- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 1-1441-1009/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-11-0-00002-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- D. L.
- Nukentėjusysis
- G. G.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei-Unikienei, Megilei Čekalinaitei, Lauritai Verbickienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 2001 m. gruodžio 31 d. Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, mokosi 8 klasėje nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 180 straipsnio 2 dalį (4 veikos), paskirta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas aidėtas 3 metams;
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 14 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 15 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
4. Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pakeistas 2018 m. balandžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendis, panaikinant dalį, kuria atidėtas bausmės vykdymas, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
5. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 15 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – 10 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai 9 dienos laisvės atėmimo;
6. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (pagal BK 180 str. 1 d.), 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 5 punktu (pagal LR BK 178 str. 2 d., 4 d. ir 187 str. 1 d.), paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;
Žemesnės instancijos teismas
7. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalis, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, iš naujo subendrintos Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 11 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuota bausmė atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį,
kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. kovo 9 d. apie 17.15 val., laisvės atėmimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno NTI-PN 2-o būrio patalpose, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: nesilaikydamas nuteistųjų elgesio taisyklių ir įėjęs į Saugumo valdymo skyriaus tarnybinį kabinetą, nevykdė jaunesniojo specialisto G. G. teisėtų reikalavimų, jo nurodymams nepakluso, elgėsi agresyviai, bandė ranka suduoti smūgius G. G. į galvą, o bandant panaudoti jo atžvilgiu specialiąsias priemones t. y. uždėti antrankius, jis priešinosi sulaikomas jaunesniajam specialistui G. G., padarydamas jam IV piršto nubrozdinimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, kaltinamasis teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, paaiškino, kad įvykis buvo pataisos namuose. Jis, išeidamas iš būrio, nenorėjo išeiti, todėl užkišo koją, kad neuždarytų durų. Jam sakė, kad patrauktų koją, nes su durimis duos per koją. D. L. nuėjo pas auklėtoją ir pasakė, kad su juo nederamai elgiasi. Išėjo į kiemą, tačiau jam pasakė ateiti į kambarį, D. L. nesutiko. Kažkas sakė, kad tarnybinį rašys, todėl nuėjo į vidų ir priėjęs prie G. G. veido pasakė, kodėl jis prisikabinėja, šis nurodė, kad dėl agresyvaus elgesio ir surakino ranką. D. L. paklausė dėl ko rakinamas, tada buvo paimta kita jo ranka ir pasakyta, kad bus panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai ir jį paguldė ant žemės, sakė, kad duotų kitą ranką, ir pasakė, kad norėjo sutrenkti jam, todėl dedami antrankiai. D. L. nurodė, kad taip nebuvo, niekas netrenkė. Sužalojimas nurodytas medicininėje pažymoje galėjo būti tuomet, kai sakė panaudos specialiąsias prievartos priemonės, liepė duoti ranką, tačiau D. L. nedavė, klausė kodėl jį prispaudė, tačiau jam nurodė, kad duotų ranką. Vėliau tiek pas D. L., tiek pas pareigūną buvo nubrozdinta ranka nuo antrankių, nes antrankiai suspaudė ir tada jis pasakė, kad nusibrozdino, tačiau D. L. nieko nepadarė. Pareigūnas sakė, kad D. L. buvo agresyvus jo atžvilgiu, todėl pradėjo dėti antrankius, tačiau D. L. buvo supykęs, o pareigūnas galvojo, kad D. L. pakels ranką ar ką. Kalbėjo tarpusavyje, pareigūnas galvojo, kad D. L. neprognozuojamas. D. L. nebuvo agresyvus, buvo supykęs, bet trenkti ar mušti nenorėjo. Nurodė, kad atsiprašė pareigūno, kuris nenorėjo nieko čia pradėti, tačiau pavaduotojas nesutiko ir prasidėjo tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, pagarsino kaltinamojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu D. L., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad kai išėjo į laiptinę, pamatė iš paskos einantį prižiūrėtoją G. G., kuris išsitraukė dienotvarkės lapą ir pasakė, kad šiuo metu D. L. nėra susiplanavęs eiti į lauką, todėl turi grįžti atgal į būrį. Užlipęs laiptais aukštyn, priėjo prie pat prižiūrėtojo ir paklausė, kodėl jis kabinėjasi. Prižiūrėtojas nuėjo į savo tarnybinį kabinetą, nes kažkas paskambino. Kai jis pakalbėjo, D. L. užėjo į kabinetą, priėjo labai arti ir vėl paklausė, kodėl kabinėjasi. Tuomet pareigūnas išsitraukė antrankius ir pasakė, kad rankas už nugaros laikytų. Vieną D. L. ranką jis surakino antrankiu, o su savo ranka prispaudė D. L. prie sienos, ranka spaudė gerklę, sakė, kad duotų kitą ranką. D. L. paklausus už ką jam deda antrankius, pareigūnas nurodė, kad D. L. yra agresyvus. D. L. rankomis nemosavo, norėjo patraukti G. G. ranką, kad nesulaikytų. Trenkti G. G. nenorėjo ir nebandė. Kadangi antros rankos prižiūrėtojui nedavė, G. G. pakvietė kitą prižiūrėtoją, kuris atėjęs paklausė, kas čia vyksta. G. G. išsitraukė dujų balionėlį, tuomet D. L. išsigando ir leido, kad surakintų antrą ranką antrankiais. Tuomet G. G. išsivedė jį iš būrio ir nuvedė pas budintį R. B. į jo tarnybinį kabinetą. G. G. pasakė budinčiam, kad D. L. norėjo jam trenkti. Kai buvo nuvestas į medicinos dalį, slaugytoja pamatė G. G. sužalotą pirštą, jis jai atsakė, kad susižeidė dėdamas atrankius (1 t., b. l. 99–100).
