Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei 474-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – atsakovė) 2022 m. rugsėjo 15 d. visuotiniame susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintus sprendimus: a) nesutikti, kad virš garažų (duomenys neskelbtini), būtų statomas daugiabutis gyvenamasis namas pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. gruodžio 12 d. statybos leidimą Nr. GN/1354/08-1392 ir UAB „Archista“ 2008 m. parengtą projektą AV007/-46; b) reikalauti, kad UAB „Investicijos ir partneriai“ nutrauktų neteisėtas statybas; c) kreiptis į teisėsaugos, valstybines, savivaldybės institucijas ir teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. gruodžio 13 d. statybos leidimo Nr. GN/1354/08-1392 panaikinimo; d) įgalioti L. Š. atstovauti valstybinėse institucijose sprendžiant visus su statyba susijusius klausimus ir pasirašyti reikiamus dokumentus; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti visiškai.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 8 d. gautas atsakovės prašymas peržiūrėti teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių. Prašymas grindžiamas, tuo, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes negavo ieškinio ir teismo pranešimo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Paaiškino, jog 2022 m. gruodžio 21 d. teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo siunčiamas bendrijos faktinės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini) ir bendrijos pirmininko L. Š. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė pripažino, kad minėti adresai yra tikslūs, bet nesutinka, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti, nes nei bendrija, nei jos pirmininkas negavo jokio pranešimo apie iš teismo gautą pašto siuntą. Taip pat atsakovė mano, kad 2022 m. balandžio 6 d. bendrijos pirmininko L. Š. prisijungimas prie elektroninės bylos per EPP neturėtų būti traktuojamas kaip procesinių dokumentų įteikimas. Atsakovė taipogi nesutinka, kad ieškovas išreiškė prašymą priimti sprendimą už akių. Argumentuoja, kad ieškinyje nurodomas tik neprieštaravimas priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks parengiamųjų dokumentų per įstatymų nustatytą terminą.

4. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės prašymą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutinka atsakovės pozicija, argumentuoja, jog ieškinyje aiškiai pateiktas prašymas priimti byloje sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiktų procesinių dokumentų. Laikosi pozicijos, kad bendrijai priklauso visi garažų savininkai, tad vien atsakovės pirmininko nurodomas vykstančio susirinkimo pavadinimas nekeičia paties fakto, jog yra šaukiamas būtent Bendrijos narių susirinkimas, kadangi Bendrijai priklauso visi garažų savininkai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Teismas nustatė, atsakovei 474-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai adresuoti teismo procesiniai dokumentai siųsti du kartus ir įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu. Trečiajam asmeniui garažų bendrijos pirmininkui L. Š. procesiniai dokumentai siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat darbo vietos adresu ir įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad garažų bendrijos pirmininkas L. Š. prie EPP jungėsi 2023 m. balandžio 6 d. ir turėjo galimybę susipažinti su procesiniais dokumentais. Todėl teismas sprendė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, apie prasidėjusį teismo procesą šiems buvo žinoma, bet šie nesiėmė jokių aktyvių veiksmų procese dalyvauti.

