- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 2-2480-297/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- S. A.
- Advokatai
- Sigita Černienė, Vilma Petrauskienė
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Sigitai Černienei, atsakovui K. K., jo atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo S. A. ieškinį iš baudžiamosios bylos atsakovui K. K. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. A., patikslinęs reikalavimus, pareikštus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, prašė priteisti iš atsakovo K. K. 11 116,00 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-09-24 nuosprendžiu K. K. pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir skyrė jam bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo 2015-03-10. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. A. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo buvo išspręsta įsiteisėjusiu teismo 2014-09-24 nuosprendžiu. Liko neišspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas. CK 6.283 str. 1 d. yra įtvirtintas visiškos žalos atlyginimo principas, pagal kurį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 str. taikytinos ir CK 6.283 str. 1 d. nuostatos, kad kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą; nuostolius šiuo atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys - tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Ieškovas nurodė, kad jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą sudaro tiek tiesioginiai nuostoliai, t. y. 628 Lt išlaidos už lėktuvo bilietą, kas atitinka 181,88 Eur, tiek 10 933,82 Eur negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu jo atžvilgiu nebūtų buvę neteisėtų K. K. veiksmų. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Įsiteisėjusiu 2014-09-24 teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-297/2014, konstatuota, kad ieškovas nuo 2007-ųjų metų legaliai dirba Anglijoje, jis verčiasi individualia veikla, Anglijoje veikianti įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ieškovą pasitelkia kaip subrangovą įmonės vardu atlikti baldų montavimo darbus. Šias aplinkybes pagrindžia rašytiniai įrodymai - „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, kurios buvo pateiktos baudžiamojoje byloje, kur nurodoma, jog ieškovo gaunamas vidutinis savaitės užmokestis sudaro apie 1500 svarų sterlingų, t. y. apytikriai 6292,05 Lt, kas atitinka 1822,30 Eur. Remiantis šiomis pažymomis bei kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, kuri patvirtina ieškovo gydymosi trukmę, ieškovas būtent dėl sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2014-10-10 iki 2014-02-24, t. y. 6 savaites. Pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pažymas ieškovas už šias savaites būtų gavęs darbo užmokestį, kuris vidutiniškai būtų sudaręs 9000 svarų sterlingų, kas atitinka 37 752,30 Lt arba 10 933,82 Eur. Ieškovo pajamų gavimo tikimybę, be įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pažymų, patvirtina ir išrašai iš ieškovo S. A. atsiskaitomosios sąskaitos banke, iš kurių matyti, jog už 2014 metų gegužės mėnesį S. A. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 6009 svarų sterlingų, 2013 metų gruodžio mėnesį – 2961,50 svarų sterlingų, 2013 metų lapkričio mėnesį – 6539 svarų sterlingų. Remiantis teismų praktika, ieškovui, kuris reikalauja priteisti negautas pajamas kaip turtinę žalą, pakanka įrodyti realią tikimybę gauti nurodytas pajamas, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, ir tokią tikimybę ieškovas įrodė. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui ir atsakovui nekilo jokių abejonių dėl rašytinių įrodymų – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pažymų turinio pagrįstumo, atsakovas šių pažymų neginčijo. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškinys turi būti visiškai patenkintas (b. l. 10-13).
Atsiliepimas
Atsakovas K. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimu 11 116,00 Eur sumai nesutinka. Pažymėjo, kad pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tuo tarpu ieškovas nepateikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo tikėtinas gauti pajamas (b. l. 18-19).
Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovo atstovė pagal pavedimą prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-24 nuosprendis turi prejudicinę reikšmę, juo nustatyta, kad ieškovas S. A. nuo 2007 m. legaliai dirba Anglijoje, verčiasi individualia veikla, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jį samdo kaip subrangovą įmonės vardu atlikti baldų montavimo darbus, nuo 2014-01-10 iki 2014-02-24 jis negalėjo atlikti darbų dėl patirtos traumos, todėl pajamų negavo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, atsakovas nepareiškė jokių abejonių dėl ieškovo pateiktų įrodymų patikimumo. Ieškovas sąskaitos banke išrašais ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pažymomis įrodė legalaus darbo ir teisėtų pajamų gavimo faktą, taip pat yra įrodytas jo suluošinimo faktas, dėl kurio kaltas atsakovas, todėl reikalavimas dėl negautų pajamų yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovas pagrindė realią pajamų gavimo tikimybę. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų gegužės mėnesį pervedė ieškovui 6009 svarų sterlingų, 2013 metų gruodžio mėnesį – 2961,50 svarų sterlingų, 2013 metų lapkričio mėnesį – 6539 svarų sterlingų. Taigi, žinant ieškovo trijų mėnesių darbo užmokestį, galima apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį. Ieškovo atstovė nurodė, kad teismas, manydamas, jog prašomų priteisti negautų pajamų dydis yra neprotingai didelis, galėtų jį sumažinti, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, tačiau visiškai netenkinti ieškovo reikalavimo dėl negautų pajamų teismas negali.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas K. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog sutinka atlyginti ieškovui jo patirtas kelionės išlaidas, t. y. 181,88 Eur už lėktuvo bilietą, o ieškinį dalyje dėl negautų pajamų priteisimo prašė atmesti, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti. Ieškovas reikalauja priteisti jo naudai 10 933,82 Eur kaip negautas pajamas dėl to, kad 2014-01-04 konflikto su atsakovu metu buvo sužalotas ir negalėjo dirbti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Ieškovas nurodo, kad iki sužalojimo jis dirbo Anglijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)” virtuvės baldų montuotoju ir jo vidutinis savaitės uždarbis siekė 1500 svarų sterlingų, t. y. apie 1822,30 Eur. Ieškovas teigia, jog dėl atsakovo veiksmais padaryto sveikatos sužalojimo jis buvo nedarbingas 6 savaites ir negavo 9000 svarų sterlingų pajamų, kas sudaro 10 933,82 Eur. Tokį pat ieškinį ieškovas buvo pateikęs ir baudžiamojoje byloje, bet teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, suteikdamas ieškovui teisę ieškinio dydį įrodinėti civilinio proceso tvarka, vienok ieškovas naujų įrodymų teismui nepateikė ir byloje nėra patikimų duomenų apie jo gautų pajamų dydį. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė lemia tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, ieškovas, teigdamas, jog patyrė turtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, turi tai įrodyti. Ieškovui ne vieną kartą buvo nurodyta ir išaiškinta pareiga teikti įrodymus, tačiau ieškovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti papildomus duomenis apie gaunamas pajamas, laikėsi pozicijos, kad į bylą pateiktų įrodymų pakanka. Ieškovas, teigdamas, kad iki sužalojimo jo vidutinis savaitės uždarbis siekė 1500 svarų sterlingų, pateikė banko sąskaitos išrašus, kurie nepatvirtina, jog jo gaunamas atlyginimas už darbą yra tokio dydžio, juolab, kad prie nurodytų sąskaitose sumų yra įrašas, jog tai depozitas (raidės DEP), o ne atlyginimas, kuris šiuo atveju būtų pažymėtas kitokiu ženklu - SAL. Abejones kelia ir ieškovo pateikta darbo sutartis, kuri prasideda tik nuo 5 punkto, joje nėra aptartas darbo užmokestis. Be to, sutartyje nurodyta, kad S. A. kaip savarankiškai dirbantis asmuo įsipareigoja pats susimokėti savo socialinio draudimo įmokas ir mokesčių inspekcijai skirtas įmokas, kurios priklauso nuo gautų pajamų. Tačiau iš ieškovo sumokėtų draudimo sumų matosi, kad jis mokėjo tik už automobilio draudimą, jokių socialinio draudimo ar kitokių mokesčių nėra mokėjęs. Iš darbo sutarties akivaizdu, kad jis savarankiškai dirbantis asmuo, todėl per savaitę turi būti mokamas 2,65 svarų socialinio draudimo mokestis, ko S. A. banko sąskaitos išrašuose nėra. Jeigu, kaip teigia ieškovas, jo pajamos siekia 1500 svarų sterlingų per savaitę, jis privalėjo mokėti ir 4 klasės nacionalinio draudimo įmokas, kas sudarytų 9 procentus nuo metinio pelno, o tai jau mažiausiai 684,45 svarų sterlingų. Tokių ar panašių sumų ieškovo sąskaitos išklotinėje nėra, taigi, nėra ir jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, ieškovas nesiėmė visų įmanomų priemonių laiku užtikrinti įrodymų pakankamumą, jis nepateikė teismui jokių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai nustatyti faktą, kad jam padaryta būtent tokio dydžio turtinė žala dėl negautų pajamų, kokią jis nurodo ieškinyje. Byloje esantys ieškovo pateikti rašytiniai dokumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo reikalavimas dėl negautų pajamų pagrįstas ir įrodytas, todėl ieškinys šioje dalyje yra atmestinas kaip neįrodytas. Ieškovo reikalavimas priteisti 181,88 Eur už lėktuvo bilietus pagrįstas, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas realiai patyrė kelionės išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-09-24 priėmė atsakovo K. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino, kad atsakovas 2014-01-04 padarė viešosios tvarkos pažeidimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu ieškovo S. A. atžvilgiu, ir tyčiniais smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė S. A. sveikatą dėl jam padaryto kairės pusės apatinio žandikaulio kampo lūžimo. Šiuo nuosprendžiu išspręstas baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo S. A. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ieškovui priteista iš atsakovo K. K. 8000 Lt (2316,96 Eur) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, gi dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d., baudž. bylos Nr. 1-211-297/2014 2 t., b. l. 130-139). Nuosprendis įsiteisėjo 2015-03-10. Įsiteisėjus nuosprendžiui, teismas 2015-04-21 priėmė nutartį tęsti baudžiamojoje byloje pareikšto S. A. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ieškovui S. A. yra pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, teismas iš naujo nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, o vadovaudamasis CPK 182 str. 3 p. remiasi prejudicinę reikšmę turinčiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-24 nuosprendžiu, kuriuo yra nustatytos visos atsakovo K. K. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 str. – 6.249 str.).