Nukentėjusysis G. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su kaltinamuoju nėra santykių, nebuvo konfliktų, jis yra judrus, aktyvus. Nurodė, kad kalintieji prieš dieną turi susiplanuoti dienotvarkę ką veiks kitą dieną. Tą dieną D. L. susiplanavo poilsio kambaryje būti ir porą kartų prašė, kad į lauką ir į poilsio kambarį išleistų. Vėliau paprašė išleisti pas auklėtoją. Po to, jis į lauką išėjo, tačiau pagal dienotvarkę, D. L. turėjo būti poilsio kambaryje, todėl jis išėjo paskui jį į laiptinę, kad sugrąžintų. D. L. buvo susinervinęs dėl to, kad nebuvo išleistas. Jis nurodė, kad dėl galimybės kilti kontaktui suprato iš to, kad D. L. agresyviai grįžo, buvo įsiaudrinęs, buvo pakeltas balso tonas, rankų mostai, kad be reikalo kabinėjosi, buvo beveik prie pat priėjęs, 30 centimetrų atstumu veidu į veidą. Pagal išvaizdą galėjo būti kontaktas. G. G. galvojo, kad iš agresyvaus elgesio ir panašiai laiptinėje bus kontaktas. Kvietėsi budinčios pamainos vyresnį, todėl grįžus į aukštą, budintysis papašė paskambinti telefonu ir informuoti kas įvyko. G. G. nuėjo į savo kambarį paskambinti. Budintysis sakė, kad jei apsiramino. susirašyti tarnybinį dėl įvykio ir baigta. Po pokalbio, G. G. išsijungė registratorių, tuomet įėjo D. L., kuris agresyviai, vartodamas necenzūrinius žodžius ėjo link G. G., kuris rankos dilbiu jį atstūmė link sienos, dilbį pridėjo prie krūtinės. Stūmė link sienos, kad išeitų. D. L. priešinosi, neišėjo, todėl jį atstūmė ir norėjo dėti antrankius dėl agresyvumo. Būdamas prispaustas prie sienos, D. L. norėjo suduoti, tačiau nesudavė, nes alkūnė buvo ir nepasiekė jo ranka. G. G. suprato, kad nori suduoti, nes mosikavosi 2–3 kartus, prie galvos buvo kumščiai, todėl gynėsi kaire ranka. D. L. dešinės rankos dilbiu pataikė G. G. į alkūnę. Registratorius buvo išjungtas, tai nebuvo užfiksuota. D. L. priėjo ten, kur stovėjo G. G., tačiau jo nestūmė. Kai priėjo prie G. G. rėkdamas, šis ranka atsistūmė, sakė išeiti, šis neklausė, tada pakėlė ranką ir stūmė link durų sienos, pristūmė iki sienos, kad D. L. su nugara prisirėmęs į sieną buvo ir norėjo uždėti antrankius, tačiau D. L. priešinosi, neleido. Jis viena ranka uždėjo ant vienos rankos antrankius, tačiau grumtynių metu parvestas ant žemės buvo ir grūmėsi dėl to, kad neleido antrankių uždėti. Dėl to, kad rėkė, buvo realus pavojus. G. G. nurodė, kad buvo realus pavojus, kadangi D. L. buvo įsiaudrinęs ir nebandė sustoti ir atstumas tarp jų buvo veidas į veidą. Grumtynės prasidėjo, kad neleido antrankių uždėti. Buvo parverstas ant žemės, nedavė rankų, sakė, kad bus panaudotos dujos, tuomet D. L. davė antrą ranką ir uždėjo antrankius, atsikėlė ir išvedė jį į medicinos punktą. Sužalojimas ant piršto atsirado grumtynių metu. Kaip atsirado nežino, nes pamatė medicinos punkte. G. G. seselei sakė, kad nežino kaip atsirado tie nubrozdinimai. Negalėjo pasakyti, kad juos padarė D. L.. Jis G. G. smūgio nesudavė, norėjo, bet neišėjo, nesigavo. Paaiškino, kad šis įvykis gal išskirtinis, nes D. L. judrus, aktyvus, tačiau nėra konfliktiškas. Po šio įvykio bendrauja su juo, susitaikė. Nurodė, kad D. L. atsiprašė G. G. medicinos punkte. G. G. davė analogiškus parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pasilieka prie duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad matė D. L. surakintą antrankiais, kurį vedė G. G.. Tarp jų pokalbio nebuvo, D. L. ėjo ramiai, nesiginčijo, nesikeikė. Antrankiai buvo uždėti, rankos gale. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 42–43), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. kovo 9 d. po pietų, būdamas 2-ojo būrio patalpose, užėjo pas auklėtoją S. Š. į kabinetą. Jam būnant minėtame kabinete, į jį įėjo nuteistasis D. L.. Liudytojas išėjo iš auklėtojos kabineto į lauką. Liudytojas neprisiminė, ar išeinant į lauką, koridoriuje buvo prižiūrėtojas G. G.. Liudytojas lauke buvo maždaug 10–20 min., tuomet jis nusprendė grįžti atgal į būrį. Liudytojas įėjęs į laiptinę, maždaug 3 aukšte prie mokyklos, prasilenkė su prižiūrėtoju G. G. ir D. L.. D. L. buvo surakintas antrankiais ir pareigūnas jį vedė. Tarp jų jokio pokalbio nebuvo. Tos pačios dienos vakare būdamas 2-ame būryje ir bendraudamas su kitais nuteistaisiais sužinojo, kad D. L. buvo surakintas ir išvestas iš būrio, nes tarp jo ir prižiūrėtojo G. G. įvyko konfliktas. Liudytojas papildomai paaiškino, kad po įvykio bendraudamas su D. L. sužinojo, kad jis budinčio pareigūno nepastūmė. Pareigūnas pats yra provokuojantis. Liudytojas nurodė, kad D. L. nėra agresyvus, normalaus būdo.
