Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JULIVERA“ ir atsakovės L. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JULIVERA“ ieškinį atsakovei L. L. dėl avanso ir baudos priteisimo, tretieji asmenys K. J. ir L. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JULIVERA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. L. (toliau – ir atsakovė) 65 000 Eur avansą, 65 000 Eur netesybas (baudą) pagal preliminariąją sutartį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2020 m. spalio 28 d. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 28 d. sudaryti pagrindinę nebaigtos statyti daržinės (atstatoma pagal Vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybos projektą) ir 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas, sodyba), pirkimo–pardavimo sutartį. Perkamo turto kaina – 255 000 Eur. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2021 m. balandžio 28 d.

3. Ieškovė, vykdydama Sutartį, sumokėjo atsakovei 5 000 Eur dydžio avansą grynaisiais pinigais Sutarties sudarymo metu ir 2020 m. gruodžio 23 d. pervedė 60 000 Eur dydžio avansą bankiniu pavedimu.

4. 2021 m. balandžio 26 d. ieškovė gavo atsakovės prašymą pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ieškovė sutiko pratęsti pagrindinės sutarties terminą iki 2021 m. birželio 30 d. Ieškovė 2021 m. birželio 28 d. gavo pakartotinį atsakovės prašymą pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakovė informavo, kad ji dėl susiklosčiusių asmeninių priežasčių bei nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių – turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės nurodytu terminu sudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovė sutiko dar kartą pratęsti pagrindinės sutarties terminą iki 2021 m. spalio 1 d. Pasibaigus pratęstam terminui, atsakovė pagrindinės sutarties nesudarė.

5. Ieškovė 2021 m. spalio 4 d. pranešimu informavo atsakovę, kad Sutartis yra laikoma pasibaigusia, nes buvo laiku neįvykdyta dėl atsakovės kaltų veiksmų – atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, todėl pareikalavo vadovaujantis Sutarties 5.2 punktu grąžinti gautą 65 000 Eur avansą bei sumokėti gauto avanso dydžio baudą.

6. Ieškovė nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pagrindinė sutartis nustatytais terminais nebuvo sudaryta dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4164-562/2020 atsakovės turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtinių teisių į nebaigtą statyti pastatą, arešto.

7. Atsakovė po 2021 m. birželio 28 d. pasiūlymo pratęsti terminą daugiau nei raštu, nei žodžiu nebeteikė ieškovei prašymų pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą ar susieti pagrindinės sutarties sudarymą su turto areštu. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė nebesiekė toliau pratęsti tarp šalių susiklosčiusių ikisutartinių santykių ir nutarė atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove. Kadangi ieškovė savo įsipareigojimų dalį atsakovei buvo įvykdžiusi, todėl būtent atsakovė laikytina neįvykdžiusia Sutarties, t. y. atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį.

8. Ieškinyje nurodyta, kad šalys Sutarties 5.2 punkte susitarė dėl avanso (65 000 Eur) grąžinimo ir konkretaus baudos dydžio, kuris lygus avanso sumai (65 000 Eur), sumokėjimo ieškovei, jeigu pagrindinė sutartis bus nesudaryta dėl atsakovės, kaip pardavėjos, kaltės. Kadangi dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, ieškovė turi teisę reikalauti atsakovės sumokėti 65 000 Eur netesybas.

9. Atsakovė L. L. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog Sutartis neįvykdyta dėl atsakovės kaltės, todėl nėra pagrindo taikyti jai sutartinę atsakomybę. Priešingai, atsakovė, 2021 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. birželio 28 d. teikdama ieškovei rašytinius prašymus dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, rūpestingai siekė informuoti ieškovę dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių egzistavimo, kurios turi tiesioginę įtaką Sutarties vykdymui.

