Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-08 · Civilinė byla Nr. e2S-175-480/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-08
Bylos Nr.
e2S-175-480/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07417-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
G. K., M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-175-480/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07417-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26502-775/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Italkosma“ ieškinį atsakovams M. K. ir G. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, restitucijos ir civilinės atsakomybės taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Italkosma“ (toliau – BUAB „Italkosma“) ieškinį tenkino visiškai; pripažino negaliojančiu ieškovės BUAB „Italkosma“ 2017 m. spalio 23 d. atliktą M. K. pinigų išmokėjimo sandorį 10 388,74 Eur sumai nuo jo sudarymo momento ir taikė restituciją; priteisė ieškovės BUAB „Italkosma“ naudai iš atsakovo M. K. 10 388,74 Eur sumą ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovės BUAB „Italkosma“ naudai iš atsakovės G. K. subsidiariai kartu su atsakovu M. K. 10 388,74 Eur sumą ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų M. K. ir G. K. po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Italkosma“ ir valstybei po 154,50 Eur žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

2. Atsakovas M. K. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų. Pažymėjo, kad atsakovas susipažinęs su ieškiniu kreipėsi į ieškovės bankroto administratorių ir paaiškino, kad jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų neatliko, kadangi 10 388,74 Eur suma jam buvo sumokėta už komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomą. Paaiškinus visas bylai svarbias aplinkybes, bankroto administratorius pažadėjo, jog gali būti sudaroma taikos sutartis arba bankroto administratorius atsiims ieškinį. Nurodė, kad atsakovas buvo įsitikinęs, jog nepavykus derybų būdu išspręsti ginčo, savo poziciją galės išdėstyti teismo posėdžio metu. Nurodė, kad atsakovui buvo apribota konstitucinė teisė į gynybą, nes jis neturi teisinio išsilavinimo ir nesuprato atsiliepimo nepateikimo pasekmių, o bankroto administratorius tyčia vilkino laiką, kad būtų priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju teismas tik formaliai atliko ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana ieškinio sąlygos. Nurodė, kad ieškovė iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos naudojosi nuomojamomis patalpomis savo veiklos vykdymui, todėl turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį, tačiau to nedarė. Šiuo atveju ieškovė nuslėpė nuo teismo tikrąją tarp šalių sudarytą patalpų nuomos sutartį Nr. PN-2015/02/03, kadangi teismui pateikta patalpų nuomos sutartis be šalių parašų. Nurodė, kad atsakovui nebuvo žinoma bendrovės finansinė būklė, nes jis asmeniškai su bendrovės veikla nesusijęs, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą. Nurodė, kad sandoris buvo naudingas tik įmonei, be to, byloje nėra jokių duomenų kokia buvo bendrovės finansinė būklė ginčijamo sandorio atlikimo metu.

