Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai K. D., jos atstovei advokatei I. A., nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios Institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui vyriausiajam specialistui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. D. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas V. V. 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant T. D. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Pareiškėja K. D., nesutikdama su Institucijos Nutarimu, pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams patikslintą skundą, kuriuo prašo Institucijos Nutarimą panaikinti, pripažinti T. D. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. ji pateikė skundus Institucijai, kuriais informavo Instituciją apie tai, kad vaiko J. D. tėvas T. D. naudoja tėvo valdžią prieš vaiko interesus, kadangi tėvas pažeidė vaiko interesus neleisdamas vaikui nuolat gyventi teismo nustatytoje gyvenamojoje vietoje bei 2023 m. rugsėjo 11 d. T. D., nesilaikydamas vaikui įprastos teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, paslapčia pasiėmė vaiką iš mokyklos ir neperdavė vaiko motinai, nors pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką vaiką iš mokyklos turėjo pasiimti pareiškėja. T. D., pažeisdamas teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, neleido vaikui susisiekti su motina telefonu. Be to, 2023 m. rugsėjo 12 d. apie 13 val. T. D. įsiveržė į uždarą teritoriją – kiemą, esantį šalia K. D. gyvenamosios vietos, įžeidinėjo, filmavo, koneveikė, keldamas grėsmę vaiko psichologinei būsenai ir jį išgąsdindamas. 2023 m. rugsėjo 12 d., vaikui kalbantis su T. D. telefonu, vaiko tėvas išvadino vaiką melagiu, jį kaltino ir smerkė, todėl vaikas ilgai verkė, blogai jautėsi, negalėjo užmigti. 2023 m. rugsėjo 13 d., vaiką perdavus T. D., pastarasis vaiko akivaizdoje išvadino močiutę, perdavusią vaiką, necenzūriniais žodžiais ir parodė rankos vidurinį pirštą. T. D. 2023 m. rugsėjo 14 d. nenuvežė vaiko į mokyklą ir negrąžino jo į gyvenamąją vietą, nors pagal teismo nutartį privalėjo vaiką perduoti motinai. Nors pagal teismo nutartį vaikas turėjo būti motinos žinioje, vaikas ilgą laiką neteisėtai buvo laikomas T. D. gyvenamojoje vietoje ir neleidžiamas į mokyklą, nors pagal gydytojos išduotą pažymą vaikas buvo sveikas ir galėjo lankyti ugdymo įstaigą. T. D. pažeidė vaiko interesus, nes 2023 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. rugsėjo 16 d., 2023 m. rugsėjo 17 d., 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. rugsėjo 19 d., 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. rugsėjo 21 d. (8 dienas) negrąžino vaiko motinai ir nesudarė sąlygų bendrauti su vaiku telefonu tėvui nedalyvaujant. Vaikas buvo grąžintas tik rugsėjo 22 d. vakare. T. D. 2023 m. spalio 2 d. paaiškinime teigė, kad yra priverstas nevykdyti teismo nutarties neva kad apsaugotų vaiką, nes vaikas, anot T. D., motinos bijo, kas prasilenkia su sveika logika ir teismo nutartimi, kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina objektyviai įsitikinus, kad vaikui motinos gyvenamoji vieta yra saugi ir tinkama.

Skunde nurodoma, jog pareiškėja du kartus (2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. rugsėjo 21 d.), lydima Institucijos specialistų, antstolės, psichologo, policijos darbuotojų vyko į T. D. gyvenamąją vietą pasiimti vaiko, tačiau vaikas nebuvo perduotas, vaiko motinai nebuvo leista su vaiku pasimatyti betarpiškai, nedalyvaujant vaiko tėvui T. D., tačiau dalyvaujant Institucijos specialistams. T. D. ilgą laiką be priežasties laikė vaiką įkaitu, neišleisdamas jo į kiemą, kad tik vaikas negalėtų pribėgti prie motinos ir su ja pasikalbėti jai atvykus. Vienintelį kartą pasikalbėjus su vaiku pro langą, kai vaiką laikė apglėbęs T. D., buvo matyti, kad vaikas yra išsigandęs, tėvo bijo, laisvai nekalba ir kaip išmoktą eilėraštį kartoja, kad nenori vykti su motina. Pareiškėjos manymu, tokios aplinkybės, įtakotos vaiko tėvo veiksmų, sukėlė vaikui didelį nerimą, stresą, todėl atsirado pasekmės vaiko sveikatai ir psichologinei būsenai. 2023 m. spalio 12 d. patikslintame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo Akte (DOK-41984) antstolė A. K. konstatavo, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. antstolė kreipėsi į Instituciją ir, suderinusi laiką, 2023 m. rugsėjo 15 d. nuvyko pas T. D. kartu su vaiko motina, tačiau T. D. vaiko motinos į namus neįsileido ir vaiko motinai su vaiku pasikalbėti neleido. Pareiškėja nurodo, jog yra įsitikinusi, kad vaikas motinos nebijo, tačiau dėl T. D. įtakos yra formuojama neigiama nuomonė vaikui apie motiną. Tą kartą buvo konstatuota, kad vaikas buvo pas T. D., nors privalėjo pagal teismo nutartį būti pas K. D. 2023 m. spalio 11 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo Akte (DOK-41675) antstolė konstatavo, kad ir 2023 m. rugsėjo 19 d., ir 2023 m. rugsėjo 20 d. T. D. negrąžino vaiko motinai K. D. ir nesudarė galimybės motinai su vaiku pasikalbėti telefonu.