7. Taip pat teismas akcentavo, kad šis turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių, tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015). Tačiau teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai leido daryti tikėtiną išvadą apie tai, kad bendrijos garažų savininkų susirinkimas vyko pažeidžiant bendrijos įstatus, dėl to buvo priimti neteisėti sprendimai, o atsakovės pirmininkas pažeidė lojalumo pareigą ir neveikė išimtinai atsakovės interesais. Teismas taip pat akcentavo, jog atsakovės pateikiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. gruodžio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSD-00-221209-00149 nesudaro pagrindo konstatuoti, kad statybos leidimas yra neteisėtai išduotas, kadangi juo buvo tik sustabdytos statybos. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nagrinėtinu atveju, labiau tikėtina laikyti, kad atsakovės pirmininkas pažeidė lojalumo pareigą ir neveikė išimtinai atsakovės interesais ir šiuo pagrindu sprendė, jog bendrijos su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai šios išvados nepaneigia, t. y teismas nenustatė, kad atsakovės pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantė (atsakovė) 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nutarė, kad ieškovo pateikti įrodymai tikėtinai patvirtina, kad bendrijos garažų savininkų susirinkimas vyko pažeidžiant bendrijos įstatus, dėl to buvo priimti neteisėti sprendimai. Argumentuoja, kad vadovaujantis CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi, tačiau priimdamas skundžiamą spendimą, teismas teisiškai savo išvadų, t. y. konstatuodamas garažų savininkų susirinkimo ir jame priimtų sprendimų neteisėtumą, nenurodė kokios teisės normos šiuo atveju buvo pažeistos. Taip pat teigia, kad skundžiama nutartis taip pat nėra motyvuota ir dėl to, jog teismas iš esmės nenagrinėjo atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Paaiškina, jog teismas net ir formaliai vertindamas ieškovo ginčijamo susirinkimo sprendimus, turėjo pastebėti, kad iš esmės nesutampa ieškinio ir pateiktų įrodymų turinys. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai ir prašė pripažinti negaliojančiais bendrijos 2022 m. rugsėjo 15 d. visuotiniame susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintus sprendimus, tačiau tuo metu vyko garažų savininkų susirinkimas. Su ieškiniu pateiktas 2022 m. rugsėjo 1 d. pranešimas apie kviečiamą susirinkimą ir šio protokolas, apeliantės vertinimu, patvirtina, kad ieškovas nepagrįstai ieškinį pareiškė bendrijai dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo nuginčijimo, nes tokio susirinkimo, kurį ginčija ieškovas ir kurio sprendimus panaikino teismas, nebuvo. Apeliantė teigia, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. garažų savininkų susirinkime pagal darbotvarkės 2 punktą buvo sprendžiamas daugiabučio gyvenamojo namo statybos virš garažų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 13 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/1354/08-1392 klausimas. Pažymi, kad statybos leidimas buvo išduotas, nesant garažų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimo pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą virš garažų, todėl buvo pažeisti tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (šiuo metu 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto) reikalavimai. Paaiškina, kad prieš išduodant statybos leidimą garažų savininkai nebuvo supažindinti su UAB „Archista“ parengtu projektu dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos virš garažų, todėl 2022 m. rugsėjo 15 d. garažų savininkų susirinkime priėmė sprendimą nesutikti su gyvenamojo namo statybomis. Todėl atsakovė mano, kad sutikimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos virš garažų, esančių (duomenys neskelbtini), gali duoti ne bendrija ir jos nariai, o tik garažų savininkai.

8.2. Taip pat apeliantė mano, kad ji nėra tinkama atsakovė nagrinėjamu atveju. Paaiškina, jog ši atsako tik už bendrijos organų priimtus sprendimus, todėl gali būti atsakovė tik bylose, kurios yra susijusios su bendrijos organų priimtais sprendimais. Argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išvadą ir apie tai, jog UAB ,,Investicijos ir partneriai“ įgijo žemės sklypą virš garažų stogų. Paaiškina, kad tokia išvada nepagrįsta ir neteisėta, kadangi 2022 m. vasarą UAB „Investicijos ir partneriai“, neturėdami garažų savininkų sutikimo pradėjo vykdyti neteisėtus statybos veiksmus, dėl kurių Bendrija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2022 m. gruodžio 9 d. priėmė nurodymą Nr. PNSD-00-221209-00149, kuriuos UAB ,,Investicijos ir partneriai“ nurodyta nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

8.3. Apeliantė laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nutartį atmesti atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė motyvais ir išvadomis, kurie yra nepagrįsti, neįrodyti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir yra nesusiję su byla: 1) „Nagrinėjamu atveju, atsakovės pirmininkas siekdamas panaikinti statybos leidimą ir nevykdyti 2005 m. sutarčių, sudarytų prielaidą nutraukti jas. Tai lemtų sutarties nutraukimo pasekmių atsiradimą ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymą. Atlyginti nuostolius dėl sutarties neįvykdymo tektų atsakovei ir jos nariams. Ieškovas pagrįstai teigia, kad atsakovės pirmininkas pažeidė lojalumo pareigą ir neveikė išimtinai atsakovės interesais.; 2) „labiau tikėtina, kad atsakovės pirmininkas pažeidė lojalumo pareigą ir neveikė išimtinai atsakovės interesais. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju yra skundžiamas garažų savininkų susirinkimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumas, o ne bendrijos pirmininko veiksmų teisėtumas.