Liudytojas E. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nepamena kada buvo įvykis, bet žino, kad įvykis buvo netoli būrio kambario, pareigūno kambaryje. Liudytojas buvo su prižiūrėtoju ir matė, kaip prižiūrėtojas užlaužė rankas D. L., nežino kodėl buvo konfliktas. Liudytojas matė tuo metu, kai ėjo žiūrėti televizorių. Jie buvo prižiūrėtojų kambaryje, buvo atidarytos durys, o per sienas truputį matosi vaizdas. Vaizdą matė per duris. Atstumas nuo kambario iki būrio yra prie pat. Išgirdo triukšmą ir atėjęs pamatė, kaip G. G., paėmęs D. L. už rankos, vyksta konfliktas. G. G. nuvarė liudytoją, pakvietė kitą prižiūrėtoją. Matė kaip užlaužė, uždėjo antrankius ir išvedė D. L.. G. G. savo ranka buvo suėmęs D. L. už rankos riešo, stovėjo veidas į veidą. Kvietė kitą pareigūną paėmęs raciją laisva ranka, kita ranka laikė už rankos D. L. visą laiką iki kol atėjo kitas pareigūnas. Abu pareigūnai užlaužė D. L. rankas ir uždėjo antrankius, paguldė jį ant žemės. Matė, kad laužė rankas, kas paguldė negalėjo atsakyti. D. L. visą tą laiką nieko nedarė, jis rėkti pradėjo iš skausmo. Po to jį išsivedė, daugiau nežino kas buvo. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 39), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. kovo 9 d. apie 17.30 val. buvo antrame būryje. Kai atėjo į koridorių, pamatė, kad prižiūrėtojas G. G. ginčijasi su nuteistuoju D. L.. Ginčas vyko dėl to, kad D. L. norėjo išeiti į lauką, o prižiūrėtojas jo neišleido. Taip pat matė, kad G. G. buvo suėmęs D. L. už rankos. Po to, D. L. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius prižiūrėtojo atžvilgiu, o prižiūrėtojas G. G. per raciją kvietė ateiti iš kito būrio prižiūrėtoją S. L.. Tuo metu G. G. nuėjo į šalia buvusį prižiūrėtojų tarnybinį kabinetą, o paskui jį nuėjo ir D. L.. Kas vyko minėtame kabinete, liudytojas nematė. Po poros minučių, atėjo prižiūrėtojas S. L. iš 1-ojo būrio ir jis, pro langelį, esantį koridoriuje į prižiūrėtojo tarnybinį kabinetą, pamatė, kad D. L. yra sulaikytas ir jam uždėti antrankiai. Kai D. L. buvo sulaikytas, S. L. jau buvo užėjęs į prižiūrėtojo tarnybinį kabinetą. Uždėjus D. L. antrankius, jį išvedė iš antro būrio patalpų. Papildomai liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. L. ramus, nekonfliktiškas, nelinkęs prieš smurtą, draugiškas, protingas. Prižiūrėtojas yra teisingas, turi savo principus, labai griežtas, kartais mėgsta prie kitų prisikabinėti. G. G. išskirtinis žmogus, visi kiti normalūs, o su juo dažniausiai būna konfliktai, jis mėgsta prisikabinėti prie kitų žmonių dėl visokių nesąmonių.
Liudytojas E. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad laikosi duotų parodymų, kadangi nelabai prisimena įvykio aplinkybių. Prisiminė, kad D. L. buvo pas prižiūrėtoją, prižiūrėtojų kambarėlyje ir kilo konfliktas. Prie durų išgirdo kaip D. L. pradėjo rėkti, o tada pamatė, kad prižiūrėtojas naudoja specialiąsias priemones prieš D. L.. Liudytojas pasakė auklėtojai, kad informuotų budintį, nes D. L. serga epilepsine liga. O daugiau kas vyko negali pasakyti. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 48–49), kuriuos nurodyta, kad 2020 m. kovo 9 d. apie 17.30 val. jis buvo 2-ame būryje, bendro naudojimo koridoriuje ir išgirdo kažkokį sambrūzdį. Liudytojas nuėjo prie prižiūrėtojų tarnybinio kabineto ir pamatė nuteistąjį D. L. ir pareigūną, G. G.. Liudytojui atėjus į minėtą kabinetą, užėjo pareigūnas, budėjęs 1-ame būryje, S. L.. Jam G. G. pasakė, kad reikia dėti specialiąsias priemones – antrankius. Kokioje padėtyje tuo metu buvo D. L., nepamatė. Tuomet jis nuėjo prie minėto langelio, prie kurio buvo E. P. ir dar vienas nuteistasis. Per langelį matė prižiūrėtojų tarnybinio kabineto vidų, kuriame buvo G. G., S. L. ir D. L.. Matė, kaip pareigūnai G. G. ir S. L. uždeda D. L. antrankius. D. L. tuo metu garsiai šaukė be žodžių. Tada auklėtoja nuėjo prie pareigūnų ir pasakė jiems, kad D. L. serga epilepsija. Neužilgo D. L. pakėlė nuo žemės ir G. G. išsivedė iš antro būrio teritorijos. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad ant G. G. nematė sužalojimų. Negirdėjo tokių kalbų, kad D. L. būtų pastūmęs G. G..
Liudytojas S. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną dirbo pirmajame būryje, kai per radijo stotelę išgirdo, kad kolega G. G. kviečia pamainos budintį ateiti į antrą būrį. Buvo susitarę, kad tas, kuris arčiausiai būna vienas kito, tai ateina į pagalbą. Tuo metu budintis buvo išėjęs į tardymo izoliatorių. Liudytojas parėjo į antrą būrį, pamatė nuteistųjų susibūrimą prie G. G. kabineto. G. G. buvo kabinete su nuteistuoju D. L., bandė uždėti jam antrankius, nes jis atsisakė išeiti iš kabineto. Kiek suprato, D. L. nebuvo užsirašęs, kad eis į lauką, G. G. neleido, įvyko susistumdymas. G. G. bandė budinčio kabinete uždėti antrankius, liudytojas stengėsi, kad kiti nuteistieji nepapultų į kabinetą, stovėjo tarpduryje. Kol dėjo atrankius, D. L. neleido, kad jam būtų uždėti antrankiai, stumdėsi, atsistūminėjo nuo G. G., po to jis buvo pargriautas ir uždėti atrankiai. Antrankių uždėjime, liudytojas klausė G. G. ar reikia pagalbos, tačiau atsakė, kad susitvarkys vienas. G. G. bandė uždėti antrankius, galiausiai užlaužė ranką, nes D. L. atsisakė vykdyto pareigūno nurodymus išeiti iš kabineto ir eiti pas budintį. Pas prižiūrėtoją kabinete būti, galima tik su prižiūrėtojo leidimu. D. L. rankas atstūminėjo, nes nenorėjo, kad uždėtų antrankius. Liudytojas nematė sužalojimų nei pas G. G., nei pas D. L.. Po to, liudytojas G. G. matė kai grįžo, vakare. Jam buvo apibrozdinta kaklo srityje, prie veido, kraujas nebėgo. Kol dėjo antrankius, tuo metu įdrėskė. Dujos nebuvo naudotos. G. G. griežtai reikalauja iš nuteistųjų, kiti prižiūrėtojai tiek gal nereikalauja. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 33–34), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. kovo 9 d. dirbo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu. Budėjo 1-ame pataisos namų būryje. Apie 17.15 val. buvo 1-ame būryje, kai per raciją išgirdo kaip 2-ame būryje budėjęs pareigūnas G. G. kviečia pas jį ateiti pamainos budintį. Tai išgirdęs S. L. nuėjo į 2-ą būrį, pažiūrėti kas atsitiko. Atėjęs pamatė prie prižiūrėtojo tarnybinio kabineto susibūriavusius nuteistuosius ir kaip prie tarnybinio kabineto G. G. bando uždėti antrankius nuteistajam D. L.. Kadangi buvo susibūriavę daug nuteistųjų, jis kartu su G. G. nusivedė D. L. į prižiūrėtojų tarnybines patalpas, kur bandė uždėti antrankius D. L., kuris priešinosi būti sulaikomas. G. G. uždėjus antrankius ant vienos D. L. rankos, jis su kita ranka pradėjo mosuoti ir taip priešintis. Tuomet D. L. nugriuvo ant žemės, o liudytojas laisvą jo ranką suėmė savo rankomis ir su G. G. sėkmingai uždėjo antrankius. Po specialių priemonių (antrankių) panaudojimo, D. L. nusiramino ir G. G. išsivedė jį iš būrio, o jis toliau budėjo pataisos namų gyvenamojoje zonoje. Pažymi, kad kai D. L. priešinosi būti sulaikomas, mosavo rankomis, galėjo sužeisti G. G., tačiau jis pats to fakto nematė. Po sulaikymo pas G. G. jokių didelių, aiškiai matomų sužalojimų nepastebėjo. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad teismo posėdžio metu duoti parodymai yra tikslesni, jis nepadėjo G. G. uždėti antrankių. Liudytojas buvo tuo metu, kai dėjo antrankius, stovėjo tarpduryje, tačiau nepadėjo.