Pareiškėja nurodė, jog, negalėdama susitikti su vaiku T. D. gyvenamojoje vietoje nedalyvaujant vaiko tėvui, kuris vaiku manipuliavo, pažeidinėdamas teismo nustatytą bendravimo tvarką, susirūpinusi esama situacija, ji 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą Institucijai organizuoti vaiko susitikimą su motina Institucijos patalpose. Institucijai patenkinus prašymą, 13.20 val. pareiškėja atvyko į Instituciją susitikti su vaiku, tačiau vaikas nebuvo perduotas ir toliau buvo laikomas T. D. žinioje. T. D. elgėsi prieš vaiko interesus jai pareiškęs sąlygą, jeigu bus pakeista laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta vaiko globa lygiomis dalimis (50:50), jis leis jai susitikti su vaiku Institucijos patalpose. Negavęs sutikimo ir negavęs nedarbingumo pažymėjimo neva dėl vaiko ligos, jis tik rugsėjo 22 d. vakare apie 19 val. pagaliau atvežė vaiką jai. Vaikas džiaugėsi, galėdamas būti su motina.

Nors T. D. teigė esą jis nori apsaugoti vaiką nuo motinos naudojamo smurto, tačiau tokios aplinkybės nepasitvirtino, jas išgalvojo ir vaikui įteigė pats vaiko tėvas, kas matyti iš oficialių rašytinių įrodymų. Nepasitvirtinus „mušimo“ faktui, T. D. melagingai pranešė policijos pareigūnams apie neva prieš patį tėvą pavartotą psichologinį smurtą, dėl ko neteisėtai buvo išduotas 2023 m. rugsėjo 15 d. Alytaus apskrities VPK apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris 2023 m. rugsėjo 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi buvo panaikintas. Kai faktinė vaiko J. D. gyvenamoji vieta yra ne su tėvu, o su motina, T. D., naudodamasis minėtu dokumentu, neteisėtai vaiką laikė savo žinioje, neleisdamas jai (motinai) vaiko pasiimti, Institucijai paaiškinęs, kad orderio pagrindu tokie susitikimai negalimi. T. D. antstolei teikė paaiškinimą, esą vaikas nenorėjo vykti pas motiną, o jis (tėvas) atsižvelgė į vaiko norus. T. D. paaiškinimas nesudaro prielaidos, kad realiai egzistavo objektyvios priežastys. Vaikas yra pripratęs prie teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos, kuri šiuo metu atliepia vaiko interesus. Vaiko nenorą ne tik vykti su ja (motina), bet ir išeiti į lauką pasikalbėti, formuoja T. D., tai matyti iš pokalbių, vykusių tarp vaiko ir T. D., kurie yra pateikti Institucijai. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo ir 2023 m. rugsėjo 19 d. vaiko vertinimo anketa. T. D. privalėjo ne skatinti vaiko nenorą, o skatinti vaiko norą būti su mama tuo metu, kai yra nustatyta jos su vaiku buvimo laikas. Du kartus jai nuvykus į T. D. gyvenamąją vietą, kurioje prievartiniu būdu buvo laikomas uždarytas vaikas, T. D. neleido jai užeiti į namus, o vaiką laikė, neleisdamas vaikui išeiti į lauką ir laisvai su ja pasikalbėti. Vaiko nenoras gali būti pateisinamas tik tada, kai jis atitinka vaiko interesus. Šiuo atveju vaiko nenoras gyventi su motina pagal teismo nustatytą tvarką neatitiko vaiko interesų. Prieš priimdamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas visapusiškai ištyrė aplinkybes ir priėmė geriausiai vaiko interesus užtikrinančius sprendimus. Kasacinio teismo nutartyse apie tai yra pasisakyta ne vieną kartą, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvais neatitinka vaiko interesų, jiems prieštarauja, nes vaikas turi būti auginamas ir globojamas abiejų tėvų. Be to, šiai bylai aktuali yra 2023 m. rugsėjo 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 11VSV-1935, kurioje užfiksuotas T. D. elgesys dalyvaujant vaikui. Vaiko akivaizdoje T. D. koregavo vaiko žodžius, siekdamas įtikinti vaiką ir Instituciją, kad motina vaiką mušė ir pan. Minėto dokumento 13 p. nurodyta, kad vaiko tėvas T. D. įtakodavo vaiko paaiškinimus vis juos pertraukdamas, įsikišdamas į pokalbį ir taisydamas ar pildydamas vaiko žodžius. Priešingai nei ji (pareiškėja), jis nesutiko, kad vaikas būtų išklausytas. nedalyvaujant vaiko tėvui, kas akivaizdžiai įrodo jo daromą neigiamą įtaką vaikui, formuojant blogą nuomonę apie motiną ir siekiant savo neteisėtų tikslų.

