Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-12 · Civilinė byla Nr. 2-2047/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2-2047/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01178-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytas Milius
Ieškovas
Savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“
Atsakovas
Valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2047/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01178-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4481-577/2013 pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ ieškinį atsakovui Valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas SNORAS dėl daugiabučių namų gyventojų pripažinimo indėlininkais ir draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo SĮ „Telšių butų ūkis“ ieškinys atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriuo prašoma pripažinti ieškovo SĮ „Telšių butų ūkis“ administruojamų daugiabučių namų patalpų savininkus indėlininkais, įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti ieškovui 227 799,09 Lt dydžio draudimo išmoką, priteisti 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – teikti viešąsias gyventojų aptarnavimo, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitas paslaugas Telšiuose, Varniuose bei Rainiuose. Ieškovas administruoja 164 daugiabučius namus, kuriuose yra 3 036 butų savininkai. 2009-04-17 ieškovas su AB banku „Snoras“ sudarė banko sąskaitos sutartį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuria buvo atidarytos banko sąskaitos ir Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DNSBĮ) 25 str. 1 d. 4 p., 26 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 str. 3 d., CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 2 d. 2 p. pagrindu jose buvo laikomos ieškovo administruojamų daugiabučių namų butų savininkų piniginės lėšos, kurias butų ir kitų patalpų savininkai kaupė bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymui, namo atnaujinimui. AB bankui „Snoras“ iškėlus bankroto bylą, pagal ieškovo pateiktą 568 079,09 Lt (draudiminio įvykio dieną banke laikoma nuolatinės techninės priežiūros ir kaupiamųjų lėšų bendra suma) kreditorinį reikalavimą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo tik 345 280 Lt dydžio draudimo išmoką. Likusi 227 799,09 Lt kaupiamųjų lėšų suma buvo neišmokėta, motyvuojant tuo, kad banko duomenimis, ieškovas neturėjo banke atskiros kaupiamosios sąskaitos, o ieškovo administruojamų daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkai nelaikytini indėlininkais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė ieškovui SĮ „Telšių butų ūkis“ 20 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Vertindamas reikalavimą pripažinti ieškovo administruojamų daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkus indėlininkais, pažymėjo, jog nei pridėtų sutarčių turinys, nei kiti dokumentai nepatvirtina ieškovo administruojamų daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkų įgalinimų ieškovui reikšti tokio pobūdžio reikalavimą jų vardu. Išanalizavęs ieškinio, jo priedų turinį ir įvertinęs LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas, sprendė, jog ieškinio dalykas suformuluotas ydingai. Pažymėjo, kad būtent bankas sprendžia, kas yra paminėto įstatymo nuostatų prasme indėlininkais ir teikia duomenis draudimo įmonei, kurių pagrindu gali būti išmokėtos draudimo išmokos. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų ir duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinyje nurodytas atsakovas tos pareigos nevykdė, todėl neaišku, kodėl reiškia reikalavimą dėl draudimo įmonės įpareigojimo išmokėti draudimo išmokos dalį, jeigu akivaizdu, kad už duomenų, kurių pagrindu gali būti išmokėta ginčo draudimo išmokos dalis, pateikimą yra atsakingas visiškai kitas subjektas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pasiūlė tikslinti tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką, tiek byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovo SĮ „Telšių butų ūkis“ ieškinį atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl daugiabučių namų gyventojų pripažinimo indėlininkais ir draudimo išmokos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad 2013 m. birželio 21 d. buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl trūkumų pašalinimo, tačiau ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo administruojamų daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkų įgalinimus ieškovui reikšti tokio pobūdžio reikalavimą jų vardu, nepatikslino nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, nei byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas SĮ „Telšių butų ūkis“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo SĮ „Telšių butų ūkis“ ieškinį dėl daugiabučių namų gyventojų pripažinimo indėlininkais ir draudimo išmokos priteisimo.

Pasisakydamas dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį, nurodė, kad administruoja 164 daugiabučius namus, kuriuose yra 3 036 butų savininkai. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai bei jungtinės veiklos sutartys patvirtina, kad ieškovas yra šių gyvenamųjų namų administratorius. Administratoriaus teisė pareikšti su turto administravimu susijusį ieškinį teisme įtvirtinta CK 4.242 str. 4 d. bei CK 6.963 str. 1 d. Todėl darytina išvada, kad teisę pareikšti ieškinį, įgyvendinant savininkų teises į administratoriui patikėjimo teise perduotą turtą, suteikia įstatymas. Nurodė, jog reikalavimas, kad kiekvienas asmuo kreiptųsi į teismą, kai įstatymu yra nustatyta, jog tai gali padaryti administratorius, būtų nepateisinamas protingumo, teisingumo ir proceso ekonomiškumo principais.