Liudytoja S. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad D. L. yra jos buvęs auklėtinis. G. G. buvęs bendradarbis. Buvo toks įvykis, kad buvo prižiūrėtojo užpuolimas. Liudytoja nurodė, kad tą dieną dirbo auklėtoja, pačio užpuolimo nematė, kadangi nebuvo įėjus į prižiūrėtojo kambarėlį. Liudytoja, pamačiusi kad įvyko konfliktas, stengėsi, kad kiti nuteistieji neįsiveltų. Su niekuo apie įvykį nešnekėjo. Nurodė, kad liudytoja davė parodymus Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojai. Tiksliai neprisiminė duotų parodymų. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 30–31), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. kovo 9 d. atliko tarnybą Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namų Resocializacijos skyriuje. Dirbo pataisos namų antrame būryje. Apie 17.15 val. nuteistasis D. L. užėjo pas ją į tarnybinį kabinetą, kažko paklausė ir išėjo. Girdėjo kaip D. L. sakė prižiūrėtojui G. G. leisti jį. G. G. jam atsakė, kad pažiūrėtų ką jis yra šiuo metu susiplanavęs. Po kelių minučių išgirdo kaip G. G. radijo ryšiu šaukė budintį R. B., klausdamas ar jis gali ateiti į antrą būrį. Tuomet suskambo jos telefonas, kurio ryšys yra dubliuotas su prižiūrėtojų telefonu. Skambino budintis R. B. ir klausė kas nutiko, o ji atsakė, kad yra problemos su nuteistuoju D. L., kuris šiuo metu konfliktuoja su prižiūrėtoju. Tuomet R. B. paprašė jos, kad pakviestų prižiūrėtoją G. G. prie telefono. Koridoriuje šalia G. G. buvo nuteistasis D. L., tarp jų vyko pokalbis, tačiau neužfiksavo apie ką jie kalbėjosi. D. L. atrodė akivaizdžiai sudirgęs ir susinervinęs. Kai liudytoja pasakė G. G., kad atsilieptų telefonu, pastebėjo šalia jos stovinčius nuteistuosius, norėjo nusivesti juos į būrio kambarį, tačiau paėjusi kelis žingsnius, išgirdo grumtynių garsus. Tuomet E. P. ir E. B. vėl grįžo atgal pažiūrėti kas nutiko, liudytoja paskui juos. Priėjusi prie prižiūrėtojo tarnybinio kabineto pamatė, kad G. G. laiko ranka prirėmęs prie sienos D. L.. Kaip konkrečiai laikė prispaudęs G. G. D. L., ji nepastebėjo. Tuo metu matė, kad D. L. muistėsi, lyg judino pečiais, bandė ištrūkti. Po maždaug kelių sekundžių liudytoja minėtiems nuteistiesiems liepė eiti į būrio kambarį ir uždarė juos ten. Tuo metu ji pamatė iš pirmo būrio ateinantį prižiūrėtoją S. L., kuris ėjo link G. G. tarnybinio kabineto. Liudytoja liko stovėti koridoriuje ir iš kambario Nr. 3 išėjo nuteistasis I. K., kuris liudytojai pasakė, kad D. L. serga astma. Tuomet ji nuėjo į G. G. tarnybinį kabinetą, kuriame pamatė ant žemės gulintį D. L., tačiau ar jis tuo metu buvo su antrankiais, nepastebėjo. Tada pasakė pareigūnams, kad D. L. serga astma ir vėl nuėjo atgal į koridorių. Neužilgo pamatė, kaip G. G. išsiveda D. L.. Liudytoja teismo posėdžio metu, papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Nurodė, kad įvykio metu girdėjos, kad kažkas stumdosi, atsirėmimai į kažkokius daiktus, buvo stuktelėjimo garsas. Liudytoja nuėjusi matė, kad G. G. buvo D. L. prispaudęs prie sienos, tačiau ji žiūrėjo, kad kiti nuteistieji neprisijungtų į šį konfliktą. Negirdėjo ką jie kalbėjo, po to tik matė, kad S. L. įėjo į kambariuką, vėliau G. G. išsivedė D. L.. Kai nuteistieji sukonfliktuoja, pirmiausiai turi saugoti save, kito darbuotojo sveikatą, užtikrinti mažesnius nuostolius tiek vienai, tiek kitai pusei. D. L. nuoširdus, komunikabilus, taip atsitinka, jie paaugliai, jaunuoliai, laužo tas taisykles, stengiasi nepaklūsti. Liudytoja nematė konflikto, ji auklėtoja, o auklėtojai yra nuteistųjų globėjai, prižiūrėtojai tvarką prižiūri, kadangi nebuvo suplanuota dienotvarkė, D. L. negalėjo išleisti. G. G. yra pareigingas, atsakingas, reikalaujantis tvarkos.