3. Atsakovė G. K. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą; išreikalauti iš ieškovės BUAB „Italkosma“ jos prašomus duomenis bei priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie bylą ji sužinojo tik gavusi sprendimą už akių. Nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siųsti procesiniai dokumentai ji negyvena, todėl ir negavo pranešimų apie teismo siųstus dokumentus. Nurodė, jog atsakovė dažniausiai gyvena bute adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju teismas nepanaudojo visų galimybių, kad procesiniai dokumentai atsakovei būtų faktiškai įteikti ir, kad būtų sudarytos sąlygos atsakovei per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą. Tokiu būdu buvo apribota atsakovės konstitucinė teisė į gynybą. Nurodė, kad ieškovė, piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis pateikė ieškinį, nuslėpdama esmines bylos aplinkybes, todėl teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovė žinodama, kad jos vadovaujama įmonė turi neįvykdytų mokestinių prievolių ir išmokėdama pinigus atsakovui M. K., veikė neteisėtai. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kokia bendrovės finansinė padėtis buvo ginčo sandorio sudarymo metu, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ginčijamas sandoris turėjo įtakos ieškovės mokumui, ar dėl konkretaus sandorio buvo sumažinta galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kokius konkrečius kreditorius bendrovė turėjo ginčo sandorio sudarymo metu ir ar jiems turimos prievolės buvo vykdytinos. Nėra aišku, koks buvo konkretus bendrovės turtas ginčo sudarymo metu, kokia dalimi dėl sudaryto sandorio kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus. Nurodė, kad sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, todėl sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, yra leidžiamas. Šiuo atveju atsakovė ginčijamą sandorį sudarė išskirtinai dėl bendrovės ir jos kreditorių interesų, siekdama sumažinti bendrovės turimus kreditorinius įsipareigojimus, užtikrinti jos vykdomos veiklos tęstinumą ir išgelbėti įmonę nuo bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad bendrovė, siekdama sumažinti turimus kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, 2017 metai atliko pirkimo-pardavimo sandorius ir atsiskaitinėjo su visais kreditoriais, tačiau bankroto administratorius šių sandorių neginčijo. Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo sandoris buvo sudarytas su atsakovės sutuoktiniu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, nesąžiningumą ar veikimą ne bendrovės interesais, kadangi ginčo sandorio sudarymo metu M. K. turėjo neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į bendrovę pagal patalpų nuomos sutartį. Ginčo sandorio sudarymo metu M. K. buvo didžiausias bendrovės kreditorius, todėl siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, išvengti skolos išieškojimo bei bankroto bylos iškėlimo, jam buvo pasiūlyta sumokėti dalį skolos. Nurodė, jog ieškovė teismui pateikė nepasirašytą ir negaliojančią patalpų nuomos sutartį.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepime į pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovų pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. priimtą sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovui jokių pažadų dėl taikos sutarties sudarymo ar ieškinio atsiėmimo nedavė. Šiuo atveju pats atsakovas piktybiškai ignoravo ir neatsakinėjo į ieškovės telefoninius skambučius bei siunčiamas pretenzijas, tikėdamasis išvengti neigiamų pasekmių. Nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai pagrįstai buvo siųsti adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi tai yra bendrovės ir atsakovų gyvenamosios vietos adresas. Šis atsakovės adresas nurodytas ir patalpų nuomos sutartyje Nr. PN-2015/02/03. Be to, minėtu adresu buvo siųstas pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl UAB „Italkosma“ bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju teismas siuntė pranešimus atsakovei žinomais gyvenamosios vietos bei darbovietės adresais. Pažymėtina, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl mažai tikėtina, jog nežinotų ir netikrintų adresu (duomenys neskelbtini) siunčiamos korespondencijos. Nurodė, kad atsakovų sudarytas pinigų išmokėjimo sandoris negali būti laikomas labiau privalomu kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, kadangi bendrovė pinigų išmokėjimo atsakovui metu jau turėjo didelių finansinių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Minėtas sandoris įvykdytas prieš pat bankroto bylos bendrovei iškėlimą, todėl atsakovai siekė naudos tik sau, sumažindami bendrovės turto vertę ir tokiu būdu panaikindami galimybę kitiems kreditoriams atgauti skolas neišvengiamo bendrovės bankroto atveju. Nurodė, jog atsakovės nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad buvo atsiskaityta už patalpų nuomą, kurių bendrasavininke, o taip pat ir viena iš nuomotojų yra ji pati, kas pagrįstai leidžia teigti, jog buvo atsiskaityta ne tik su vienu iš bendrovės kreditorių, bet ir patenkintas pačios G. K. turtinis interesas. Atsakovės nesąžiningumą rodo ir jos elgesys iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ji žinojo apie VSDFV Kauno skyriaus siunčiamus pranešimus dėl bendrovės įsiskolinimų, perspėjimus dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau juos ignoravo ir jų neatsiėmė. Be to, nevykdė įpareigojimų pateikti bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas bei kalendorinę atsiskaitymų datą pagal sutartis ar įstatymus, 2016 metų ir 2017 metų sausio–spalio mėnesių įmonės finansinių ataskaitų rinkinius, duomenis apie įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, informaciją apie teismuose atsakovei iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, nuomonę dėl pareiškimo pagrįstumo. Bankroto administratorius nesutinka su atsakovo pozicija, jog jam nebuvo žinoma ieškovės finansinė padėtis, kadangi jis, būdamas verslininku ir užsiimdamas nekilnojamojo turto nuomos verslu, iš kurio gauna vieninteles pajamas, turėjo pareigą pasidomėti finansine įmonės padėtimi. Šiuo atveju įmonės vadovė yra atsakovo sutuoktinė, todėl jis negalėjo nežinoti faktinės bendrovės finansinės situacijos, be to, jis pats nurodė, kad dvejus metus nereikalavo iš bendrovės nuomos mokesčio, pats asmeniškai mokėjo komunalinius mokesčius už nuomojamas patalpas, bendrovė prašė atidėti pradelstos skolos mokėjimą, direktorė paaiškino jam, kad įmonė turi kitų kreditorių. Taigi, atsakovui buvo žinoma apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad po ginčijamo sandorio sudarymo skolos nesumažėjo, bet išaugo. Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas tik vienintelio atsakovo finansinis reikalavimas, nepaliekant jokių galimybių kitiems kreditoriams atgauti skolas. Ginčijamas sandoris nepadėjo išvengti bendrovės bankroto, sąlygojo finansinės būklės pablogėjimą ir bendrovės finansinių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams išaugimą, todėl sutuoktinių nesąžiningi veiksmai niekaip negali atitikti protingų verslo subjektų sąžiningo elgesio standarto. Nurodė, kad atsakovės teiginys, jog bendrovė ir po ginčijamo sandorio atsiskaitinėjo su kreditoriais yra netiesa, kadangi įmokos, kurias bendrovė sumokėjo VSDFV, buvo išieškota priverstine tvarka. VSDFV rašte nurodė, kad iš bendrovės priverstine tvarka yra išieškoma jos nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos jau praktiškai nuo 2016 metų pradžios. Nurodė, kad kreditorių reikalavimai, esant svarbioms termino, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, praleidimo priežastims, yra priimami bei, išsprendus jų pagrįstumo klausimą, patvirtinami, todėl nesutiktina su atsakovo teiginiu, jog jis nebeturi galimybės pareikšti turtinio reikalavimo. Atsakovai nurodė, kad teismui buvo pateikta nepasirašyta nuomos sutartis, tačiau pasirašytos sutarties turinys yra identiškas anksčiau pateiktai sutarčiai, todėl sprendimo už akių teisingumui, teisėtumui ir pagrįstumui ši aplinkybė neturi jokios įtakos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino atsakovų M. K. ir G. K. pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Teismas nurodė, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

7. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo priimtas 2018 m. gegužės 11 d. ir tą pačią dieną atsakovams išsiųsta ieškinio kopija bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Procesiniai dokumentai atsakovui M. K. įteikti 2018 m. gegužės 16 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai atsakovui) (popierinės b. l. 21). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, termino pratęsti neprašė, todėl teismas, tinkamai įteikęs procesinius dokumentus atsakovei G. K. (CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) (popierinės b. l. 26) bei nesulaukęs jos atsiliepimo, esant ieškovės prašymui (1 t., b. l. 10), 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą už akių.

Atsiliepimas

8. Teismas nurodė, kad atsakovas M. K., nesutikdamas su ieškovės ieškiniu ir žinodamas apie jo atžvilgiu užvestą bylą, privalėjo teismui pateikti atsiliepimą ir nurodyti nesutikimo priežastis. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog neturėdamas teisinio išsilavinimo jis nesuprato atsiliepimo nepateikimo pasekmių, kadangi teismo pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nurodyta, jog atsiliepimo nepateikimo pasekmės reglamentuotos CPK 142 straipsnyje, ir kad esant ieškovės prašymui teismas gali priimti sprendimą už akių. Be to, atsakovas, manydamas, kad jis neturi pakankamai teisinių žinių, būdamas rūpestingas ir atsakingas, galėjo kreiptis į advokatus dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau apie tai duomenų nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, sąmoningai nusprendęs neteikti byloje atsiliepimo, turėjo suprasti, jog nepateikus atsiliepimo teismas posėdžio neskirs.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nesutiko su atsakovo M. K. teiginiu, kad neatnaujinus bylos nagrinėjimo bus pažeisti jo interesai, nes įpareigojus jį grąžinti gautą sumą, jis netektų galimybės pareikšti kreditorinį reikalavimą bei nurodė, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį, 26 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę kreiptis į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo.

10. Teismas nurodė, kad atsakovei G. K. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsta ieškinio kopija bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad atsakovė neatsiėmė dokumentų. Patikrinus „Sodros“ duomenis buvo nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ir per darbovietę siųsti procesiniai dokumentai jai grįžo neįteikti. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nurodant tai teismui grąžintinoje pažymoje. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, termino pratęsti neprašė, todėl teismas, tinkamai įteikęs procesinius dokumentus (CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), esant ieškovės prašymui, 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį.

Šalies argumentai

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė pareiškime nurodė, jog apie užvestą bylą teisme sužinojo tik gavusi sprendimą už akių. Šiuo atveju sprendimas už akių atsakovei taip pat buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini) ir byloje esantys pašto siuntos duomenys patvirtina, kad atsakovė gavo pranešimą ir sprendimą už akių pašte atsiėmė 2018 m. rugpjūčio 11 d. Be to, atsakovės sutuoktiniui M. K. procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, taigi jis žinojo apie teisme jo ir atsakovės atžvilgiu užvestą bylą, todėl jis kaip šeimos narys taip pat turėjo pareigą apie bylą informuoti savo sutuoktinę.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog jau 2016 metų pabaigoje įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų už 21 291,18 Eur. Pažymėjo, kad pinigus ieškovė atsakovui išmokėjo 2017 m. spalio 23 d., o VSDFV pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2017 m. lapkričio 14 d. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog įmonės finansinė būklė buvo gera, ir kad sutuoktiniui išmokėta suma nesumažino įmonės galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais bei nepažeidė jų interesų. Teismas konstatavo, jog atsakovė pareiškime dėl spendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir jos pareiškimą dėl 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti visiškai bei priteisti iš ieškovės viskas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

