Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Pašilio, Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo O. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje bei 199 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį­ laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir O. Š. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir O. Š. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas O. Š. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. birželio 19 d.

Bausmės pradžią O. Š. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios O. Š. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.

Nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir R. Š., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. Š. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. vasario mėnesio pabaigoje, neturėdamas tikslo platinti, iš Vokietijos Federacinėje Respublikoje esančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens internetinių pokalbių programoje „Wicker“ užsisakė 1 kg psichotropinės medžiagos – amfetamino ir nurodė šią medžiagą siųsti kaip pašto siuntą R. U. (nesusijusio su nusikalstamas veika) vardu į Lietuvą, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. kovo 3 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atlygį už užsakytą psichotropinę medžiagą, iš savo asmeninės „Electrum“ kriptovaliutos piniginės jam pervedė Bitcoin kriptovaliutą (620 eurų vertės).

2. Po to, 2021 m. kovo 4 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavus Vokietijos paštui („Deutsche Post“) išvežti į Lietuvos Respubliką siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo daugiau nei 1 kg miltelių su 59,885 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, adresuotą O. Š. nurodytam siuntos gavėjui, ir 2021 m. kovo 13 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto Vokietijos pašto vežėjo gabenamai siuntai Nr. (duomenys neskelbtini) kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei tą pačią dieną, 16 valandą 15 minučių, atgabenus ją į UAB „L“ nuomojamo sandėlio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), šiais veiksmais O. Š., neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 59,885 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

3. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad jo užsakyta siunta su psichotropine medžiaga bus atgabenta į Šiauliuose esantį „Smartpost“ siuntų terminalą, paprašė R. Š. (nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką) už 100 eurų atlygį surasti asmenį, kuris paimtų į Šiaulių miestą pristatytą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini). R. Š. sutikus ir suradus asmenį – L. M., 2021 m. kovo 17 d. vakare, ne vėliau kaip 19 valandą, „H“ siuntų pervežimo darbuotojams iš UAB „L“ nuomojamo sandėlio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atgabenus siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) į „Smartpost“ siuntų terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, tęsdamas nusikalstamą veiką, per R. Š., nurodė L. M. (nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką), nuvykti į „Smartpost“ siuntų terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, ir iš ten paimti siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) bei atnešti į tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, esančią Šiaulių mieste.

4. Po to, 2021 m. kovo 17 d. apie 20 valandą 20 minučių, L. M. (nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką) nuvykus į „Smartpost“ siuntų terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir apie 20 valandą 27 minutės paėmus siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su joje esančiais 59,885 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, jis (O. Š.) neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, pasikėsino minėtą psichotropinę medžiagą įgyti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tą pačią dieną, 20 valandą 30 minučių, (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atlikę L. M. dalinę apžiūrą, rado ir paėmė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su joje esančiais 59,885 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo O. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. Š. neginčija savo kaltės dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino kontrabandos ir pasikėsinimo šią medžiagą įgyti, taip pat jis neginčija ir nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei šių veikų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis apeliaciniame skunde tik nesutinka su jam paskirta galutine laisvės atėmimo bausme 2 metams ir prašo, įvertinus jo asmenybę, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jam švelnesnę bausmę. Su šiuo apeliacinio skundo prašymu bei su tuo susijusiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

8. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies „Bausmės skyrimas“ matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. Š., atsižvelgė, kad O. Š. padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, „įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes“ padarė išvadą, kad O. Š. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, o už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė. Bausmes subendrinus, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

10. Nors skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai nėra išsamūs, tačiau nuteistojo O. Š. kaltės forma ir rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvai ir tikslai, nusikalstamų veikų stadijos, kaltininko asmenybė yra išdėstyti skundžiamo nuosprendžio dalyje „Įrodymai ir jų vertinimas. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas“. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam O. Š. bausmių už jo padarytas nusikalstamas veikas rūšį ir dydį būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertinęs nuteistojo ir jo padarytų veikų pavojingumą ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (3 metai), o už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta už straipsnio sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę gerokai mažesnė bausmė (6 mėnesiai) nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdalius, ir O. Š. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

11. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį, ir tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 62 straipsnis gali būti taikomas ne tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tačiau tik esant visumai šio straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytus nusikaltimus, todėl nesant šios aplinkybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies galimybės nėra. Teismas nustatė vieną O. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl nėra galimybės nuteistajam taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios nuostatos taikymo sąlyga.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

