- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-602-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01279-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- Š. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3270-636/2019 pagal ieškovo Š. L. ieškinį atsakovei V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Š. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp Š. L. ir V. L., nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų T. L., gim. (duomenys neskelbtini), T. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu Š. L.; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su motina; 5) nustatyti, kad Š. L. nepilnamečių vaikų pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise; 6) priteisti iš atsakovės V. L. nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) priteisti iš atsakovės V. L. 5 323,04 Eur piniginę kompensaciją Š. L. už sumokėtą paskolos kreditoriui dalį bei būsto išlaikymo mokesčius; 9) nustatyti, kad kredito sutartis AB SEB bankui pagal įsipareigojimus nekeičiama; 10) po santuokos nutraukimo jam palikti L. pavardę; 11) priteisti ieškovui Š. L. iš atsakovės V. L. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų T. L., gim. (duomenys neskelbtini), T. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu) iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Nurodė, kad vaikai pageidauja lankyti mokyklą Šiaulių mieste, todėl reikalinga pradėti rūpintis mokymosi įstaiga ir užklasine veikla. Nepilnamečiai vaikai, gyvendami su mama, patiria neigiamų išgyvenimų, mama vaikus persekioja, taip vaikams yra daroma žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neteisingas. Pažymėjo, jog atsakovė nepaliko šeimos dėl kito vyro, o išsikėlė kartu su vaikai gyventi pas savo tėvus, nes nebegalėjo pakęsti nuolatinių ieškovo užgauliojimų ir žeminimų, nesveiko pavydo scenų kėlimo, liguisto įtarinėjimo ir nuolatinio kontroliavimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas gyvena nuomojamame bute, kurį suteikė darbdavys darbo sutarties su darbdaviu galiojimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas, atsižvelgęs į šalių pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, darė išvadą, jog šalių nepilnamečiai vaikai, kilus nesutarimams tarp tėvų, gyvena tiek su ieškovu (savaitgaliais), tiek su atsakove (darbo dienomis), nepilnamečiai vaikai nėra išreiškę objektyvaus noro gyventi tik su vienu iš tėvų (byloje yra pateiktas subjektyvus vaiko ir tėvo susirašinėjimas), byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad motinos aplinka, kurioje ji gyvena, būtų nesaugi, dėl ko galėtų būti pažeisti nepilnamečių vaikų interesai ar kitaip suvaržytos vaikų teisės.
6. Teismas nurodė, kad byloje nesant duomenų, jog aplinka, kurioje šiuo metu vaikai gyvena su atsakove, būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos (su tėvu), būtinumo keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė nedraudžia ieškovui (vaikų tėvui) bendrauti, matytis su vaikais ir bendravimas vyksta savaitgaliais, o šalių vaikams yra nusistovėjusi tam tikra įprastinė aplinka Mažeikių mieste, kurios staigus pasikeitimas gali turėti įtakos emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, valdžią, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su atsakove prieštarautų, darytų žalą vaikų interesams ir būtų pagrindas laikinai pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju neįrodė jų taikymo būtinybės, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai.
8. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaikais. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiams šalių vaikams yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiams vaikams, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaikais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovas Š. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, pažeidžianti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas.
9.2. Teismas pažeidė prioritetines nepilnamečių vaikų teises, kadangi byloje iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, kuri teismo tvarka nebuvo nustatyta, o abiejų tėvų teisės ir pareigos nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra lygios, ir ieškovo priimami sprendimai nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimui yra teisėti ir pagrįsti.
9.3. Teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes esančias byloje, į ieškovo ieškinyje suformuotą reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, į tai, kad iki šios dienos atsakovė nėra pareiškusi priešingo reikalavimo byloje, į tai, kad atsakovė pripažįsta ir neneigia aplinkybių, kad bendrauja su kitu vyriškiu, dėl ko jų nepilnamečiai vaikai jaučia nerimą, mamos meilės ir dėmesio stoką bendravime su jais, į tai, kad iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo nebuvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta
9.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė materialinės teisės normas neišklausęs nepilnamečių vaikų nei tiesiogiai, nei per atstovą, kurių amžius leidžia jiems savo nuomonę išsakyti aiškiai ir nedviprasmiškai, suformuluoti savo pažiūras.
9.5. Teismas, pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas, nenustatęs ir netyręs aplinkybių, susijusių su nusistovėjusia ir vaikams įprasta gyvenamąja vieta, kuri iki 2018 metų rugsėjo mėnesio buvo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vaikai gyveno ne vienerius metus, o tik atsakovės noru išsikrausčius pas jos tėvus, vaikai apsigyveno pas senelius.
9.6. Teismas nepagrįstai netyrė ir nepasisakė, ar pas atsakovės tėvus adresu (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamoji vieta tapo įprasta, nusistovėjusi ir pageidaujama gyventi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Netyrė aplinkybių, susijusių su nepilnamečių vaikų nuomone dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei nepagrįstai atmetė ir nemotyvavo tokio savo sprendimo, ieškovo, kaip teisėto nepilnamečių vaikų atstovo, išsakyta vaikų nuomone, kad jie pageidauja gyventi Šiauliuose, su tėvu, Šiauliuose lankyti mokyklą ir sporto būrelius. Tokiu būdu teismas priėmė nepagrįstą faktinėmis aplinkybėmis byloje ir nemotyvuotą sprendimą.
Atsiliepimas
9.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta nuomone, nes šalių pozicijos priešingos, visos procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės šalių turi būti įrodytos, bei šališkai teismas vertina atsakovės argumentus atsiliepime, kad ieškovas gyvena nuomojamame bute darbovietės darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ir tuo pagrindu atmetą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nėra įstatyme ar teismų praktikoje ribojama vieno iš tėvų teisė nusistatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, jei jis nuomojasi būstą.
