Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato (toliau ir Institucija) 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. R. 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja M. R. 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje, sudėties, nes nenustatyta tyčia siekiant sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su apelianto skundo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 4 d. M. R., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje ir ANK 115 straipsnyje sudėties bei remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, (iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas) ANK 39 straipsniu (Administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos). Dėl žalos, padarytos vykdant teismo sprendimą, t. y. nuimant tvoros skydą, pasodintų augalų sunaikinimą atlyginimo pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir iš darbų vykdymo iniciatorių, šiuo atveju iš Z. P. ir V. P. išsireikalauti atlyginti galimai patirtą žalą. Č. P. skundžia, kad kaimynų bei pasamdytų darbininkų elgesys 2020 m. spalio 13 d buvo nepagrįstai grubus ir neteisėtas. Naujos apdailos lentos buvo užkalamos ant kaimynų namo (duomenys neskelbtini), sienos dalies, esančios jo teritorijoje, buvo sugadintas jo turtas, nuostolius nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertai. Buvo įvykdyti keli nusikaltimai, nusikaltusius asmenis turi nustatyti policija ir juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde argumentuoja, kad nutarimas turi būti naikintinas ir grąžintas tyrimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp Č. P. ir Z. P. su V. P. yra susiklostę civiliniai ginčai, atsiradę dėl adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sienos rekonstrukcijos. Pastariesiems geranoriškai nesutarus dėl darbų prasidėjo civilinis ginčas, kurio pasekmė buvo priimtas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas 2020 m. rugsėjo 25 d. ir nuspręsta nustatyti 1 metro pločio neatlygintiną servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020 m. spalio 1 d. antstolis R. S. priėmė įpareigojimą Č. P. nedelsiant vykdyti Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo privalėjo leisti Z. P., naudotis teismo suteikta servituto teise - neatlygintinai naudotis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti gyvenamąjį namą Kaune, (duomenys neskelbtini). Esant teismo sprendimui Z. P. ir V. P. užsakė įmonę atlikti tam tikrus pastato renovacijos darbus. Įmonės darbuotojai vykdė pačių užsakovų užsakytus darbus, ko pasekmė, kaip nurodo Č. P., atsirado jam turtinė žala. Z. P. apklausoje nurodė, kad ant jai priklausančio servituto Č. P. prisodino įvairių augalų, kuriuos meistrai sumindė, nes kitu būdu nebūtų buvę įmanoma atlikti remonto darbų. Tam, kad prieitų meistrai prie remontuojamos namo sienos, buvo palenkta metalinė skarda, tačiau ji nebuvo nei sugadinta, nei kitaip pažeista, tiesiog laikinai palenkta tam, kad būtų galimybė prieiti prie remontuojamos namo sienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, meistrai atliko jiems užsakovų pavestus darbus, o darbų sąlygas užtikrino būtent užsakovai ir su jų žinia galimai atsirado Č. P. nurodoma žala. Todėl Č. P. galimai atsiradusi žala dėl Z. P. ir V. P. vykdyto teismo sprendimo yra išimtinai ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių tarp šių šalių. Todėl priimtu nutarimu Č. P. dėl pažeistų interesų gynimo ir materialinio nuostolio atlyginimo, nepavykus išspręsti ginčo taikiu keliu, buvo supažindintas su teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka.

Institucija nurodė, kad ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Šiuo nagrinėjamu atveju jokio administracinio nusižengimo sudėtis nebuvo nustatyta. Taip pat pažymėtina, kad ANK 39 straipsnyje nurodoma, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, jau yra praėję daugiau 2 metai ir yra suėjusi administracinio nusižengimo teisenos senatis, todėl papildomi tyrimo veiksmai jau yra netikslingi. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius mano, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Todėl prašo Č. P. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas Č. P. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja M. R. 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje, sudėties, nes nenustatyta tyčia siekiant sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą.

Pareiškėjas su priimtu nutarimu nesutinka ir pateiktame skunde nurodė, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas, neištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Neatlikus tyrimo, Institucijai nenustačius, kas padarė jam skunde nurodytą žalą, jis negali kreiptis į teismą dėl jos atlyginimo.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.

Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas Č. P. prašo nustatyti asmenis, kurie siekdami suremontuoti namo sieną, be jo leidimo išlaužė tvorą, ištrypė gėles ir tokiu būdu padarė jam turtinę žalą.

Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną motyvuojamas tuo, kad negauta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog tiek Z. P. ir V. P., kurie iniciavo darbų atlikimą, siekiant įvykdyti teismo sprendimą dėl nustatyto servituto naudojimosi, tiek darbininkų, atlikusių darbus, veiksmuose, yra veikos, kaip tyčinis turto sugadinimas, požymių. Iš nagrinėjamų aplinkybių akivaizdu, kad galimai padaryta Č. P. turtinė žala atsirado atliekant darbus sąlygojusius tinkamą teismo sprendimo vykdymą dėl nustatyto servituto naudojimosi, ko pasekmėje buvo išverstas Č. P. priklausantis tvoros skydas ir ištrypti augalai, dėl ko galimai Č. P. patyrė turtinę žalą.

Institucija nutarime nurodė, kad tyčios sugadinti svetimą turtą nebuvo nustatyta, kad nėra veikos, numatytos ANK 115 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kadangi veikoje nėra tyčios, siekiant sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą, nėra tikslinga veiką vertinti ir per baudžiamosios teisės prizmę.

ANK 591 straipsnyje išdėstytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Šio straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnis nustato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal ANK 3 straipsnio 3 dalį, administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į Instituciją dėl 2020 m. spalio 13 d. įvykio, kada, kaip nurodė pareiškėjas Č. P., Z. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kaune, užsakymu atvykę darbininkai išlaužė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypus skiriantį tvoros segmentą, sulaužė aptvaro bortą, ištrypė augalus, pareiškėjui buvo padaryta materialinė žala. Kadangi darbininkai prisistatyti atsisakė, policijos prašė nustatyti žalą padariusių asmenų tapatybę.

Atitinkamai orientuojantis pagal šią datą, nuobauda pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį (ar kitą ANK straipsnį), įrodžius šio administracinio nusižengimo sudėties požymius, vėliausiai galėjo būti paskirta iki 2022 m. spalio 13 d. Kitaip tariant, nuo galimo administracinio nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau nei dveji metai, todėl Institucijos sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo tyrimo yra teisėtas, nepaisant to, kad grindžiamas kitais motyvais.

ANK 39 straipsnyje numatytas terminas yra naikinamasis, galimybės ji pratęsti ar atnaujinti nėra numatyta. Teismas pažymi, kad priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi, nes administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti laiku dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminas yra suėjęs dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Tuo atveju, jei ANK 39 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio nusižengimo bylos teisena nėra galima. Tai atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 7 dalimi, daro išvadą, kad iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo yra pasibaigęs ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas, todėl administracinio nusižengimų teisena dėl 2020 m. spalio 13 d. įvykio pagal pareiškėjo Č. P. pareiškime nurodytas aplinkybes negali būti pradėta.

Nustačius, jog yra pasibaigęs ANK 39 straipsnyje numatytas terminas administracinei nuobaudai skirti, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, medžiagos ir tyrimo vertinimo, skundo argumentai neanalizuotini.

Pažymėtina, kad ANK 642 straipsnyje nustatyti apylinkės teismo galimi sprendimai byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju iš nurodytų sprendimų tik ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas sprendimas dėl skundo yra pats tinkamiausias, t. y. palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, kadangi, net ir konstatavus, jog pasibaigė administracinėn atsakomybėn patraukimo terminas, Institucijos sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos iš esmės yra teisingas. Kiti ANK 642 straipsnio 1 dalyje numatyti apylinkės teismo galimi sprendimai neatitinka susiklosčiusios procesinės situacijos (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-391-1035/2021).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Institucijos priimtas nutarimas paliktinas nepakeistas. Byla grąžintina Institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo Č. P. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato (toliau ir Institucija) 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. R. 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.