Pasisakydamas dėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pripažinimo atsakovu, nurodė, kad ieškinys yra turtinis, reiškiamas siekiant gauti neišmokėtą draudimo išmokos dalį, už kurios išmokėjimą yra atsakingas būtent atsakovas, o ne BAB bankas Snoras. Be to, dėl bylos šalies tinkamumo teismas neturi spręsti ieškinio priėmimo stadijoje, ką patvirtina CPK 45 str. 1 d. nuostata.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo grąžintas ieškinys, neištaisius nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Tačiau pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutartį ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad SĮ „Telšių butų ūkis“ nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo administruojamų daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkų įgalinimus reikšti tokio pobūdžio reikalavimą jų vardu, nepatikslino nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, taip pat nepatikslino byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas SĮ „Telšių butų ūkis“ yra viešasis juridinis asmuo, kuris Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų bei Jungtinės veiklos sutarčių pagrindu teikia gyventojų aptarnavimo, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo bei kitas paslaugas, t. y. viso administruoja 164 daugiabučius namus, kuriuose yra 3036 butų savininkai. AB banke „Snoras“ buvo atidaryta sąskaita, kurioje bankas priiminėjo įmokas už ieškovo suteiktas paslaugas klientams, t. y. už socialinio būsto nuomą, skystus nešvarumus, teritorijos priežiūrą, administravimo išlaidas ir kt., tame tarpe ir kaupiamąsias lėšas, kurias ieškovas valdė patikėjimo teise. AB bankui „Snoras“ iškėlus bankroto bylą, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ grąžino ieškovui dalį sumos – 345 280 Lt, o su likusia reikalavimų suma, kurią pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovas SĮ „Telšių butų ūkis“ buvo įtrauktas į BAB banko „Snoras“ kreditorių sąrašą.

Taigi pareikštu ieškiniu ieškovas SĮ „Telšių butų ūkis“ iš esmės siekia susigrąžinti likusią banko sąskaitoje laikytų lėšų sumą (227 799,09 Lt), kuri nuosavybės teise priklauso ieškovo administruojamų daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog CK 4.242 str. 4 d., CPK 49 str. 2 d. suteikia teisę administratoriui reikšti su turto administravimu susijusius ieškinius. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog SĮ „Telšių butų ūkis“ pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas yra ydingi, dėl ko ir byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis neatitinka ieškinio elementų, tuo tarpu ieškovas šių teismo nustatytų trūkumų nepašalino.

Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat tai, ko jis prašo iš teismo. Šie ieškinio elementai individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus. Todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė pagrindinius ieškinio elementus, t. y. ieškinio pagrindą ir dalyką, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jie yra ydingi ir prieštaraujantys vienas kitam. Pažymėtina, kad ieškovas SĮ „Telšių butų ūkis“, viena vertus, ieškinį pareiškė daugiabučių namų patalpų savininkų interesais, prašė juos pripažinti indėlininkais, tačiau, kita vertus, indėlių draudimo išmoką prašo priteisti ne patalpų savininkams, o sau. Šiuo atveju, kai pagrindiniai ieškinio elementai nurodyti, bet iš esmės yra prieštaringi, priešingai šaliai gali būti sudėtinga įgyvendinti teisę į tinkamą gynybą. Be to, dėl ieškinio pagrindo ir dalyko prieštaringumo negali būti teisingai nustatyta ir byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai siūlė ją tikslinti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog CPK 45 str. 1 d. suteikia teismui teisę pakeisti pradinę šalį (ieškovą ar atsakovą) tinkama šalimi, be to, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 str. 2 d.). Tačiau, kaip minėta, būtent pareikšto ieškinio prieštaringumas ir lemia tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis neatitinka ieškinio elementų, tuo tarpu ieškovas nustatytų trūkumų dėl ydingai suformuoto ieškinio pagrindo, dalyko bei byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties nepašalino.

Pažymėtina, kad tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai suformuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir nustatęs, kad ieškinio reikalavimas ir pagrindas yra neaiškus ir prieštaringas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškinį SĮ „Telšių butų ūkis“, šiam neištaisius nustatytų trūkumų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kadangi dėl ieškinio ydingumo teismo procesas negali būti pradėtas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytas Milius