8.4. Paaiškina, jog pagal 2004 m. kovo 17 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolą bendrijos nariai yra pritarę siūlymui „virš garažų statyti lengvų konstrukcijų pastatą“. Taigi, apeliantės vertinimu, sutartis buvo sudaryta ne dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos virš garažų, bet dėl lengvų konstrukcijų pastato statybos, siekiant pagerinti garažų eksploatacines savybes. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2005 m. birželio 21 d. sutartyje, jos prieduose ir pakeitimuose niekur nėra įvardinta daugiabučio gyvenamojo namo statyba virš garažų. Todėl dėl pirmiau visų įvardintų aplinkybių visumos, apeliantė mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šios prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

8.5. Apeliantė taip pat pakartoja, kad ieškovas nebuvo išreiškęs prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, kadangi ieškovas ieškinyje nurodė, jog „neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui tuo atveju, jei atsakovė nepateiks parengiamųjų procesinių dokumentų“, o tai, apeliantės vertinimu nelaikytina prašymu priimti sprendimą už akių. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinys nebuvo tinkamai įteiktas atsakovei, kadangi siųstų pranešimų adresais: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ši negavo. Pažymi, kad 2022 m. balandžio 6 d. bendrijos pirmininkas prisijungė prie elektroninės bylos per EPP, tokiu būdu deklaruodamas galimybę teismo siunčiamus procesinius dokumentus bendrijai įteikti elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl teismas turėjo galimybę procesinius dokumentus atsakovei įteikti per EPP, tačiau teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo per EPP nebuvo siunčiamas. Akcentuoja, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad atsakovė 2022 m. balandžio 6 d. per EPP susipažino su ieškiniu, teismo sprendimas už akių buvo priimtas nepasibaigus atsakovei teismo nustatytam 14 dienų terminui pateikti atsiliepimą į ieškinį.

9. Ieškovas A. J. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo šį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiais, jog priimta skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad atsakovė skųsdama nutartį nepaneigė šioje esančių teismo motyvų. Pažymi, kad didžioji atskirojo skundo dalis yra atsakovės pareiškimo kopija. Akcentuoja, kad atsakovė atskiruoju skundu iš esmės neįrodinėja, kad šios kartu su prašymu peržiūrėti priimtą teismo sprendimą už akių priėdi rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Priešingai nei apeliantė, ieškovas laikosi pozicijos, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pragrįsta, įvardija kokiais CPK teisės normomis remiantis buvo priimta nutartis.

9.2. Ieškovas priešingai nei apeliantė, paaiškina, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo šaukiamas ne garažų savininkų, o bendrijos narių susirinkimas. Paaiškina, jog trečiasis asmuo išsiuntė pranešimus, kuriais nurodė, jog 2023 m. kovo 28 d. yra šaukiamas visuotinis bendrijos savininkų susirinkimas, tačiau šio susirinkimo protokole jau nurodė, jog vyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, nors vėliau šiame protokole, vėlgi, nurodoma, jog vyko „garažų savininkų balsavimas“. Akcentuoja, kad bendrijos narių susirinkimo pirmininkas pažymėjo, kad bendrijos narys ir garažo savininkas yra tas pats, nes garažų savininkai yra bendrijos nariai, taigi ieškovas teigia, kad trečiasis asmuo pavadinimus „garažų savininkų susirinkimas“ ir „visuotinis bendrijos narių susirinkimas“ vartoja kaip sinonimus, o tai pagrindžia ir 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio susirinkimo protokolas.

9.3. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį tai, jog bendrija jau buvo inicijavusi ginčą dėl bendrijos bei UAB „Investicijos ir partneriai“ sudarytų sutarčių nutraukimo bei pateikusi ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti 2005 m. birželio 21 d. UAB „Investicijos ir partneriai“ ir Bendrijos sudarytą sutartį; 2) įpareigoti Bendriją grąžinti UAB „Investicijos ir partneriai“ 74 722, 96 Eur, gautų pagal nutraukiamą sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2022 m sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-540-560/2022 bendrijos ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-612-567/2022 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog garažų savininkai jau buvo suderinę esminius projekto sprendinius; sutiko su planuojamo statinio sprendiniais, todėl ieškovas laikosi pozicijos, jog apeliantės teiginys, kad statybos leidimas neva buvo išduotas neteisėtai, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat paaiškina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (VTPSI) 2022 m. gruodžio 9 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-00-221209-00149 nėra konstatuota, jog UAB „Investicijos ir partneriai“ iki nurodymo priėmimo vykdyti statybos darbai yra neteisėti ar savavališki, o išduotas statybos leidimas yra neteisėtas. Priešingai, nurodymo galiojimas nukreiptas išimtinai į ateitį, t. y. į laikotarpį nuo šio priėmimo bei skirtas UAB „Investicijos ir partneriai“ ištaisyti VTPSI nustatytus trūkumus, jog statybos darbai galėtų būti tęsiami.