10. Atsakovės vertinimu, ieškovė, 2021 m. birželio 30 d. sutikdama paskutinį kartą pratęsti terminą pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui iki 2021 m. spalio 1 d., elgėsi nesąžiningai, nes tuo metu ieškovė žinojo, kad turto areštas nepanaikintas dėl civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, ir kad atsakovė negalės sudaryti pagrindinės sutarties iki 2021 m. spalio 1 d. Atsakovė pažymėjo, kad dėl ieškovės nesąžiningumo nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

11. Atsakovė teigė, kad gauto avanso sumą ji perdavė trečiajam asmeniui L. K., kuris yra trečiojo asmens K. J. artimas bičiulis, kadangi jie tarpusavyje taip buvo susitarę, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti avanso sumą.

12. Trečiasis asmuo K. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad netrukus po avanso sumokėjimo paaiškėjo, jog atsakovės buvusio sutuoktinio motina pareiškė atsakovei ieškinį dėl ginčo sodybos nuosavybės teisės ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė kreipėsi į jį patarimo dėl Sutarties, jis jai nurodė, kad ji galinti apsispręsti dėl Sutarties be neigiamų teisinių pasekmių iki antrosios avanso dalies sumokėjimo. Akivaizdu, kad atsakovė sąmoningai pasirinko neatsisakyti Sutarties, be sankcijų sugrąžinant ieškovei 5 000 Eur avansą, o priėmė likusią avanso 60 000 Eur dalį, kuri leido jai išsispręsti iki to laiko susikaupusias finansines problemas.

13. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepime į ieškinį prašė dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime patvirtino faktą, kad atsakovė L. L. gavo avansą už sodybą ir gautas lėšas naudojo savo reikmėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 65 000 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (65 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022 J. F. (atsakovės buvusio sutuoktinio motina) 2020 m. spalio 30 d. pateikė ieškinį atsakovei L. L. dėl sodybos pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, ieškinys priimtas 2020 m. lapkričio 5 d. rezoliucija, 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovės L. L. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota sodyba, turto areštas registruotas viešajame registre 2020 m. lapkričio 6 d., atsakovė L. L. apie iškeltą bylą ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones informuota 2020 m. lapkričio 7 d. Teismas vertino, kad šie objektyvūs duomenys paneigia ieškovės argumentus, jog atsakovė Sutartį sudarė jau žinodama apie sodybos areštą, todėl neketino jos parduoti.

16. Teismas nustatė, kad Sutarties sudarymo metu ir 5 000 Eur avanso dalies gavimo metu atsakovė negalėjo žinoti apie ginčo turto areštą, nes civilinė byla Nr. e2-519-562/2022 iškelta 2020 m. lapkričio 5 d., atsakovė informuota 2020 m. lapkričio 7 d., todėl nusprendė, jog atsakovė Sutarties sudarymo metu buvo sąžininga.

17. Teismo sprendime akcentuota, kad atsakovė, negalėdama įvykdyti įsipareigojimo dėl ginčo turto arešto ir elgdamasi sąžiningai, siekdama realiai įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, inicijavo pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimą. Teismas pažymėjo, kad sodybos areštas išregistruotas 2022 m. spalio 19 d., po to, kai įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022, todėl aplinkybė, jog ieškovė nepratęsė termino pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2021 m. gruodžio 31 d., nekeitė realios situacijos.

18. Teismo vertinimu, objektyvi galimybė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį atsirado tik po daugiau nei vienerių metų nuo Sutartyje nurodyto (pratęsto) termino (2021 m. spalio 1 d.), todėl konstatavo, kad priežasčių, kliudžiusių sudaryti pagrindinę sutartį, pašalinimo galimybės nepriklausė nei nuo ieškovės, nei nuo atsakovės, nes jos buvo objektyvios, o apie šias aplinkybes abi ginčo šalys žinojo nuo pat turto arešto. Teismo vertinimu, pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl aplinkybių, už kurias neatsakinga nei ieškovė, nei atsakovė, nes ne nuo jų valios priklausė teisminio proceso, kuriame taikytas areštas ginčo turtui, baigtis, todėl nei ieškovės, nei atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningi ar sudarantys pagrindą pripažinti, kad ieškovė ar atsakovė yra atsakinga už pagrindinės sutarties nesudarymą nustatytu terminu.