CK 6.283 str. 1 d. reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.249 str. 1 d. nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Ieškovas S. A. prašo priteisti kaip tiesiogiai patirtus nuostolius 181,88 Eur už lėktuvo bilietus. Nurodė, kad 2014-02-19 Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje jam buvo išimti dėl apatinio žandikaulio kairės pusės kampo lūžimo uždėti vieliniai įtvarai, tačiau gydymas buvo tęsiamas dėl išlikusių traumos simptomų. Ryšium su tuo, kad ieškovui teko vykti į Lietuvos gydymo įstaigą iš Jungtinės Karalystės, kur jis dirba ir gyvena, ieškovas patyrė kelionės išlaidas – už lėktuvo bilietus sumokėjo 628,00 Lt (tai atitinka 160,10 svarų sterlingų arba 188,88 Eur) (baudž. bylos Nr. 1-211-297/2014 2 t., b. l. 34). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-297/2014 nustatyta, kad K. K. nusikalstamais veiksmais ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės pusės apatinio žandikaulio kampo lūžimo, dėl šio sužalojimo ieškovas gydėsi (1 t., b. l. 89-90, 96), VšĮ Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikos medicininiai dokumentai patvirtina, kad S. A. 2014-02-19 lankėsi šioje gydymo įstaigoje, jam buvo nuimti įtvarai nuo abiejų žandikaulių (2 t., b. l. 41, 42). Į baudžiamąją bylą pateiktas skrydžių bendrovės „Ryanair“ bilietas, kuriame nurodomas keleivis – S. A., skrydžio laikas – 2014-02-18, maršrutas – skrydis iš Londono į Vilnių, taip pat lėktuvo bilieto pirkimo internetu duomenys, kuriuose nurodoma kaina – 628 Lt (160,10 GBP) (2 t., b. l. 38, 39). Aptartų aplinkybių pagrindu spręstina, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam 181,88 Eur už kelionės išlaidas yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas S. A. taip pat prašė priteisti 10 933,82 Eur negautų pajamų. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas legaliai dirba Anglijoje, verčiasi individualia veikla, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ieškovą pasitelkia kaip subrangovą įmonės vardu atlikti baldų montavimo darbus. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovo vidutinis savaitės užmokestis yra apie 1500 svarų sterlingų, tai atitinka 1822,30 Eur. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo nedarbingas nuo 2014-01-10 iki 2014-02-24, t. y. 6 savaites, taigi, jis negavo 10 933,82 Eur pajamų.
Pagal CK 6.283 str. 2 d. fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).
Negautoms pajamoms įrodinėti teismų praktikoje suformuluoti specialūs kriterijai – nustatant negautų pajamų dydį, vertinama, kiek pajamų būtų gauta normaliomis įprastomis sąlygomis, taip pat reikia įvertinti, kokios aplinkybės būtų lėmusios naudos gavimą konkrečioje situacijoje; nustatyti ne hipotetiškas, tikėtinas, o realias nukentėjusio asmens negautas pajamas, taigi remiantis CK 6.249 str. 1 d. turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Tokių pajamų realumą visais atvejais turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio perdavimas nagrinėti civilinio proceso tvarka nereiškia ieškovo atleidimo nuo turtinės žalos dydžio įrodymo. Remiantis CPK 135 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes (nagrinėjamu atveju – turtinės žalos dydį), taip pat CK 6.249 str. nuostatomis, turtinių netekimų sudėtį ir jų dydį privalo įvardinti ieškovas (Kauno apygardos teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1503-324/2015).
