Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.;

E. V., gim. (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. K. 2014 m. sausio 4 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) prie V. V. individualiai įmonei priklausančios šašlykinės, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia prikibo prie S. A., kuriam be jokios priežasties smogė vieną kartą kumščiu į dešinį skruostą, sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio skruosto sumušimo, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 2.20 val. minėtos šašlykinės viduje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, be jokios priežasties smogė vieną kartą kumščiu S. A. į kairę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės pusės apatinio žandikaulio kampo lūžimo, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaltinamasis K. K., iš chuliganiškų paskatų sudavęs kumščiu vieną smūgį S. A. į kairę veido pusę, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės apatinio žandikaulio kampo lūžimo nukentėjusiojo S. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. V. 2014 m. sausio 4 d. apie 02.20 val. (duomenys neskelbtini)V. V. individualiai įmonei priklausančioje šašlykinėje, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia prikibo prie S. A., sėdėjusio prie stalo, kuriam be jokios priežasties smogė kumščiu vieną kartą į dešinę kaklo pusę, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis K. K. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2014-01-04 po vidurnakčio su E. V. ir kitais draugais atvažiavo į šašlykinę, esančią (duomenys neskelbtini)užsisakė valgyti ir butelį brendžio. Besėdint prie stalo ir švenčiant, į šašlykinę atvažiavo nukentėjusysis S. A. su savo kompanija, jie atsisėdo prie kito stalo. Kai po kurio laiko E. V. išėjo į lauką parūkyti, kaltinamasis pro langą pastebėjo, kad lauke vyksta kažkoks konfliktas. Išėjęs pažiūrėti pamatė, kad E. V. ginčijasi su S. A. dėl mašinos remonto. Kaltinamasis bandė juos abu raminti ir išskirti, bet žodinis konfliktas peraugo į abipusį susistumdymą. Kaltinamasis nurodė nematęs, kad lauke S. A. būtų suduoti smūgiai, jis pats smūgio taip pat nesudavė. Paskui visi nusiramino, S. A. nuėjo šašlykinės vidun. Kaltinamasis dar parūkė lauke, o grįžęs į šašlykinę pamatė, kad konfliktas vėl įsiplieskė, nes S. A. pasakė kažką įžeidžiančio jų adresu, po ko E. V. nuėjo prie S. A., šis tuo metu sėdėjo prie stalo. Kaltinamasis irgi nuėjo prie S. A. ir šiam atsistojus sudavė kumščiu į kairę veido pusę, po to kaltinamasis iš karto išėjo į lauką ir kas vyko toliau nematė, tolimesniame susistumdyme nedalyvavo. Nežino, ar suduodamas smūgį S. A. į veidą jis galėjo sulaužyti jam žandikaulį. Kaltinamojo teigimu smūgį jis sudavė iš asmeninių paskatų, nes nukentėjusysis pats provokavo konfliktą. Dėl to kaltinamasis nepripažino, kad jis veikė iš chuliganiškų paskatų. Taip pat kaltinamasis kėlė versiją, kad S. A. žandikaulis galėjo būti sulaužytas kitų asmenų veiksmais, kai vyko apsistumdymas lauke prie šašlykinės.

Analogiškus parodymus K. K. davė ir bylos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 147-148, 151-152, 158-159).

Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad su kaltinamuoju K. K. ir kitais draugais buvo šašlykinėje, ten sutiko S. A., kurio iki tol nepažinojo. Kai jie vienu metu išėjo į lauką parūkyti, S. A. pradėjo jam priekaištauti, kad prieš keturis metus kaltinamasis negerai suremontavo jo mašiną. Dėl to abu susiginčijo, paskui ir apsistumdė, tačiau smūgių vienas kitam lauke nesudavė, juos išskyrė į lauką išėję jų draugai. Sugrįžus į šašlykinę, S. A., sėdėdamas prie savo staliuko, pasakė keiksmažodį, kaltinamasis tai suprato kaip įžeidimą, todėl priėjo prie jo ir jam sėdinčiam smogė kumščiu į veidą, bet pataikė į kaklą. Po to prasidėjo bendras apsistumdymas, virto kėdės ir stalai, dingo elektra, kilo sumaištis. Kaltinamasis nurodė nematęs, kad K. K. būtų irgi sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam žalą ir jie abu susitaikė.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu E. V. kaltę taip pat pripažino ir analogiškai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (t. 1, b. l. 118-119, 122-123).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų paaiškinimų, jų kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis S. A., apklaustas teisme, parodė, kad nuo 2007 m. jis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio mėn. pradžioje buvo grįžęs atostogų į Lietuvą. 2014-01-04 po vidurnakčio su A. T., M. B., K. A. atvažiavo į šašlykinę, esančią (duomenys neskelbtini) Šašlykinėje buvo kaltinamieji su savo kompanija, nukentėjusysis jų nepažinojo, bet A. T. kažką iš tos kompanijos pažino, nuėjo pasisveikinti. Nukentėjusysis su draugais susėdo prie staliuko durų dešinėje, užsisakė maisto. Po kurio laiko jis išėjo į lauką parūkyti, tuo metu lauke buvo ir E. V.. Nukentėjusysis pradėjo pokalbį su juo ir priminė, kad prieš keletą metų E. V. blogai suremontavo jo automobilį. E. V. atsikirto ir jie susibarė, apsižodžiavo, paskui apsistumdė, į konfliktą įsitraukė ir daugiau asmenų. Susistumdymo metu kažkas trenkė S. A. į veidą, smūgis buvo iš šono, todėl nukentėjusysis nematė kas jam sudavė, bet tai nebuvo stiprus smūgis, nuo jo nukentėjusysis nepajautė skausmo žandikaulio srityje. Kai baigė stumdytis, nukentėjusysis grįžo į šašlykinę, atsisėdo prie savo staliuko, kalbėjo su K. A.. Tada iš lauko grįžo vidun E. V. ir tarp jų abiejų vėl prasidėjo žodinis konfliktas. E. V. priėjo prie S. A. ir jam sėdinčiam sudavė kumščiu į kaklą. Po šio smūgio nukentėjusysis atsistojo, pasisuko į E. V. ir tuo momentu prie jų prilėkė K. K. ir kumščiu smogė nukentėjusiajam į veido kairę pusę. Smūgis buvo toks stiprus, kad nukentėjusysis net pasisuko į kitą pusę ir parvirto. Po šio smūgio nukentėjusysis pajuto stiprų skausmą burnoje, pradėjo bėgti kraujas, nukentėjusysis suprato, kad jam lūžo žandikaulis, nes jis negalėjo iš skausmo net prasižioti. Tuomet nukentėjusysis išėjo iš kavinės, sėdo į K. A. vairuojamą automobilį ir važiavo į Alytaus ligoninę, bet pakeliui juos sustabdė policijos pareigūnai, nuvežė į policijos komisariatą, iš ten nukentėjusįjį pristatė į Alytaus ligoninę, kur buvo konstatuotas žandikaulio lūžimas. Dėl padaryto sužalojimo gydėsi Kauno klinikose, buvo nedarbingas šešias savaites, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis K. K. jo neatsiprašė, nesistengė pašalinti nusikaltimo padarinių. Kaltinamasis E. V. atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, jie susitaikė, todėl nukentėjusysis jam pretenzijų neturi.

Liudytojas K. A., apklaustas teisme, parodė, kad 2014-01-03 apie 24 val. jis nuvežė S. A., A. T. ir M. B. į šašlykinę (duomenys neskelbtini). Įėję vidun, pamatė prie dviejų sustumtų staliukų sėdėjusius kaltinamuosius su draugų kompanija. Pradžioje jokių konfliktų nebuvo, bet kai S. A. išėjo į lauką parūkyti, o paskui jį į lauką išėjo ir kaltinamieji su savo draugais, prasidėjo konfliktas. Liudytojas, žiūrėdamas pro langą kas vyksta lauke prie šašlykinės, pamatė, kaip kaltinamasis K. K. sudavė kumščiu S. A. į veidą. Nuo smūgio S. A. nugara atsitrenkė į langą. Grįžęs į salę, S. A. skundėsi skausmu žando srityje, jam kraujavo iš burnos. Po to liudytojas išėjo į lauką, todėl nematė šašlykinės viduje vykusių muštynių.

Liudytoja V. M., dirbusi šašlykinėje barmene padavėja, apklausta teisme parodė, kad į šalykinę pirmiausia atvažiavo kaltinamieji su kompanija, jų buvo apie 10 žmonių, o kiek vėliau atvyko nukentėjusysis su savo draugais. Be to, šašlykinėje buvo ir daugiau klientų. Liudytoja patvirtino mačiusi, kad nukentėjusysis ir abu kaltinamieji buvo išėję į lauką parūkyti, bet ar jie lauke konfliktavo ji nematė, nes tuo metu aptarnavo šašlykinės lankytojus. Paskui prasidėjo muštynės šašlykinės viduje, bet liudytoja negalėjo pasakyti kas jas pradėjo, ji nematė, kaip buvo suduoti smūgiai S. A., tik patvirtino, kad S. A., priėjęs prie baro, skundėsi, kad jam lūžo žandikaulis. Apie muštynes liudytoja pranešė apsaugos darbuotojams ir policijai.

Liudytojas M. B., apklaustas teisme, parodė, kad buvo nuvažiavęs su nukentėjusiuoju S. A. ir A. T. į šašlykinę (duomenys neskelbtini) ir ten įvyko konfliktas su kaltinamaisiais ir jų kompanija, visi mušėsi, stumdėsi, lūžo baldai, dingo šviesa, kilo sąmyšis. Po šio konflikto S. A. pasakė, kad jam sulaužytas žandikaulis, todėl vežė jį į ligoninę. Liudytojas teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis matė, kaip lauke prie šašlykinės nepažįstamas stambus vaikinas smogė kumščiu S. A. į skruostą, nuo smūgio S. A. trenkėsi nugara į langą, o kai S. A. nuėjo šašlykinės vidun ir atsisėdo prie stalo, prie jo priėjo dviese ir vienas vaikinas kirto kumščiu sėdinčiam S. A. į galvos sritį, o šiam atsistojus ir pasisukus į tą smūgiavusį vaikiną, antrasis, tas pats stambus vaikinas, kuris prieš tai lauke buvo sudavęs smūgį S. A., smogė kumščiu nukentėjusiajam tiesiai į kairės pusės žandą, nuo smūgio nukentėjusysis net pasisuko ir suklupo, pilnai nugriūti nespėjo, nes jį pastvėrė tas stambus vaikinas. Tada liudytojas su A. T. atitraukė tą stambaus sudėjimo vaikiną nuo S. A.. Po to iš karto prasidėjo susistumdymas, kurio metu apvirto keli stalai ir kėdės, išsijungė šviesa, vėliau visi išsiskirstė.

Liudytojas J. P., apklaustas teisme, parodė, kad su kaltinamaisiais ir kitais draugais buvo šašlykinėje, jie visi sėdėjo prie dviejų sustumtų stalų ir draugiškai bendravo, gėrė alkoholį. Vėliau į šašlykinę atvažiavo keturi vyriškiai, iš kurių jis pažino kaimyną A. T. ir S. A.. A. T. priėjęs pasisveikino, po to su savo kompanija atsisėdo prie staliuko, stovėjusio įėjimo durų dešinėje. Po kurio laiko liudytojas išėjo į lauką parūkyti, ten buvo ir A. T., jie abu draugiškai kalbėjosi. Paskui iš šašlykinės išėjo E. V. ir S. A. ir tada prasidėjo jų abiejų žodinis konfliktas dėl kažkada blogai suremontuotos mašinos. Liudytojas pasitraukė į šalį, todėl nematė, ar lauke buvo suduoti smūgiai S. A.. Kai konfliktas lauke baigėsi, visi suėjo vidun, kas tada vyko šašlykinėje liudytojas nurodė nematęs, tik patvirtino, kad viduje buvo dingusi šviesa.

Liudytojas E. V., apklaustas teisme, parodė, kad jis buvo kaltinamųjų kompanijoje, bet muštynių nei lauke, nei šašlykinės viduje nematė.

2014-01-04 tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad Alytaus apskrities VPK buvo gautas Alytaus greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimas apie tai, kad į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių pristatytas S. A., kurį 2014-01-04 apie 02.20 val. sumušė kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) nustatytas žandikaulio lūžimas (t. 1, b. l. 8).

Iš S. A. pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis 2014-01-16 kreipėsi į policiją dėl to, kad 2014-01-04 apie 2.20 val. (duomenys neskelbtini)e esančioje šašlykinėje buvo sumuštas dviejų nepažįstamų vaikinų, vienas iš jų, smūgiuodamas kumščiu S. A. į veidą, sulaužė jam žandikaulį (t. 1, b. l. 10).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 82/14(06) patvirtina, kad nukentėjusiajam S. A. nustatytas kairės pusės apatinio žandikaulio kampo lūžimas, dešinio skruosto sumušimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės apatinio žandikaulio kampo lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dešinio skruosto sumušimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 89-90).

Apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - šašlykinė, esanti (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šašlykinės viduje išvartyti stalai ir kėdės, ant grindų yra stiklo ir molio indų šukių, maisto likučių, nuo sienos nukritęs paveikslas (t. 1, b. l. 11-15).

Asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis S. A. atpažino K. K. kaip asmenį, kuris šašlykinėje smogė jam vieną kartą kumščiu į veidą ir sulaužė žandikaulį, taip pat atpažino E. V., kuris sudavė jam vieną kartą kumščiu į kaklą (t. 1, b. l. 23-25, 26-28).

Iš asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas K. A. atpažino K. K. kaip asmenį, kuris lauke prie šašlykinės sudavė kumščiu į veidą S. A. (t. 1, b. l. 35-37).

Asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu fiksuota, kad liudytojas M. B. atpažino K. K. kaip asmenį, kuris 2014-01-04 po vidurnakčio lauke prie šašlykinės sudavė kumščiu S. A. į dešinį skruostą, po to šašlykinės salėje smogė jam kumščiu į kairę veido pusę (t. 1, b. l. 43-45).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad individualios įmonės savininkas V. V. 2014-01-10 pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kuriuo užfiksuoti įvykiai 2014-01-04 apie 2 val. šašlykinėje įrengtomis stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 68).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotus įvykius šašlykinėje 2014-01-04 nuo 2:10:20 iki 2:20:19 val. nustatyta, kad S. A. išėjus iš šašlykinės į lauką, šašlykinės viduje lieka sėdėti prie staliuko K. A., kuris pro langą stebi įvykius lauke, ten matosi būrys vaikinų, vyksta jų bruzdėjimas, S. A. ir E. V. stovi lauke vienas prieš kitą, abu aiškinasi, E. V. gestikuliuoja rankomis, po to E. V. ir S. A. pradeda vienas kitą stumdyti, juos skiria kiti vaikinai; 2:20:10 val. S. A. grįžta iš lauko į šašlykinę, atsisėda prie stalelio ir kalbasi su K. A., tuo metu iš lauko į šašlykinę grįžta E. V., atsistoja nugara į S. A.; į šašlykinę įeina trys merginos ir vienas vaikinas, jie eina prie baro; prie sėdinčio S. A. prieina E. V., K. K., M. B., netrukus E. V. suduoda ranka S. A. link galvos, S. A. atsilošia atgal, po to atsistoja, jį laiko E. V., tuo metu K. K. suduoda kumščiu S. A. į veido kairę pusę, nuo smūgio S. A. pasisuka ir užgriūna ant šalia sėdinčios merginos, jį už peties čiumpa K. K., pribėga A. T. ir juos išskiria, S. A. atsistoja prie baro, po to puola link E. V., prasideda stumdymasis, apvirsta stalai, kėdės (t. 1, b. l. 69-81).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami konstatuoti, jog kaltinamųjų K. K. ir E. V. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konfliktas įvyko šašlykinėje, t. y. viešoje maitinimo įstaigoje. Konfliktas prasidėjo lauke prie šašlykinės, o paskui tęsėsi šašlykinės viduje pašalinių asmenų akivaizdoje, tai matyti iš vaizdo įrašo ir nuotraukų (t. 1, b. l. 81). Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. Kaltinamieji E. V. ir K. K. be jokios dingsties prikibo prie nukentėjusiojo S. A. ir įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis E. V. neneigė sudavęs ranka nukentėjusiajam S. A. į kaklą, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis bei liudytojas M. B.. Kaltinamasis K. K. teigė, kad jis sudavė S. A. tik vieną kartą kumščiu į veidą šašlykinės viduje ir jo manymu nėra įrodymų, kad būtent nuo šio smūgio atsirado padariniai – S. A. lūžo apatinis žandikaulis. Teismas tokius kaltinamojo K. K. parodymus vertina kaip gynybinius ir juos atmeta, o remiasi nukentėjusiojo S. A., liudytojų M. B., K. A. parodymais, kurių patikimumas teismui nekelia abejonių, juos patvirtina vaizdo įrašas. Liudytojas K. A. nurodė matęs pro šašlykinės langą, kad lauke vykusio konflikto metu nukentėjusiajam S. A. ranka smūgiavo kaltinamasis K. K., nuo jo smūgio nukentėjusysis atsitrenkė nugara į šašlykinės langą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad liudytojas K. A., būdamas šašlykinės viduje, pro langą atidžiai sekė įvykius lauke, šis asmuo įvykio metu buvo blaivus (t. 1, b. l. 67), taigi, jo parodymai yra patikimi. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas K. A. atpažino K. K. kaip asmenį, kuris lauke sudavė smūgį S. A. į veidą. Remdamasis šiais duomenimis teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. K. lauke prie šašlykinės sudavė kumščiu S. A. į veidą, o vėliau, šašlykinės viduje, sudavė S. A. dar vieną smūgį. Teismas atmeta kaltinamojo K. K. iškeltą versiją, kad neįrodyta, jog būtent nuo jo smūgio nukentėjusiajam lūžo žandikaulis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nuo įvykio tyrimo pradžios nuosekliai ir vienodai aiškino, kad šašlykinės viduje po K. K. kumščiu suduoto stipraus smūgio į veido kairę pusę jis pajuto aštrų skausmą žandikaulio srityje, po ko nebegalėjo išsižioti, iš burnos bėgo kraujas. Liudytojas M. B. patvirtino matęs, kad kaltinamasis K. K. kumščiu smūgiavo S. A. į kairės pusės skruostą, smūgis buvo stiprus, nuo smūgio nukentėjusysis net pasisuko ir suklupo. Nukentėjusysis S. A. paneigė, kad žandikaulis jam galėjo būti sulaužytas lauke prie šašlykinės, kuomet vyko bendras abiejų pusių apsistumdymas ir neva neaišku nuo kieno smūgio atsirado tokios pasekmės. Nukentėjusysis nurodė, kad lauke jam nebuvo suduota stiprių smūgių į veido kairę pusę, be to, po smūgio, kurį jis gavo iš šono, jis trenkėsi nugara į šašlykinės langą, nuo to žandikaulis jam negalėjo lūžti. Be to, jeigu žandikaulis jam būtų lūžęs lauke, jis nebūtų po to ramiai įėjęs į šašlykinės vidų ir atsisėdęs prie staliuko. Teismas sutinka su šiais nukentėjusiojo argumentais, nes juos patvirtina prie bylos pridėtas vaizdo įrašas. Be to, ir pats kaltinamasis K. K. teigė, kad lauke prie šašlykinės niekas smūgių S. A. nesudavė. Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad būtent kaltinamojo K. K. veiksmai šašlykinės viduje, pasireiškę smūgio sudavimu S. A. į veido kairę pusę, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais - nukentėjusiajam nustatytu kairės pusės apatinio žandikaulio kampo lūžimu, kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamieji E. V. ir K. K. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. viešoje vietoje, šašlykinėje, ten buvusių pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes sutriko šašlykinės veikla, žmonės buvo šokiruoti dėl tokio kaltinamųjų pademonstruoto elementarių bendravimo normų nepaisymo. Nors kaltinamieji teigė, kad jie veikė dėl asmeninių paskatų, nes juos neva žodžiais įžeidė nukentėjusysis S. A., tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kuriais provokuotų kaltinamuosius vartoti fizinį smurtą, jis kaltinamųjų nepuolė ir jiems negrasino. Antra vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas šiuo atveju nepaneigtų kaltinamųjų veikos priešingumo viešajai tvarkai, nes santykiams su nukentėjusiuoju aiškintis kaltinamieji pasirinko viešą vietą ir viešoje vietoje sąmoningai naudojo fizinį smurtą, kas rodo jų veiksmų įžūlumą. Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis K. K. tyčiniais veiksmais - smūgio į kairę veido pusę sudavimu padarė nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju K. K. veiksmais buvo pasikėsinta į du skirtingus objektus – viešąją tvarką ir kito asmens sveikatą, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-249/2009, 2K-450/2010, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis geruoju atlygino Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 100). K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. V. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jis savo noru atlygino Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymo išlaidas, šios aplinkybės lengvina kaltinamojo atsakomybę. E. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu teismui pateiktas nukentėjusiojo S. A. ir kaltinamojo E. V. 2014-06-09 susitaikymo protokolas, kuriuo patvirtinama, kad kaltinamasis E. V. viešai atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą 1000 Lt neturtinę žalą, jie susitaikė ir nukentėjusysis neturi kaltinamajam jokių pretenzijų, todėl prašė teismo atleisti kaltinamąjį E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis E. V. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą žalą. Kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 104), psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 115). Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis E. V. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Skiriant bausmę kaltinamajam K. K., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę. K. K. padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, dėl kurių atsirado padariniai - buvo sutrikdyta normali viešojo maitinimo įstaigos veikla, nukentėjusiajam S. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. K. K. teisiamas pirmą kartą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad anksčiau, t. y. 2010-07-16 K. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu už tokias pačias nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 135-136), be to, jis eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. l. 137-141). Kartu teismas įvertina tai, kad kaltinamasis dirba, nėra įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą (t. 1, b. l. 144), savo noru atlygino Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kas lengvina atsakomybę, byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Išdėstytų aplinkybių pagrindu K. K. skirtinos sankcijose numatytos bausmės ir kadangi padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už šias veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p.). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę - dirba, po nusikaltimų padarymo nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. A. prašė priteisti jam iš kaltinamojo K. K. 39 080,30 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl K. K. tyčinių nusikalstamų veikų buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Dėl apatinio žandikaulio kairės pusės kampo lūžimo 2014-01-07 jis buvo operuotas Kauno klinikose, uždėti vieliniai įtvarai, sąkandis reponuotas, skirtas medikamentinis gydymas, 2014-01-08 dar kartą operuotas, reponuoti lūžgaliai, jie fiksuoti Kiršnerio virbalais. Gydymas stacionare truko iki 2014-01-10, po to išrašytas, rekomenduota įtvarus laikyti dar mėnesį laiko, laikytis ambulatorinio režimo. 2014-02-19 Kauno klinikose vieliniai įtvarai išimti, tačiau gydymas tęsiamas, nes išlikę traumos simptomai. Dėl to, kad teko vykti į klinikas iš Jungtinės Karalystės, kur nukentėjusysis dirba ir gyvena, patyrė kelionės išlaidas - už lėktuvo bilietus sumokėjo 628 Lt. Gydymo procese pirko įvairių vaistų už bendrą 500 Lt sumą, turėjo 200 Lt išlaidų degalams, nes reikėjo vykti konsultuotis pas gydytojus. S. A. nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini), jo vidutinis savaitės uždarbis sudaro 1500 svarų sterlingų. Dėl patirtos traumos buvo nedarbingas iki 2014-02-24, t. y. 6 savaites, ir negavo jokių pajamų, todėl jam padaryta turtinė žala. Negautų pajamų dydis sudaro 9000 Lt svarų sterlingų (1500 x 6 savaičių), kas ekvivalentu litais pagal 2014-04-28 oficialų Lietuvos banko lito ir Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kursą sudaro 37752,30 Lt. Bendra turtinės žalos suma – 39 080,30 Lt. Be to, patyrė ir neturtinę žalą, nes dėl traumos kentė fizinį skausmą, buvo operuotas, teko nemažai laiko gulėti ir gydytis tiek ligoninėje, tiek namuose, patyrė stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Dėl apatinio žandikaulio lūžimo teko ilgam laikui pakeisti mitybos ir bendravimo įpročius. Dantenos ilgai kraujavo, dėl blogo dantų sukandimo jautė skausmą, todėl negalėjo pilnaverčiai maitintis, o dirbo fizinį darbą, kuris reikalauja daug jėgų, tam reikia ir atitinkamai maitintis, todėl nukentėjo darbo našumas. Turėjo nepatogumų bendraujant, kadangi uždėti metaliniai įtvarai trukdė kalbėti. Dėl patirtos traumos buvo sugadintos nukentėjusiojo atostogos, nes jis tikėjosi praleisti laiką Lietuvoje su tėvais, giminaičiais, lankyti draugus, o teko atostogoms skirtą laiką praleisti ligoninėje. Patirtą neturtinę žalą įvertino 20 000 Lt.

Kaltinamasis K. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nukentėjusiojo reikalavimai dėl padarytos turtinės žalos nepagrįsti objektyviais duomenimis, o prašoma 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcingai didelė.

Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes.

Bylos duomenimis – nukentėjusiojo S. A. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, išrašais iš med. dokumentų, gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 89-90, 96, t. 2, b. l. 40, 41, 42) nustatyta, kad dėl nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta S. A. sveikata. Nekyla abejonių, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas emocijas ir stresą, nes buvo sumuštas viešoje vietoje, draugų ir kitų asmenų akivaizdoje, be to, jis išgyveno dėl sutrikdytos sveikatos, jaudinosi dėl traumos padarinių įtakos tolimesniam gyvenimui ir jo darbinei veiklai, o išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, šiuo atveju dėl sveikatos, yra ypač dideli. Dėl patirtos traumos, kuomet lūžo apatinis žandikaulis, nukentėjusiajam teko patirti nepatogumus, jis negalėjo įprastai ir pilnaverčiai maitintis, du mėnesius vartojo tik sultis ir skystą maistą, trūko fizinių jėgų, dėl to nukentėjo jo darbo našumas. Metaliniai įtvarai burnoje trukdė kalbėti, bendrauti su artimaisiais, buvo sugadinta nukentėjusiojo iš anksto suplanuota viešnagė gimtinėje. Teismui padarius išvadą, kad kaltinamasis K. K. yra kaltas dėl nukentėjusiajam S. A. padaryto sveikatos sutrikdymo, pripažintina, kad kaltinamasis yra atsakingas už nukentėjusiajam padarytą žalą, tame tarpe ir neturtinę, todėl privalo ją atlyginti. Tačiau nukentėjusiojo nurodyta 20000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti teismo manymu yra per didelė. Būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimai, nors ir tyčiniai, nesukėlė negrįžtamų pasekmių, nukentėjusiajam padaryti sveikatos pakenkimai nebuvo ilgalaikiai, byloje nėra duomenų apie sužalojimų liekamuosius reiškinius. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiajam taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, sumažėjusias galimybes įprastai bendrauti su artimaisiais, draugais, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-315/2010, 2K-84/2010, 2K-182/2011, 2K-360/2011, 2K-61/2011, 2K-314/2012 ir kt.) bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nustatytina 8 000 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš kaltinamojo, atsakingo už žalos padarymą (CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.250 str., BPK 109 str., 115 str. 1 d.).

S. A. prašė priteisti iš kaltinamojo 39 080,30 Lt turtinės žalos atlyginimo. Didžiąją dalį šios sumos sudaro negautos pajamos – 37 752,30 Lt. Pagal CK 6.249 str. 1 d. nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo patyrė turtinę žalą, nes jam teko vykti į gydymo įstaigas, pirkti vaistus, be to, dėl traumos buvo nedarbingas, negalėjo dirbti, taigi, negavo pajamų. Tačiau civilinis ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie turėtų išlaidų vaistams ir kurui dydį, nors įrodyti ieškinį yra ieškovo pareiga. Taip pat teismui kyla neaiškumai dėl negautų pajamų dydžio. Šiam reikalavimui pagrįsti nukentėjusysis pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių galima spręsti, kad S. A. nuo 2007 m. legaliai dirba (duomenys neskelbtini), verčiasi individualia veikla, (duomenys neskelbtini) jį pasitelkia kaip subrangovą įmonės vardu atlikti baldų montavimo darbus, nuo 2014-01-10 iki 2014-02-24 jis negalėjo atlikti darbų dėl patirtos traumos, todėl pajamų negavo (t. 2, b. l. 43-46). S. A. nurodė, kad jo vidutinis savaitės uždarbis yra 1500 svarų sterlingų, o kadangi buvo nedarbingas 6 savaites, tai negautų pajamų dydis sudaro 9000 svarų sterlingų arba 37752,30 Lt. (duomenys neskelbtini) eksploatavimo vadovo pasirašyta 2014-09-03 pažyma patvirtina, kad S. A. dirba šioje įmonėje ir uždirba apytikriai 1500 svarų sterlingų per savaitę (t. 2, b. l. 117). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant klausimą dėl negautų pajamų, teismas gali remtis tik objektyvios kilmės informacija – objektyviais duomenimis, kuriais civilinis ieškovas grindžia savo reikalavimą atlyginti atitinkamo dydžio patirtą žalą, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Civiliniam ieškovui tenka pareiga pagrįsti civilinį ieškinį, pateikti jį įrodančius duomenis. S. A. pateikė teismui banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės mėn. pervedė jam iš viso 6009 svarų sterlingų, 2013 m. gruodžio mėn. – 2961,50, 2013 m. lapkričio mėn. – 6539 svarų sterlingų. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad S. A. gaunamos pajamos skirtingais mėnesiais nevienodos, jų dydis svyruoja. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nustatant negautų pajamų dydį paprastai remiamasi darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris apskaičiuojamas pagal 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Iš bylos duomenų matyti, kad S. A. Anglijoje dirba legaliai, yra registruotas mokesčių mokėtojas, todėl teismui turėtų būti pateikti papildomi duomenys apie jo deklaruotas gautas pajamas už 2013 metus, kad būtų galima objektyviai spręsti dėl negautų pajamų dydžio. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, negalima tiksliai apskaičiuoti ieškovo patirtos turtinės žalos, kurios didžiąją dalį sudaro negautos pajamos, todėl civiliniam ieškovui S. A. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Nukentėjusysis S. A. prašė priteisti iš abiejų kaltinamųjų solidariai 3 000 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Kvitai (t. 2, b. l. 63, 77) patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo 3 000 Lt išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos išieškotinos iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis, nes tai yra proceso išlaidos, o ne žalos atlyginimas, todėl kaltinamieji nėra solidariai atsakingi (BPK 106 str. 2 d., CK 6.279 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d. ir 4 d., 304-307 str. str.,

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir nubausti:

pagal BK 284 str. 1 d. skirti areštą 40 parų, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. skirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti jas apimant ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti S. A. iš K. K. 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškovui S. A. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti S. A. iš K. K. ir E. V. po 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) iš kiekvieno išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti.

E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.