19. Teismo sprendime pažymėta, kad nesudarius pagrindinės sutarties, neatsirado ir mokėjimo prievolė, todėl neatsirado pagrindas sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį bei atsirado pardavėjos (atsakovės) prievolė jai sumokėtą avansą grąžinti pirkėjai (ieškovei). Teismas konstatavo, kad, nustačius, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl objektyvių aplinkybių, avansas neatlieka nei mokėjimo, nei netesybų funkcijos, todėl išnyksta pardavėjos (atsakovės) teisė juo disponuoti ir atsakovė turi pareigą grąžinti avanso sumą ieškovei.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai, jog gautą 65 000 Eur avanso sumą ji perdavė trečiajam asmeniui L. K., kuris yra trečiojo asmens K. J. bičiulis, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl avanso sumos grąžinimo ieškovei. Teismo sprendime akcentuota, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens L. K. buvo susiklostę ir turtiniai santykiai, tačiau atsakovė neįrodė, jog mokėjimai L. K. galėtų būti laikomi tinkamu prievolės ieškovei grąžinti avansą vykdymu.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės akcininkas trečiasis asmuo K. J., sudaręs prielaidas ieškovei sudaryti ginčo Sutartį, buvo artimas atsakovės L. L. šeimos draugas, juos siejo neformalūs bičiulystės santykiai, K. J. buvo praktikuojantis advokatas, o atsakovė L. L., neturėdama teisinio išsilavinimo, siekė parduoti sodybą dėl skyrybų su buvusiu sutuoktiniu, konstatavo, jog atsakovei L. L. civilinė atsakomybė netaikytina, nes nustatyta, kad pagrindinės sutarties nesudarymas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsiradimo nėra atsakovės kaltės. Teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 65 000 Eur baudos priteisimo kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22. Ieškovė UAB „JULIVERA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl 65 000 Eur baudos priteisimo patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Atsakovė Sutartimi prisiėmė prievolę sudaryti pagrindinę sutartį ir riziką tai padaryti galiojant turto areštui. Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad turto areštas buvo objektyvi aplinkybė pagrindinei sutarčiai nesudaryti. Atsakovė 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė likusią 60 000 Eur dydžio avanso dalį jau galiojant turto areštui.

22.2. Atsakovė, žinodama apie iškeltą civilinę bylą dėl turtinės teisės į sodybą pripažinimo, turėjo suprasti ir įvertinti, kad atsirado priežastis, trukdanti Sutartyje nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau laukė, kol ieškovė įvykdys visus savo ikisutartinius įsipareigojimus ir sumokės likusią avanso sumos dalį (60 000 Eur). Šias pinigines lėšas atsakovė priėmė praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po Sutarties sudarymo, nors tuo metu turėjo suprasti, kad pagrindinės sutarties sulygtais terminais sudaryti nepavyks.

22.3. Atsakovės aktyvūs veiksmai – avanso priėmimas ir prašymai pratęsti Sutartį – ieškovei sudarė teisėtą ir pagrįstą lūkestį tikėtis, kad pagrindinė sutartis ateityje su ja bus sudaryta, o jeigu ir nebus sudaryta, tai ji nepraras investuotų lėšų ir nepatirs nuostolių dėl Sutartyje nustatytų netesybų.

22.4. Atsakovės veiksmai apsiribojo tik siekiu pratęsti terminą sutarčiai sudaryti ir nebuvo dedamos pastangos, kad šalių padėtis būtų lygi iškilus Sutarties vykdymo problemoms, t. y. grąžinti avansą iki išnyks aplinkybės, trukdančios sudaryti sutartį, nutraukti ar pakeisti Sutartį, todėl yra pagrindas konstatuoti nesąžiningą atsakovės elgesį ikisutartiniuose santykiuose, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą.

23. Atsakovė L. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl avanso priteisimo, ir šį ieškinio reikalavimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1. Ieškovė atsisakė laukti teisminio ginčo pabaigos ir vienašališkai atsisakė Sutarties tikslo įgyvendinimo be aiškios priežasties. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių būtinumą vienašališkai nutraukti Sutartį, nors atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį panaikinus turto areštą sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove, kuri du kartus pratęsė terminą, nereikalaudama sudaryti papildomų susitarimų dėl Sutarties (ne)vykdymo.