9.4. Ieškovas taip pat nesutikdamas su apeliantės teiginiais, jog pastarasis nebuvo išreiškęs prašymo priimti sprendimą už akių, pažymi, kad ieškinio 95 punkte yra išreikštas aiškus sutikimas, jog atsakovei nepateikus procesinių dokumentų byloje būtų priimamas sprendimas už akių. Pažymi, kad nei teisės aktai, nei susiformavusi teismų praktika neįpareigoja proceso dalyvių reikšti papildomus prašymus dėl sprendimo už akių priėmimo, kuomet proceso dalyvio pozicija šiuo klausimu jau yra aiškiai išdėstyta ieškinyje ar atsiliepime į ieškinį.

9.5. Dėl atsakovės teiginių, kad šiai nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, ieškovas nurodo, kad advokatas L. L. dar 2022 m. gruodžio 22 d. el. laišku išsiuntė trečiajam asmeniui byloje priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kopiją; pati atsakovė pripažįsta, jog: „2022 m. balandžio 6 d. bendrijos pirmininkas L. Š. prisijungė prie elektroninės bylos per EPP“. Taip pat pažymi kad, ieškinys buvo ne kartą siųstas atsakovei buveinės adresu, taip pat bendrijos pirmininko trečiojo asmens L. Š. gyvenamosios vietos bei darbo adresu. Atsakovės atsikirtimai, jog „Juridinių asmenų registre dar ankstesnio bendrijos pirmininko bendrijos buveinės vieta buvo nurodyta adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jau daug metų faktinė buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini)“ nesuprantami, kadangi atsakovė kaip juridinis asmuo privalo užtikrinti korespondencijos priėmimą, todėl pasikeitusį adresą turėjo įregistruoti VĮ „Registrų centras“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovės 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2022 m. rugsėjo 15 d. visuotiniame susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintus sprendimus: a) nesutikti, kad virš garažų (duomenys neskelbtini), būtų statomas daugiabutis gyvenamasis namas pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. gruodžio 12 d. statybos leidimą Nr. GN/1354/08-1392 ir UAB „Archista“ 2008 m. parengtą projektą AV007/-46; b) reikalauti, kad UAB „Investicijos ir partneriai“ nutrauktų neteisėtas statybas; c) kreiptis į teisėsaugos, valstybines, savivaldybės institucijas ir teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. gruodžio 13 d. statybos leidimo Nr. GN/1354/08-1392 panaikinimo; d) įgalioti L. Š. atstovauti valstybinėse institucijose sprendžiant visus su statyba susijusius klausimus ir pasirašyti reikiamus dokumentus; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti visiškai.

15. Atsakovė pateikė teismui prašymą peržiūrėti teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių. Prašymas grindžiamas, tuo, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes negavo ieškinio ir teismo pranešimo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Mano, kad 2022 m. balandžio 6 d. bendrijos pirmininko L. Š. prisijungimas prie elektroninės bylos per EPP neturėtų būti traktuojamas kaip procesinių dokumentų įteikimas. Atsakovė taipogi nesutinka, kad ieškovas išreiškė prašymą priimti sprendimą už akių. Argumentuoja, kad ieškinyje nurodomas tik neprieštaravimas priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks parengiamųjų dokumentų per įstatymų nustatytą terminą. Taip pat savo faktinių bylos aplinkybių vertinimą. Kartu su prašymu peržiūrėti teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių pateikė šiuos rašytinius įrodymus, siekiant pagrįsti prašyme nurodytus argumentus: 1) 2022 m. gruodžio 22 d. el. laišką dėl teismo nutarties vykdymo, kurį išsiuntė ieškovo atstovas; 2) Bendrijos pirmininko L. Š. pateikta informacija apie tai, kad vyks visuotinis 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos savininkų visuotinis susirinkimas bei nurodomi darbotvarkės klausimai; 3) 2023 m. kovo 28 d. įvykusio susirinkimo protokolas.

16. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės prašymą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko su atsakovės pozicija, argumentavo, jog ieškinyje aiškiai pateiktas prašymas priimti byloje sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiktų procesinių dokumentų. Laikosi pozicijos, kad bendrijai priklauso visi garažų savininkai, tad vien atsakovės pirmininko nurodomas vykstančio susirinkimo pavadinimas nekeičia paties fakto, jog yra šaukiamas būtent bendrijos narių susirinkimas, kadangi bendrijai priklauso visi garažų savininkai.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei 474-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai adresuoti teismo procesiniai dokumentai siųsti du kartus ir įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu. Trečiajam asmeniui garažų bendrijos pirmininkui procesiniai dokumentai siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat darbo vietos adresu ir įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Garažų bendrijos pirmininkas L. Š. prie EPP jungėsi 2023 m. balandžio 6 d.

Dėl pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo

19. Apeliantė teigia, kad teismo procesiniai dokumentai šiai nebuvo įteikti, teismas nepagrįstai priėmė neteisėta teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovas nebuvo pateikęs prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo jei atsakovė nebūtų pateikusi atsiliepimą į ieškinį per teismo nustatytą terminą.

20. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019).

21. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmuo gali pasinaudoti šia teise ne bet kaip, bet tik įstatymų nustatyta tvarka. Taigi asmuo ne tik turi pateikti teismui procesinius dokumentus, atitinkančius jų turinio ir formos reikalavimams, bet ir atlikti procesinius veiksmus per įstatyme nustatytus terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

22. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis).

23. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

24. CPK 117-132 straipsniuose įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo, kuris yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam (pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai) užtikrinti ir tai yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai. Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo parinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją. CPK 123 straipsnyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka.

25. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei 474-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai adresuoti teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti du kartus ir įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu. Trečiajam asmeniui garažų bendrijos pirmininkui L. Š. procesiniai dokumentai siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat darbo vietos adresu ir įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovės 474-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas L. Š. prie EPP jungėsi 2023 m. balandžio 6 d., todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, apie prasidėjusį teismo procesą šie žinojo, tačiau bylos šalys nesiėmė jokių aktyvių veiksmų procese dalyvauti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

26. Priešingai nei nurodo apeliantė teigdama, kad bendrijos priminko prisijungimas negali būti laikomas būdu, kuriuo buvo tinkamai įteikti teismo procesiniai dokumentai šaliai, apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, jog pati atsakovė patvirtino, kad „2023 m. balandžio 6 d. bendrijos pirmininkas L. Š. prisijungė prie elektroninės bylos per EPP“, todėl šis turėjo prieigą prie bylos ir galėjo susipažinti su iškelta byla. Taip pat kaip matyti iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO 2022 m. gruodžio 21 d. teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo siunčiamas bendrijos faktinės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini) ir bendrijos pirmininko L. Š. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei 474-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai adresuoti teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti du kartus ir įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu, o trečiajam asmeniui garažų bendrijos pirmininkui L. Š. procesiniai dokumentai siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat darbo vietos adresu ir įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad šalims procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti, bylos šalys buvo informuotos, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų procese dalyvauti.

27. Kaip ir minėta pirmiau, CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

28. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs su ieškiniu ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus: 1) A. J. 2022 m. rugsėjo 14 d. prašymo įstoti į bendriją ir el. laiško kopiją, 2) 2022 m. rugsėjo 1 d. pranešimo kopiją; 3) A. J. 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymo bei el. laiško kopijas; 4) A. J. 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymo bei el. laiško kopijas; A. J. 2022 m. spalio 13 d. prašymo bei el. laiško kopijas; 5) 2022 m. spalio 20 d. el. laiško kopiją; 6) 2022 m. gruodžio 7 d. el. laiško kopiją; 7) 2022 m. gruodžio 7 d. el. laiško kopiją; 8) Įstatų kopiją; 9) 2022 m. gruodžio 8 d. el. laiško kopiją; 10) 2022 m. gruodžio 8 d. el. laiško kopiją ir 2022 m. rugsėjo 15 d. visuotinio susirinkimo protokolą; 11) UAB „Investicijos ir partneriai“, UAB „Elitinė mada“ ir 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2005 m. rugsėjo 2 d. Teisių ir pareigų perleidimo bei UAB „Elitinė mada“ ir 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2005 m. birželio 21 d. sutarčių kopijas; 12) 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir UAB „Investicijos ir partneriai“ 2008 m. rugpjūčio 11 d. Susitarimo pakeisti sutarties sąlygas kopiją; 13) 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotinių susirinkimų protokolų bei dalyvių sąrašų kopijas, sprendė, kad šie rašytiniai tikėtinai patvirtina, kad bendrijos garažų savininkų susirinkimas vyko pažeidžiant bendrijos įstatus dėl to buvo priimti neteisėti sprendimai.