Pareiškėjos vertinimu, vaiko nuomonės formavimas prieš ją (motiną), melagingų teiginių vaiko akivaizdoje nurodymas, siekiant, kad vaikas juos girdėtų ir jais tikėtų, vaiko įprastos rutinos (bendravimo tvarkos) pažeidimas, draudimas motinai susitikti su vaiku ir pasikalbėti be vaiko tėvo, kai vaikui nėra jokios grėsmės ir kai nutartimi nustatytas motinos laikas su vaiku, padarė didelę žalą vaiko sveikatai ir psichologinei būsenai. T. D. veiksmai vaiko atžvilgiu yra neteisėti ir jie turi būti įvertinti teisės taikymo atžvilgiu, taikant atsakomybę, kad tokia situacija prieš vaiką daugiau nepasikartotų. <...> Be to, Institucija Nutarime net nepaminėjo, kad tėvo veiksmai neigiamai įtakojo vaiko jauseną, jo būseną dabar ir ateities požiūriu. Įrodyta, kad vaikas ne vieną dieną nelankė mokyklos dėl tėvo kaltės, nors tam nebuvo kitų priežasčių, išskyrus tėvo norą apriboti vaikui laisvę. T. D. vertinimas „kol vyko tyrimas, vaikas saugiai gyveno su tėvu, nes ir pats vaikas to norėjo“ neatitiko vaiko interesų. Pareiškėja nekaltina vaiko tėvo nesaugia aplinka, o kaltina padarytais pažeidimais prieš vaiką – tėvo valdžios panaudojimu prieš vaiko interesus. Pareiškėjos nuomone, vaikas privalėjo ne „saugiai gyventi pas tėvą“, o lankyti mokyklą ir būti globojamas ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaikas privalėjo, kol vyko tyrimas, būti ne su vienu, o su abiem tėvais, nes tokia tvarka yra nustatyta teismo procesiniu sprendimu – teismo nutartimi. Skyriaus išvada nutarime, kad nesurinkta pakankamai duomenų apie padarytą pažeidimą, prieštarauja tame pačiame Nutarime išdėstytoms aplinkybėms apie padarytą žalą vaikui. T. D. paaiškinimas „nes vaikas to norėjo“ neeliminuoja tėvo veikos neteisėtumo, nes vaiko norą suformavo pats tėvas ir į vaiko norą, jei jis prieštarauja vaiko interesams, atsižvelgti neprivalu. Nėra ir nebuvo nustatyta, kad ji (motina) elgtųsi su vaiku netinkamai ar kad vaikas nenorėtų gyventi/bendrauti su motina. Vaikas ne vienoje apklausoje yra pasisakęs, kad jis nori būti su abiem tėvais ir bendrauti taip, kaip šiuo metu yra nustatyta ir nusistovėję. Vaiko tėvas pažeidė įprastą vaikui tvarką, ilgą laiką atskyrė jį nuo motinos, tyčia įteiginėjo vaikui mintis neva motina jį mušė per ranką ir panašiai, tokiu būdu vaikui formuodamas neigiamas nuostatas motinos atžvilgiu, kas taip pat prieštarauja vaiko interesams.