Liudytoja A. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad D. L. yra rašiusi ne vieną pažymą dėl sužalojimų, nes juos pas liudytoją atveda pasižiūrėti, ar užsigavo, nusidegino ar susimušė, dėl ko yra rašomos pažymos. G. G. nėra rašiusi pažymos. Liudytoja nurodo, kad pažyma buvo surašyta jos, tiksliai aplinkybių neatsiminė. Nurodė, kad paskaitė, jog buvo dėti antrankiai ir buvo kažkoks įbrėžimas. Darbuotojams pagalbos neteikiamos. Kalbėjo, kad kažkas buvo, tačiau nežino kurioje vietoje buvo įbrėžimas, kažkas kruvina ant rankos. Dirbant nurodoma, kad buvo dėti antrankiai, jei koks paraudimas ar įbrėžimas užfiksuoja, jei to nėra, rašomos kitokios formas. Liudytoja neprisiminė dėl ko buvo dėti antrankiai, tokių dalykų nefiksuoja, esmė dėl žaizdos, ji yra ar ne.
Liudytojas D. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad neprisimina įvykio aplinkybių, prašė pagarsinti jo duotus parodymus. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 45–46), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. kovo 9 d. po 17.00 val., jis buvo antrame būryje, koridoriuje ir matė prižiūrėtoją G. G. ir D. L., tačiau nepastebėjo, kad tarp jų būtų buvęs konfliktas. Po kiek laiko, jis, būdamas koridoriuje, išgirdo kaip D. L. garsiai šaukia ir vadina pareigūną velniu. D. S. priėjo prie prižiūrėtojo tarnybinio kabineto ir pamatė jame esantį pareigūną G. G. ir nuteistąjį D. L., kuris buvo priremtas prie tualeto durų, esančių prižiūrėtojo tarnybiniame kabinete. D. L. prižiūrėtojas G. G. buvo prirėmęs viena ranka ir laikė. G. G. pasiėmė raciją ir pakvietė pagalbą. Liudytojas šiek tiek pasitraukė ir po kiek laiko pamatė, kad ateina prižiūrėtojas S. L., budėjęs pirmame būryje. Jis užėjo į prižiūrėtojų tarnybinį kabinetą, kuriame tuo metu buvo G. G. ir D. L.. Kokioje tuo metu padėtyje buvo D. L. neįsidėmėjo. Liudytojas matė kaip G. G. bandė uždėti antrankius D. L., tačiau šis nesileido, muistėsi. Kai D. L. pradėjo spardytis kojomis, nenorėdamas būti surakintas, S. L. padėjo G. G. jį surakinti antrankiais. Surakinus D. L. antrankiais, G. G. priėjo prie telefono ir paskambino budinčiam R. B. ir pasakė, kad jis panaudojo specialias priemones – antrankius prieš D. L.. Tada, G. G. pasiėmė D. L. už rankos ir išsivedė iš antro būrio teritorijos. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas, liudytojui nėra žinoma. Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad nežino dėl ko G. G. buvo prirėmęs D. L. prie durų. Negalėjo pasakyti, ką tuo metu darė D. L. ir nematė kaip jam uždėjo antrankius. Matė, kad jis buvo priremtas prie durų ir, kad D. L. spardėsi atsigulęs, jis nesileido užsidėti antrankių, girdėjosi kaip G. G. per raciją kvietėsi kažką. Liudytojas nurodė, kad vaikinai nieko nešnekėjo apie šį įvykį.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad buvo išnaudotos visos priemonės dėl liudytojo E. B. apklausos, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 36–37), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. kovo 9 d. apie 17.30 val. jis buvo pas auklėtoją S. Š. tarnybiniame kabinete. Tuo metu į kabinetą įėjo nuteistasis D. L., kuris skundėsi auklėtojai dėl prižiūrėtojo G. G. elgesio. D. L. išėjus, liudytojas išgirdo kaip jis koridoriuje reiškia nepasitenkinimą ir ginčijasi su prižiūrėtoju G. G.. Liudytojas išėjo į koridorių ir pamatė, kaip D. L. stovi tarpduryje į prižiūrėtojo tarnybinį kabinetą, vėliau užėjo į jį. D. L. visą tą laiką keikė, vartojo necenzūrinius žodžius prižiūrėtojo atžvilgiu, norėdamas, kad jį išleistų į lauką. Kadangi prižiūrėtojo tarnybinio kabineto durys buvo atidarytos, liudytojas matė kaip G. G. suėmė ir prispaudė D. L. viena ranka prie sienos ir pasakė jam, kad nusiramintų arba prieš jį bus panaudotos spec. priemonės. Tačiau D. L. ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais. Matė, kaip D. L. bandė stumdytis, atstumti G. G. rankas nuo savęs. Tuomet, iš karto atėjo prižiūrėtojas S. L., budėjęs 1-ame būryje, ir G. G. pradėjo dėti antrankius D. L., S. L. stovėjo šalia. Atėjo auklėtoja, kuri liudytoją nuvijo ir jis nuėjo į kitą koridoriaus vietą, šalia laisvalaikio kambario, kur yra langas į prižiūrėtojo tarnybinį kabinetą. Liudytojas žiūrėjo pro langą, norėdamas pamatyti, kas dedasi viduje. Šalia liudytojo buvo nuteistasis E. P.. Žiūrėdamas pro langelį, matė kaip D. L. jau buvo sulaikytas ir gulėjo ant grindų. Liudytojas prisiminęs, kad D. L. serga astma ir epilepsija, norėjo prieiti prie prižiūrėtojų ir jiems tai pasakyti, tačiau auklėtoja jo neprileido ir pati nuėjo tai pasakyti prižiūrėtojams. Liudytojas matė, kaip D. L. pastatė ant kojų ir G. G. jį išsivedė iš 2-ojo būrio patalpų.
2020 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – Kaune, Technikos g. 34. Apžiūrėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 14–22).