13.1. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad faktiškai atsakovei ieškinys ir jo priedai nebuvo įteikti, taip pat atsakovė negavo teismo pranešimo, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Esant nustatytam faktui, jog atsakovei faktiškai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų ir išnaudoti visas CPK įtvirtintas galimybes informuoti atsakovę apie pradėtą teisminį procesą ir sudaryti atsakovei galimybes apsiginti nuo pareikšto ieškinio. Tačiau teismas neprašė ieškovo patikslinti atsakovės veiklos adreso bei taikyti kitus CPK 117 straipsnyje numatytus įteikimo būdus. Taip pat nesiuntė atsakovei procesinių dokumentų elektroninio pašto adresu, nors faktiškai toks adresas teismui buvo žinomas iš bylos medžiagos.

13.2. Pabrėžė, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai (šiuo atveju atsakovei) pašalinti procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovės reikalavimų besiginančiai atsakovei apribojama galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, ginant savo interesus.

13.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės pareiškime išdėstytų aplinkybių, kad ginčijamą sandorį ji sudarė veikdama išskirtinai bendrovės interesais. Pažymėjo, kad ginčijamas sandoris atitiko bendrovės kaip verslo subjekto - protingo asmens elgesio standartus, kadangi ginčijamas sandoris bendrovei buvo ekonomiškai naudingas. Akcentavo, kad ginčijamo sandorio metu atsakovei niekaip negalėjo būti žinoma, kad vos po kelių savaičių VSDFV pateiks teismui pareiškimą, dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko pastaroji buvo pagrįstai įsitikinus, jog ginčijamas sandoris atitinka bendrovės interesus.

13.4. Nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra tenkinamos mažiausiai trys Actio Pauliana instituto sąlygos: 1) ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių, kadangi bendrovės mokumas dėl ginčijamo sandorio ne tik nepakito, bet dar ir buvo pagerintas, nes iš esmės buvo sumažintas bendrovės turimas kreditorinių įsipareigojimų dydis; 2) bendrovės vadovė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, kadangi toks sandoris bendrovei buvo itin ekonomiškai naudingas; 3) tiek skolininkas, tiek trečiasis asmuo sudarydami ginčijamą sandorį veikė sąžiningai ir išskirtinai bendrovės interesais.

Atsiliepimas

14. Ieškovė BUAB „Italkosma“, atstovaujama bankroto administratoriaus T. U., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės G. K. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo šiuos argumentus:

14.1. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus (ieškinio kopiją bei pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo) G. K. siuntė jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jos darbovietės adresu ir tik galiausiai procesinius dokumentus įteikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nurodant tai teismui grąžintinoje pažymoje. Pažymėjo, kad atsakovei procesiniai dokumentai kitose civilinėse bylose buvo įteikti būtent adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, pati G. K. teigė, jog apie priimtą sprendimą už aidų ji sužinojo tik jį gavusi, o minėtas sprendimas jai buvo siųstas būtent tuo pačius adresu: (duomenys neskelbtini).

14.2. Akivaizdu, kad buvo patenkintas tik vienintelio kreditoriaus M. K. (tuo pačiu ir G. K.) - finansinis reikalavimas, nepaliekant jokių galimybių visiems kitiems kreditoriams atgauti skolas, juolab, kad iškart po ginčijamo sandorio sudarymo, bendrovei buvo keliama bankroto byla, todėl tokie atsakovų nesąžiningi veiksmai niekaip negali atitikti protingų verslo subjektų sąžiningo elgesio standarto, kada praktiškai buvo patenkintas tik asmeninis abiejų atsakovų, buvusių patalpų nuomotojais, interesas. Akcentavo, kad ginčijamas sandoris ne tik kad nepadėjo išvengti bendrovės bankroto, bet ir sąlygojo finansinės būklės pablogėjimą, bendrovės finansinių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams išaugimą, todėl nesąžiningu atsakovų sudarytu sandoriu buvo pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai.

