Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo E. B. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria netenkintas Pareiškėjo skundas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 4K-1(2.26.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Institucijos 2021 m. birželio 10 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „A“ direktoriui R. G., nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnyje, sudėties požymių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.2. Senaties terminas išnagrinėti apelianto pareiškimą dėl administracinio nusižengimo suėjo dėl neteisėtų Institucijos veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 591 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai, be kita ko: padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas); iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas. Pagal ANK 39 straipsnį, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šioje byloje ginčo, kad Institucijos nutarimo priėmimo metu šis terminas jau buvo pasibaigęs, nėra.

Kadangi Institucija savo nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos motyvavo vienu pagrindu, kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundo dėl Institucijos nutarimo nagrinėjimo metu nustatęs kitą administracinio nusižengimo teisenos negalimumo pagrindą, turėjo panaikinti Institucijos nutarimą ir priimti naują nutarimą, jo rezoliucinėje dalyje nurodant teisingą pagrindą.

Pažymėtina, kad ANK 642 straipsnyje nustatyti apylinkės teismo galimi sprendimai byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju iš nurodytų sprendimų tik ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas sprendimas dėl skundo buvo pats tinkamiausias, t. y. palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, kadangi, net ir konstatavus, jog pasibaigė administracinėn atsakomybėn patraukimo terminas, Institucijos sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos iš esmės yra teisingas. Kiti ANK 642 straipsnio 1 dalyje numatyti apylinkės teismo galimi sprendimai neatitiko susiklosčiusios procesinės situacijos. Panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (2 punktas) nebuvo pagrindo, nes administracinio nusižengimo teisena skundžiamu Institucijos nutarimu nebuvo pradėta. Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą (3 punktas) taip pat nebuvo pagrindo, nes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ANK 39 straipsnyje numatyto termino pasibaigimo. Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai (4 punktas) galima tik tais atvejais, jeigu reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o nagrinėjamu atveju tai nebuvo tikslinga, nes bet kuriuo atveju egzistavo aplinkybė, dėl kurios administracinio nusižengimo teisena negalima. Panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu (5 punktas) kaip ir pakeisti nutarimą bei juo paskirtą administracinė nuobaudą ar administracinio poveiki priemonę arba jų neskirti (6 punktas) taip pat nebuvo jokio pagrindo. Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl skundo dėl Institucijos nutarimo, pagrįstai vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Dėl apelianto argumentų, kad nepanaikinus Institucijos nutarimo būtų formuojama ydinga teismų praktika ir jog teismų sprendimai turi prejudicinę galią, pažymėtina, kad Pareiškėjo skundžiama teismo nutartis, kaip baigiamasis teismo aktas, yra vientisas teisės aktas, kuriame rezoliucinė dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Baigiamasis teismo aktas yra vientisas, tokio akto rezoliucinė dalis grindžiama aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse. Taigi teismo sprendimo vientisumo požiūriu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartimi bylos baigtis išspręsta tinkamai, t. y. konstatuota, kad administracinio nusižengimo teisena negalima. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išsamiai pasisakyta dėl ANK 39 straipsnyje nurodyto termino pasibaigimo ir iš to išplaukiančių procesinių pasekmių, taip pat nurodyta, kad Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su R. G. kaltės padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodytumu, apylinkės teismo neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma. Todėl atmetami apelianto argumentai, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi patvirtino Institucijos nutarimo teisėtumą. Tai, kad skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog administracinio nusižengimo teisena negalima, nustačius būtent ANK 591 straipsnio 7 punkte numatytą pagrindą, nepaneigia nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytos tokios išvados. Kitaip tariant, skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis yra neatsiejama nuo šios nutarties motyvuojamosios dalies, todėl apelianto argumentai dėl ydingos teismų praktikos ir teismų sprendimų prejudicinės galios yra atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.