29. Apeliantė kartu su prašymu peržiūrėti 2023 m. balandžio 12 d. teismo sprendimą už akių pateikė šiuos rašytinius įrodymus, iš kurių nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis siekia paneigti pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadas: 1) 2022 m. gruodžio 22 d. el. laišką dėl teismo nutarties vykdymo, kurį išsiuntė ieškovo atstovas; 2) Bendrijos pirmininko L. Š. pateikta informacija apie tai, kad vyks visuotinis 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos savininkų visuotinis susirinkimas bei nurodomi darbotvarkės klausimai; 3) 2023 m. kovo 28 d. įvykusio susirinkimo protokolas.

30. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, jog iš 2022 m. rugsėjo 15 d. visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo sušauktas bendrijos narių susirinkimas. Iš apeliantės pateiktos žinutės kopijos, kurioje matoma bendrijos pirmininko L. Š. pateikta informacija apie tai, kad vyks visuotinis 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos savininkų visuotinis susirinkimas bei nurodomi darbotvarkės klausimai, galima spręsti, jog bendrijos narys ir garažo savininkas yra tas pats, nes garažų savininkai yra bendrijos nariai, kadangi susirinkimo protokole nurodoma, jog vyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, nors vėliau šiame protokole, vėlgi, nurodoma, jog vyko „garažų savininkų balsavimas“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors apeliantė be kita ko, argumentuoja, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (VTPSI) 2022 m. gruodžio 9 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-00-221209-00149 konstatuota, jog UAB „Investicijos ir partneriai“ iki nurodymo priėmimo vykdyti statybos darbai yra neteisėti ar savavališki, pažymėtina, kad iš šio dokumento turinio aiškiai matyti, jog šio nurodymo galiojimas yra nukreiptas į ateitį, t. y. į laikotarpį nuo šio priėmimo bei skirtas UAB „Investicijos ir partneriai“ ištaisyti VTPSI nustatytus trūkumus, jog statybos darbai galėtų būti tęsiami, t. y. šiuo nurodymu statybos buvo tik sustabdytos iki kol bus pašalinti įvardinti VTPSI trūkumai. Todėl apeliantės teiginiai, jog šiuo nurodymu pripažinta, kad statybos buvo neteisėtos, savalaikės yra nepagrįsti. Iš apeliantės kartu su prašymu peržiūrėti teismo priimtą sprendimą už akių patektų rašytinių įrodymų matyti, kad šie nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui, spręsti, jog šie paneigia anksčiau formaliai įvertintas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovo kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai nėra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, neturi jokių kitų esminių trūkumų, bylos aplinkybės aiškios, todėl pirmosios instancijos teismas esant būtinosios sąlygoms, pagrįstai sprendė, kad nagrinėtinu atveju nėra trukdžių teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą, t. y. apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

31. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, kadangi ieškovas nebuvo pateikęs prašymo priimti sprendimą už akių jeigu per nustatyta teismo terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atkreipimas dėmesys į tai, jog nei teisės aktai, nei susiformavusi teismų praktika neįpareigoja proceso dalyvių reikšti papildomus prašymus dėl sprendimo už akių priėmimo. CKP 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Bylos šalis savo prašymą priimti sprendimą už akių gali išdėstyti ir ieškinyje, svarbu, kad iš turinio būtų galima manyti, jog šalis neprieštarauja, prašo priimti sprendimą už akių. Nagrinėtinu atveju matyti, kad neprieštaravimas, prašymas priimti sprendimą už akių pateikiamas ieškinio 95 punkte „Ieškovas neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui tuo atveju, jei atsakovė nepateiks parengiamųjų procesinių dokumentų”. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovas savo poziciją dėl sprendimo už akių priėmimo išdėstė, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis, aplinkybę, jog per nustatytą terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, pagrįstai sprendė, kad yra visos sąlygos reikalingos priimti sprendimą už akių, atsižvelgiant į tai, jog apeliantei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, šalis su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių teismui nepatiekė įrodymų iš kurių būtų gali spręsti, kad teismas galėjo priimti neteisėtą, nepagrįstą sprendimą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285, 287 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys įrodymui iki bylos išnagrinėjimo nebuvo pateikti, todėl šis klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (atsakovės) 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.