9.8. Byloje iš vis nėra jokių duomenų apie vaikų gyvenamąją vietą nei su atsakove, nei su ieškovu, teismas jų negavo ir nesprendė dėl jų gavimo ir vertinimo priimant sprendimą dėl nepilnamečių vaikų teisių, kurie nuo 2019 liepos 1 d. yra su ieškovu ir yra ieškovo išlaikomi. Tokiu būdu teismas iš esmės pažeidė ne tik prioritetines nepilnamečių vaikų turtines ir asmenines neturtines teises, bet ir EŽTK 8 straipsnį.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. L. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovas nei savo ieškinyje, nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteigia ir neįrodinėja, kad atsakovės tėvų namų aplinka, kurioje atsakovė kartu su vaikais gyvena nuo 2018 m. rudens, būtų netinkama, nesaugi ar kelianti grėsmę vaikų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms vaikų neturtinėms teisėms.
10.2. Iš ieškovo kartu su prašymu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo pateiktų susirašinėjimų su sūnumis matyti, jog vaikai jaučia nerimą būtent dėl atsakovo taikomo netiesiogiai daromo psichologinio spaudimo kuo greičiau apsispręsti dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, motyvuojant tuo, esą advokatė grįžo iš atostogų, todėl vaikai nebegali galvoti per visą vasarą, kaip kad jis anksčiau vaikams sakė, o turi greičiau apsispręsti ir nekaitalioti nuomonės.
10.3. Ieškovas net neteigia ir neįrodinėja, jog atsakovė, su kuria vaikai gyvena Mažeikių mieste, neužtikrintų šalių vaikams ugdymo ir sporto įstaigų lankymo. Tačiau jeigu laikina vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu Šiaulių mieste, galimybė vaikams lankyti iki tol lankytas ugdymo ir sporto įstaigas tikrai nebebūtų užtikrinta, todėl būtent šiuo atveju vaikų ugdymo procesas lankomose mokyklose ir sporto įstaigose, priešingai nei teigia ieškovas, būtų nutrauktas.
10.4. Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų matyti, jog spręsdamas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, teismas, priešingai nei teigia ieškovas, atsižvelgė ir vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės argumentus, išsakytus jų procesiniuose dokumentuose dėl vaikų nuomonės. Be to, teismas atsižvelgė ir įvertino ir kitus į bylą šalių pateiktus įrodymus. Nors ieškovas teigia, kad vaikai pageidauja gyventi su juo, tačiau iš jo kartu su prašymu pridėtų susirašinėjimų su vaikais matyti, jog vaikų nuomonė dėl gyvenimo Šiauliuose su tėvu nėra tvirta ir nekintanti.
Atsiliepimas
10.5. Atsakovė tikrai neteigia ir neįrodinėja, kaip kad klaidingai nurodo ieškovas, kad ieškovo teisė prašyti nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo būtų ribojama aplinkybės, jog jis gyvena nuomojamame bute. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį atkreipė teismo dėmesį į tai, jog darbdaviui suteiktus jo nuomojamą butą ieškovui, egzistuoja rizika vaikų teisės į būstą įgyvendinimo užtikrinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos kopiją, 2019 m. rugpjūčio 20 d. vaiko nuomonės išklausymo akto kopiją, 2019 m. liepos 31 d. specialisto išvados kopiją. Nurodė, kad šie dokumentai buvo parengti, kai atsakovė, vietoj to kad bendradarbiautų tiek su savo nepilnamečiais vaikais, tiek su ieškovu, kreipėsi su skundų į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, nors ieškovui kreipusis į šį skyrių dar liepos mėnesį, jokia vaikų apklausa neįvyko, nes specialistai atsisakė vaikus apklausti, todėl šių duomenų ieškovas anksčiau pateikti neturėjo galimybės. Ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų turinys yra susijęs su nagrinėjama byla, todėl ji priimami.
14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
15. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą. Apeliantui, prašančiam taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, tenka pareiga įrodyti, kad vaikų gyvenamąją vietą paliekant su motina, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai (CPK 178 straipsnis).
16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė, kadangi sprendė, jog ieškovas neįrodė antrosios sąlygos, būtinos nustatant laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, t. y. ieškovas neįrodė, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, yra nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko būtų pagrindas nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
17. Iš ieškovo su atskiruoju skundu pateiktos 2019 m. rugpjūčio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos kopijos nustatyta, kad grėsmės lygis šalių nepilnamečiams vaikams nenustatytas. Iš 2019 m. rugpjūčio 20 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto kopijos matyti, kad šalių nepilnametis vaikas T. L. išreiškė norą gyventi su tėčiu. Iš 2019 m. liepos 31 d. specialisto išvados kopijos matyti, kad visi trys šalių nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su ieškovu.
18. Tačiau net ir esant duomenų dėl išreikšto vaikų noro gyventi su tėvu, įvertinus byloje pateiktų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas nei kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra nesaugi ir pagal esamą faktinę situaciją nepilnamečių vaikų perkėlimas iš jų dabartinės gyvenamosios vietos su tėvu šiuo laikotarpiu geriausiai atitiktų vaikų interesus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų norai, išreikšti nežinomomis aplinkybėmis, nėra esminis kriterijus sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, nebent būtų įrodytas akivaizdus vaikų teisių ir interesų pažeidimas. Ieškovo nurodyti argumentai dėl vaikų faktinės gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra iš esmės susiję su konfliktiškais šalių santykiais, bet ne dėl realios grėsmės vaikams.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu, todėl vaikų gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės. Be to, bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitus faktinei situacijai, šalys turi teisę kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 360 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatui ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kadangi byla, kurioje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dar neišnagrinėta, šių ir kitų byloje jos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas galutiniu procesiniu sprendimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.