-09, 2010-07-22, 2012-02-17, 2012-03-05, 2014-02-21, 2015-03-13, 2015-03-18, 2016-04-18, 2016-12-05, 2017-06-12 ir kt.) pateikė užklausas: bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu, valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registrui, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui; priėmė patvarkymus: dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje ir kt.

Iš minėtų vykdomųjų bylų matyti, kad pareiškėjas žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas, dėl kurių vykdomi išieškojimai šiose bylose su antstoliu nebendradarbiavo, vengė mokėti skolas. Pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu siunčiami dokumentai grįždavo neįteikti, tai, kad jo adresas pasikeitė ( jis atlieka bausmę pataisos įstaigoje) nepranešė. Tokiu būdu darytina išvada, kad P. S. nesidomėjo vykdymo eiga, nebendradarbiavio su antstoliu bei vengė mokėti skolas, t.y. jam paskirtas baudas administracinių teisės pažeidimų bylose. Teismo vertinimu, skolų išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti prievoles, apie kurias jis žinojo.

Kadangi nustatyta, kad antstolis vykdė dokumentus, numatytus CPK 584 str., t.y. savo kompetencijos ribose, nepraleido vykdymo senaties termino, todėl vykdomųjų bylų 0118/08/06880/2, 0118/08/02899/2, 0118/08/05161/2, 0118/08/03126/2, 0118/08/03215/2 nutraukimo dėl senaties, nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas pareiškėjo P. S. prašymas nutraukti minėtas vykdomąsias bylas pasibaigus išieškojimo senaties terminui bei panaikinti vykdymo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Tauragės teismo Šilutės rūmus.