2020 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas CD-R kompaktinis diskas, kuriame užfiksuota 2-ojo būrio prieigos ir laiptinė. Užfiksuotas konfliktas tarp G. G. ir D. L., kurio metu D. L. klausė prižiūrėtojo dėl ko jis yra stumdomas. G. G. nurodė D. L. eiti į poilsio kambarį. D. L. nurodo, kad eis, tačiau vėl teiraujasi dėl ko yra stumdomas. G. G. nurodė D. L. eiti į poilsio kambarį. D. L. nurodo, kad neis ir vėl teiraujasi dėl ko yra stumdomas. G. G. nurodo eiti į poilsio kambarį, D. L. sako, kad G. G. šnekėtų pagarbiau. Po to, pareigūnas paima ranka D. L. ir įveda jį į antro būrio patalpas bei uždaro duris. D. L. tuo metu kartoja sakydamas, kodėl jam pareigūnas nejaučia pagarbos. Tuomet G. G. į raciją pasako „Vėtra 33“. D. L. vėl klausė dėl ko yra stumdomas. Pareigūnas nurodė, kad dėl nevykdomų reikalavimų ir trukdo prižiūrėtojui dirbti. D. L. vėl klausė dėl ko yra stumdomas, G. G. tuo metu pakartotinai į raciją sako „Vėtra 33“, t. y. kviečiama pagalba. Tuo metu yra matomas šalia priėjęs nuteistasis E. B., kuris D. L. pasakė, kad šis prisidirbo. G. G. prieina prie Saugumo valdymo skyriaus budinčiųjų jaunesniųjų specialistų tarnybinio kabineto, matoma S. Š., kuri nurodo nevaikščioti. G. G. priėjęs prie savo tarnybinio kabineto ir rakindamas duris pasako „ne čia jau šita viskas už bachūrą“. Tuo metu koridoriuje yra matomas nuteistasis D. S. ir dar vienas nuteistasis, kurio pilnai nesimato, todėl negalima identifikuoti, girdimas telefono skambėjimas. D. L. kažką pasako, tačiau tai nėra iki galo girdima, jo G. G. pasiteirauja „kas“. Tuomet, pareigūnas įeina į tarnybinį kabinetą ir pakelia skambančio telefono ragelį ir nurodo, kad problemos su D. L.. D. L. užeina į pareigūno tarnybinį kabinetą ir pasako jam, kad šis pasakytų, kad D. L. išsivestų budintis, G. G. sutinka. D. L. pakartoja, kad skambintų ar sakytų per raciją, jog jį išsivestų budintis. Tuomet G. G. pasako jam rašyti pasiaiškinimą ir prideda ranką prie vaizdo registratoriaus, todėl yra uždengiama dalis vaizdo. D. L. pasako, kad parašys pas budintį (1 t., b. l. 51–52).
2020 m. balandžio 1 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas CD-R kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas 2020 m. kovo 9 d. 2-ojo būrio bendro naudojimo koridorius.
17.23.43 val. į filmuojamą zoną įeina nuteistasis D. L., o už jo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas G. G.. D. L. įeina į Resocializacijos skyriaus kabinetą, o G. G. lieka stovėti koridoriuje ir žiūri į turimą baltos spalvos popieriaus lapą. 17.24.20 val. pareigūnas G. G. išeina iš minėto kabineto ir išeina iš filmuojamos zonos ribų. 17.24.28 val. D. L. taip pat išeina iš kabineto, kuriame buvo. Tuo metu koridoriuje vėl atsiranda G. G., kuris kalbasi su D. L.. 17.24.35 val. D. L. išeina į laiptinę, G. G. nueina paskui jį. Pro atviras duris matyti, kaip D. L. nulipa laiptais žemyn ir po kiek laiko staigiu žingsniu vėl užlipa aukštyn bei labai arti prieina prie pareigūno G. G.. Jie kalbasi. 17.25.13 val. pareigūnas įveda D. L. iš laiptinės į 2-o būrio patalpas ir, paėmęs raciją kalba. 17.25.30 val. Į filmuojamą zoną įeina E. B. ir prieina prie šalia vienas kito stovinčių D. L. ir G. G.. 17.25.47 val. iš tarnybinio kabineto išeina Resocializacijos skyriaus specialistė S. Š.. G. G. nueina į savo tarnybinį kabinetą, esantį kairėje pusėje nuo filmavimo kampo. 17.26.05 val. D. L. nueina tolyn koridoriumi ir išeina iš filmuojamos zonos ribų. D. L. grįžta į filmuojamą zoną. S. Š. nueina prie savo tarnybinio kabineto ir atidaro jo duris, o D. L. įeina į pareigūnų tarnybinį kabinetą, esantį kairėje pusėje, kuriame yra G. G.. 17.26.40 val. į filmuojamą zoną įeina nuteistieji E. B., E. T. ir specialistė S. Š.. Jie stovi prieš prižiūrėtojo kabineto duris, kuriame tuo metu buvo G. G. ir D. L.. 17.26.53 val. Į filmuojamą zoną įeina nuteistasis D. S. ir pareigūnas S. L.. Pastarasis nueina į prižiūrėtojų tarnybinį kabinetą, kuriame tuo metu yra G. G. ir D. L.. 17.26.59 val. nuteistieji, buvę koridoriuje, pradeda skirstytis ir išeina iš filmuojamos zonos ribų, o E. T. nueina į S. Š. tarnybinį kabinetą. 17.27.03 val. E. T. išeina iš minėto kabineto ir jis bei S. Š. nueina tolyn koridoriumi ir išeina iš filmuojamos zonos ribų. 17.28.49 val. D. L. surakintas antrankiais išvedamas iš minėto kabineto G. G.. Jie prieina prie durų, vedančių į laiptinę. 17.28.54 val. Prie jų prieina S. L. ir atrakina minėtas duris. G. G. su D. L. išeina pro duris (1 t., b. l. 55–57).
2020 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 784/2020 (02) nurodyta, kad G. G. konstatuotas kairės plaštakos IV piršto sumušimas su odos nubrozdinimu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Kietu buku daiktu, kuriuo padarytas sužalojimas, galėjo būti antrankiai ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam būnant įvairiose srityse bei užduotyje nurodytu laiku (1 t., b. l. 73–74).
2020 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 791/2020 (02) nurodyta, kad D. L. konstatuotas odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje. Šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti dedant antrankius. Minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas būnant įvairiose padėtyse bei užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 64–65).
Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartys Nr. 2K-321/2009, 2K-206/2013).
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis D. L. tiek 2020 m. birželio 8 d. teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad buvo supykęs, tačiau naudoti fizinio smurto nenorėjo. Kai buvo sulaikomas, nenorėjo duoti rankos, nes buvo naudojamos specialiosios priemonės – antrankiai. D. L. rankomis nemosavo, norėjo patraukti G. G. ranką, kad nesulaikytų. Trenkti G. G. nenorėjo ir nebandė. Konfliktas kilo dėl to, kad G. G. pasakė D. L., kad šis nėra suplanavęs eiti į lauką, todėl turi grįžti atgal į būrį. Nukentėjusysis G. G. 2020 m. birželio 8 d. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. L. įvykio dieną turėjo būti poilsio kambaryje, todėl nukentėjusysis išėjo paskui D. L. į laiptinę, kad sugrąžintų. D. L. buvo susinervinęs, nes nebuvo išleistas į lauką. Nukentėjusysis G. G. parodė, kad dėl galimo kontakto suprato iš to, kad D. L. agresyviai grįžo, buvo įsiaudrinęs, buvo pakeltas balso tonas, rankų mostai, kad be reikalo kabinėjosi, buvo beveik prie pat priėjęs, 30 centimetrų atstumu veidu į veidą. Pagal išvaizdą galėjo būti kontaktas. G. G. galvojo, kad iš agresyvaus elgesio ir panašiai laiptinėje bus kontaktas. Kvietėsi budinčios pamainos vyresnį, todėl grįžus į aukštą, budintysis paprašė jo, kad paskambintų telefonu ir informuotų kas įvyko. G. G. nuėjo į savo kambarį paskambinti. Budintysis sakė, kad jei D. L. apsiramino, reikia susirašyti tarnybinį dėl įvykio ir baigta. Po pokalbio G. G. išsijungė registratorių, tuomet įėjo D. L., kuris agresyviai, vartodamas necenzūrinius žodžius ėjo link jo. Jis rankos dilbiu D. L. atstūmė link sienos, dilbį pridėjo prie krūtinės. Stūmė link sienos, kad D. L. išeitų. D. L. priešinosi, neišėjo, todėl jį atstūmė ir norėjo dėti antrankius dėl agresyvumo. Būdamas prispaustas prie sienos, D. L. norėjo jam suduoti, tačiau nesudavė, nes alkūnė buvo ir nepasiekė jo ranka. G. G. suprato, kad nori suduoti, nes D. L. mosikavosi 2–3 kartus, prie galvos buvo kumščiai, todėl gynėsi kaire ranka. D. L. dešinės rankos dilbiu pataikė G. G. į alkūnę. Registratorius buvo išjungtas, tai nebuvo užfiksuota.
Liudytojai A. B., E. P., E. T., D. S., davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2020 m. liepos 16 d. teisiamojo posėdžio metu, kad dėl ko kilo konfliktas nežino, tačiau matė kaip iš prižiūrėtojo kabineto buvo išvestas D. L., surakintas antrankiais. Parodė, kad D. L. ėjo ramiai, nesiginčijo, nesikeikė, konflikto nebuvo. Liudytojas E. P. paaiškino, kad matė, kaip prižiūrėtojas užlaužė rankas D. L.. Abu pareigūnai uždėjo antrankius D. L.. Pareigūnas S. L. parodė, kad G. G. bandė budinčio kabinete uždėti antrankius, liudytojas stengėsi, kad kiti nuteistieji nepapultų į kabinetą, stovėjo tarpduryje. Kol dėjo atrankius, D. L. neleido, kad jam būtų uždėti antrankiai, stumdėsi, atsistūminėjo nuo G. G., po to jis buvo pargriautas ir uždėti atrankiai. Dedant antrankius, jis klausė G. G., ar reikia pagalbos, tačiau šis atsakė, kad susitvarkys vienas. G. G. bandė uždėti antrankius, galiausiai užlaužė ranką, nes D. L. atsisakė vykdyto pareigūno nurodymus išeiti iš kabineto ir eiti pas budintį. Liudytojas nematė sužalojimų nei pas G. G., nei pas D. L.. Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su G. G. nusivedė D. L. į prižiūrėtojų tarnybines patalpas, kur bandė uždėti antrankius D. L., kuris priešinosi būti sulaikomas. G. G. uždėjus antrankius ant vienos D. L. rankos, jis kita ranka pradėjo mosuoti ir taip priešintis. Tuomet D. L. nugriuvo ant žemės, o liudytojas laisvą jo ranką suėmė savo rankomis ir su G. G. sėkmingai uždėjo antrankius. Po specialių priemonių (antrankių) panaudojimo, D. L. nusiramino ir G. G. išsivedė jį iš būrio, o jis toliau budėjo pataisos namų gyvenamojoje zonoje (1 t., b. l. 33–34). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus S. L. parodymus teismas vertina kritiškai, nes jų teisme nepatvirtino nei pats liudytojas, nei kiti teisme ištirti įrodymai. Liudytoja S. Š. apklausta paaiškino, kad matė kaip G. G. laiko ranka prirėmęs prie sienos D. L., kuris muistėsi, judino pečiais, bandė ištrūkti. Liudytoja sužinojusi, kad D. L. yra sergantis astma, nuėjo į G. G. kabinetą, kad informuotų pareigūną ir pamatė ant žemės gulintį D. L., tačiau, ar jis buvo su antrankiais nepastebėjo. Neužilgo pamatė, kaip G. G. išsivedė D. L.. Liudytoja A. G. paaiškino, kad sužalojimai nurodyti surašyti medicininėje pažymoje galėjo būti atsiradę tuo metu, kai buvo dedami antrankiai.
Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas neleidžia daryti pagrįstos ir neginčytinos išvados, kad D. L. naudojo ir/ar grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Priešingai, byloje esančiuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 131–132) matyti užfiksuotas konfliktas tarp G. G. ir D. L., kurio metu D. L. greitai laiptinės laiptais užlipo aukštyn, priėjo arti G. G. ir klausė prižiūrėtojo, dėl ko jis yra stumdomas. G. G. nurodė D. L., kad eitų į poilsio kambarį, tačiau D. L. vis klausė prižiūrėtojo, dėl ko yra stumdomas ir sakė, kad bendrautų pagarbiau. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad D. L. nekalbėjo tuo metu pakeltu tonu, nesielgė agresyviai, į pareigūną kreipėsi ,,Jūs“, tačiau priešingai G. G. D. L. pastūmė keli kartus, ir iškart per raciją kvietėsi pagalbos, nors akivaizdu, jog jokia grėsmė nebuvo kilusi, buvo girdėti sudirgęs nukentėjusiojo tonas, po to G. G. priėjęs prie savo tarnybinio kabineto ir rakindamas duris pasakė „ne čia jau šita viskas už bachūrą“. Tuo metu koridoriuje buvo nuteistieji, kurie buvo apklausti ikteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu. Kol G. G. buvo savo kabinete ir kalbėjo telefonu, D. L. užėjęs i kabinetą sakė, kad jį išsivestų budintis. Išėjęs iš kabineto buvo koridoriuje, kur ramiai vaikščiojo. Teismas konstatuoja, kad nurodyta aplinkybė, kad D. L. elgėsi agresyviai, dėl to galėjo būti kontaktas ir reikėjo panaudoti specialiąsias priemones – antrankius yra neteisinga ir tai pagrįsta aukščiau teismo aptartais įrodymais. D. L. nebuvo agresyvus, nevartojo pareigūno atžvilgiu necenzūrinių žodžių, nesistumdė, net po to, kai buvo pats pastumtas pareigūno. Todėl išvada, kad D. L. nenorėjo smurtauti, suduoti, nebuvo agresyvus yra pagrįstas vaizdo įrašu. Tiek G. G., tiek D. L. buvo sužaloti, tai patvirtino specialisto išvados, esančios byloje, kuriose nurodyta, kad G. G. konstatuotas kairės plaštakos IV piršto sumušimas su odos nubrozdinimu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Kietu buku daiktu, kuriuo padarytas sužalojimas, galėjo būti antrankiai ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam būnant įvairiose srityse bei užduotyje nurodytu laiku (1 t., b. l. 73–74). D. L. konstatuotas odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje. Šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti dedant antrankius. Minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas būnant įvairiose padėtyse bei užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 64–65, 73–74). Tačiau byolje nėra jokių įrodymų, kad sužalojimas nukentėjusiajam G. G. padarytas tyčiniais D. L. veiksmais. Pats nukentėjusysis G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino kaip atsirado sužalojimas, kad galėjo būti padarytas dedant antrankius kaltinamajam D. L.. Nei vienas iš apklaustų proceso dalyvių nedavė parodymų, beje nėra ir kitų rašytinių įrodymų, kad D. L. būtų sudavęs smūgius tyčia nukentėjusiajam į ranką, o visos kilusios abejonės vertintinos kaltinamojo naudai.
Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo G. G. parodymus, kad D. L. jo kabinete, būdamas prispaustas prie sienos, norėjo suduoti smūgį pastarajam, tačiau nesudavė dėl alkūnės ir savo ranka nepasiekė, bei tai, kad G. G. suprato, kad D. L. nori suduoti, nes mosikavosi 2–3 kartus, prie galvos buvo D. L. kumščiai, todėl gynėsi kaire ranka, vertina kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie kiti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nei vienas iš apklaustų liudytojų, išskyrus S. L., G. G. nurodytų aplinkybių nepavirtino. Liudytojas S. L. parodė, kad jo pagalba dedant antrankius ant žemės gulinčiam D. L. nebuvo reikalinga. Nukentėjusysis G. G. parodė, kad D. L. dešinės rankos dilbiu pataikė jam į alkūnę, tačiau taip pat jokie kiti įrodymai minėtos aplinkybės nepatvirtina, o specialisto išvadoje nustatytas tik kairės plaštakos IV piršto sumušimas su odos nubrozdinimu, kuris padarytas dedant antrankius. Apklausti liudytojai parodė, kad girdėjo šaukiant D. L., tačiau negirdėjo jokių garsų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad G. G. buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių, dėl ko byloje nėra duomenų iš G. G. vaizdo registratoriaus, dėl ko nėra duomenų, ar kabinete nebuvo filmuojama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apklatinamsis nuosprendis negali būti grindžiamas vienarūšiais įrodymais. Šiuo atveju aptariamų G. G. parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, pažymėtina, kad peržiūrint vaizdo registratoriaus įrašą, D. L. užėjus į pareigūno kabinetą ir paprašius, kad jis pakviestų budintį, jog jis išvestų jį, registratorius buvo išjungtas, o tolimesni veiksmai ir įvykis galimai nebuvo užfiksuoti.
Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pataisos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; konvojuodami arba pristatydami į policijos įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą asmenis, atlikdami šių asmenų apžiūrą. Teismas ištyręs įvykio aplinkybes ir iš byloje esančių duomenų – liudytojų apklausos, vaizdo įrašų konstatuoja, kad D. L. įvykio metu nebuvo agresyvus, jo veiksmai nedavė pagrindo manyti, kad galėtų kelti pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. Nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad D. L. užlipo greitai laiptais aukštyn, priėjo prie pat jo, t. y. veidas į veidą, yra nepagrįsta byloje esančiu vaizdo įrašu, kadangi D. L. kreipdamasis į pareigūną ,,Jūs“ klausė dėl ko yra stumdomas ir pats pareigūnas G. G. stūmė kaltinamąjį, o ne priešingai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje apklausti liudytojai D. L. apibūdino kaip draugišką asmenį, nekonfliktuojantį, net ir pats G. G. 2020 m. birželio 8 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šis įvykis išskirtinis, nes D. L. judrus, aktyvus, tačiau nėra konfliktiškas, kas rodo, kad D. L. nėra konfliktuojantis, agresyvaus elgesio, kas leistų G. G. pagrįstai galvoti, jog dėl kaltinamojo veiksmų yra grėsmė, kad bus naudojamas fizinis smurtas.
Vien tai, kad D. L. žodžiu išreiškė nepasitenkinimą, muistėsi dedant antrankius nesudaro pagrindo išvadai, kad jo veika pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyti pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo veiksmai yra tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas nepaklūsta policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad D. L. yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nesurinkus neginčytinų šio kaltinamojo kaltės įrodymų, abejonės aiškinamos jo naudai. Remiantis teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, darytina išvada, jog neįrodyta, kad kaltinamasis D. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kompaktiniai diskai su vaizdo ir/ar garso įrašais, esantys baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 131–132), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti su byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalimi, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 131–132), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).