Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje N. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas ir trečiasis asmuo N. L. teismui nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) jiems įteikti tinkamai – atsakovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu (b. l. 25), trečiajam asmeniui – įteikti paštu per dukrą (b. l. 23).

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mokosi gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, gerai išlaikyti egzaminus. Mano, kad mamos atžvilgiu būtų sąžininga gauti išlaikymą ir iš tėvo. Būtiniausioms jos reikmėms reikia 400,00 Eur per mėnesį, kadangi reikia papildomos medžiagos mokslams, daug pinigų išleidžia knygoms, yra išsipirkusi „D.“ pamokas, pinigų reikia ir drabužiams, maistui, būtiniausioms reikmėms. Norėtų studijuoti kažką su matematika, galbūt biologija. Praeitais metais baigė pažymiais 9-10, kaip ir baigiant dešimt klasių. Su atsakovu nebendrauja. Neturi galimybių gauti pajamų.

6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu), bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė G. D. yra atsakovo D. D. ir trečiojo asmens N. L. dukra (b. l. 7). (duomenys neskelbtini) ieškovė G. D. sulaukė pilnametystės, šiuo metu gyvena su trečiuoju asmeniu N. L. (b. l. 5-6). Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-88-0136/07 iš atsakovo buvo priteistas 1 MGL dydžio (130,00 litų) išlaikymas dukrai G. D. (b. l. 11), atsakovas išlaikymo nemokėjo, išlaikymas G. D. buvo mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 12-13). Atsakovas D. D. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-736/2012 pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką) (b. l. 14-16). Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 8), ginčo tarp šalių, kad ji tinkamai vykdo pareigą mokytis (b. l. 9), byloje nėra.

8. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kur nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

9. Pagal Kasacinio teismo praktiką, ieškovė, būdama pilnamete ir reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaiko turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

10. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad G. D. besimokydama niekur nedirba (b. l. 31), pajamų neturi. Teismo vertinimu, kadangi ieškovė mokosi gimnazijoje dienos metu, objektyviai neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Teismas pažymi, kad ieškovė, nors jau ir turi visišką civilinį veiksnumą, yra pilnametė, tačiau įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, užduočių atlikimui namuose. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje, todėl jei ketintų studijuoti kolegijoje ar universitete, (duomenys neskelbtini) metai jai yra ypač svarbūs. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė atitinka įstatyme numatytus kriterijus, reikalingus pilnamečio vaiko išlaikymui, ir jai šis išlaikymas yra būtinas. Juolab, kad pareigą mokytis ieškovė vykdo puikiai.

11. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, socialinį gyvenimą, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant vidurinės mokyklos (gimnazijos) paskutinėje klasėje, tiek ir studijuojant, jai būtina finansinė parama iš abiejų tėvų, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo pilnamečiui vaikui, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Vertindamas kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

12. Bylos duomenimis, N. L. šeimoje auga dar vienas vaikas, t. y. sūnus V. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). N. L. yra dirbanti, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. gavo 4 588,45 Eur dydžio darbo užmokestį (b. l. 10). Tuo tarpu atsakovas D. D. Lietuvoje nedirba, išmokų iš Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos negauna (b. l. 30), duomenų apie atsakovo turimą turtą byloje nėra, priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti apmokamo darbo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

13. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalinė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos, lėšos laisvalaikiui, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

14. Ieškovės nurodyta 400,00 Eur suma, reikalinga jos išlaikymui, atsižvelgiant į jos amžių ir dėl to kylančius būtinus poreikius, nėra aiškiai per didelė ar neprotinga, todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Išlaikymo naštą tėvams padalinus po lygiai, kiekvienam iš jų tektų po 200,00 Eur, tuo tarpu esant kitiems papildomiems poreikiams trūkstant lėšų ieškovė pati galėtų siekti gauti pajamų (įsidarginant laisvu laiku, imantis pajamų duodančios veiklos ir pan.). Todėl, atsižvelgiant į ieškovės abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas nepateikė neabejotinų duomenų, jog neturi galimybių paremti pilnametę dukrą, ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymas (parama) nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2011, 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-121-313/2015) iki ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, nustatant išlaikymo dydį kas mėnesį po 200,00 Eur (CK 3.192¹, 3.200 straipsniai).

15. Pažymėtina, kad CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas (ieškovė ieškinyje prašė priteisti išlaikymą nuo jos pilnametystės, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje vertintinas kaip reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą). Todėl už laikotarpį nuo ieškovės pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2023 m. lapkričio 6 d., priteistinas 466,67 Eur (2 mėn. x 200,00 Eur + (200,00 Eur / 30 d. x 10 d.)) išlaikymo įsiskolinimas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

17. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. spalio 9 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 72,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 29,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 101,00 Eur žyminio mokesčio.

18. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. pažymą Nr. APD-2023-16952 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 253,33 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

18. Šioje byloje teismas patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą (paramą) ieškovei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 6 d.) iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ir nebus įgijusi vidurinio išsilavinimo (2024 m. rugpjūčio 1 d.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 466,67 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) išlaikymo įsiskolinimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 101,00 Eur (vieną šimtą vieną eurą 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 253,33 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.