14.3. Pažymėjo, kas pats atsakovas M. K. nurodė, jog G. K. jam yra sakiusi apie tai, kad bendrovė turi daug kreditorių, prašė atidėti skolos mokėjimą, pats M. K. mokėjo komunalinius mokesčius, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinoma, jog išimtinės privilegijos suteikimas atgauti skolą jokiais būdais nepadidino bendrovės mokumo, o kaip tik, atvirkščiai, sąlygojo bendrovės finansinės būklės pablogėjimą ir finansinių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams išaugimą. Pažymėjo, kad M. K., faktiškai žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę situaciją, neatsižvelgdamas į tai, kad yra aukštesnės eilės kreditorių bei pažeidžiamas atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais eiliškumas, elgėsi nesąžiningai, siekdamas, kad būtų patenkintas tik jo asmeninis interesas. Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės G. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

18. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

19. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.

20. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodyta: aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

21. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

22. Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į paskirtą posėdį neatvyko ar nustatytu terminu nepateikė procesinio dokumento dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl sprendimo už akių priėmimo

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui M. K. per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o atsakovei G. K. įteikus prcesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tai yra paliekant procesinius dokumentus jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje bei nesulaukus atsakovės atsiliepimo į ieškinį.

24. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė BUAB „Italkosma“ atstovaujama bankroto administratoriaus T. U. 2018 m. gegužės 8 d. teismui pateikė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, restitucijos ir civilinės atsakomybės taikymo, atsakovams M. K. ir G. K..

25. Pirmosios instancijos teismo teisėjas 2018 m. gegužės 11 d. rezoliucija ieškovės ieškinį priėmė ir nustatė atsakovams 14 (keturolikos) dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį atsakovai M. K. ir G. K. privalėjo pateikti teismui atsiliepimus į pareikštą ieškovės ieškinį.

26. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. CPK 123 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi skundžiamos nutarties priėmimo metu; nuostatos įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.) yra įtvirtinta, jog, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 8 d. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir kiti dokumentai siųsti atsakovei G. K. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai atsakovei neįsiteikė, siunta grįžo į teismą su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Patikrinus duomenis „Sodros“ duomenų registre buvo nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai siųsti darbovietės adresu taip pat neįsiteikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovei procesiniai dokumentai pakartotinai siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir laikyti įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo teismo pranešimo palikimo dienos. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą 14 (keturolikos) dienų terminą nepateikė, nenurodė pateisinamos priežasties dėl ko nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, neprašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių.

28. Atsakovė G. K. nesutikdama su priimtu sprendimu už akių, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių nurodomas aplinkybes ir nenustatęs nei vienos iš CPK 288 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atsakovės pareiškimo netenkino.

29. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodo šiuos argumentus: atsakovei G. K. procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne jos gyvenamosios vietos adresu; atsakovė fiziškai nebuvo savo deklaruotos vietos adresu ir, atitinkamai, negavo jokių pranešimų apie jos atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą.

30. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, procesiniai dokumentai atsakovei G. K. siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) ir laikyti tinkamai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo realiai informuota apie pradėtą civilinę bylą, kadangi teismo procesinių dokumentų įteikimas laikytas tinkamu išnaudojus įstatyme numatytas galimybes informuoti atsakovę apie vykstantį procesą.

31. Nors sprendimo už akių priėmimas ir jo įteikimas tokia forma aptartu atveju neprieštarauja įstatymui, tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad nebūtų užkirsta teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, 34 punktas).

32. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).

34. Nustačius, kad buvo priimtas sprendimas už akių bei teismui laikant, kad vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai atsakovei G. K. buvo įteikti tinkamai, atsakovei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinį dokumentą šiuo atveju laikyti įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, būtų galima tik tada, kai prieš tai panaudoti realaus įteikimo būdai.

35. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, šioje byloje iš esmės neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo būdų, pvz. nenustatė ieškovui termino patikslinti atsakovės G. K. gyvenamosios vietos adreso, nepasiūlė ieškovui pateikti nuomonę dėl dokumentų įteikimo per antstolį ar dėl kuratoriaus paskyrimo. Kaip matyti iš apeliantės nurodomų aplinkybių, ji gavusi sprendimą už akių ir nepraleisdama įstatymo nustatyto termino pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama atsikirsti į ieškovo reikalavimus.

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), todėl yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti perduodant pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui turi būti sudaryta galimybė pateikti atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, taip pat pateikti įrodymus, kuriais atsakovas grindžia savo poziciją.

37. Kadangi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Taip pat šiuo atveju teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-26502-775/2018 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti apeliantės (atsakovės) G. K. atskirąjį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-26502-775/2018 ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė