Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-10-19 · Civilinė byla Nr. e2-1782-601/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-10-01Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-10-19Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-12-22Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
e2-1782-601/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00442-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1782-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00442-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygos teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laukesta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 498070 „Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygų nuostata neskaidyti Pirkimo objekto į dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų ir jame įtvirtintų principų, neužtikrina sąžiningos konkurencijos; 2) įpareigoti atsakovę išskaidyti Pirkimo objektą į dalis pagal visiškai skirtingus maisto produktus (bent minimaliai į šias dalis: konservuotos / raugintos / marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys); 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Pirkimo prekių apimtis yra nurodyta Pirkimo sąlygų 4 priede, iš kurio matyti, kad numatyti įsigyti šie maisto produktai: marinuoti agurkai; konservuoti žali žirneliai; konservuoti kukurūzai; garuose ruošti lęšiai; garuose ruošti avinžirniai; konservuotos baltos pupelės; garuose ruoštos baltosios pupelės; konservuotos raudonosios pupelės; garuose ruoštos raudonosios pupelės; konservuotos alyvuogės; konservuoti burokėliai obuolių sultyse; burokėliai virti, vakuumuoti; pomidorų pasta; konservuoti pomidorai; pomidorų padažas; konservuotos rūgštynės; rauginti kopūstai; rauginti agurkai; braškių uogienė; juodųjų serbentų uogienė; aviečių uogienė; vyšnių uogienė; mėlynių uogienė; bruknių uogienė; spanguolių uogienė; obuolių ir mėlynių tyrė; obuolių ir aviečių tyrė; obuolių ir bananų tyrė; bananų tyrė; slyvų tyrė; obuolių tyrė; apelsinų sultys; įvairių vaisių sultys; obuolių sultys. Tačiau, anot ieškovės, minėtų maisto prekių pateikimu yra suinteresuoti visiškai skirtingi gamintojai: pavyzdžiui, marinuotus agurkus, konservuotus burokėlius, konservuotus žirnelius gaminantys gamintojai negamina obuolių ir mėlynių, obuolių ir aviečių tyrių ar apelsinų sulčių. UAB „Laukesta“ atliko rinkos analizę, kuri patvirtina, kad UAB „Gerovės konservų fabrikas“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Suslavicius – Felix“, UAB „Vilniaus konservai“, UAB „Vilroka“ negamina Pirkimo sąlygose nurodytų vaisių tyrių. Taigi, šio Pirkimo atveju, ieškovės įsitikinimu, yra suvaržyta tiekėjų konkurencija; pirkimo objekto neskaidymas grindžiamas tariama finansine nauda; pirkimo objekto neskaidymas akivaizdžiai nėra vienintelis galimas ir būtinas sprendimas; perkančioji organizacija nepateikė aiškių ir įtikinimų argumentų dėl pirkimo objekto neskaidymo būtinybės (nėra jokių skaičiavimų ir įrodymų dėl perkančiosios organizacijos teiginių apie brangesnes prekes ir mažesnę konkurenciją). Be to, Pirkimo sąlygų ydingumą, akivaizdų konkurencijos ribojimą ir galimą pritaikymą konkrečiam tiekėjui patvirtina ir Pirkimo sąlygose numatytas įvairių vaisių tyrių, tinkamų vaikams nuo 6 mėn., įsigijimas, kai Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigose praktiškai nėra kūdikių grupių su maitinimu, o šių įstaigų sudarytuose ir patvirtintuose meniu nėra patiekalų iš minėtų tyrių, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad Pirkimo sąlygų 4 priede yra pateikta reikalavimų tyrėms, kurias Lietuvoje gamina tik vienas gamintojas. Kita vertus, atsižvelgus į vaisių tyrių specifiką ir kiekvienos įstaigos galimą tokio produkto poreikį (kuris yra sąlyginai mažas), ieškovės nuomone, įstaigos turi visas galimybes įsigyti vaisių tyres savarankiškai, vykdydamos mažos vertės pirkimo procedūras. Tokiu būdu, šiame Pirkime vaisių tyres išskyrus į atskirą dalį (ar tokių maisto produktų atsisakius šiame Pirkime) būtų užtikrinta didesnė konkurencija.