23.2. Ieškovė, pratęsdama pagrindinės sutarties terminą iki 2021 m. spalio 31 d., žinojo, kad atsakovė nustatytu terminu negalės sudaryti sutarties. Dėl ieškovės veiksmų nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

23.3. Ieškovė, vienašališkai nutraukusi Sutarties galiojimą, turi prisiimti visas pasekmes. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo ieškovės valios, kadangi, jau sudarydama Sutartį, ieškovė žinojo apie atsakovės turtui taikomą areštą ir tokiu būdu prisiėmė galimą riziką.

24. Ieškovė UAB „JULIVERA“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

24.1. Nesudarius pagrindinės sutarties, neatsirado mokėjimo prievolė, todėl pardavėjai (atsakovei) atsirado prievolė jai sumokėtą avansą gražinti pirkėjai (ieškovei).

24.2. Atsakovė nedėjo pastangų, kad abiejų sutarties šalių padėtis ir interesai būtų apsaugoti kilus Sutarties įvykdymo problemoms, t. y. atsakovė negrąžino avanso iki išnyks aplinkybės, trukdančios sudaryti pagrindinę sutartį, nesiekė nutraukti ar pakeisti Sutartį, todėl egzistuoja pagrindas konstatuoti nesąžiningą atsakovės elgesį ikisutartiniuose santykiuose, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą.

25. Atsakovė L. L. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

25.1. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurių atsiradimo priežastis buvo atsakovės veiksmai.

25.2. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl aplinkybių, už kurias neatsakinga nei ieškovė, nei atsakovė.

26. Trečiasis asmuo K. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo dėl ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, o atsakovės skundą atmesti. Nurodo, kad Sutartis jos neįvykdžius pasibaigė. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiems teisiniams santykiams Sutarties pagrindu ieškovės akcininkas nedarė įtakos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „JULIVERA“ ir L. L. 2020 m. spalio 28 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 28 d. sudaryti pagrindinę nebaigtos statybos 176 m² ploto daržinės, atstatomos pagal Vienbučio gyvenamojo namo projektą, ir 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį. Sodybos kaina, nurodyta Sutartyje – 255 000 Eur. Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas – 2021 m. balandžio 28 d.

29. Ieškovė, vykdydama Sutartį, sumokėjo atsakovei 5 000 Eur dydžio avansą grynaisiais pinigais Sutarties sudarymo metu (2020 m. spalio 28 d.) ir 2020 m. gruodžio 23 d. pervedė 60 000 Eur dydžio avansą bankiniu pavedimu.

30. 2021 m. balandžio 26 d. ieškovė, gavusi atsakovės prašymą pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d., sutiko pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021 m. birželio 30 d.

31. Ieškovė 2021 m. birželio 28 d. gavo pakartotinį atsakovės prašymą pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakovė informavo, kad dėl susiklosčiusių asmeninių priežasčių bei nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių – turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neturi galimybės nurodytu terminu sudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovė sutiko dar kartą pratęsti pagrindinės sutarties terminą iki 2021 m. spalio 1 d.

32. Ieškovė 2021 m. spalio 4 d. pranešimu informavo atsakovę, kad laiko Sutartį nutraukta, nes ji buvo laiku neįvykdyta dėl atsakovės kaltų veiksmų – atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, todėl pareikalavo, vadovaujantis Sutarties 5.2 punktu, grąžinti gautą 65 000 Eur avansą bei sumokėti gauto avanso dydžio baudą.

33. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022 atsakovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtinių teisių į nebaigtą statyti pastatą, areštas.

Dėl pareigos grąžinti sumokėtą avansą pagal preliminariąją sutartį

34. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jį įpareigota ieškovei grąžinti pagal Sutartį sumokėtą 65 000 Eur avansą. Atsakovė kvestionuoja apskųstame sprendime padarytą išvadą, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl objektyvių aplinkybių, todėl išnyksta pardavėjos (atsakovės) teisė disponuoti avansu ir atsakovė turi pareigą grąžinti avanso sumą ieškovei. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai vienašališkai atsisakė Sutarties tikslo įgyvendinimo, nepateikė duomenų, patvirtinančių būtinumą vienašališkai nutraukti Sutartį, nors atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį panaikinus turto areštą sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo ieškovės valios, kadangi jau sudarydama Sutartį ieškovė žinojo apie atsakovės turtui taikomą areštą ir tokiu būdu prisiėmė galimą riziką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šių argumentų pripažinti pagrįstais.

35. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021). Preliminariajai sutarčiai, be kita ko, yra būdinga tai, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

36. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo šalys 2020 m. spalio 28 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 28 d. sudaryti pagrindinę sodybos pirkimo–pardavimo sutartį. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, sumokėjo atsakovei 5 000 Eur dydžio avansą grynaisiais pinigais Sutarties sudarymo metu (2020 m. spalio 28 d.) ir 2020 m. gruodžio 23 d. pervedė 60 000 Eur dydžio avansą bankiniu pavedimu. Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. spalio 1 d., todėl suėjus šiam terminui, laikoma, kad preliminariosios sutarties terminas pasibaigė. Byloje nėra ginčo, kad nustatytu terminu pagrindinė sutartis šalių nebuvo sudaryta.

37. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

38. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 23 punktas).

39. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 40, 42 punktai).

40. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022 ieškovė J. F. 2020 m. spalio 30 d. pateikė teismui ieškinį atsakovei L. L. dėl sodybos pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, ieškinys priimtas 2020 m. lapkričio 5 d. rezoliucija. Šioje civilinėje byloje 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovės L. L. turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota sodyba, turto areštas registruotas viešajame registre 2020 m. lapkričio 6 d., atsakovė L. L. apie iškeltą bylą ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones informuota 2020 m. lapkričio 7 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamojoje byloje preliminariosios sutarties objektui teisme buvo iškeltas ginčas dėl suinteresuoto asmens daiktinių teisių į pirkimo objektą pripažinimo po to, kai buvo sudaryta preliminarioji sutartis ir sumokėtas 5 000 Eur avansas, tačiau 60 000 Eur avanso dalis sumokėta galiojant turto areštui. Kad ieškovė siekė parduoti turtą matyti ir iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties turinio, kurioje teismas atsižvelgė į ieškinį pareiškusio asmens nurodomas aplinkybes ir pateikiamus duomenis apie skelbimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo.

41. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2021 m. balandžio 26 d. prašymu kreipėsi į ieškovę dėl termino sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ieškovė 2021 m. gegužės 3 d. pranešimu sutiko pratęsti minėtą terminą iki 2021 m. birželio 30 d. Atsakovė 2021 m. birželio 28 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl termino sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir tik šiame pranešime nurodė, kad turtui taikytas areštas, pridėdama teismo nutartį, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtą. Ieškovė 2021 m. birželio 30 d. pranešimu sutiko minėtą terminą pratęsti iki 2021 m. spalio 1 d. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, šalims 2021 m. spalio 1 d., t. y. per Sutartyje nustatytą ir susitarimais pratęstą terminą, nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovė ne vienašališkai nutraukė Sutartį, o prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiaga pagrindžia, kad civilinė byla dėl ginčo turto nuosavybės teisių baigta (išnagrinėta apeliacine tvarka) tik 2022 m. spalio 18 d., sodybos areštas išregistruotas 2022 m. spalio 19 d., t. y. praėjus daugiai nei metams po termino sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigimo.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šalys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklausė nei nuo ieškovės, nei nuo atsakovės, t. y. dėl inicijuoto teisminio proceso Sutarties objektu esančiam turtui (sodybai) dėl daiktinių teisių (nuosavybės teisių trečiajam asmeniui pripažinimo į ginčo objekto dalį bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (arešto). Sutiktina su apskųstame teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė ar atsakovė nėra atsakingos už pagrindinės sutarties nesudarymą nustatytu terminu, t. y. sandoris neįvyko dėl objektyvios, nuo šalių valios nepriklausiusios priežasties. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškovė, įgyvendindama šalių bendradarbiavimo pareigą, pratęsė terminą pagrindinės sutarties sudarymui iki 2021 m. spalio 1 d., ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai, siekė pagrindinės sutarties sudarymo, o vien aplinkybė, jog nesutiko pratęsti termino iki 2021 m. gruodžio 31 d., teisinio situacijos vertinimo nekeičia, kadangi, kaip minėta, ginčas dėl sodybos nuosavybės teisių buvo išspręstas ir sodybos areštas išregistruotas 2022 m. spalio 19 d., t. y. realios galimybės šalims sudaryti pagrindinę sutartį 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo. Be to, atsakovės argumentas, kad ieškovė žinojo apie pritaikytą sodybos areštą ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip jau buvo minėta šios nutarties 40 punkte, Sutarties sudarymo metu teisme ginčo dėl turto iškelta nebuvo, turtui areštas nebuvo pritaikytas, t. y. Sutartis sudaryta 2020 m. spalio 28 d., o civilinė byla teisme dėl daiktinių teisių iškelta ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos bei tai įregistruota viešame registre 2020 m. lapkričio 6 d. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovės sumokėtą 65 000 Eur avansą pagal Sutartį.