13. Vertinant O. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti, kad nusikaltimai buvo suplanuoti, jiems reikėjo pasirengti, atlikti paruošiamuosius veiksmus – psichotropinės medžiagos buvo užsakytos iš užsienyje esančio nenustatyto asmens, veiksmams Lietuvos Respublikoje atlikti buvo pasitelkti kiti asmenys, už šias medžiagas pardavėjui sumokėta kriptovaliuta. Nors neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir tai yra viena iš aplinkybių, į kurią gali būti atsižvelgta skiriant bausmę (BK 22 straipsnio 3 dalis), o nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tai ir lėmė mažesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą, tačiau tai savaime nerodo mažesnio nusikalstamos veikos pavojingumo. Pagal minėto BK 22 straipsnio 3 dalį asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta ir tai, kad mažesnį nusikalstamų veikų pavojingumą rodo ir ta aplinkybė, kad amfetaminas, kurį kontrabandos būdu O. Š. siuntėsi iš V. F. Respublikos į Lietuvos Respubliką, ir kuriuo pasikėsino disponuoti, buvo skirtas tik pastarojo reikmėms, be to, minėta medžiaga buvo nekokybiška (6 procentai grynumo). Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis yra diferencijuojama pagal minėtų medžiagų kiekį, ne pagal jų rūšį, o neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nagrinėjamu atveju, lėmė šios veikos kvalifikavimą pagal švelnesnį BK 259 straipsnį, ne pagal BK 260 straipsnį, kuriame numatyta gerokai griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už disponavimą nedideliu ir dideliu kiekiu minėtų medžiagų, turint tikslą jas platinti. Be to, pažymėtina ir tai, kad tik dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų nusikalstama veika, susijusi su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Narkotinių medžiagų kiekis, kurį kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką siuntėsi O. Š. ir vėliau pasikėsino juo disponuoti, taip pat nepatvirtina mažesnio šios nusikalstamos veikos pavojingumo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodyta, kad narkotinės medžiagos - amfetamino - didelio kiekio riba yra nuo 20 g, o byloje nustatyta, kad O. Š. kontrabandos būdu iš V. F. Respublikos siuntėsi ir pasikėsino disponuoti beveik trigubai didesniu šios medžiagos kiekiu, t. y. 59,885 g amfetamino.

14. Vertindama nuteistojo O. Š. asmenybę, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad ji yra tiek išimtinė, kad bausmių, numatytų sankcijose, bei subendrintos galutinės bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamas O. Š. siekis ir realios pastangos keisti gyvenimo būdą, dirbti, mokytis, be abejonės, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ir tai taip pat turėjo įtakos santykinai švelnių, tačiau sankcijos ribas atitinkančių, bausmių paskyrimui. Tačiau apeliaciniame skunde nurodyti su nuteistojo šeima (augo be tėvo, gyvena tik su mama), darbu, mokymusi ir kt. susiję ypatumai negali būti vertinami kaip aplinkybės, turinčios esminę reikšmę, sprendžiant dėl dar švelnesnių bausmių paskyrimo, juolab, kad šie duomenys negali būti vertinami ir atsietai nuo kitų byloje esančių nuteistąjį apibūdinančių duomenų.

15. O. Š., nors būdamas jauno amžiaus (nusikalstamą veiką padarė būdamas 20 metų amžiaus, šiuo metu jam yra 22 metai), jau yra 5 kartus teistas, 4 iš jų – už panašaus pobūdžio kaip nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymą (t. 7, b. l. 82–128). Iš byloje esančių ankstesnių teismų sprendimų matyti, kad O. Š. paskirtos bausmės kai kuriais atvejais, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo švelnintos (t. 7, b. l. 82–95, 101–108), tačiau tai neturėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, jis ir toliau darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Be to, O. Š. nesilaikė ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir nustatytų įpareigojimų, t. y., nurodytu laiku nebūdavo namuose, darė administracinius nusižengimus, todėl laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeista į arešto bausmę (t. 7, b. l. 113–115).

16. Tuo pačiu pažymėtina, kad aprašydamas teistumus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė rašymo apsirikimo klaidą. Nuosprendžio įžanginėje dalyje, teisingai išvardinant ankstesnius O. Š. atžvilgiu priimtus penkis teismų nuosprendžius, yra klaidingai nurodyta šių nuosprendžių numeracija: po skaičiaus „4)“, seka skaičius „6)“, nors turėtų būti nurodytas skaičius „5)“. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 308¹ straipsnis, o taip pat BPK 361 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę ištaisyti nuosprendžio (nutarties) netikslumus ir pašalinti neesmines aritmetines, rašybos klaidas, padarytas priimant ar rašant teismo nuosprendį (nutartį)). Nustatytas rašymo apsirikimas niekaip nekeičia nuosprendžio esmės ir gali būti ištaisytas vykdant teismo nuosprendį, t. y. BPK 361 straipsnio tvarka. Visgi siekiant proceso ekonomiškumo, jis ištaisytinas šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu, juo labiau jį savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis. Kartu pažymėtina, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio bei padarytų išvadų nėra pagrindo teigti, kad toks rašymo apsirikimas, nurodant neteisingą skaičiaus numerį, turėjo kokios nors įtakos pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam skiriamų bausmių rūšies ar dydžio.

17. Iš byloje esančių dokumentų matyti ir tai, kad O. Š. padarė net 24 administracinius nusižengimus, tarp kurių ir narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės, kai teisė vairuoti yra atimta, nepaklusimas policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, sistemingas transporto priemonės vairavimas, viršijant leistiną greitį ir kt. (t. 7, b. l. 65–68, 135–155). Be to, šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 20 d. nutartimi 3 mėnesių laikotarpiui O. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 7, b. l. 17–19). Vėliau suėmimo terminas nebuvo tęsiamas, ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. birželio 14 d. nutartimi O. Š. skirta švelnesnė kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nustatant šios kardomosios priemonės sąlygas bei įspėjant, kad už nustatytų sąlygų pažeidimą, nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą jam gali būti paskirtas suėmimas, jeigu tam būtų pagrindas (t. 7, b. l. 176–178). Tačiau nepaisant nustatytų sąlygų, kurios, be kita ko, patenkinus nuteistojo gynėjo prašymus, buvo keičiamos į O. Š. vis palankesnes (t. 8, b. l. 24–26, 76–78), viso proceso metu iki pat bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme O. Š. nuolat ir sistemingai pažeidinėjo nustatytas sąlygas (byloje gauta virš 30 tarnybinių pranešimų dėl O. Š. daromų pažeidimų), pateikdamas pareigūnams dėl to menkavertes priežastis (pavyzdžiui, paliko GPS įrenginį namuose, pavėlavo į traukinį, yra prekybos centre „Akropolis“ ir tuoj grįš namo, yra mieste ir tuoj grįš namo, su draugais žaidžia biliardą ir namo grįš tik pabaigęs žaisti) arba intensyvios priežiūros kontrolę vykdančių pareigūnų skambučius iš viso ignoruodamas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsakydamas į jam užduodamus klausimus, kodėl pažeidinėja intensyvios priežiūros sąlygas, nuteistasis taip pat paaiškino, kad pavargo būti „tame režime“, norėjo pabūti su draugais, žinojo, kad dėl daromų pažeidimų jam gali būti skirtas suėmimas, tačiau galvojo, kad nieko blogo nebus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. Š. šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos mėnesiui po paskutinio nuosprendžio dėl jo priėmimo (t. 7, b. l. 125–128) ir vos kelių dienų laikotarpiu, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos (t. 7, b. l. 78). Taigi, aptarti O. Š. charakterizuojantys duomenys, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, patvirtina, kad nuteistojo asmens pavojingumas yra ne mažesnis, o netgi didesnis už asmenų panašaus pobūdžio bylose. Aptartas atsainus požiūris į nustatytų įpareigojimų, įstatymų laikymąsi, sistemingai daromi teisės (tiek administracinės, tiek baudžiamosios) pažeidimai patvirtina, kad O. Š. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos.

18. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti O. Š. už padarytas nusikalstamas veikas švelnesnių bausmių bei tuo pačiu nustatyti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Švelnesnės bausmės (dydžiu ar rūšimi) paskyrimas nagrinėjamu atveju visiškai paneigtų baudžiamosios teisės esmę, bausmės paskirtį, formuotų nebaudžiamumo nuotaiką, nepagarbą įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). O. Š. praeityje jau buvo parodytas pasitikėjimas, kitais nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo švelnintos, paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė. Ir pateikęs apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje, nuteistasis nors ir dirbo, mokėsi, siekė keisti gyvenimo būdą, tačiau nuolat, ir netgi įžūliai, nesilaikė jam nustatytų įpareigojimų, ir tai leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik atliekant nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamas veikas, siekis išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. spalio 12 d. pateikė pažymą Nr. APD-2022-10711, kurioje prašoma priteisti valstybei iš O. Š. 266,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos Jolantos Teresės Litvinskienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam O. Š., nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą, kuris šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu yra atmetamas. Iš apeliacinio skundo turinio yra žinoma, kad nuteistasis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį (dirba), nėra suimtas, todėl, atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomos priteisti pinigų sumos dydį, išlaidos, susidariusios dėl teisinės pagalbos O. Š. suteikimo, išieškotinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo O. Š. 266,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje. Nurodant teistumus vietoje skaičiaus „6)“ įrašyti skaičių „5)“.