3. Dublike ieškovė akcentuoja, kad Pirkimo sąlygų neteisėtumas turi tiesioginę įtaką jos galimybėms pateikti tinkamą, konkurencingą pasiūlymą, bei galimybei būti pripažinta Pirkimo laimėtoja. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygų 4 priede nurodyti maisto produktai ir reikalavimas pateikti pasiūlymą dėl visos prekių apimties akivaizdžiai riboja konkurenciją, nes tokį pasiūlymą gali pateikti tik didmenininkai, atkreipiant dėmesį ir į tai, jog Pirkimo sąlygose yra nustatyti reikalavimai, kuriuos atitinka konkretūs gamintojai (prekių ženklai), turintys konkrečius atstovus (platintojus), dalyvaujančius viešųjų pirkimų procedūrose.

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad ieškovė neturi ir neįrodė savo teisinio suinteresuotumo šioje byloje ginčyti Pirkimo sąlygas, t. y. ieškovė nepagrindė kaip Pirkimo sąlyga ir kokia apimtimi riboja būtent ieškovės dalyvavimo Pirkime galimybes ar pažeidžia jos subjektines teises. Atsakovės nuomone, byloje ieškovė siekia ne pašalinti tariamus Pirkimo sąlygų trūkumus, o suteikti galimybę sau ir kitoms įmonėms (su kuriomis ieškovė, tikėtina, koordinuoja savo veiksmus) nesąžiningai pelnytis viešojo intereso sąskaita. Todėl šios aplinkybės, anot atsakovės, sudaro savarankišką ir savaime pakankamą pagrindą ieškinį atmesti pilna apimtimi, nenagrinėjant iš esmės ieškovės dėstomų deklaratyvių teiginių dėl tariamo Pirkimo sąlygų neatitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ).

6. Kita vertus, ieškinys nėra pagrįstas, nes Pirkimo sąlygų nuostata dėl Pirkimo neskaidymo yra paremta ekonominio racionalumo ir mažesnės administracinės naštos argumentais, todėl yra teisėta, juolab, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų neigiamą ginčijamos Pirkimo sąlygos poveikį neteisėtos tiekėjų konkurencijos varžymui. Anot atsakovės, Pirkimu įsigyjama tik viena perdirbtų (konservuotų) maisto produktų grupė, todėl pirkimo objekto dalių įgyvendinimas yra akivaizdžiai glaudžiai susijęs, o papildomas Pirkimo objekto skaidymas Pirkime yra nelogiškas, netikslingas ir perteklinis. Pirkimo objekto skaidymas būtų neproporcingas, nes pirkimo sutarties vykdymas taptų betiksliai sudėtingesnis, per daug brangus, mažintų tiekėjų konkurenciją. Tai, kad Pirkimo objekto neskaidymas nemažina tiekėjų konkurencijos, įrodo tiek ieškovės, tiek kitų rinkos dalyvių sudaromos viešųjų pirkimų sutartys.

7. Triplike atsakovė pabrėžia, kad vien tai, jog savivaldybė techninėje specifikacijoje nurodė kelias prekių pozicijas (kurios kokybiniu pagrindu yra vienodos), negali suponuoti išvados, kad jai kyla besąlyginė pareiga Pirkimo objektą neracionaliai skaidyti į smulkiausias atskiras dalis pagal kiekvieną prekę ar jų grupes.

III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

8. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju konservuotų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas jau yra išskirtas iš perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių produktų grupės pirkimo, tačiau nepateikė vienareikšmiškos išvados, ar Pirkimo objekto, t. y. konservuotų/marinuotų daržovių/vaisių, uogienių, sulčių, vaisių tyrių išskyrimas į atskiras dalis (kaip reikalauja ieškovė), kuomet toks skaidymas būtų atliekamas pagal vienintelį kriterijų – tų pačių produktų grupės konservavimo/paruošimo būdą, šiuo konkrečiu atveju prisidėtų prie konkurencijos didėjimo bei visų su tuo susijusių teigiamų pasekmių.