Dėl preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų (baudos) priteisimo

43. Ieškovė UAB „JULIVERA“ apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl baudos pagal Sutartį priteisimo. Ieškovės teigimu, atsakovė ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, kadangi atsakovė 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė likusią 60 000 Eur dydžio avanso dalį jau galiojant turto areštui, be to, atsakovė, žinodama apie iškeltą civilinę bylą dėl turtinių teisių į sodybą, turėjo suprasti ir įvertinti, kad atsirado priežastis, trukdanti Sutartyje nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau laukė, kol ieškovė įvykdys visus savo ikisutartinius įsipareigojimus ir sumokės likusią avanso dalį (60 000 Eur). Ieškovė nurodo, kad atsakovės aktyvūs veiksmai – avanso priėmimas ir prašymai pratęsti sutartį – ieškovei sudarė teisėtą ir pagrįstą lūkestį tikėtis, jog pagrindinė sutartis ateityje bus sudaryta. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytais argumentais.

44. Nors ieškovė ieškinyje nurodė CK 6.158 straipsnio nuostatas dėl šalies pareigos elgtis sąžiningai turint sutartinių santykių, bet faktiškai grindė savo poziciją, kartu ir apeliaciniame skunde, aplinkybėmis dėl atsakovės nesąžiningo elgesio esant ikisutartiniams santykiams. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahendo (ikisutartinės atsakomybės) doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Kita vertus, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (nesąžiningas elgesys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo klausimą dėl nesudarytos pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties, svarbu nustatyti, ar sutarties nesudarymą lėmė nesąžiningas elgesys.

46. Šios nutarties 42 punkte konstatuota, kad šalys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė Sutartyje nustatytu terminu dėl objektyvios, nuo šalių valios nepriklausiusios priežasties, t. y. pritaikyto turtui arešto teismo procese. Kita vertus, iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovės L. L. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota sodyba, turto areštas registruotas viešajame registre 2020 m. lapkričio 6 d., atsakovė L. L. apie iškeltą bylą ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones informuota 2020 m. lapkričio 7 d., tačiau, nepaisant minėtų aplinkybių, atsakovė 2020 m. gruodžio 23 d. iš ieškovės priėmė 60 000 Eur avanso dalį, t. y. jau galiojant turto areštui ir žinodama apie iškeltą civilinę bylą dėl turtinės teisės į sodybą pripažinimo. Be to, iš į bylą pateikto atsakovės 2021 m. balandžio 26 d. prašymo pratęsti terminą sudaryti pagrindinę sutartį matyti, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie iškeltą civilinę bylą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir sodybai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones pranešė tik 2021 m. birželio 28 d.

47. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad minėtos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti atsakovės nesąžiningą elgesį ikisutartiniuose santykiuose. Pažymėtina, kad atsakovė, žinodama apie iškeltą ginčą dėl jos norimo parduoti turto ir apie pritaikytus turtui (sodybai) laikinus apribojimus, kurie paneigia galimybę Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove, neatskleidė laiku šio fakto ieškovei, priešingai, priėmė likusią 60 000 Eur avanso dalį ir tokiu būdu sąmoningai didino savo įsiskolinimą ieškovei, be to, 2021 m. balandžio 26 d. prašyme pratęsti terminą sudaryti pagrindinę sutartį taip pat nenurodė apie pasikeitusias faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė byloje neginčijo trečiojo asmens L. K. atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių dėl atsakovės iš ieškovės gauto avanso panaudojimo bei pagrindinės sutarties nesudarymo, t. y. jog atsakovė gautą avansą iš ieškovės panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti (automobilio įsigijimui bei kelionėms) ir kad atsakovė nepardavė ieškovei sodybos, kadangi siekė ją parduoti už didesnę kainą nei sulygta Sutartyje. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovės nesąžiningą elgesį ikisutartiniuose santykiuose, todėl atsakovei pažeidus pareigą elgtis sąžiningai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisės reikalauti Sutarties 5.2 punkte numatytų netesybų (baudos). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl objektyvių priežasčių, taip pat tai, jog atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose ir nebendradarbiavo (neatskleidė reikšmingos informacijos apie ketinamo sudaryti sandorio objektu esantį turtą) su ieškove, o ieškovė neįrodinėjo realių patirtų nuostolių, Sutartyje sulygtos sandorio kainos (255 000 Eur) ir baudos dydžio (65 000 Eur) santykį, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 50 procentų Sutartyje numatytos baudos, t. y. 32 500 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties sudarymo teisinius santykius, ir pagrįstai nusprendė, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis šalių nesudaryta dėl objektyvių priežasčių, todėl atsakovei tenka pareiga grąžinti avansą ieškovei, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, tačiau netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nenustatė atsakovės nesąžiningo elgesio ikisutartiniuose santykiuose, todėl netenkino reikalavimo priteisti netesybas. Tai sudaro pagrindą iš dalies patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, patenkinant ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovės 32 500 Eur baudą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

49. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažintina, kad ieškinys tenkinamas 75 procentų dalimi (priteisiama 97 500 Eur dalis iš prašomų 130 000 Eur).

50. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 5 832,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 109 Eur žyminis mokestis ir 3 723,28 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose. Ieškovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 374,21 Eur (5 832,28 Eur x 75 procentai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

51. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei pirmosios instancijos teisme buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, nustatančias, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie valstybės naudai priteistinas antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidas, kurios sudaro 470 Eur. Taigi, valstybės naudai iš ieškovės priteisiama 117,50 Eur (470 Eur x 25 procentai) už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis).

52. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patirta 16,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkanti atlyginti išlaidų dalis sudaro 4,22 Eur (16,86 Eur x 25 procentai), kuri yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šios išlaidos į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

53. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

54. Ieškovė pateikė įrodymus apie 4 444,32 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (1 200 Eur žyminis mokestis ir 3 244,32 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų).

55. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies – 50 procentų (patenkintas iš dalies reikalavimas dėl baudos priteisimo), taip pat į tai, jog ieškovės patirtos išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, ieškovei UAB „JULIVERA“ iš atsakovės priteisiama 2 222,16 Eur (4 444,32 Eur x 50 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

56. Tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JULIVERA“, juridinio asmens kodas 302647815, iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 65 000 Eur (šešiasdešimt penkių tūkstančių eurų) avansą, 32 500 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (97 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JULIVERA“, juridinio asmens kodas 302647815, iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 374,21 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 21 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JULIVERA“, juridinio asmens kodas 302647815, 117,50 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų ir 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JULIVERA“, juridinio asmens kodas 302647815, iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 222,16 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt du eurus ir 16 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.