Skunde nurodoma, jog Institucija ydingai vertino, kad vaiko tėvas vaiko negrąžino, kol vyko aplinkybių patikslinimas dėl galimo motinos smurto vaiko atžvilgiu tuo pateisindamas neteisėtą tėvo poelgį. Vaiko tėvui pateikus melagingą pranešimą apie tariamą smurtą, Institucija neteikė rekomendacijų tėvui nevykdyti teismo nutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Pareiškėjos vertinimu, akivaizdu, jog T. D., siekdamas savo neteisėtų tikslų ir melagingai pranešdamas apie fizinį smurtą vaiko atžvilgiu, o vėliau – ir apie psichologinį smurtą jo atžvilgiu, manipuliavo vaiku. Institucija privalėjo atkreipti dėmesį į vaiko motinos ir vaiko tėvo elgesį vaiko atžvilgiu ir surinktus dokumentus byloje, paneigiančius T. D. melagingus pranešimus. Neteisėtai išduotas ir vėliau panaikintas orderis, kaip prevencinė priemonė, nesudarė pagrindo vaiko tėvui neperduoti vaiko motinai, nes šiame dokumente tokia pareiga nebuvo nustatyta. Motinos bendravimas su vaiku apribotas nebuvo. Ir tai reiškia, kad T. D., manipuliuodamas aplinkybėmis, meluodamas policijos pareigūnams, Institucijos darbuotojams siekė savanaudiškų tikslų vaiko gerovės sąskaita. Be to, Institucija pateikė abstraktų aprašymą apie abiejų tėvų tinkamą/netinkamą elgesį, kuris gali daryti žalą vaikui. Atkreipė dėmesį, kad be abstrakčių frazių Nutarime nėra paminėta nė vienos faktinės aplinkybės apie tai, kad ji (vaiko motina) keltų konfliktą vaiko akivaizdoje, kad neperduotų vaiko tėvui pagal teismo nustatytą tvarką arba kitaip savo elgesiu darytų žalą vaikui. Taip pat nėra užfiksuota jos (vaiko motinos) manipuliavimo vaiku, nes Institucija vaiką apklausė motinai nedalyvaujant. Taigi Institucija, svarstydama jos (pareiškėjos) skunde nurodytas aplinkybes apie tėvo valdžios naudojimą prieš vaiką, privalėjo priimti Nutarimą toje apimtyje ir dėl tų faktinių aplinkybių, kurias nurodė pareiškėja. Šiuo atveju Nutarime išvardinti argumentai apie tai, kokie turi būti abu tėvai, kaip jie abu privalo stengtis, kad vaiko interesai būtų nepažeisti – yra tik sausa teorija, nukrypstant nuo skundo esmės, į skundo esmę nesigilinant. Nutarime pasigendama motyvacijos, ar Institucija laiko, kad neteisėti T. D. veiksmai buvo teisėti, ir vaikui nepadarė žalos. Toks aplinkybių vertinimas yra ydingas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (šiuo atveju – teismo nutartis, kuria yra patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka) yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas. Nutartis buvo nevykdoma dėl tyčinių T. D. veiksmų, siekiant pakenkti jai, tačiau realiai buvo pakenkta vaikui, kuris patyrė didelius psichologinius sukrėtimus. Tokie tyčiniai T. D. veiksmai suponavo jo kaltę dėl tėvo valdžios panaudojimo prieš vaiko interesus. Jis savavališkai sprendė, kad vaikas negali susitikti su motina be pašalinių, taip pat lankyti mokyklos, sukeldamas vaikui baimę ir įtampas. Tiek pranešus apie neva pavartotą prieš vaiką smurtą, tiek pranešus apie neva prieš jį pavartotą psichologinį smurtą, vaiko interesai privalėjo būti apsaugoti, tačiau dėl T. D. veiksmų vaiko interesai buvo pažeisti – vaikas buvo laikomas baimėje, jis ilgą laiką buvo neperduotas motinai, nenuvestas į mokyklą, kas akivaizdžiai prieštaravo vaiko teisei turėti saugią, sveiką aplinką ir laimingą vaikystę (Skundo byla, bylos lapai (toliau – b. l. 3-8).

Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas su skundu nesutiko, prašė Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Paaiškino, kad Institucijoje gavus K. D. 2023 m. rugsėjo 11 d. skundą, buvo atliktas tyrimas ir 2023 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas nutarimas nepradėti bylos teisenos, nenustačius T. D. veiksmuose kaltės požymių. Šeima Institucijai yra žinoma nuo 2022 m., kai Druskininkų teismo rūmuose buvo iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir turto padalijimo. Asmenys vienas kito atžvilgiu reiškė priekaištus, rašė skundus. Iki minėtos bylos iškėlimo šeima Institucijai nebuvo žinoma. Šiuo metu po Druskininkų teismo rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. priimtos nutarties viskas yra aprimę. Pagal šio skundo iškeltus reikalavimus buvo vertinta vaiko situacija, tris kartus buvo apklaustas pats vaikas, buvo apklausti tiek pareiškėja, tiek T. D., buvo gautas atsakymas iš policijos komisariato. Vaiko situacijos vertinimo metu buvo pranešta policijai, nes buvo paminėta, kad mama galimai naudojo smurtą prieš vaiką. Institucijai žinoma, kad vėliau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo metu, kai vyko tyrimas, buvo vertinta, kad vaiko negalima atiduoti mamai. Mamai nebuvo skirtos kardomosios priemonės, tačiau buvo išduotas orderis, kuris vėliau buvo panaikintas. Priimant Nutarimą, nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad įvykio metu buvo nustatytas pažeidimas. Vėliau, skundžiant Nutarimą, jau atsirado kalba apie žalą vaikui, tačiau Institucijos vertinimu, tai nėra pagrįsta. Tiriamo įvykio metu dalyvavo Institucijos darbuotojai, policijos darbuotojai, pareiškėja, visi važiavo į įvykio vietą. Apklausiant vaiką, vaikas nepatvirtino fakto dėl padarytos žalos, tik sekančiame pareiškėjos skunde buvo nurodyta padaryta žala vaikui. Surinktos medžiagos pagrindu buvo priimtas Nutarimas nepradėti teisenos T. D. atžvilgiu.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal imperatyvias ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, įgaliotos Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog įvertinus Nutarime nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną T. D. atžvilgiu nutraukti, kadangi visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, įrodančių, jog T. D. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu jam inkriminuojama administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. visuma įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingai teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, kur nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalis numato, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis – tam tikri konkretūs veiksmai arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina pirmenybinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi, pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, kad visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.

Pareiškėja K. D. siekė įrodyti, kad jos nepilnamečio sūnaus J. D. tėvas T. D. piktnaudžiavo tėvo valdžia, kadangi, nesilaikydamas vaikui įprastos teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, 2023 m. rugsėjo 11 d. pasiėmė vaiką iš mokyklos ir neperdavė vaiko jai (motinai), 8 dienas (nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d.) negrąžino vaiko, taip neleisdamas vaikui gyventi teismo nutartimi nustatytoje gyvenamojoje vietoje, neužtikrino galimybės vaikui susitikti ir bendrauti su ja (mama), neleido vaikui susisiekti su ja telefonu, nuteikinėjo sūnų prieš ją (motiną), piktavališkai nevedė vaiko į ugdymo įstaigą, kėlė grėsmę vaiko psichologinei būsenai, kadangi vaiko akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, o kalbėdamas su vaiku telefonu, išvadino vaiką melagiu, jį kaltino ir smerkė.

Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia, jog Institucijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną T. D. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 73 straipsnio 1 dalyje, buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas įvykio aplinkybes ir neprieštarauja ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Kaip jau minėta, visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, asmens veiksmuose turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014). Teismo nuomone, Institucijai sprendžiant klausimą dėl T. D. administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir atlikus visus reikalingus veiksmus, buvo vertinamos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Institucijoje 2023 m. rugsėjo 12 d. gautas pareiškėjos K. D. 2023 m. rugsėjo 11 d. skundas su prašymu įvertinti T. D. veiksmus dėl tėvo valdžios naudojimo priešingai vaiko interesams. Skunde pareiškėja nurodė, kad sūnaus J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nustatyta su ja (vaiko motina), taip pat nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Vaiko tėvas T. D. minėta teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaiko, todėl ji kreipėsi į antstolę A. K. dėl priverstinio teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos vykdymo. Nuo apsigyvenimo skyrium su vaiko tėvu, tėvo elgesys su vaiku jai kelia pagrįstą nerimą, vaiko tėvo veiksmai neadekvatūs – į vaiko gyvenamąją vietą iš ūkininko ūkio jis atvežė ir paleido tris avis, už ką jis yra nubaustas administracine tvarka, taip pat T. D. įsilaužė į vaiko gyvenamąją vietą, apgadindamas vaiko senelių turtą, dėl ko vyksta ikiteisminis tyrimas. T. D., jos neinformavęs, 2023 m. rugsėjo 11 d. pasiėmė sūnų iš ugdymo įstaigos, nors pagal teismo nutartį vaiką turėjo pasiimti ji (pareiškėja). Atvykusi pasiimti vaiko iš mokyklos, pareiškėja vaiko nerado, vaiko tėvas „sukurpė” istoriją, neva ji vaiką mušė (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 19-20).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei K. D. ir atsakovės K. D. priešieškinį ieškovui T. D. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto padalijimo ir prievolių vykdymo.

Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečio vaiko J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakove K. D., laikiną ieškovo T. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. D. tvarką, pagal kurią: 1) tėvas T. D. pasiima vaiką J. D. iš ugdymo įstaigos kiekvieną trečiadienį 13 val., o jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą, iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.30 val.; 2) kas antrą mėnesio savaitgalį tėvas T. D. pasiima vaiką J. D. iš ugdymo įstaigos penktadienį 13 val., o jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą – iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val.; 3) apie objektyvias priežastis, trukdančias tėvui pasiimti vaiką, vaiko tėvai informuoja vienas kitą nedelsiant tuo atveju, jeigu pasiėmimas negalimas dėl tėvų arba vaiko ligos, o kitu atveju, ne vėliau kaip prieš vieną parą laiko; 4) buvimo pas tėvus metu vaikas ir/arba vaiko tėvai turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis, o jeigu dėl objektyvių priežasčių negalės būti pasiekiami, tėvai privalo perskambinti kitam iš tėvų iš karto, kai tik atsiras galimybė; 5) vaiko tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus, abipusiu susitarimu, užfiksuotu SMS žinutėse, gali pakeisti nustatytą bendravimo tvarką <...>.

Iš Alytaus apylinkės teismo 2023 m balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25- 970/2024 (buvęs bylos Nr. e2-69-970/2023) matyti, jog pakeisti 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nustatytos laikinos T. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. D. tvarkos 1 ir 2 punktai, kurie išdėstyti taip: 1) tėvas T. D. pasiima vaiką J. D. iš jo gyvenamosios vietos kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. į savo gyvenamąją vietą su nakvyne ir ketvirtadienį ryte pristato vaiką į jo ugdymo įstaigą; 2) kas antrą mėnesio savaitgalį tėvas T. D. pasiima vaiką J. D. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. į savo gyvenamąją vietą ir sekančios savaitės pirmadienį ryte pristato vaiką į jo ugdymo įstaigą (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 37-44).

(duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. S-206 nurodyta, jog gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę J. D. lanko nuo (duomenys neskelbtini), berniukas yra žvalus, linksmas, žingeidus, tvarkingas, turi visas reikiamas mokymosi priemones. Abu berniuko tėvai rūpinasi vaiko ugdymu, lavinimu, bendrauja su pedagogais. Tėvai pasikeisdami palydi ir pasiima sūnų iš mokyklos. 2023 m. rugsėjo 12 d. vaiką į mokyklą atvežė tėtis, pamokų metu berniukas buvo išsiblaškęs, neramus. Pasiimti vaiko iš mokyklos atvyko mama, iš klasės berniukas išėjo noriai. 2023 m. rugsėjo 13 d. J. D. į mokyklą neatvyko, iš mamos gauta elektroninė žinutė, jog berniukas negaluoja. Apie 13 val. mama paskambino ir pasidomėjo, kokias užduotis berniukui reikia atlikti, kad neatsiliktų nuo klasės draugų. 2023 m. rugsėjo 14 d. berniukas taip pat nebuvo mokykloje, mokykloje gauta žinutė iš tėčio, kad vaikas blogai jaučiasi, todėl į mokyklą neateis. 2023 m. rugsėjo 15 d. berniukas nedalyvavo pamokose, gauta žinutė iš tėčio, jog berniukas „vis dar nesveikuoja, nebus ir šiandien“. Apie 12.40 val. tėtis skambino ir teiravosi apie užduotis, kurias reikia atlikti (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 54).

(duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. SD-70 nurodyta, kad vaiko tėvas T. D. pagal savo sveikatos būklę gali pilnavertiškai ir visapusiškai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 55).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 2 d. nutarimo matyti, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos K. D. 2023 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad jos vyras T. D. jų nepilnamečio vaiko J. D. atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą – kaltina jį, kad jis meluoja, grasina vaikui, baugina, neleidžia motinai bendrauti su sūnumi (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 57-61). Teismas pažymi, kad kaltinimai T. D. atžvilgiu nepasitvirtino, ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių jo atžvilgiu atsisakyta pradėti, todėl ir teismui pateiktame skunde nurodomi analogiški pareiškėjos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

T. D. 2023 m. spalio 19 d. apklaustas Institucijoje dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių paaiškino, kad nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. pagal sūnaus J. D. suteiktą informaciją, jog jis bijo ir yra skriaudžiamas mamos, nenori pas ją būti ir bendrauti, tėvas buvo priverstas nesilaikyti teismo nutartimi nustatytos jo bendravimo su sūnumi tvarkos. T. D. teigimu, jis rašė pareiškimus bei apskundimus, pagal kuriuos įvairiose institucijose vyko tyrimai dėl sūnaus pateiktos informacijos, todėl jis, kaip sūnaus atstovas pagal įstatymą, pasikonsultavęs su Institucijos specialistais, saugojo sūnų ir rūpinosi jo interesais. 2023 m. rugsėjo 22 d., gavęs atsakymą, kad jo skundas yra atmestas ir neįrodžius motinos daromos žalos sūnui, jis įkalbėjo vaiką grįžti pas motiną ir likti prie senos bendravimo tvarkos, kol teismas priims sprendimą dėl naujos bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Vaiką parvežė pas motiną 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 19 val. (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 35-36).

Institucijos Nutarime nurodoma, kad T. D. nuo 2022 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) centre taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. K. D. nuo 2022 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) centre taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

Iš Institucijos 2023 m. rugsėjo 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 11VSV-1935 matyti, jog buvo vertintos ir aplinkybės, pareiškėjos nurodytos tiek 2023 m. rugsėjo 11 d. skunde, teiktame Institucijai, tiek teismui, 6 kartus išklausyta vaiko nuomonė dėl skunde nurodytų aplinkybių. Įvertinęs minėtą anketą, Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartyje konstatavo, kad vaiko nuomonė, susijusi su tėvų elgesiu jo atžvilgiu, noro būti su vienu iš tėvų, nėra pastovi, ji kinta priklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas tuo metu būna, tačiau visais atvejais, nepriklausomai su kuriuo iš tėvų tuo metu jis būna, vaikas jaučiasi gerai, noriai pasakoja apie dalykus, nesusijusius su tėvais ir nurodo, kad jam yra negera ir liūdna, nes tėtis nesutaria su mama. Teismas pripažino, kad tiek T. D., tiek K. D. savo elgesiu daro neigiamą psichologinę įtaką nepilnamečiui sūnui. Nepilnametis vaikas vienodai myli abu tėvus, jo ryšys su abiem tėvais yra artimas, vaikas gerai jaučiasi būdamas tiek pas mamą, tiek pas tėtį, vaikui ypatingai reikalinga abiejų tėvų parama, rūpestis ir šiuo metu vaikui yra labai svarbu, kad abu tėvai sutartų, prie jo nesibartų ir jis laisvai galėtų bendrauti su abiem tėvais. (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 62-85, 87-101).

Taigi iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio metu duotų pareiškėjos K. D. paaiškinimų matyti, jog tarp pareiškėjos ir T. D. yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, be to, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-25-970/2024 dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto padalijimo ir prievolių vykdymo. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo tyrimo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atliktų apklausų metu duoti tiek pareiškėjos K. D., tiek T. D. paaiškinimai apie besitęsiančius nesutarimus bei vienas kitam reiškiamus kaltinimus. Tarp pareiškėjos K. D. ir jos sutuoktinio T. D. vyrauja disfunkciniai santykiai, šalys nuolat ir sistemingai skundžia viena kitos veiksmus Institucijai, teismui, galimai siekdamos sau palankaus sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Akivaizdu, jog tarp sutuoktinių susiklosčius konfliktiniams santykiams, apsunkinamos tiek pačios pareiškėjos K. D., tiek jos sutuoktinio T. D. galimybės įgyvendinti savo, kaip tėvų, teises bei pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, be to, į jų tarpusavio nesutarimus įtraukiamas ir jų nepilnametis sūnus. Kaip minėta, teismas jau yra pripažinęs, kad tiek T. D., tiek K. D. savo elgesiu daro neigiamą psichologinę įtaką nepilnamečiui sūnui. Visgi, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymima, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Aptariamu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog T. D. savo aktyviais veiksmais būtų naudojęs valdžią priešingai savo nepilnamečio sūnaus interesams.