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

9. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 22 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė tarptautinės vertės atvirą konkursą ,,Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas“ (pirkimo Nr. 498070, skelbimo pateiktis: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-605641). Pirkimo objektas – perdirbtų maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad „Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Tiekėjai privalo siūlyti visą prekių apimtį. Tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai: perkančioji organizacija Maisto produktus Įstaigoms perka organizuojant pirkimus atskirai kiekvienai maisto produkto grupei, atsižvelgdama į maisto produktų rūšį. Pirkimo objekto skaidymas į dalis nėra tikslingas, kadangi perkama tik viena perdirbtų maisto produktų grupė – konservuoti maisto produktai, kurie atliekant ankstesnį maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimą (pirkimo Nr. 449630) jau buvo išskirti į atskirą maisto produktų grupę – konservuoti vaisiai, uogos ir daržovės. Perkamos prekės priklauso tai pačiai prekių grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis, todėl jos yra perkamos neskaidant pirkimo objekto į dalis. Perkančioji organizacija sudaro preliminariąją sutartį, kurios pagrindu Įstaigų vadovai sudarys pagrindines sutartis, tad perkant didesnį konservuotų produktų kiekį, tiekėjai gali pasiūlyti mažesnes kainas, kas leidžia racionaliai naudoti lėšas. Suskaidžius pirkimo objektą į dalis, tikėtina, kad dėl logistikos kaštų pabrangtų numatomos įsigyti prekės, kadangi tiekėjai įsivertinę logistikos kaštus bus priversti siūlyti atskiras konservuotų produktų rūšis kur kas brangiau nei perkant visas prekes, tačiau už didesnę sumą, kai didesniam konservuotų produktų rūšių kiekiui paskirščius tuos pačius logistikos kaštus, būtų patiriamos mažesnės išlaidos. Taip ženkliai sumažėtų tiekėjų suinteresuotumas dalyvauti suskaidžius pirkimą į dalis, dėl ko sumažėtų konkurencija“.

10. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų reikalavimų, t. y. dėl Pirkimo objekto išskaidymo į dalis pagal visiškai skirtingus maisto produktus (bent minimaliai į šias dalis: konservuotos / raugintos / marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys).

Atsiliepimas

11. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad ieškovės pretenzija atmesta.

12. Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia, kad teismas įpareigotų atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją išskaidyti Pirkimo objektą į dalis pagal skirtingus maisto produktus (bent minimaliai į šias dalis: konservuotos / raugintos / marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys). Taigi, ginčas šioje byloje iš esmės yra kilęs dėl to, ar atsakovės sprendimas vienu nedalomu Pirkimu įsigyti konservuotus vaisius, uogas ir daržoves yra pagrįstas ir būtinas perkančiojo subjekto tikslams pasiekti. Be to, byloje yra keliamas klausimas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygą.

Motyvuojamoji dalis

V. Teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus kasacinio teismo, inter alia, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškinamas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju, kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktas).

14. Anot atsakovės, ieškovė neturi ir neįrodė savo teisinio suinteresuotumo šioje byloje ginčyti Pirkimo sąlygas, t. y. ieškovė nepagrindė kaip Pirkimo sąlyga ir kokia apimtimi riboja būtent ieškovės dalyvavimo Pirkime galimybes ar pažeidžia jos subjektines teises. Tačiau teismas šiuos argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.

15. Iš ieškovės paduoto ieškinio ir kitų procesinių dokumentų turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kelia ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo neskaidyti Pirkimo objekto į smulkesnes dalis. Ieškovė tvirtina, kad Pirkimo sąlygų neteisėtumas turi tiesioginę įtaką jos galimybėms pateikti tinkamą, konkurencingą pasiūlymą, bei galimybei būti pripažinta Pirkimo laimėtoja. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygų 4 priede nurodyti maisto produktai ir reikalavimas pateikti pasiūlymą dėl visos prekių apimties akivaizdžiai riboja konkurenciją, nes tokį pasiūlymą gali pateikti tik didmenininkai, atkreipiant dėmesį ir į tai, jog Pirkimo sąlygose yra nustatyti reikalavimai, kuriuos atitinka konkretūs gamintojai (prekių ženklai), turintys konkrečius atstovus (platintojus), dalyvaujančius viešųjų pirkimų procedūrose. Taigi, ieškovė nagrinėjamu atveju siekia Pirkimui pateikti konkurencingą pasiūlymą ir sudaryti Pirkimo sutartį. Teismo vertinimu, nepaisant nuosekliai griežtėjančios kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo, ieškovės nurodytų argumentų visuma dėl Pirkimo apimties šiuo konkrečiu atveju yra pakankama spręsti apie egzistuojantį ieškovės suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, siekiant pateikti ne tik konkurencingą pasiūlymą, bet ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

16. VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) numatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis (VPĮ 28 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Taigi, perkančioji organizacija aiškiai pirkimo dokumentuose privalo pagrįsti, kodėl tarptautinio pirkimo objekto neskaido į dalis. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad tiekėjams jau iš pirkimo dokumentų būtų aiškūs perkančiosios organizacijos tikslai, dėl kurių yra apjungiami pirkimo objektai, kurie gali būti įsigyjami ir atskirai.

17. Nagrinėjamu atveju iš Pirkimo dokumentų turinio matyti, kad Pirkimo objektą sudaro perdirbti maisto produktai, t. y. konservuoti vaisiai, uogos ir daržovės: marinuoti agurkai; konservuoti žali žirneliai; konservuoti kukurūzai; garuose ruošti lęšiai; garuose ruošti avinžirniai; konservuotos baltos pupelės; garuose ruoštos baltosios pupelės; konservuotos raudonosios pupelės; garuose ruoštos raudonosios pupelės; konservuotos alyvuogės; konservuoti burokėliai obuolių sultyse; burokėliai virti, vakuumuoti; pomidorų pasta; konservuoti pomidorai; pomidorų padažas; konservuotos rūgštynės; rauginti kopūstai; rauginti agurkai; braškių uogienė; juodųjų serbentų uogienė; aviečių uogienė; vyšnių uogienė; mėlynių uogienė; bruknių uogienė; spanguolių uogienė; obuolių ir mėlynių tyrė; obuolių ir aviečių tyrė; obuolių ir bananų tyrė; bananų tyrė; slyvų tyrė; obuolių tyrė; apelsinų sultys; įvairių vaisių sultys; obuolių sultys; juodųjų serbentų – obuolių sultys; morkų – obuolių sultys. Ieškovės nuomone, Pirkimo objektas turėtų būti išskaidytas bent minimaliai į šias dalis: konservuotos / raugintos / marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys. Anot ieškovės, Pirkimo neskaidymas į smulkesnes dalis grindžiamas tariama finansine nauda ir suvaržo tiekėjų konkurenciją. Be to, pirkimo objekto neskaidymas akivaizdžiai nėra vienintelis galimas ir būtinas sprendimas, tuo labiau, kad perkančioji organizacija nepateikė aiškių ir įtikinimų argumentų dėl pirkimo objekto neskaidymo būtinybės.

18. Teismas, nesutikdamas su ieškovės argumentais, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kurį (kuriuos) iš VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimo objekto skaidymo į dalis kriterijų taikyti, siekiant perkančiosios organizacijos tikslų. Šiame kontekste pažymėtina, kad perkančioji organizacija centralizuotą maisto produktų pirkimą darželiams vykdo jį išskaidžiusi į atskirus pirkimus pagal produktų grupes, pavyzdžiui, kiaušinių pirkimas, žuvies pirkimas, jautienos ir veršienos pirkimas, aliejų pirkimas, perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas, pastarąjį dar išskirstant į atskiras dalis pagal apdorojimo būdą: džiovintų vaisių ir uogų pirkimas, liofilizuotų vaisių ir uogų pirkimas, šaldytų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas, konservuotų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas (ginčijamas pirkimas). Taigi, nagrinėjamu atveju konservuotų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas jau yra išskirtas iš perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių produktų grupės pirkimo. Tuo tarpu ieškovė niekaip nepagrindžia, kaip Pirkimo išskaidymas į dar smulkesnes dalis – konservuotos / raugintos / marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys – užtikrins konkurenciją Pirkime. Teismo vertinimu, ieškovės teiginys, kad pasiūlymą Pirkimui gali pateikti tik didmenininkai UAB „Sanitex“ ir / ar UAB „Handelshus“, deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad rinkoje yra daugiau tiekėjų, galinčių pasiūlyti įsigyti Pirkimo objektą visa jo apimtimi, ką patvirtina ir anksčiau vykdyti atsakovės centralizuoti maisto produktų pirkimai. Teismas sutinka su atsakove, jog vien tai, kad savivaldybė Techninėje specifikacijoje nurodė kelias prekių pozicijas (kurios kokybiniu pagrindu yra vienodos), negali suponuoti išvados, kad jai kyla besąlyginė pareiga Pirkimo objektą skaidyti į smulkiausias atskiras dalis pagal kiekvieną prekę ar jų grupes. Juolab, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovė yra maisto produktų perpardavinėtoja, pati neužsiimanti nei vieno iš Pirkimo produktų gamyba, tuo tarpu Pirkimo dokumentai niekaip neriboja ieškovės teisės perparduoti skirtingų gamintojų produktus. Be to, Pirkimų sąlygose neribojama tiekėjų teisė pasitelkti subtiekėjus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ir (ar) kooperuoti jėgas atsižvelgiant į savo pajėgumus, todėl pačiam tiekėjui neturint pajėgumų patiekti reikalaujamus patiekti produktus ar kurią nors jų dalį, tiekėjas gali pasitelkti subtiekėjus ar jungtinės veiklos partnerius, kurie tokius pajėgumus turėtų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija išankstinės konsultacijos su rinka tikslais 2020 m. birželio 25 d. CVP IS buvo paskelbusi šio Pirkimo techninių specifikacijų projektą, tačiau ieškovė tuomet jokių pastabų dėl Pirkimo objekto, įsigyjamų prekių asortimento nereiškė. Esant aptartiems argumentams, teismas pritaria atsakovės argumentams, kad Pirkimu įsigyjama tik viena perdirbtų (konservuotų) maisto produktų grupė, todėl Pirkimo objekto dalių įgyvendinimas yra akivaizdžiai glaudžiai susijęs, o papildomas Pirkimo objekto skaidymas Pirkime, kaip to pageidauja ieškovė, yra nelogiškas, netikslingas ir perteklinis.

19. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai įvertino pirkimo objekto specifiškumą bei priėmė racionalų sprendimą, kuris, priešingai nei teigia ieškovė, užtikrins tinkamą tiekėjų konkurenciją bei tiekėjų lygiateisiškumo ir viešųjų pirkimų proporcingumo principų įgyvendinimą, todėl ieškovės UAB „Laukesta“ ieškinys, pareikštas atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygos teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, yra atmetamas. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę išskaidyti Pirkimo objektą į dalis ieškovės nurodytu būdu pagal skirtingus maisto produktus yra teisiškai ydingas, kadangi teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-798/2017; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1227-302/2017). Pirkimo sąlygų nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

22. Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė su advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ sudarytą atstovavimo sutartį, taip pat atskiru dokumentu, pateiktu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (pateiktas per EPP 2020 m. spalio 14 d.) prašė priteisti 9 989,46 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurių 8 255,75 Eur sudaro išlaidos teisininkų pagalbai apmokėti, o 1 733,71 Eur sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM). Prašomas priteisti išlaidas sudaro bylos medžiagos analizė, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo rengimas, atsiliepimo į ieškinį rengimas, taip pat tripliko rengimas.

23. Teismo vertinimu, atsakovės prašomos priteisti advokato išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą yra pagrįstos, tačiau ženkliai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2, 8.3 ir 8.15 punktuose nurodytus maksimalius dydžius (atitinkamai 3 452,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 2 071,50 Eur už tripliko parengimą ir 552,40 Eur už atskirojo skundo parengimą). Įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą (byla nėra itin sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė, nereikalaujanti specialių ekspertinių žinių, teismų praktika byloje sprendžiamais klausimais yra susiformavusi), apimtį (byloje buvo sprendžiama iš esmės dėl vienos Pirkimo sąlygos), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose išsamiai dėstomi nesutikimo su ieškiniu ir dubliku argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismo vertinimu, atsakovei Kauno miesto savivaldybei priteisiama 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Laukesta“ (CPK 98 straipsnis).

24. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

25. Teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės UAB „Laukesta“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – viešojo pirkimo procedūrų viešajame pirkime Nr. 498070 „Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas“ sustabdymą. Atmetus ieškinį, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė paliekama iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ (juridinio asmens kodas 305181027) atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) 5 000 Eur (penkis tūkstančius Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – viešojo pirkimo procedūrų viešajame pirkime Nr. 498070 „Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas“ sustabdymą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas