Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 23 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. skundo netenkino ir Lietuvos Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą R. J. skirta 375 eurų bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams už tai, kad jis R. J. 2023 m. balandžio 26 d., 16.06 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vidutinį 90km/h greitį viršijo 16 km/h, važiavo 106 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos. Tokiu būdu R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą, 127 punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimo, prašydamas pakeisti nutarimą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi R. J. skundas atmestas, o 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, o jei būtų palikta paskirta bauda – jos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:

3.1. Apeliantas turi (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą ir niekas jam tikroje Europos Sąjungoje netaiko jokių draudimų, kadangi ši teisė tikroje Europos Sąjungoje niekada nebuvo atimta. Apeliantas daugiau nei 185 kalendorines dienas gyvena tikroje Europos Sąjungoje, kurioje gerbiamos piliečių teisės sutinkamai su Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, tačiau netikroje Europos Sąjungoje, pavadinimu Lietuvos Respublika, jos negerbiamos.

3.2. Lietuvos Respublika, priimdama individualų nepalankų aktą apelianto atžvilgiu, visiškai nenurodė, kaip ir kada bei kokioje Europos Sąjungos institucijoje gali susigrąžinti neprarastą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą ir teisę tuo pažymėjimu naudotis. Taip pat ir vadinama Lietuvos Respublikos teisėsauga niekur ir niekada nenurodė, kaip apeliantas turi Europos Sąjungoje susigrąžinti savo vairuotojo pažymėjimą, kurį išdavė (duomenys neskelbtini). Apeliantui nei viena tikros Europos Sąjungos valstybė nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, kad jis turi (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą ir gali laisvai judėti po visą Europos Sąjungą. Apeliantas nerado kokiam protokole būtų nurodyta, kad jis turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) instituciją, kuri suteikė apeliantui teisę vairuoti.

3.3. Lietuvos Respublikos teisės aktai negali būti viršesni už Europos Sąjungos teisės aktus, jie teoriškai netgi yra sudėtinė Lietuvos Respublikos dalis. Teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartyje nepaminėjo jokių Europos Sąjungos teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, 2 dalyje nurodyta: „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“. Tas pats nurodyta ir (ESTT [Europos Sąjungos Teisingumo Teismo] 1964 m. liepos 15 d. Sprendime Costa, 6/64, EU:C:1964:S6, p. 1159 ir 1160). Pagal Sąjungos teisės viršenybės principą Sąjungos teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje 3 dalyje nurodyta: „Teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais“.

3.4. Apeliantas, esant tokiems sprendimas, negali judėti šioje Europos Sąjungos teritorijoje, pavadinimu Lietuvos Respublika, apeliantas turi kažkokiu būdu važinėti ar skraidyti į Lietuvos Respubliką tam, kad susigrąžinti tai, ko nepametė ir tai ką turi – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą.

3.5. Apeliantas neturi jokio nuosavybės turto, turi pareigą išlaikyti mažametę dukrą, turi išlaidų advokatui civilinėje byloje dėl to, kad jo buvusi žmona taikiai nenorėjo spręsti skyrybų klausimą, todėl negali mokėti Lietuvos Respublikai iš karto 375 eurų, todėl jei teismas paliktų galioti 375 eurų, apeliantas prašo ją išdėstyti 2 metams.

4. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo R. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti 2024 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad R. J. 2023 m. balandžio 26 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai dėl kito administracinio nusižengimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, apeliantas nesusigrąžino šios teisės įstatymų nustatyta tvarka.

4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartyje konstatavo, jog 2023 m. balandžio 26 d. R. J. vairavo transporto priemonę, nors teisės vairuoti transporto priemones nebuvo susigrąžinęs, ši aplinkybė jam buvo žinoma dar prieš sėdant vairuoti transporto priemonę, todėl jo veika pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad R. J. buvo žinoma apie jam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto pareigūno 2023 m. vasario 22 d. nutarimu taikytas administracinio poveikio priemones bei jų taikymo periodus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles. R. J., suėjus administracinio poveikio priemonės taikymui, savo teisių susigrąžinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones nerealizavo ir reikiamų veiksmų neatliko, būtent dėl to R. J. administracinio nusižengimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

4.3. Institucijos nuomone, pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti R. J. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje administracinę nuobaudą – 375 Eur piniginę baudą, kartu skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. R. J. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. neginčija savo kaltės dėl ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, taip pat nesutinka su jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir prašo nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės jam neskirti arba paskirtos nuobaudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

6. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, teismai, nagrinėdami bylas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą Lietuvos Respublikoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, vadovaujantis ANK 4 straipsnio 1 dalimi. Be to, ANK yra įgyvendinami šio kodekso priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai (ANK 1 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byla R. J. atžvilgiu pagrįstai ir teisėtai nagrinėta, vadovaujantis ANK nuostatomis.

7. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą atsako tas, kas transporto priemones vairavo neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemones vairavo, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

8. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, R. J. 2017 m. spalio 20 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie R. J. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus, nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu R. J. buvo skirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – draudimas vairuoti transporto priemones 7 mėnesiams (vykdymo terminas nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. kovo 19 d.) bei draudimas vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (vykdymo terminas nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d.) (b. l. 13-14). Iš byloje esančio Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad VĮ „Regitra“ duomenimis R. J. nėra susigražinęs teisės vairuoti transporto priemones ir nors asmens vairuotojo pažymėjimas yra išduotas (duomenys neskelbtini), tačiau R. J. yra Lietuvos pilietis ir siekiant susigrąžinti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, jis turi įvykdyti susigrąžinimo sąlygas (b. l. 31).

9. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šiuo metu galiojančioje minėto straipsnio 4 dalies redakcijoje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje ANK 686 straipsnio 3 dalyje taip pat buvo numatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, grąžinami iš jo paimti dokumentai tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą.

10. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu grąžinti šią teisę. Tik tokiu atveju laikoma, kad asmuo vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Kadangi administracinio nusižengimo metu – 2023 m. balandžio 26 d. teisė vairuoti transporto priemones R. J. teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra įgalioto pareigūno sprendimu, nebuvo grąžinta, Institucija visiškai teisėtai ir pagrįstai jį nubaudė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinio skundo argumentai įtakos R. J. veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi.

11. Taigi, aptarus administracinio nusižengimo byloje surinktus rašytinius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vertinant administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kokiu būdu apeliantas turi susigrąžinti prarastą teisę vairuoti. Aptartų duomenų visumoje, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad nei Institucija, nei apylinkės teismas nenurodė, kaip jis turėtų susigrąžinti atimtą teisę vairuoti. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aplinkybę, kad už pastaruosius penkis metus apeliantas yra eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, padarytus Lietuvos Respublikoje, atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog didžiąją laiko dalį per metus jis praleidžia užsienio valstybėje, juo labiau, kaip minėta, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.

Dėl paskirtų nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

12. Už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skiriama bauda nuo dvylikos iki trisdešimt eurų, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Institucijos nutarimu, R. J. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje skirta 25 eurų bauda, o už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 375 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesių laikotarpiui. Institucija, vadovaudamasi ANK 38 straipsniu, R. J. skyrė galutinę nuobaudą – 375 eurų piniginę baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams.

13. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

14. Vertinant R. J. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

15. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

16. Kita vertus, ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

18. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad R. J. Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą BK 424 straipsnio 3 dalyje padarė visiškai ignoruodamas teisės aktų nustatytus reikalavimus, o ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir R. J. charakterizuoja labiau neigiamai. Byloje esantys duomenys R. J. charakterizuoja kaip itin nedrausmingą ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų linkusį nepaisyti vairuotoją. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad R. J. už šiurkščius KET pažeidimus (greičio viršijimą ir vairavimą, esant neblaiviam), turi galiojančių nuobaudų, kas itin neigiamai jį charakterizuoja. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog R. J. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja.

19. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad R. J. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jų naikinti ar švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimų.

Dėl paskirtos nuobaudos išdėstymo dalimis

20. R. J. apeliaciniu skundu prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą 2 metų laikotarpiu. ANK 675 straipsnio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

21. Nagrinėjamu atveju R. J. apylinkės teismui rašytinio prašymo išdėstyti baudos mokėjimą nepateikė ir toks klausimas nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme nebuvo svarstomas. Todėl šiuo metu, esant jau priimtai teismo nutarčiai nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis minėto ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, R. J. paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimas gali būti sprendžiamas tik Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, tai yra apeliacinės instancijos teismas R. J. Institucijos nutarimu paskirtos, apylinkės ir apeliacinės teismų įvertintos, galutinės baudos mokėjimo termino išdėstyti negali. R. J., siekdamas sumokėti baudą jam palankesnėmis sąlygomis, turėtų su prašymu dėl baudos išdėstymo dalimis bei jį pagrindžiančiais įrodymais kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

22. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei konstatavus, jog Kauno apylinkės teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta bei teisėta, administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.