Nagrinėjamu atveju tam, kad pripažinti T. D. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, svarbu nustatyti ne tik tai, kad formaliai tėvo valdžia buvo panaudota priešingai vaiko interesams, bet ir tai, kad jis savo elgesiu veikė tyčia. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad T. D. neneigia, kad mažametis sūnus nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. buvo pas jį ir nebuvo grąžintas motinai, kaip tai numatyta teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1, 2 punktuose, tačiau nurodė, jog buvo priverstas pažeisti teismo nustatytos laikinos bendravimo su sūnumi tvarkos sąlygas, nes 2023 m. rugsėjo 8 d. sūnui papasakojus, jog motina prieš sūnų naudoja fizinį bei psichologinį smurtą, jos bijo ir nenori su ja bendrauti, turėjo apsaugoti sūnų, dėl ko kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, policijoje buvo atliekamas tyrimas. Sūnaus motinai negrąžino, kol policijoje vyko tyrimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjos atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris draudė pareiškėjai bendrauti ir palaikyti ryšį su sūnumi. 2023 m. rugsėjo 18 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes patikslinimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad J. D. buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus visas šias aplinkybes spręsti, jog T. D. apie galimai prieš vaiką panaudotą smurtą pranešė akivaizdžiai melagingai, siekdamas pakenkti pareiškėjai, nėra pagrindo, tokį pranešimą patvirtinančių duomenų byloje nėra. 2023 m. rugsėjo 22 d. J. D. buvo grąžintas motinai. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, išnagrinėjus K. D. skundą, orderis panaikintas. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-9112-970/2023 konstatuota, jog nėra pagrindo daryti išvados, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio galiojimo metu, tai yra nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d., T. D. tyčia, be pateisinamų priežasčių, nesilaikė teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau minėta nutartimi pripažinta, jog T. D. 2023 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. rugsėjo 21 d. bei 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 19 val. T. D. be pateisinamų priežasčių pažeidė teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Teismo vertinimu, nors ir pripažinta, jog minėtas tris dienas T. D. tinkamai nevykdė nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos be pateisinamų priežasčių, tačiau vien tai savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, ar T. D. veikė tyčia, tačiau neginčijamų duomenų, pagrindžiančių T. D. veikimą tyčia priešingai vaiko interesams, byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, tarp pareiškėjos K. D. ir T. D. vis dar tebevyksta santuokos nutraukimo procesas, asmenys konfliktuoja, jiems Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba rekomenduoja intensyvią specialistų pagalbą, į konfliktus įtraukiamas ir jų mažametis sūnus. Teismas atkreipia dėmesį, jog Institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šeima iki skyrybų proceso inicijavimo (2022 m. gegužės 2 d.) Institucijai nebuvo žinoma, jokių skundų bei pranešimų apie netinkamą tėvų valdžios naudojimą nebuvo gauta. Akivaizdu, kad tėvų elgesį įtakoja prasidėjęs skyrybų procesas. Vaiko teisių pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose, o analizuojamu atveju minėti kriterijai nėra nustatyti. Iš vaiko ugdymo įstaigos rašto matyti, kad abu berniuko tėvai rūpinasi vaiko ugdymu, lavinimu, bendrauja su pedagogais. Taip pat atžvelgiama į tai, kad T. D. anksčiau už pažeidimus, susijusius su tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams nebaustas, aptariamas atvejis yra vienetinis, byloje nepastebima tokių veiksmų sistemingumo. T. D. veika nelaikytina kaip siekianti tokį pavojingumo lygį, kad būtų vertintina kaip nusižengimas, už kurį reikėtų patraukti asmenį atsakomybėn. Įvertinus konfliktiškus tėvų santykius, tiek pareiškėjos K. D., tiek T. D. veiksmus, daroma išvada, jog T. D. veiksmuose nebuvo tikslo ir siekio veikti priešingai savo mažamečio sūnaus interesams. Jo veiksmuose nebuvo tyčios pakenkti sūnui, pažeisti jo teisę matytis su mama ar kitaip pažeisti sūnaus teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. T. D. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje straipsnyje, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos K. D. interesų, nesudaro pagrindo skundžiamą Nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Institucija, vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai ar būtų neįvertinusi visoje byloje surinktų įrodymų visumos. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ar pripažinti, kad jos Nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad T. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, daroma išvada, jog nėra teisinio pagrindo Institucijos priimtą Nutarimą panaikinti, todėl skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos K. D. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

K. D. skundu prašė priteisti jos naudai 400 Eur advokato išlaidų už skundo parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, į bylą pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 103 straipsnis apibrėžia proceso išlaidas. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas būtų išieškotas iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas nėra tenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir jai nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos K. D. skundo netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui grąžinti skyriaus pateiktą administracinės bylos medžiagą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.