Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea & realty“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6616-528/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea & realty“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei Ūkio bankas ir akcinei bendrovei Šiaulių bankas dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo V. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, jog ji neketina laikytis sutarties net ir nustačius, jog ji buvo nutraukta neteisėtai. Dėl to, ieškovė yra priversta prašyti teismo konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kredito sutartis yra galiojanti. Tik tokiu būdu šalys sutartį galės vykdyti toliau.Siekdama pagrįsti solidariosios atsakomybės pagrindus, ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2013 m. birželio 3 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ 2 puslapyje AB Šiaulių bankas pripažįsta, jog jis įgijo visas ir bet kokias reikalavimo teises bei kitas teises, kylančias iš su AB Ūkio banku sudarytos 2006 m. rugpjūčio 25 d. sutarties Nr. 06-03-257. Todėl AB Šiaulių bankas turi būti įtrauktas į bylą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. CK 6.105 straipsnyje numatyta perleidusio reikalavimą kreditoriaus atsakomybė. Atsižvelgiant tiek į 2013 m. kovo 3 d. susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, tiek į galiojančius įstatymus, bei žinant, jog AB Šiaulių bankas perims teises (ir iš teisių kylančias pareigas) iš kredito sutarties, šalims tenkančias išlaidas turėtų solidariai atlyginti tiek AB Ūkio bankas, tiek AB Šiaulių bankas.Procesinių prašymų pagrįstumas, remiantis teismų praktika ir galiojančiais įstatymais, sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu. Ieškinyje nurodyta informacija ir procesinio reikalavimo turiniu prašoma tiesiog atskleisti Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turinį, kad būtų galima tinkamai spręsti teisių ir pareigų klausimą AB Šiaulių banko atžvilgiu. Kadangi nei teismas, nei ieškovė neturi pastarojo dokumento, kyla pareiga sužinoti, kokias teises ir pareigas vis dėlto perėmė AB Šiaulių bankas, kylančias iš ginčo Kredito sutarties. Todėl ieškovė šį procesinį reikalavimą laiko protingu ir būtinu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2047/2013). Iš esmės šis institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti AB Ūkio banko vienašališką kredito sutarties Nr. 06/03-257 nutraukimą neteisėtu, 2) pripažinus AB Ūkio banko vienašališką kredito sutarties Nr. 06/03-257 nutraukimą neteisėtu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog kredito sutartis Nr. 06/03-257 yra galiojanti, 3) pripažinti V. J. laidavimą pagal 2006 m. rugpjūčio 25 d. vekselį pasibaigusiu, 4) priteisti iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas ir 5) įpareigoti AB Šiaulių banką atskleisti 2013 m. kovo 3 d. ir 2013 m. vasario 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turinį tiek, kiek tai susiję su iš sutarties Nr. 06/03-257 kylančių teisių ir pareigų perleidimu. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus. Ieškovė su tokia teismo nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti. Atskirajame skunde nurodo, kad visus šiuos savo reikalavimus yra aptarusi ir pagrindusi patikslintame ieškinyje, o paskutinis ieškinio reikalavimas yra procesinio pobūdžio, todėl dėl jo pagrįstumo turėjo būti sprendžiama parengiamojo teismo posėdžio metu.

Kaip vieną iš ieškovės patikslinto ieškinio trūkumų teismas nustatė tai, kad ieškovė nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia paaiškinimų, kokiu tikslu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog kredito sutartis Nr.06/03-257 yra galiojanti, nenurodo, kokių dokumentų tam faktui patvirtinti ji negali gauti arba atkurti prarastų. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuoja CPK 444-448 straipsniai. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pradinį ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovės AB Ūkio banko vienašališką kredito sutarties Nr. 06/03-257 nutraukimą neteisėtu, nepagrįstai kitą ieškinio reikalavimą, ieškovės suformuluotą kaip dėl juridinio fakto nustatymo, vertino jį kaip tokį. Pripažinimas AB Ūkio banko vienašališko kredito sutarties Nr. 06/03-257 nutraukimo neteisėtu, savaime sudarytų prielaidą spręsti dėl tolimesnio šios sutarties vykdymo, tai yra, teismo nuomone, ieškovė šiuo atveju siekia ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą CPK 444 straipsnio prasme, o pripažinti, jog ginčo kredito sutartis yra galiojanti ir vykdytina, t.y. faktiškai ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios nustatytinos pagrindžiant sprendimą. Tokiu atveju teismas ieškovės poziciją dėl aptartojo klausimo gali išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu, netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto.

Aplinkybes, kurios, ieškovės nuomone, sudaro pagrindą atsakovėms AB Ūkio bankui ir AB Šiaulių bankui taikyti solidarią atsakomybę, ji aiškiai išdėstė patikslintame ieškinyje, todėl nepagrįstu laikytinas skundžiamos nutarties argumentas, jos ieškovė nenurodė iš ko kyla atsakovių prievolės solidarumas. Be to, pažymėtina, kad esant šalies prašymui priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos paskirstomos vadovaujantis CPK nuostatomis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Patikslintame ieškinyje ieškovė suformulavo reikalavimą – įpareigoti AB Šiaulių banką atskleisti 2013 m. kovo 3 d. ir 2013 m. vasario 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turinį tiek, kiek tai susiję su iš sutarties Nr. 06/03-257 kylančių teisių ir pareigų perleidimu, – kuomet argumentuoja, jog tokiu būdu sieks nustatyti AB Šiaulių banko iš AB Ūkio banko perimtų teisių ir pareigų mastą, todėl teismas turėjo pareigą pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinius šalių reikalavimus, svarstyti ar tokiu būdu šalis siekia teisinio rezultato, ar prašo įpareigoti šalis pateikti įrodymus, apie šalis siejančius santykius.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas taikyti ieškinio trūkumų institutą. Pažymima, kad visas neesmines kilusias abejones teismas gali išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu.

Nustačius, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nėra esminiai, tai yra leidžiantys suprasti ieškovės reikalavimus, jų pagrindus ar ribas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea & realty“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.