Ieškovas reikalavimui dėl 10 933,82 Eur negautų pajamų pagrįsti pateikė su Anglijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2007-01-31 sutartį (kaip nurodo ieškovas – kontraktą), kurioje nurodoma, kad minėta įmonė gali retkarčiais rekomenduoti ieškovą, kaip individualia veikla besiverčiantį agentą, kad jis užsiimtų montavimo darbais „(duomenys neskelbtini)“ vardu; taip pat nurodoma, jog S. A. supranta, jog kaip individualia veikla besiverčiantis montuotojas privalo susimokėti socialinio draudimo įmokas ir mokesčių inspekcijai skirtus mokesčius (baudž. b. Nr. 1-211-297/2014 2 t., b. l. 114). Teismas, vertindamas šį dokumentą, pažymi, kad tai nėra darbo sutartis, kuri suprantama kaip darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl visų darbo sąlygų, taigi ir dėl darbo laiko, darbo užmokesčio dydžio bei jo mokėjimo tvarkos. Šiuo atveju dokumento pavadinimas nenurodomas, jame nėra aptarta atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, darbo užmokesčio dydis. Beje, iš pateiktos sutarties teksto punktų numeracijos galima spręsti, jog pateiktas ne visas dokumentas, o tiksliau – nėra sutarties pradžios. Minėtoje sutartyje nurodoma, kad įmonė ieškovą gali retkarčiais rekomenduoti atlikti montavimo darbus (toks yra pateiktas originalaus dokumento vertimas), taigi, šis tekstas suponuoja išvadą, kad ieškovo darbas nėra pastovus, vadinasi, ir ieškovo gaunamos pajamos nėra reguliarios, o be to, jų dydis skirtingais mėnesiais yra nevienodas. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į sąskaitą 2014 m. gegužės mėnesį iš viso 6009 svarų sterlingų, 2013 m. gruodžio mėnesį – 2961,50, 2013 m. lapkričio mėnesį – 6539 svarų sterlingų (baudž. b. Nr. 1-211-297/2014 2 t., b. l. 81-82, 118-120). Kita vertus, teismas negali laikyti nurodytų sąskaitos išrašų patikimais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo realiai gautų pajamų dydį. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad atliekant ar priimant mokėjimus yra fiksuojama kiekvieno mokėjimo rūšis ir prie daugelio ieškovo nurodytų kaip jam išmokėto darbo užmokesčio sumų pažymėta, kad tai yra depozitas (DEP), tuo tarpu atlyginimo ženklu SAL nėra pažymėta nei viena iš šių sumų. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas, kaip legaliai individualia veikla užsiimantis asmuo, yra socialinio draudimo įmokų, mokesčių inspekcijai skirtų mokesčių mokėtojas, tačiau jis teismui nepateikė jokių duomenų apie šių privalomų mokesčių mokėjimą, kas taip pat patvirtintų jo realiai gaunamas legalias pajamas ir jų dydį. Ieškovas S. A. nurodo, kad nuo 2014-01-10 iki 2014-02-24 jis negalėjo atlikti darbų dėl patirtos traumos, t. y. buvo nedarbingas 6 savaites, todėl negavo pajamų. Kaip minėta, pagal pateiktą su įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį S. A. darbas nėra pastovus, taigi, teigdamas, kad nuo 2014-01-10 iki 2014-02-24 negalėjo dirbti dėl patirtos traumos, ieškovas privalėjo pateikti teismui objektyvius įrodymus, jog nurodytu laiku visas 6 savaites jis tikrai turėjo galimybę gauti pajamas iš savo darbinės veiklos, t. y. kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tuo laiku turėjo jam baldų montavimo darbų užsakymų, bet būtent dėl patirtos traumos ieškovas negalėjo tų užsakymų vykdyti ir dirbti, už ką būtų gavęs pajamas. Tokių duomenų byloje nėra. Todėl pagal ieškovo pateiktus įrodymus, įvertinus jo darbo pobūdį, teismui kyla pagrįstos abejonės, ar tikrai ieškovas būtų dirbęs visą jo nurodytą laikotarpį, jeigu jis nebūtų atsakovo sužalotas. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas pateikė duomenis apie trijų mėnesių darbo užmokestį, todėl neva galima paskaičiuoti jo vidutinį darbo užmokestį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad įprastai praktikoje vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimui pateikiama oficiali darbdavio išduota pažyma apie paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Šiuo atveju tokia pažyma teismui nepateikta. Ieškovas buvo nedarbingas nuo 2014-01-10 iki 2014-02-24, taigi, iki nedarbingumo paskutiniai trys mėnesiai yra 2013 m. spalis, lapkritis ir gruodis, tačiau ieškovas pateikė tik dviejų mėnesių – lapkričio ir gruodžio sąskaitos išrašus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas 2014 m. kovo ir balandžio mėnesiais jau buvo darbingas ir galėjo dirbti, tačiau jis teismui nepateikė duomenų apie gautas pajamas šiais mėnesiais, o pateikė duomenis apie pajamas už 2014 m. gegužės mėnesį. Ieškovui įrodinėjant negautas pajamas ir nesiremiant darbo užmokesčio, gauto per paskutinius tris mėnesius iki sveikatos sužalojimo, dydžiu, taip pat jam remiantis pasirinktinai 2014 m. gegužės mėnesio darbo užmokesčio dydžiu, tikėtina, jog minėtais mėnesiais (2013 m. spalio mėn., 2014 m. kovo ir balandžio mėn.) ieškovas nedirbo arba dirbo, bet gavo mažas ir šiuo atveju jam nepalankias įrodinėjimui pajamas, o tai vėlgi leidžia spręsti, kad ieškovo pajamos nereguliarios ir nevienodos. Ieškovas nurodė, kad jo vidutinis savaitės uždarbis yra 1500 svarų sterlingų ir tai patvirtina įmonės „(duomenys neskelbtini)“ eksploatavimo vadovo pasirašyta 2014-09-03 pažyma, kurioje nurodoma, kad S. A. dirba šioje įmonėje ir uždirba apytikriai 1500 svarų sterlingų per savaitę (baudž. b. Nr. 1-211-297/2014 2 t., b. l. 117), todėl nedirbdamas 6 savaites, t. y. nuo 2014-01-10 iki 2014-02-24, jis negavo 9000 svarų sterlingų. Nagrinėjant klausimą dėl negautų pajamų, teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atlyginti atitinkamo dydžio patirtą žalą, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Taigi, minėta pažyma, kurioje nenurodomas konkretus ir aiškus darbo užmokesčio dydis, jo mokėjimo tvarka, konkretus darbo laikas (dirbamų per mėnesį savaičių skaičius ir pan.), negali būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2014-01-10 iki 2014-02-24 būtų dirbęs ir realiai būtų gavęs 9000 svarų sterlingų darbo užmokestį. Pažymėtina, kad teismas 2014-09-24 nuosprendžiu konstatavo, jog pagal S. A. pateiktus įrodymus negalima objektyviai spęsti dėl jo negautų pajamų dydžio ir, negavus papildomos medžiagos, negalima tiksliai apskaičiuoti ieškovo patirtos turtinės žalos, kurios didžiąją dalį sudaro negautos pajamos, todėl pripažinus S. A. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimo, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. 2015-04-21 nutartyje, kuria nutarta tęsti S. A. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo procesą, teismas siūlė ieškovui pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį. Tačiau ieškovas nei su patikslintu ieškiniu, nei vėliau bylos nagrinėjimo metu papildomų įrodymų dėl negautų pajamų dydžio teismui nepateikė, taigi, tinkamai nevykdė įstatymo imperatyviai nustatytos procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.).
Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t. y. pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią teismų praktiką teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2014). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; 2005-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2005 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovo S. A. pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė realiai jo gaunamų pajamų dydžio, taigi, neįrodė ir tos aplinkybės, kad dėl atsakovo K. K. kaltės tapęs nedarbingu jis negavo 10 933,82 dydžio Eur pajamų, todėl ieškinys dalyje dėl 10 933,82 Eur negautų pajamų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad teismui pripažinus, jog prašomas priteisti ieškovo negautų pajamų dydis yra neprotingai didelis, teismas gali jį mažinti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Ieškovo atstovė faktiškai rėmėsi CK 6.249 str. 1 d. nuostata, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tačiau teismas pažymi, kad nei turtinės žalos sudėtis, nei jos dydis negali būti nustatomi motyvuojant vien teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų – žalos dydžio, pats nustatydamas žalos dydį privalėtų nurodyti, kokie turtiniai netekimai sudaro teismo nuožiūra nustatytos žalos dydį. Šiuo atveju ieškovas neįrodė jokios turtinės žalos – realiai negautų pajamų dydžio ir todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo tą dydį nustatyti teismui (Kauno apygardos teismo 2015-10-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1503-324/2015).
Įsiteisėjusiu 2014-09-24 teismo nuosprendžiu iš atsakovo priteistos ieškovui išlaidos advokato pagalbai apmokėti, daugiau duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 181,88 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 88 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.